Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. 1993 m. liepos 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, taikant 91 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 46 straipsnį, lygtinai, su 2 metų 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu;

2. 1996 m. gruodžio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 116 straipsnio 2 dalį – gautinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo;

3. 2007 m. gegužės 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

4. 2012 m. liepos 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 4 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo (įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 10 d.).

5. 2013 m. sausio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 9 dalį – galutinė bausmė 12 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2012 m. gruodžio 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam A. P. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 63 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir net 43 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Ženkli pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius taip pat nenustatyta, priešingai, paties nuteistojo teigimu per 8 laisvės atėmimo metus jo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, tačiau netgi padidėjo vienu balu, kas jam yra nesuprantama. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio ir mąstymo korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kas šiuo atveju nenustatyta, kadangi kaip matyti iš minėtų aplinkybių, A. P. ne tik, kad savo teigiamais veiksmais nesumažino nusikalstamo elgesio rizikos, tačiau jam net nėra suprantama to svarba.

Nuteistasis skunde nurodė, jog per visą bausmės laiką jis buvo 8 kartus skatintas. Pažymėjo ir tai, kad nuobaudos jam skirtos neatsakingai ir neteisėtai, kadangi buvo nubaustas už vaistų, kuriuos jam paskyrė gydytojas vartojimą. Paskutinė jam paskirta nuobauda (2019 m. balandžio 29 d.), dėl lokalizacijos pažeidimo, taip pat skirta neteisėtai – dėl neįgalumo, tropinių opų ir skausmų kojose jis negali nueiti atstumo nuo įkalinimo įstaigos iki profesinės mokyklos pakeliui neprisėdęs, taigi nuobauda už prisėdimą ne vietoje paskirta neatsižvelgiant į jo sveikatą, siekiant su juo susidoroti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. buvo skatintas aštuonis kartus, paskutinį kartą 2018 m. gruodžio 1 d. Tačiau drausminėmis nuobaudomis nuteistasis baustas net 10 kartų, 2 iš jų – dėl alkoholio vartojimo įkalinimo įstaigoje ir dėl pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo, paskirtos jau po socialinės išvados parengimo, paskutinė nuobauda paskirta dar visai neseniai, tai yra 2019 m. liepos mėnesį. A. P. skunde nurodyti teiginiai, kad nuobaudos jam skirtos neatsakingai ir neteisėtai, siekiant su juo susidoroti, neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę, yra niekuo nepagrįsti ir teismo vertinami kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis baustas ne tik, kaip pats teigia už jam išrašytų vaistų vartojimą, kas socialinio tyrimo išvadoje įvardijama, kaip psichotropinių medžiagų vartojimas, ar lokalizacijos pažeidimą, tačiau ir už daugelį kitų įvairių pažeidimų: naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu, jungimąsi prie interneto, rūkymą, nelegalaus sandėrio įvykdymą, alkoholio įkalinimo įstaigoje vartojimą, pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Teismo vertinimu, minėtų pažeidimų kiekis, pobūdis, bei tai, jog A. P. pažeidimus daro sistemingai, net ir praėjus beveik 8 metams nuo bausmės pradžios, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai keliami asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, rodo, kad jis įžūliai negerbia įstatymų ir nėra linkęs taisytis. Tai, jog net bausmės atlikimo metu A. P. nesistengia elgtis nepriekaištingai, piktybiškai pažeidinėja nustatytą elgesio tvarką, nekoreguoja savo elgesio, neduoda jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje.

Nuteistasis skunde pažymėjo, jog Komisija neteisingai kriminogeniniu veiksniu nurodė jo galimybę įsidarbinti, kadangi jis pateikė pažymą apie būsimą įdarbinimą. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog nors A. P. įkalinimo įstaigoje mokosi, įgijo specialybių, kas vertinama teigiamai, tačiau jo darbinė patirtis laisvėje siekia tik apie 1 metus ir 3 mėnesius, iki suėmimo jis nedirbo, o pragyvendavo iš valstybės mokamų pašalpų ir iš nusikalstamų veikų gaunamų pinigų. Nuteistojo galimybes oficialiai įsidarbinti ir gauti teisėtas pajamas laisvėje apsunkina tai, jog jis turi tik 35 procentų darbingumą. Akivaizdu, jog minėtos aplinkybės A. P. išėjus į laisvę labai apsunkins jo integraciją į visuomenę ir galimybes uždirbti pajamas tik teisėtomis priemonėmis, todėl Komisija pagrįstai įvardijo A. P. galimybę įsidarbinti, kriminogeniniu veiksniu. Nors byloje yra pateikta pažyma iš uždarosios akcinės bendrovės „LIKTA“, kurioje nurodyta, jog lygtinio paleidimo atveju A. P. bus įdarbintas šioje bendrovėje pagalbiniu darbininku, kas vertinama teigiamai, tačiau tokios pažymos teismų praktikoje nėra sureikšminamos, kadangi negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje bendrovėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankstesni A. P. nusikaltimai išlieka kriminogeniniu veiksniu. A. P. teismui pateiktame skunde su tuo nesutinka, nurodydamas, kad ankstesni nusikaltimai negali būti vertinami ar net primenami, nes tai nėra bausmės atlikimo sudedamoji dalis. Teismas pažymi, jog padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra ir negali būti esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo yra nedraudžiamas, todėl negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Negalima neatsižvelgti į tai, kad A. P. prieš tai jau 4 kartus teistas, pirmąjį nusikaltimą padarė dar būdamas nepilnametis, o šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus, tyčinio, nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Todėl, vien jau ši aplinkybė, kad A. P. nedaro išvadų ir sistemingai daro naujus, vis sunkesnius nusikaltimus, rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmės paskyrimo faktas teisinėje valstybėje savo funkciją atlieka tik tuomet, kai įgyvendinami ja siekiami tikslai – teisingumas ir proporcingumas, kurie realiai užtikrinimai tik ją atliekant. Todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, teismui į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Taigi, nors ankstesni teistumai ir nėra BVK 157 straipsnyje numatyta sąlyga, galinti turėti lemiamą įtaką lygtiniam nuteistojo paleidimui (kaip savo skunde teigia nuteistasis), tačiau teismas, kitų aplinkybių kontekste vertindamas ar konkretaus nuteistojo atveju bausmės skyrimo tikslai – teisingumas ir proporcingumas, jau yra pasiekti, privalo vertinti ne tik formaliuosius pagrindus, tačiau kiekvienu atveju neišvengiamai turi atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, jų skaičių.

Vertinant A. P. mąstymą ir elgesį matyti, kad nuteistasis sugeba atpažinti turimas problemas ir gali pateikti aiškius jų pavydžius. Problemas bando spręsti dalyvaudamas elgesio korekcijos programose, grupiniuose užsiėmimuose. A. P. gana kategoriškas, pasižymi tvirta nuomone, jos laikosi. Turi išsikėlęs ateities tikslų, žino žingsnius, kurių reikės jiems įgyvendinti. Teigia, jog yra užsibrėžęs tikslą nekartoti praeities klaidų. Tačiau A. P. kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Apgalvojama kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors agresija, impulsyvumu nepasižymi, toks elgesys įkalinimo įstaigoje nefiksuotas, o problemas bando spręsti dalyvaudamas elgesio korekcijos programose, grupiniuose užsiėmimuose, tačiau pats pripažįsta, kad kartais elgiasi impulsyviai, kas vertinama neigiamai, kadangi A. P. ankščiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 4 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo A. P. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. P. skundas dėl 2019 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–73 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.