Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. RV-23-4946 netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 9 d., bausmės pabaiga 2025 m. lapkričio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-4946 netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo sumažinti siekiant savo asmenybės pokyčio išimtinai teigiama linkme. Laisvės atėmimo bausmės atliko metu asmuo deda pastangas koreguoti savo elgesį, įsitraukia į įkalinimo įstaigos psichologų organizuojamus užsiėmimus, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau nors nuteistasis atitinka formalaus lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje, tačiau nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikyti savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Komisija pažymi, kad šiuo atveju teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinimo metu nuteistasis minimizuoja nusikalstamas veikas, ieško save teisinančių priežasčių, todėl, Komisijos manymu, nuteistasis išvadų iš savo ankstesnių teistumų nedarė ir savo elgesio modelio nekeitė. Gyvenimo sąlygų problemos (nuteistasis nurodė, kad po bausmės atlikimo apsigyvens Kauno nakvynės namuose) neabejotinai gali apsunkinti nuteistojo tolesnę integraciją į visuomenę. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, numatytas įstatyme. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Kaip matyti materialaus pagrindo egzistavimas sietinas su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustačius, jog tokia rizika nėra vertinama kaip žema ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimui, nustatant ar nuteistojo elgesys nuosekliai buvo kreipiamas teigiamos korekcijos link.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. Z. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo A. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net dvidešimt trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skaitymo ir rašymo problemų; turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; turi lėšų valdymo sunkumų; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks ypač gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, ir šis vertinimas yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. lapkričio 13 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o tai neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkama su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad jis pataisos įstaigoje stengiasi vykdyti visas individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, lanko įvairius užsiėmimus, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau teismas pastebi, kad tai nėra išskirtinis nuteistojo elgesys, kuris savaime leistų spręsti apie nuteistojo pasikeitimą, taip, kad jis jau pasitaisė ir tapo nepavojingu, nes ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, A. Z. šiuo metu tiesiog elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, be to, pateiktame skunde pats ir nurodo, kad „daro viską, ką galima būtų padaryti, norint pateikti save iš gerosios pusės“, todėl galima teigti, kad nuteistojo elgesio pataisa vykdoma ne nuoširdžiai ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laivės atėmimo bausmės metu sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir įkalinimo įstaigoje dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. Dėl patirtos plaštakos traumos nuteistasis negalėjo tęsti darbinės veiklos. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba, pakartotinio vertinimo metu nepristatė oficialių dokumentų, patvirtinančių įsidarbinimo galimybes galimo lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. Z. stokoja išteklių ir (ar) motyvacijos išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, t. y. iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės darbus keitė dažnai, taip pat dažnai turėdavo darbinio nestabilumo laikotarpių, o turimi darbiniai santykiai trukdavo vos keletą dienų. Nuteistasis nurodo, jog santaupų neturi, teigia, kad finansiškai yra remiamas draugo ir sugyventinės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo daryta iš finansinių paskatų, jis turi 3 490 Eur dydžio finansinių įsiskolinimų už nesumokėtas baudas. Pritartina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytam teiginiui, kad nuteistojo pajamos nėra pastovios ir stabilios, todėl visa tai gali ne tik apsunkinti jo integraciją visuomenėje, tačiau ir paskatinti jo nusikalstamo elgesio raišką, tikėtina – finansinio pobūdžio.

Teismas pažymi, kad A. Z. iš viso teistas 6 kartus, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistojo nusikalstamo istorijoje vyrauja smurto naudojimas esant apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad nuteistasis teistas už transporto priemonės vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, už smurtą prieš sugyventinę, už įsibrovimą panaudojant fizinį smurtą. Vertinimo metu nuteistasis minimizuoja nusikalstamas veikas bei savo vaidmenį jose, ieško savo elgesį pateisinančių priežasčių. Atsižvelgiant į tokius kriminogeninius poreikius, kaip‚ veiklos, skatinančios nusikalstamumą, darymas, būdingas dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių – išlieka itin aktualūs ir koreguotini pataisos proceso metu, juo labiau, kad stebima tik minimali nuteistojo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus.

Teismas pažymi, kad nors formalus pagrindas – atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra viena iš sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, tačiau sprendžiant dėl šio instituto taikymo pagrįstumo, be kita ko negalima neatsižvelgti ir į likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 5 mėnesiai 9 dienos. Bausmės skyrimas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra savitikslis, asmuo, kuriam skiriama bausmė turi pajusti tam tikrus suvaržymus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus, iš kurių vienas yra asmens padariusio nusikalstamą veiką paveikimas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu, nors formalusis pagrindas byloje nustatytas, tačiau akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri išlieka vidutinė, nenustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio pokytis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės. Komisija, įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, tinkamai nustatė nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o nuteistojo skundžiami argumentai dėl nuteistojo individualiame resocializacijos plane nustatytų priemonių įvykdymo ir dalyvavimo įvairiuose pozityviuose užsiėmimuose, nebuvo esminiai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Konstatuotina, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. RV-23-4946 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei taikyti A. Z. lygtinį paleidimą nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Z. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. RV-23-4946 netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.