Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. RV-23-4269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį - galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-4269 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje geba elgtis disciplinuotai, pažeidimų nepadarė. Jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose ir mokosi 8-toje klasėje. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualaus resocializacijos plano priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, bendradarbiauja su psichologais spręsdamas problemines sritis skatinusias jo nusikalstamo elgesio raišką. Pastaruoju metu yra stebimos sąmoningos ir nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. A. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis rodo iniciatyvą bei deda pastangas vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamą elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyviau įsitraukia į resocializacijos procesą, nuteistasis mokosi, siekia įsidarbinti įkalinimo įstaigoje, nėra išrankus darbo pobūdžiui, per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, dalyvavo korekcinėse programose, pozityvaus užimtumo veiklose, elgesio keitimo terapijoje, alkoholio mažinimo prevencijos užsiėmimuose, baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo R. A. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokurorės skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnių jos įvertinimų (2023 m. rugsėjo 6 d. ir 2023 m. spalio 10 d.) išliko nepakitusi, neatitinka žemo rizikos vertinimo kriterijaus ir nors stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita tam tikrose srityse, be to gausu dinaminių kriminogeninių veiksnių, apsauginių veiksnių nenustatyta. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Teismas įvertina tai, kad neteistasis šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą – plėšimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje, o nusikaltimui būdinga instrumentinė agresija ir finansinis motyvas, bei už baudžiamąjį nusižengimą – neturėdamas tikslo platinti disponavo narkotine medžiaga (BK 259 straipsnio 2 dalis). R. A. teistas 5 kartus Lietuvos Respublikoje, taip pat teistas Baltarusijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu atlieka penktą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Už vagystes, plėšimą, smurtinius nusikaltimus R. A. buvo teistas ir anksčiau todėl matoma, jog nuteistajam yra būdingas siekis įgyti pajamų neteisėtais ir agresyviais būdais. Būdamas laisvėje nuteistasis nesiekė įgyti geresnio išsilavinimo ir realizuoti savęs darbinėje veikloje, vykdė nusikaltimus siekdamas įgyti pajamų, negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo motyvacijos kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdą. Akivaizdu, kad asmuo linkęs rinktis situacijas ar susikurti aplinkybes, kurios skatina jį pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo gyvenamoji vieta nebuvo pastovi, nes faktiškai gyveno ne ten kur yra deklaruotas, nemažai laiko gyveno Didžiojoje Britanijoje, nuteistasis po bausmės atlikimo ketina apsigyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame būste, kur ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Nuteistasis turi 7 klasių išsilavinimą, šiuo metu mokosi 8 klasėje, nedirba, nuolatinių pajamų negauna, yra remiamas artimųjų. R. A. būdamas laisvėje negebėjo įgyti pakankamo išsilavinimo, ir išlaikyti ilgalaikių darbo santykių (turi sukaupęs apie vienerius metus darbo stažo), darbus keisdavo dėl per mažo atlyginimo, kartais dirbdavo neoficialiai. Šios aplinkybės galėjo paskatinti nuteistąjį pajamas gauti neteisėtais būdais, nuo 1993 metų ne kartą Lietuvoje ir užsienyje buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikaltimus vagystes, plėšimą, grobimą todėl tikėtina, kad dalį pragyvenimui reikalingų lėšų nuteistasis gaudavo iš nusikalstamų veikų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuspręsta priteisti iš R. A. ir bendrininko, su kuriuo įvykdė plėšimą, solidariai - 48 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, be to nuteistasis turi gyvenimo partnerę, su kuria augina 4 vaikus (2 bendrus ir 2 partnerės), šeima gyvena Didžiojoje Britanijoje, prie vaikų išlaikymo nuteistasis neprisideda. Nuteistasis turi sukūręs pakankamai tvirtus santykius su artimaisiais, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos.

Teismas taip pat pritaria prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo R. A. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. A. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RV-23-4269 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.