Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos mėn. 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. P. paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį - 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis 13 kartų skatintas, pataisos namuose įgijo ne vieną specialybę (statybos apdailininko, suvirintojo, tekintojo), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, galimybę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininko pareigose (pateikta tai patvirtinanti pažyma). Pataisos namuose nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, diskriminacinių nuostatų neišsako, administracinių nusižengimų nėra padaręs, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 63 balų iki 54 balų pagal OASys. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis analizavo neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu pagal OASys metodiką yra vidutinė - 54 balai. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam buvo nustatyta 47 balų pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (asmens byla, t. 4, b. l. 1-7), kuri, remiantis 2021 m. kovo 18 d. Socialinio tyrimo išvada, yra padidėjusi iki 54 balų, ir tai rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme nebuvo nuosekli. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

9. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę A. P. atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo (69,615 kg narkotinės medžiagos kanapių ir kitų įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas) padarymą. Nuteistasis praeityje taip pat buvo ne kartą teistas, kas leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam buvo taikyta ir švelnesnės rūšies bausmė (laisvės apribojimas), taip pat laisvės atėmimo bausmės ir lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir toliau darė nusikaltimus, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių.

10. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriamas ne vienas A. P. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

11. Vertinant A. P. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2021 m. kovo 18 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis kartais pasielgia neapgalvotai ir impulsyviai, pataisos įstaigoje yra sukonfliktavęs su kitu nuteistuoju, praeityje yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Kartais nuteistasis negali paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas, neapsvarsto visų galimų savo elgesio pasekmių. Nuteistajam kyla sunkumų atpažįstant problemas. Nors ir įvardija, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau nelinkęs giliau analizuoti savo elgesio. Nuteistajam trūksta problemų sprendimo įgūdžių, jis kartoja savo klaidas, siekia trumpalaikės naudos ir neapsvarsto ilgalaikių sprendimų, nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis linkęs minimalizuoti savo padarytas nusikalstamas veikas, jas nuvertinti. Nuteistasis linkęs vadovautis savo tiesioginiu patyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 11 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, tame tarpe ir už smurto naudojimą kito asmens atžvilgiu, ir už alkoholio vartojimą. Paskutinį kartą nuobauda skirta 2021 m. balandžio 8 d. (b. l. 23), t. y. jau Komisijai parodžius pasitikėjimą nuteistuoju ir priėmus nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors A. P. skatintas 13 kartų, tačiau, kaip jau minėta net 11 kartų baustas drausmine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. P., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus.

13. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. P. pataisos įstaigoje yra baustas už alkoholio vartojimą, ankstesniais nuosprendžiais taip pat buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, nors nuteistasis ir nemano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau minėtos aplinkybės, vis dėlto leidžia teigti, kad net ir įkalintas laisvės atėmimo įstaigoje, nuteistasis yra linkęs piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Duomenų, kad nuteistasis dalyvavo programose, susijusiose su alkoholio vartojimo problemomis ir minėtos programos pakeitė nuteistojo elgesį bei mąstyseną ydingų įpročių aspektu, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, alkoholio vartojimo problema, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat neturėtų būti sumenkinama ir taip pat kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme.

14. Nuteistojo skunde akcentuojami paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, specialybių įgijimas bei teigiama nuostata į darbą, galimybė išėjus į laisvę įsidarbinti ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar teigiama nuostata į darbą, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aplinkybės, susijusios artimaisiais bei pastovia gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog A. P. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, jis tėra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, iki įkalinimo oficialiai tėra dirbęs apie 3 mėnesius pas ūkininką ir 1 metus vadybininku, jam nustatytas 35 proc. darbingumas, gyveno iš savo ir sugyventinės gaunamų valstybės išmokų ir nusikalstamu būdu gaunamų pajamų. Nuteistasis pataisos namuose nedirba, įgijo tris specialybes – tekintojo, statybos apdailininko ir suvirintojo. Duomenų apie turimas santaupas ar turtą bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti byloje nėra. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, išsilavinimas bei turimos sveikatos problemos, vertinant visa tai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvą, kontekste, leidžia daryti išvadą, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. P. pateikta pažyma apie jo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.