Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. RV-23-4269 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam R. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

1. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 9 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. gegužės 9 d.) – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai.

3. Nesutikdama su šiuo nutarimu, prokurorė pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi skundas tenkintas, pakeistas Komisijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam R. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą bei priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, sprendimą dėl lygtinio paleidimo priimanti institucija gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti akivaizdūs pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

11. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau jo darbinė motyvacija yra teigiama (ne kartą kreipėsi dėl į dabinimo, tačiau dėl darbo vietų rūkimo neįdarbintas, darbo pobūdžiui neišrankus), mokosi 8 klasėje, nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, neskatintas. Taip pat pateikti duomenys liudija, kad R. A. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologiniuose užsiėmimuose, nukreiptuose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, baigė AA/AN užsėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa. Nurodyti faktai, į kuriuos atkreipė dėmesį ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigiamai apibūdina R. A. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jie nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad R. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo.

12. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau nuo 2023 m. spalio 10 d. atlikto vertinimo iki 2024 m. balandžio 18 d. nusikalstamo elgesio rizika nuo 76 balų sumažėjo iki 70 balų, kas nuteistojo teigimu rodo jo akivaizdžią pažangą. Tačiau aukštesnysis teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai, ir kuriuos nuteistasis gali panaikinti – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taigi, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esant dar pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nesant apsauginių veiksnių, nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Kita vertus, net ir nežymiai sumažėjus nuteistojo R. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ji vis tiek išliko vidutinė, kas yra reikšmingas teismo vidinį įsitikinimą lemiantis veiksnys.

13. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių. R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno sunkaus smurtinio nusikaltimo, taip pat ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Anksčiau taip pat ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Šios aplinkybės rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. A. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

14. Sprendžiant dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas. R. A. atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad jis dėl sunkaus nusikaltimo kaltės nepripažino, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo aktyvus, o socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad paskutinio vertinimo metu nuteistasis savo elgesį vertina kritiškiau. Tačiau 2023 m. lapkričio 9 d. psichologės pažymoje nurodoma, jog nuteistasis linkęs bendrauti, tačiau pokalbius kreipia sau palankiomis temomis, daugeliu atvejų save teisina, savikritikos lygis 5/10. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis įvardija kaip pats yra susijęs su savo probleminėmis sritimis, bet ieško sau pateisinančių aplinkybių, mąstymas grįstas senesniu patyrimu. Nuteistasis linkęs save parodyti iš geresnės pusės. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors R. A. bausmės atlikimo metu dalyvavo ne viename elgesio keitimo terapijos užsiėmime ir pasiekė tam tikrų teigiamų rezultatų, tačiau mąstymas ir elgesys vis dar išlieka aktualus veiksnys galintis paskatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Taigi, akivaizdu, jog šiose srityse akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, elgesį, dar nėra padaryta. Atsižvelgiantį į tai, kad kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo ir elgesio sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. A. neatlikta bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai, Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2024 m. balandžio 9 d., iš paskirtos galutinės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, už jam inkriminuotą vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį R. A. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. A. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino prokurorės skundą ir pakeitė Komisijos nutarimą, nutardamas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus R. A. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.