Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Linos Lesinskienės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 21 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. kad A. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį skirta laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., o jos pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. P. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nuteistasis nepateikė.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, šešiolika kartų skatintas, įgijo tekintojo ir statybos apdailininko specialybes. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. A. P. per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau įvertinus nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo.

9. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą. Nors nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra priimtas motyvuojant formaliais ir šabloniškais argumentais, kurie neatitinka jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

10. Nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nepagrįstai suvaržė jo teisę pasinaudoti lygtiniu paleidimu. Visgi, teisėjų kolegija šiuos skundu argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.

11. Kaip matyti atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, A. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas; diskriminacinės nuostatos; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nors nuteistasis skunde teigia, kad nesutinka su apylinkės teismo motyvais vertinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

13. Pažymėtina ir tai, kad šis teistumas A. P. nėra pirmasis, jis praeityje teistas tris kartus. Ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo taikoma ir švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimo bausme. Be to, vieną kartą jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį A. P. nesugebėjo. Šios aplinkybės suponuoja pagrįsta išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nors nuteistasis šiuo metu geba atpažinti tam tikras savo problemas, pripažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau vis dar kai kurias problemas sumenkina, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo elgesio pokyčiai pataisos įstaigoje vis dar nėra pakankami jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinant A. P. gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistasis pokalbio metu nevengia pripažinti to, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas skatinančias nusikalstamumą. Nuteistasis praeityje teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, įstaigoje buvo sukonfliktavęs su kitu nuteistuoju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog tai rodo, kad kartais pasielgia neapgalvotai ir impulsyviai, nors vėliau to gailisi. Kartais nuteistasis negali paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas, nes neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių ir ankstesnio patyrimo. Kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas, pokalbio metu A. P. bando jas minimizuoti. Pokalbio metu pripažino, jog laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo situacijas skatinančias nusikalstamumą, dažnai pasitaikydavo situacijų, kuomet jis pasiduodavo kitų asmenų įtakai. Nors sutiktina su skundo teiginiu, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, tačiau teismas tuo pačiu ir pažymi, kad nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas, šešiolika kartų skatinimas už gerą elgesį, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nors nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau atsižvelgtina į tai, kad bausmės vykdymo metu, A. P. dešimt kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Šie duomenys negali būti sumenkinami ir yra itin svarbūs sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančios asmens lygtinio paleidimo klausimą, kadangi lygtinis paleidimas neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų laikymusi. O tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, ar tai, kad jam buvo suteiktas leidimas išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos arba palydos, dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamą elgesį.

15. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nenusikals, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nėra galimybės konstatuoti, kad jau yra pasiekti A. P. paskirtos bausmės tikslai. Esant šiems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į A. P. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir teisėjų kolegija, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 15 d nutartis paliekama nepakeista, nuteistojo A. P. skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.