Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 54 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė nustatytą tvarką, iš jų dešimt kartų baustas drausmine tvarka, nuteistasis dešimt kartų skatintas, įgijo tekintojo ir statybos apdailininko specialybes, nuteistasis pataisos įstaigoje dėl neįgalumo ir riboto darbingumo nedirbo, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, skirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 21 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 21 d.

Anksčiau teismo tris kartus teistas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką dešimt kartų pažeidė nustatytą tvarką, iš jų dešimt kartų baustas drausmine tvarka, nuteistasis dešimt kartų skatintas, įgijo tekintojo ir statybos apdailininko specialybes, nuteistasis pataisos įstaigoje dėl neįgalumo ir riboto darbingumo nedirbo, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. P. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dešimt kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką dešimt kartų baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda paskirta 2020 m. rugsėjo 4 d. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, nagrinėjant teisme Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P. patvirtinimo klausimą, 2021 m. balandžio 30 d. jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo skirta (2021 m. balandžio 8 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu) drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. P. nustatyta vidutinė – 54 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, iš kurių viena – labai sunkus nusikaltimas (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas labai dideliu kiekiu), padarymą, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis negali paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas, nes neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių ir ankstesnio patyrimo. Taip pat nors nuteistasis įvardija, kas turėjo įtakos padarytiems nusikaltimams, tačiau nesileidžia į gilesnę analizę. Nuteistasis apgalvoja kai kurias veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas, jas minimalizuoja, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.