Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. A. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 29 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis ir elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau Komisija nutarė, kad tai nėra išskirtinės aplinkybės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo - laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą. Atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei asmens byla, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nepažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, neskatintas. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis mokosi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, su prižiūrinčiais specialistais elgiasi mandagiai ir taktiškai. Įkalinimo įstaigoje ne kartą yra kreipęsis dėl galimybės įsidarbinti, darbo pobūdžiui nėra išrankus. Nuteistasis palaiko santykius su artimaisiais (broliais, seserimi, sugyventine bei vaikais) skambučių pagalba, sulaukia brolio finansinės pagalbos. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, siekia įgyti geresnį išsilavinimą, sėkmingai dalyvavo ir baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. A., per bausmės atlikimo laikotarpį įstaigoje dėl padarytų pažeidimų nuobaudų negavęs, neskatintas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ji per visą bausmės atlikimo laiką nepakito – išliko vidutinė, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus ne tik Lietuvoje, bet ir (duomenys neskelbtini), net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, šiuo metu atlieka už plėšimą bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis (neturint tikslo platinti) savo penktą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Dabartinę nusikalstamą veiką - plėšimą R. A. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas su bendrininku grupėje. Nusikaltimui būdinga instrumentinė agresija ir finansinis motyvas. Už vagystes, plėšimą, smurtinius nusikaltimus R. A. buvo teistas ir anksčiau. Nuteistajam yra būdingas siekis įgyti pajamų neteisėtais ir agresyviais būdais. Nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo paties atliktus veiksmus, minimizuoja savo netinkama elgesį.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. A. būdamas laisvėje negebėjo įgyti pakankamo išsilavinimo, ir išlaikyti ilgalaikių darbo santykių. Šios aplinkybės galėjo paskatinti nuteistąjį pajamas gauti neteisėtais būdais. Tuo labiau, kad nuteistasis yra turėjęs ne vieną ilgalaikį nedarbo laikotarpį, ne kartą Lietuvoje ir užsienyje buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus vagystes, plėšimą, grobimą todėl tikėtina, kad dalį pragyvenimui reikalingų lėšų R. A. gaudavo iš nusikalstamų veikų. Nuteistasis turi kartu su dviem bendrininkais solidariai atlyginti apie 50 tūkst. Eur turtinės ir neturtinės žalos. Bausmės atlikimo metu jam nepavyko įsidarbinti, finansinę paramą iš artimųjų gauna tik epizodiškai todėl galimybių atlyginti žalą šiuo metu neturi. Žalą atlyginti asmuo ketina po bausmės atlikimo pradėjęs dirbti. Pirmuosius savo nusikaltimus vykdė paveiktas alkoholio ir siekdamas pritapti prie draugų - bandydamas užsitarnauti tam tikrą statusą, asmens žodžiais „bachūraudavau“. Su vaikystės draugu įvykdė ir dabartinę nusikalstamą veiką. R. A. blogą kompaniją įvardija kaip vieną nusikalstamo elgesio priežasčių. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad asmuo gali būti lengvai paveikiamas kriminalinių kompanionų. Vertinant nuteistojo požiūrio į save aspektus, pastebima, kad R. A. pasižymi objektyvumo, savikritiškumo trūkumu. Nuteistasis nurodo esantis supratingas, nuoširdus, geras, linkęs padėti kitiems, ramus. Neigiamų asmenybės bruožų teigia neturintis. Asmens žodžiais „Viskas gerai, tik gert man negalima, nes tada mąstymas pasikeičia“, tačiau įvardinti kaip alkoholis paveikia jo mąstymą ar elgesį negali. Ankstesnio vertinimo metu pažymėta, kad kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta, tačiau nėra linkęs į gilesnę situacijos analizę. Teigia, kad nusikalto tik dėl alkoholio, o pats savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį. Dabartinio vertinimo metu nuteistasis savo elgesį vertina kritiškiau, prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir pasakoja, kad tuo metu jis nenorėjo dirbti, tačiau norėjo viską turėti ir tai skatino vykdyti nusikaltimus. Šiuo metu nurodo gyvenime labiau vertinantis kitus dalykus ir suprantantis, kad pinigus galima užsidirbti. Kalbėdamas apie ankstesniuosius nusikaltimus nuteistasis tvirtina, kad niekada neplanuodavo nusikaltimų. Teigia, kad jaunystėje su draugais pavartoję alkoholio pasielgdavo impulsyviai. Dabartinis nusikaltimas pasižymi planuota agresija. R. A. tyčia per duris įsibrovė į nukentėjusiojo namą ir panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Anksčiau nuteistasis taip pat buvo teistas už tyčinį sunkų kūno sužalojimą, grobimą, grasinimą. Nuteistojo nusikalstamų veikų istorijoje matoma, kad asmuo nuolat kartoja tas pačias klaidas, ne kartą buvo nuteistas už panašias nusikalstamas veikas, tačiau išvadų nepadarydavo ir savo elgesio modelių nekeitė. Nuteistasis negalvodavo apie galinčias kilti pasekmes - neretai taikydavo netinkamus problemų sprendimo metodus. Finansines problemas sprendė nusikalsdamas, nemigos problemas mėgino spręsti gydytojo jam neskirtais vaistais, net ir po deportacijos iš (duomenys neskelbtini) nelegaliai grįžo atgal į šalį ir negalėdamas oficialiai dirbti, pajamas gaudavo teisės normas pažeidžiančiais būdais. Nors nuteistasis nors iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau būdamas laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į jas. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis yra linkęs neutralizuoti nusikaltimo pasekmes, projektuoti kaltę aplinkai, situacijoms.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos (vagystės) buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko galima kelti prielaidą, jog asmuo stokojo lėšų valdymo kompetencijos. Apibendrinant, galima teigti, jog asmuo iki laisvės atėmimo galimai susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu ir lėšų valdymo kompetencijos stoka. Tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko galima manyti, kad finansinis veiksnys gali didinti nusikalstamo elgesio raiškos tendencijas. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. A. neatliktos bausmės dalis (11 mėnesių 11 dienų), iš paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo R. A. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.