- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- e2-180-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-0254-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- R. L., D. J., E. Z., V. B., E. J.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui V. Č.,
atsakovams R. L., D. J. ir E. Z., atsakovų atstovui advokatui T. B. ir
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. B., D. J., E. J., R. L. ir E. Z. dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovei dėl atsakovų teisių pažeidimų pašalinimo bei draudimo atlikti veiksmus, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškimu (el. b. t. 2, l. 88-92), prašydama pripažinti jos teisę be atsakovų V. B., R. L., E. J., D. J. ir E. Z. sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), patalpoje – palėpėje, paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtus 4 stoglangius; pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą Namo paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtą inžinerinę įrangą – elektros spintą su kabeliais, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ji įsigijo negyvenamą patalpą – palėpę (duomenys neskelbtini). Ieškovė nusprendė įrengti šioje patalpoje stoglangius, todėl kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, kad ši parengtų palėpės paprastojo remonto projektą. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengė projektą, suderino jo sprendinius su Kauno kultūros paveldo departamentu. Ieškovė, gavusi projektą, pradėjo ir atliko paprastojo remonto darbus minėtoje palėpėje: įrengė tris stoglangius Namo pietinėje pusėje esančiame stoge ir vieną stoglangį Namo šiaurės vakarinėje pusėje esančiame stoge. Ieškovė, gavusi elektros prisijungimo sąlygas bei projektą, įrengė ir pritvirtino inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais) ant Namo fasado šiaurinės pusės. 2020 m. apsilankius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) darbuotojams, buvo nustatyta, kad ieškovė savavališkai atliko šiuos darbus. Ieškovė, gavusi Inspekcijos nurodymus, nusprendė įteisinti savavališkos statybos padarinius, gaudama statybą leidžiančius dokumentus. Todėl ieškovė parengė paprastojo remonto projektą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi. Ieškovė, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, kreipėsi į atsakovus kaip Namo bendraturčius su prašymu duoti sutikimą minėtiems darbams atlikti. Atsakovai vengdavo duoti ieškovei sutikimą dėl atliktų darbų įteisinimo. 2020 m. spalio 14 d. ieškovė padavė atsakovei R. L. kaip įgaliotam asmeniui prašymą, kad ši organizuotų Namo patalpų savininkų susirinkimą ir pateiktų balsavimui ieškovei aktulius klausimus dėl sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus: įteisinti įrengtus keturis stoglangius bei inžinerinę įrangą. 2020 m. spalio 22 d. įvyko Namo patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu nuspęsta nebalsuoti pateiktais klausimais, nes atsakovų nuomone ieškovės teikiama informacija nebuvo pakankama sprendimui priimti. Atsakovai neduoda ieškovei sutikimo dėl minėtų darbų atlikimo dėl asmeninių motyvų, siekdami sutrukdyti ieškovei įgyvendinti įrengimo procedūrą, nes tarp ginčo šalių kurį laiką vyksta konfliktai dėl ieškovės vykdomų remonto darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovai nepatenkinti ieškovės atliekamais darbais ir dėl to, kad žino, jog ji ketina nuomoti turimus butus Name. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą akivaizdžiai nepagrįstas ir riboja ieškovės teisę įteisinti atliktus darbus. Kitiems asmenims priklausančioje patalpoje stoglangiai yra įrengti. Neįrengus stoglangių ieškovės patalpoje, šia palėpės patalpa bus neįmanoma naudotis, nes į ją beveik nepatenka natūrali šviesa. Atsakovai, neduodami sutikimo stoglangiams įteisinti, nepagrindė ir nemotyvavo savo nesutikimo priežasčių. Atsakovai nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl planuojamų statybos darbų padarinių jų teisės ir įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Atsakovai nenurodė argumentų apie neigiamąją poveikį, daromą ieškovės priestato.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį (el. b. t. 2, l. 125-140) prašo atmesti ieškovės reikalavimus ir patenkinti jų priešieškinį, priteisiant iš ieškovės jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad Namą sudaro dvi negyvenamosios patalpos ir keturi butai. Namas pastatytas 1931 m., jis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Dar iki 1999 m. spalio 28 d. Namui išsaugoti buvo taikomos sutartinės apsaugos priemonės: su Namo savininkais Lietuvos Respublikos Kultūros inspekcija buvo sudariusi apsaugos sutartis, nes šis Namas buvo įtrauktas į laikiną apskaitą. 2021 m. sausio 6 d. Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Namas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre kaip M. E. namas. Namas žymus ir tuo, kad jame veikė (duomenys neskelbtini) nuo 1928 m. iki 1938 m. 2019 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo iš J. J. antrame aukšte esantį butą Nr. 4, kurio bendras plotas yra 101,50 kv. m., bei palėpę, kurios bendras plotas 81,98 kv. m. Ieškovė, įsigijusi minėtas patalpas, pradėjo įrengti juose po du butus. Į visus kaimynų klausimus apie vykdomus darbus ieškovė atsakydavo, kad šiems darbams nereikalingi leidimai, kad tvarko savo turtą taip, kaip jai patogu. Ieškovė atliko darbus Bute Nr. 4 ir pradėjo nuomoti jį. Palėpės patalpos pritaikytos gyvenamajai paskirčiai, atlikti darbai sukėlė ir vis dar sukelia kitų savininkų teisių pažeidimus. Bute Nr. 4 ieškovė įrengdama du butus, įrengė naujas vonios ir tualeto patalpas, kurios atsidūrė virš Buto Nr. 2, kuris priklauso atsakovei R. L. miegamojo kambario (pažymėto plane indeksu 2-2). Ieškovė neužtikrino tinkamos garso izoliacijos ir sukūrė papildomą tekančio vandens garso šaltinį virš atsakovės miegamojo kambario. Ieškovė netinkamai atliko vonios ir tualeto įrengimo darbus, nes pradėjo drėkti atsakovės R. L. buto lubos, jos drėksta iki šiol. Todėl atsakovė R. L. kreipėsi į draudimo bendrovę. Iki ieškovės J. J. valdė butą (duomenys neskelbtini), ji nebuvo atlikusi jokių Buto Nr. 4 pertvarkymo darbų. Ieškovė įrengdama naujas vonios ir tualeto patalpas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes šias patalpas galima įrengti tik virš tos pačios paskirties patalpų, o nesant galimybės, virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nebloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų. Ieškovė nepaisė šių reikalavimų, įrengdama nuotakus Namo perdangoje, bet ne virš jos. Namo perdangos yra medinės. Ieškovė be būtinų statybinių tyrimų ir projekto savo nuožiūra išbetonavo grindų sluoksnį virš medinės perdangos, netirdama, ar tokios apkrovos medinei perdangai yra galimos. Taip ieškovė paslėpė nuotekų vamzdžius, nepaisydama to (ar nežinodama), kad tarpaukštinės perdangos yra pripažintos vertingosiomis kultūros paveldo statinio savybėmis 2021 m. sausio 6 d. aktu. Šias savybes keičiant būtinas statybos leidimas. Apie betonavimo darbus atsakovai sužinojo iš betono vibravimo darbų, dėl kurių Bute Nr. 2 sutrūko sienų apdailos tinkas ties durimis. Ieškovė pripažino, kad išliejo grindų išlyginamąjį sluoksnį, t. y. sukūrė papildomas apkrovas medinėms namo perdangoms, įrengdama betoninę dangą. Betoninės dangos įrengimas ant medinės perdangos silpnina laikančiąją konstrukciją. Tokie savavališki darbai gali būti pavojingi ir ieškovei, ir kitiems Namo bendraturčiams. Laikančiųjų konstrukcijų silpninimas yra kapitalinio remonto požymis. Tokiems darbams reikalingas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą bei Namo bendraturčių sutikimas. Ieškovei įrengiant nuotekų vamzdynus Bute Nr. 4, ji pažeidė Buto Nr. 2 lubas dvejose vietose. Vienoje vietoje, matyt esant nepakankamam nuolydžiui Buto Nr. 4 erdvėje, ieškovė prijungė savo buto nuotekų vamzdį į nuotekų stovą žemiau Buto Nr. 2 lubų, t. y. Buto Nr. 2 erdvėje (patalpoje, pažymėtoje 2-7). Tai pažeidžia R. L. nuosavybės teisę. Ieškovei savavališkai be projekto atlikus Buto Nr. 4 perplanavimą, Buto Nr. 2 vėdinimo sistema labai pablogėjo: Buto Nr. 4 nuomininkų virtuvės kvapai smelkiasi į Butą Nr. 2, o dujinės kolonėlės, skirtos vandeniui šildyti, veikla sutriko. Pagal teisės aktų reikalavimus vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendros natūralaus vėdinimo sistemos. Ieškovė nepaisė šio reikalavimo ir tuo pažeidė R. L. teises. Ieškovė savavališkai demontavo Buto Nr. 4 balkono stogelį, balkono horizontalią plokštę bei autentišką vertikalią metalinę balkono tvorelę. Vietoje buvusios horizontalios balkono plokštės naujai sumontuotos medinės lentos ir įrengta nauja vertikali tvorelė. Taip buvo pakeista kritulių nuvedimo sistema, lietaus vanduo smelkiasi į Buto Nr. 1 savininkų priebutį ir ardo konstrukcijas, drėkina priebučio pamatą. Šie veiksmai pažeidžia atsakovų J. nuosavybės teises ir sukelia jiems žalą. Demontuoti balkono tvorelė ir balkono stogelis buvo numatyti išsaugoti kaip autentiški Namo elementai 2017 m. parengtame „Kauno Naujamiesčio (u. k. 22149) vertingųjų savybių požymių turinčio objekto (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų projekte“. Aprašyme numatyta restauruoti nešančias metalines balkono konstrukcijas, valyti metalinius turėklus nuo apnašų ir rūdžių, gruntuoti, dažyti; šalinti neautentišką balkonų aptaisymą medžiu; restauruoti balkono stogelį, keičiant susidėvėjusią skardą nauja analogišką cinkuota stogo danga“. Ieškovė pažeidė ir minėto tvarkybos projekto reikalavimus, demontuodama autentiškus saugotinus elementus. Nors ieškovė pakeitė horizontalią balkono plokštę nauja, ji tai atliko netinkamai, nes nauja balkono plokštė yra nesandari drėgmės požiūriu, sudaro sąlygas smelktis lietaus vandeniui per konstrukciją į Buto Nr. 1 priebutį. Minėtas tvarkybos darbų projekto sprendinys skirtas įgyvendinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, tokio sprendinio nepaisymas yra esminių statinio projekto sprendinių nepaisymas ir savavališka statyba. Bendro naudojimo erdvėje – Namo laiptinėje – ieškovė be bendraturčių sutikimo ir be projekto įrengė nuotekų stovą, skirtą palėpės patalpoje planuojamiems butams aptarnauti. Taip ieškovė sukūrė papildomą tekančio vandens triukšmo šaltinį Namo laiptinėje. Namo laiptinė yra originali; pakopos ir ranktūriai bei įstiklinti laiptinės atitvarai – mediniai, autentiški. Ieškovė vesdama nuotekų vamzdį Namo laiptinėje pažeidė jos autentiškumą, svarbų kitiems bendraturčiams. 2021 m. sausio 6 d. aktu laiptinės elementai (medžio pakopų laiptų, tekintų medinių baliustradų ir profiliuoto porankio turėklų, laiptų aikštelių iš medinių lentelių tipas) pripažinti vertingosiomis Namo savybėmis. Ieškovės veiksmai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes didina saugomo statinio naudojimo intensyvumą, naikina autentiškumo požymius ir vertingąsias savybes. Atsakovai nesutiko su tokiais ieškovės veiksmais. Ieškovė rekonstravo šildymo sistemą, atjungdama Buto Nr. 4 šildymo prietaisus nuo bendro Namo šildymo sistemos ir įsirengdama dujinį šildymą. Šiuo tikslu ieškovė Namo šiaurės vakarų (vidiniame) fasade įrengė dujų sistemos kaminėlį, be projekto ir kvalifikuotų specialistų priežiūros pertvarkė dujų tiekimo vamzdyną savo nuožiūra, pakeisdama iki tol buvusį dujų naudojimą buitinio vandens pašildymui (dujinė kolonėlė) į skirtą butų šildymui. Tokie ieškovės veiksmai kelia grėsmę bendraturčių nuosavybei ir saugumui, šiems darbams buvo būtinas bendraturčių sutikimas. Siekdama užtikrinti elektros tiekimą naujai suplanuotiems butams ieškovė pertvarkė elektros tiekimo sistemą, įrengdama papildomą elektros spintą ant Namo šiaurinio fasado. Taip buvo panaikinta galimybė atkurti Namo šiaurės vakarų fasade autentiškas buvusias langines prie Buto Nr. 1 lango. Ši elektros spinta skirta palėpės 1 ir 2 butų bei Buto Nr. 4 1 ir 2 buto reikmėms, t. y. naujai ieškovės įrengtiems trims butams, kurių įrengimo galimybių ieškovė nederino su atsakovais. Ieškovė atlikdama šiuos veiksmus intensyvina kultūros paveldo statinio naudojimą ir pažeidžia įstatymo reikalavimus bei kitų Namo savininkų lūkesčius gyventi autentiškame paveldo statinyje. Remontuodama ir šiltindama po Buto Nr. 4 balkonu esančią sieną ieškovė uždengė ir nutinkavo Buto Nr. 1 priebučio langą, tuometiniam Buto Nr. 1 savininkui buvus išvykusiam. Taip buvo pažeisti ir Buto Nr. 1 savininkų teisės bei 2017 m. tvarkybos darbų projekto sprendiniai. Perplanuodama palėpę bei paversdama ją dviem butais, ieškovė įrengė joje keturis stoglangius nederindama su namo bendraturčiais savo planų, sukurdama sąlygas didinti Namo naudotojų skaičių. Gyvenamųjų patalpų padidinimas neproporcingas Namo infrastruktūrai, t. y. inžineriniams tinklams ir sklypo plotui. Padidinus Namo gyvenamųjų butų skaičių nuo 4 iki 7, kitų Namo bendraturčių interesai nukentės: padidės triukšmas, automobilių skaičius kieme ir tarša. Tai iš esmės pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus gyventi 4 butų autentiškame, kultūrinę ir istorinę vertę turinčiame name, mažoje bendruomenėje. Ieškovė, pertvarkydama palėpės patalpas, įrengė patekimą į palėpę iš Buto Nr. 4, išardydama perdangą tarp palėpės ir Buto Nr. 4. Tokiam laikančiosios konstrukcijos pakeitimui ieškovė turėjo parengti kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto darbams reikalingas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą bei Namo bendraturčių sutikimas. Palėpės patalpos yra pertvarkytos ir pritaikytos gyvenamajai paskirčiai, perdangoje įrengti laiptai. Taip ieškovė siekia intensyvinti kultūros paveldo statinio naudojimą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir atsakovų interesus. Ieškovė, savavališkai pasirinkusi vietą, be bendraturčių sutikimo ant Namo fasado pakabino oro kondicionierių (šilumos siurblį), tuo sukurdama papildomą triukšmo šaltinį, nors tokį veiksmą turėjo derinti iš anksto, paaiškindama, kokiam tikslui šis įrenginys reikalingas ir kokia vieta galėtų būti priimtina kitiems namo bendraturčiams. Šiuo metu šis įrenginys perkeltas ant Namo stogo. Ieškovė nesilaikė planuojamų statybos darbų atskleidimo pareigos, t. y. atliko darbus be bendraturčių sutikimo, neinformavusi jų bei nepaaiškinusi savo ketinimų. Dėl to Namo gyventojai buvo priversti kreiptis į įvairiais institucijas su skundais. Ieškovė, gavusi iš Inspekcijos privalomuosius nurodymus, tik tada inicijavo susirinkimą. Ieškovė, inicijuodama minėtą susirinkimą, neatskleidė savo vykdomų darbų esmės, nepateikė reikiamų projektų, apsiribojo trumpu atliktų atskirų savavališkos statybos veiksmų išvardinimu. Ieškovės pateiktas palėpės paprastojo remonto projektas, suformuojant du kadastrinius vienetus, iš dalies atskleidė ieškovės ketinimų esmę. Palėpės paprastojo remonto, suformuojant du kadastrinius vienetus projekto trūkumai, pažeidžiantys atsakovų teises, yra šie: projektas pateiktas tik dėl palėpės, bet neapima Buto Nr. 4 perplanavimo darbų, nors elektros spinta su kabeliais akivaizdžiai skirta ir Buto Nr. 4 padalinimui į du butus; projekte nurodoma, kad negyvenamoji palėpės paskirtis keičiama į gyvenamąją, tačiau toks sutikimas negautas iš bendraturčių; tokio sutikimo ir nebuvo prašoma. Projekte nurodyta, kad Namas yra neypatingas statinys, kai Namas yra ypatingas statinys, įrašytas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Projekte neaptariami statybiniai tyrimai dėl planuojamų įgyvendinti sprendinių, nėra pasiūlymų dėl inžinerinių sistemų (nuotekų, vandens, elektros, šildymo ir kondicionavimo). Neaptariamas nuotekų stovo bendrojo Namo laiptinėje įrengimas bei bendraturčių sutikimų gavimas tokiam veiksmui. Projekte nenagrinėjamas automobilių parkavimo vietų užtikrinimo klausimas. Ieškovė įrengė papildomai tris butus, tačiau nepateikė sprendimų dėl automobilių parkavimo vietų skaičiaus pakankamumo tokiam sprendimui. Namas dalinasi sklypu su namais (duomenys neskelbtini)ir K(duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo plotas, skirtas 15 savininkų, įskaitant įvažiavimo zoną ir žaliąją zoną, yra 483 kv. m. Nėra duomenų, kad planuojami papildomi butai turės reikiamą automobilių parkavimo vietų skaičių. Ieškovei buvo surašytas privalomasis nurodymas ne tik dėl stoglangių ir inžinerinės įrangos (elektros spintelės), bet ir privalomasis nurodymas išardyti savavališkai įrengtą oro kondicionavimo įrenginį bei balkono tvorelę. Ieškovė siekia, kad Name būtų įrengti 7 butai, o teisiškai – 4 butai. Dėl to atsakovams kiltų savavališko pertvarkymo rizika, susijusi su statinio konstrukcijomis (perdangomis) ir inžinerinėmis sistemomis (šildymo, nuotekų ir kt.), nors teisine prasme situacija liktų nepakitusi, Namas formaliai liktų 4 butų. Ieškovė mėgino teisiniu būdu pertvarkyti savo Butą Nr. 4 į du butus, tačiau savivaldybei atmetus jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą kapitaliniam remontui, ji tai atliko savavališkai.
Šalies argumentai
4. Atsakovai padavė teismui priešieškinį, kurį patikslino 2022 m. birželio 23 d. pareiškimu (el. b. t. 1, 62-71; t. 3, l. 163-171), prašydami
4.1. Įpareigoti ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti atsakovų teisių pažeidimus:
4.1.1. Pašalinti vandentiekio ir nuotekų prietaisus, įrengtus perdangoje virš atsakovės R. L. buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu 2-2;
4.1.2. Pašalinti betono grindis, įrengtas bute (duomenys neskelbtini), ant medinių perdangų;
4.1.3. Pašalinti ieškovės bute (duomenys neskelbtini), įrengtą nuotekų vamzdį iš atsakovės R. L. bute (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu 2-7, ir buto perdangos bei įpareigoti ieškovę suremontuoti minėtos patalpos lubas ir perdangą pažeidimų vietose;
4.1.4. Pašalinti vėdinimo sistemos pakeitimus, atliktus bute (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos nebūtų prijungtos prie bendros namo (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemos, o dujinės kolonėlės vėdinimo šachta buto (duomenys neskelbtini), būtų atkurta;
4.1.5. Įpareigoti ieškovę atkurti (duomenys neskelbtini), balkono stogelį, balkono horizontalią plokštę, užtikrinant kritulių nuvedimą nuo buto (duomenys neskelbtini), priebučio stogelio ir namo (duomenys neskelbtini), pamato;
4.1.6. Pašalinti nuotekų stovą, įrengtą bendro naudojimo laiptinėje (duomenys neskelbtini);
4.1.7. Pašalinti elektros spintą su kabeliais nuo namo (duomenys neskelbtini), fasado;
4.1.8. Pašalinti dujų sistemos kaminėlį iš buto (duomenys neskelbtini), išvestą į namo (duomenys neskelbtini)fasadą;
4.1.9. Pašalinti šilumos siurblio išorinį bloką, pakabintą ant namo (duomenys neskelbtini), stogo;
4.1.10. Atkurti po buto (duomenys neskelbtini), balkonu esančioje sienoje uždengtą ir nutinkuotą buto (duomenys neskelbtini), priebučio langą;
4.2. Uždrausti ieškovei naudoti gyvenamajai paskirčiai namo palėpės (duomenys neskelbtini), negyvenamas patalpas ir bute (duomenys neskelbtini), įrengtą antrą butą iki bus parengtas, suderintas ir nustatyta tvarka patvirtintas techninis projektas šiems darbams bei nustatyta tvarka priimti naudoti pertvarkyti statiniai;
4.3. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
5. Priešieškinio reikalavimai grindžiami motyvais, nurodytais atsiliepime į ieškinį ir jo patikslinimą (žr. šio sprendimo 3 punktą).
6. Ieškovė atsiliepime į pradinį priešieškinį prašo atmesti atsakovų reikalavimus ir priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 1, l. 118-123). Ieškovė nurodo, kad vandentiekio prietaisai virš R. L. miegamojo buvo įrengti dar iki ieškovei atliekant jai priklausančio Buto Nr. 4 remonto darbus. Visi darbai atlikti vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (toliau – ir STR) „Gyvenamieji pastatai“. Nuotekų vamzdžiai visada buvo perdangoje, vamzdžiai buvo pakeisti pačios R. L. užsakymu. Tuo pat metu, kai buvo atnaujinamas senas vamzdis R. L. bute, buvo sumontuotas ir trišakis, vedęs vamzdį į ieškovės butą. Visus šiuos darbus vykdė atsakovės R. L. pasamdyta įmonė. Ieškovė niekada neįrenginėjo naujų betono grindų savo Bute Nr. 4. Ieškovė, įsigijusi butą bei pradėjusi jame vykdyti remonto darbus, prieš keisdama grindų dangą išliejo išlyginamąjį grindų sluoksnį, kurio storis, priklausomai nuo vietų svyruoja nuo 1-3 cm. Šis sluoksnis negalėjo susilpninti esamų konstrukcijų, priešingai – išliejus išlyginamąjį sluoksnį pasiskirstė apkrovos lygiai ant visos medinės perdangos, dėl to, perdangos būklė pagerėjo. Ieškovė neįrenginėjo ir nebuvo užsakiusi įrengti nuotekų vamzdį R. L. bute. Minėtą kanalizacijos vamzdį remontavo R. L. pasamdyti rangovai. Kanalizacijos vamzdis visą laiką buvo toje pačioje vietoje, į jį visada buvo pajungta ieškovei priklausančio buto kanalizacija. R. L. samdyti rangovai, keisdami seną nuotekų vamzdį nauju įdėjo ir trišakį. Vėdinimo sistema nebuvo pakeista ieškovės. Atlikus remonto darbus ieškovės Bute Nr. 4, vėdinimo sistema buvo atkurta į tą padėtį, kuri buvo iki remonto. Atsakovai nepateikė įrodymų dėl šios sistemos pokyčių. Ieškovė nežino, kuo pasireiškė dujinės kolonėlės vėdinimo šachtos Bute Nr. 2 pabloginimas, todėl negali pasisakyti apie tai. Ieškovė ne demontavo balkono stogelį, bet nuėmė seną, vos besilaikančią skardą, buvusią virš balkono, bei pakeitė ją nauja. Šie darbai buvo atlikti nepažeidžiant Kauno istorinės dalies, nes buvo atlikti nesaugomoje namo dalyje. Balkono konstrukcijos su stogeliu yra bendrojo naudojimo objektai, todėl jeigu Namo bendrasavininkai mano, kad virš balkono turėtų būti įrengtas stogelis, toks stogelis galėtų būti įrengtas bendru sprendimu ir lėšomis. Ieškovė negali atsakyti už Namo bendrojo naudojimo objektų išsaugojimą. Tas pats pasakytina apie kritulių nuvedimo nuo Buto Nr. 1 priebučio stogelio ir Namo pamato sistemos įrengimą. Nuotekų stovas bendroje Namo dalyje buvo įrengtas gavus žodinį bendraturčių pritarimą. Inspekcija surašė ieškovei privalomąjį nurodymą dėl elektros spintelės pašalinimo, kuriame nurodytas terminas, per kurį ieškovė turi pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai negali reikalauti teismo nustatyti naują terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Atsakovai neįrodė, kad dujų sistemos kaminėlis, išvestas iš Buto Nr. 4, bei oro kondicionavimo įrenginys (šilumos siurblys) įrengti neteisėtai. Jei iš tikrųjų taip būtų, Inspekcija užfiksuotų tokį neteisėtos statybos faktą, priimtų savavališkos statybos aktą. Ieškovė neuždengė ir nenutinkavo Buto Nr. 1 priebučio lango. Šalys, tvarkydamos fasado sieną, sutarė, kad visi tvarko fasadinių sienų dalis, kurios ribojasi su joms priklausančiais butais. Ieškovė netvarkė kitų Namo fasado sienų, netinkavo ir nedažė jų. Ieškovė, įsigijusi Butą Nr. 4, perplanavo jį, neliesdama kapitalinių / nešančių sienų. Atliktiems darbams nereikėjo bendraturčių pritarimo. Šiuo metu Butas Nr. 4 išnuomotas. Ieškovė neįrengė dar vieno buto Bute Nr. 4, jo perplanavimas ir pritaikymas gyventi kelioms šeimoms negali būti laikomas naujo buto įrengimu jau esamame bute. Palėpės negyvenamosios patalpos pradėtos remontuoti, parengtas projektas stoglangių įrengimui, tačiau atsakovai nepritaria projektui. Palėpė nebuvo gyvenama, todėl paskutinis atsakovų priešieškinio reikalavimas perteklinis ir nemotyvuotas.
7. Išvadą teikianti institucija Kultūros paveldo departamentas pateikė išvadą (el. b. t. 1, l. 106-110), kurioje nurodo, kad ginčo Namas yra Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip kultūros paveldo objektas – M. E. namas. Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2021 m. birželio 6 d. aktu nusprendė, kad Namui reikalinga apsauga. Aktu nustatytos kultūros paveldo objekto vertingosios savybės. M. E. namo registravimo Kultūros vertybių registre data – 2021 m. kovo 24 d. Dalis priešieškinyje nurodytų darbų atlikti iki Namo registravimo Kultūros vertybių registre. Iki Namo įrašymo į Kultūros vertybių registrą dienos šis namas pateko į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritoriją. Namas buvo priskirtas Kauno miesto dalies teritorijoje esantiems vertingųjų savybių požymius turintiems objektams ir kartu su namais (duomenys neskelbtini), sudarė saugomą gatvių užstatymo išklotinę. Priešieškinyje nurodyti darbai nedarkė saugomos gatvės išklotinės ir nežalojo kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių. Departamentas, gavęs ir Namo gyventojų pranešimą apie tai, kad ieškovė neturėdama bendraturčių sutikimo, vykdo Buto Nr. 4, remonto darbus, perplanuodama patalpas, keisdama inžinerines sistemas, įrengdama stoglangius, neatliko tyrimo, nes šie darbai nebuvo susiję su kultūros paveldo vietovės nustatytų vertingųjų savybių žalojimu. Inspekcijai buvo teikiama metodinė pagalba. 2020 m. spalio 20 d. gavus pranešimą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Santermita“ buvo atlikta Namo apžiūra ir nustatyta, kad buvo nuardytas namo bendrojo naudojimo elementas – senos balkono grotelės, vietoje jų įrengtos naujos. Darbai atlikti nepažeidžiant Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu vertingųjų savybių, nes jie atlikti nesaugomoje Namo dalyje (iš kiemo pusės). Balkono grotelių nuėmimo metu (iki 2020 m. spalio 20 d.) Namas nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip atskira kultūros vertybė, iš kiemo pusės esančios grotelės nebuvo saugomo namo gatvės fasado dalis. Todėl Kultūros departamentas neturėjo teisinio pagrindo teikti reikalavimą Namo bendraturčiams atkurti balkono groteles. Kultūros departamentas pritarė Namo palėpės paskirties keitimo į gyvenamąją, suformuojant du kadastrinius vienetus paprastojo remonto projektui. Priešieškinio reikalavimas dėl draudimo ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus nesusijęs su Kultūros departamento kompetencija nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.
9. Bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Č. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus ir atmesti priešieškinį ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tokie patys stoglangiai įrengti atsakovei E. Z. priklausančiose patalpose, kuriose gyvena daugiau žmonių, nei ieškovės patalpose. Atsakovai dėl to nereiškia pretenzijų E. Z.. Elektros spinta buvo įrengta pagal AB ESO nurodymus iškelti apskaitos prietaisą. Šilumos siurblys yra galinėje namo dalyje, jis yra nematomas. Buto Nr. 4 būklė buvo avarinė, sienos suskilusios, nes buvo išplauti pamatai. Kampas buvo nusėdęs apie 10 cm. Bute Nr. 4 buvo atliktas eilinis remontas: glaistymas, špakliavimas, įrengti nestacionarūs laiptai į palėpę. Vandentiekio stovai buvo seni, vienas jų buvo trukęs. Stovas buvo nupjautas, ieškovės butas buvo paliktas be vandens. Ieškovė laikinai pajungė vandentiekį per šildymo sistemos vamzdžius, papildomai išvedė kanalizacijos stovą, nes buvo gautas R. L. sutikimas dėl to. Ieškovė nieko nedarė vedinimo sistemoje, sanitariniai mazgai nebuvo pertvarkyti, ten yra viena virtuvė, ieškovės atstovas nežino, kiek ten yra vonios-tualeto patalpų. Byloje pateikta naujų kadastrinių duomenų byla atitinka tikrovę. Grindų danga nebuvo pertvarkyta, ji buvo tokia pirkimo metu. Grindų pagrindas nebuvo pakeistas, grindų apdaila gali būti bet kokia. Jei ieškovė keistų grindų dangą, reikėtų nuimti po grindimis esančio buto lubas. Buvo sudėta skarda, išlyginamasis sluoksnis bei laminatas. Bute Nr. 4 buvo keičiami vamzdžiai, ėję iš antro aukšto sandėliuko. Neįmanoma buvo pakeisti tuos vamzdžius, neišdaužius sandėliuko lubų, aplink stovą buvo pažeistos R. L. priklausančių patalpų lubos. Ieškovė norėjo užtaisyti tą stovą, klausė R. L., kada gali ateiti ir sutvarkyti. Ieškovei perėmus Butą Nr. 4 nebuvo dviejų ventiliacijos angų (šachtų), jos buvo išardytos ir nugriautos. Balkono stogelis nebuvo demontuotas, jis buvo nugriuvęs, ten buvo nepritvirtintas skardos lapas. Ieškovė nedemontavo metalinės tvorelės, tvorelė buvo nukritusi, nebuvo horizontalios plokštės. Ieškovė nenuėmė lietvamzdžio, ji nežino, kur jis yra. Ji negavo pretenzijų iš M. T., nes prie jo patalpų nuolat bėgo vanduo. Ieškovė nenuėmė plėvelės prie tų patalpų. Ieškovė nežinojo apie tvarkybos darbų projektą, jos apie jį niekas neinformavo. Nuotekų stovas buvo įrengtas R. L. sutikimu, kadangi buvęs stovas buvo pasenęs. Stovas eina į palėpę. Butas Nr. 4 nebuvo atjungtas nuo šildymo sistemos, vamzdžiai buvo nupjauti UAB „Santermita“ darbuotojų. Butas Nr. 4 šildomas karštu vandeniu, šildomu vandens boileriu. Elektros sistemą reikėjo pertvarkyti, nes susidėvėjo kabeliai, kai pas atsakovus „užtrumpino“, dingo elektra. Ieškovė paprašė naujų sąlygų, AB „ESO“ pasakė išvesti elektros apskaitą į lauką. Kiekviename atskirame kambaryje yra atskira elektros apskaita. Ieškovė neketino padaryti keturių butų, bet norėjo nuomoti savo patalpas keturiems skirtingiems asmenims. Namo fasado tinkavimo paslaugas užsakė ieškovė, R. L. ir M. T., už šias paslaugas jie mokėjo atskirai. Ieškovės direktorius pasiūlė įmonę, kuri gali atlikti šias paslaugas, ši įmonė ir nutinkavo Namo fasadą. M. T. langas buvo labai didelis, jo sutikimu ir prašymu šis langas buvo iš dalies užtinkuotas. Palėpėje padarytos vidinės pertvaros, Bute Nr. 4 atskirti įėjimai. Ieškovė galvojo pakeisti palėpės paskirtį į gyvenamąją, bet paliko kaip gyvenamąją patalpą tik vieną butą. Laiptai Bute Nr. 4 buvo pirkimo metu, jie buvo nestacionarūs, prikalti, anga prie laiptų nebuvo platinama. Šilumos siurblys neįrengtas, jis netarnauja jokioms patalpoms, bus skirtas palėpės patalpų šildymui. Ieškovė derino projektą su bendraturčiais, bet jie nepasirašė sutikimo. Bendraturčiams buvo atskleistas ieškovės ketinimas turėti keturis nuomininkus. Ieškovė įsirengė dvi parkavimo aikšteles, apie kurias žinojo visi bendraturčiai. Pradinis patalpų pertvarkymo projektas buvo dėl kapitalinio remonto. Ieškovė organizavo daug darbų (organizavo darbuotojus, tvarkiusius kiemą, namo apdailą, langų keitimą bendrose patalpose), o pinigus šiems darbams rinko M. T.. Balkono tvorelė nebuvo paveldinė, ji buvo susidėvėjusi. Ieškovės direktoriui teko beveik viską daryti už savo pinigus. Visi Namo bendrasavininkai matė naują kanalizacijos stovą, jis niekam nekliuvo. Balkonas buvo avarinės būklės, vienas jo kraštas buvo nukritęs. M. T. rūsys yra kitoje vietoje, nei buvęs stogelis. Atsakovė E. Z. padarė palėpėje gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena apie 10 žmonių. Ieškovės nebuvo klausiama nuomonės dėl neįgaliųjų gyvenimo tose patalpose. Įrengtas šilumos siurblys niekada nebuvo paleistas ar į jungtas, iki jo neįvesta elektra. Dujų tarnyba buvo atvykusi į Namą du kartus, nenustatė jokių pažeidimų. Nuomininkas nusprendė pats pakeisti dujinę plytelę, tada buvo pranešta, kad jaučiasi dujų kvapas, paaiškėjo, jog nebuvo priveržta veržlė. Šilumos siurblys tarnaus grindiniam šildymui, jo veikimas nesukels triukšmo, nes garso lygis nesiekia 24 decibelų. Remonto darbai Bute Nr. 4 buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, Namas tuo metu nebuvo ypatingas, nebuvo įtrauktas į saugomų objektų sąrašą. Architektas S. G. parengė paprastojo remonto projektą, kuris buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Architektas galvojo, kad nereikia gauti bendraturčių pritarimo. Ieškovei trūko vieno parašo, kad projektas būtų suderintas. S. G. turėjo gauti pritarimą projektui įgyvendinti. Ne ieškovė nusprendė, kur turi būti elektros apskaitos prietaisas, taip nurodė AB „ESO“, projektas suderintas ir patvirtintas. Nėra užfiksuotos galimos langinės, nėra projekto dėl jų įrengimo. Atsakovų nesutikimas yra nemotyvuotas. Du darbuotojai, atlikę dūmtraukio apžiūrą, nebuvo UAB „Santermita“ darbuotojai, todėl į bylą pateiktas apžiūros aktas nėra tinkamas įrodymas. Akte nenustatyta, kieno kanalai įjungti, ieškovė teisėtai pasijungė prie ventiliacinio kanalo, toks pajungimas buvo dar iki Buto Nr. 4 įsigijimo. Ieškovė pakeitė gartraukį, kurio našumas yra kitas, gartraukis pajungtas į dūmtraukį, jis buvo pajungtas ten pat, bet jo našumas yra kitoks. Tualetas ir vonia buvo prijungti prie esamų stovų, įrengta hidroizoliacija. Pusė ieškovės buto taip pat šlampa, nes yra blogas sienų apskardinimas. Namo sienos šlapo ir iki tol, kol ieškovės patalpose nepradėjo gyventi žmonės, ir po to. Byloje pateiktas ekspertizės aktas nėra tinkamas įrodymas, nes jos išvados padarytos neapžiūrėjus ieškovės buto. Per tris metus Buto Nr. 4 naudojimo neatsirado jokių trūkimų ir įplėšimų, todėl laikytina, kad grindų apkrovos yra tinkamos, atsakovai neįrodė, jog ieškovė įrengė betonines grindis. Sena dujų kolonėlė išvesta į kaminą, iš kamino kolonėlė buvo atjungta, išvesta į namo sieną. Tą patį padarė ir Buto Nr. 3 savininkė, toks pertvarkymas neturi įtakos Namo būklei. Ieškovė keturis kartus prašė R. L. įleisti ieškovės pasamdytus darbuotojus, kad šie sutvarkytų lubas, t. y. užmūrytų plytą sandėliuke, bet ieškovė nesulaukė atsakymo iš R. L.. Atsakovė pati pakeitė nuotekų vamzdį nuo savo buto grindų iki lubų, t. y. ieškovės buto. Ieškovei teliko pajungti trišakį. Tvarkybos darbų projektas nebuvo suderintas, tai yra niekinis dokumentas, nes neišduotas tvarkybą leidžiantis dokumentas. Balkono nešančios konstrukcijos buvo supuvusios, tvorelės apačia buvo supuvusi, ji laikėsi ant turėklų, nebuvo ko restauruoti. Ieškovė savo lėšomis restauravo balkoną, įrengdama modernią tvorelę, papuošusią Namą. Naujas kanalizacijos vamzdis į palėpę buvo nuvestas R. L. sutikimu tam, kad nebūtų apkrautas jos stovas. Ieškovės butas nėra atjungtas nuo centrinio šildymo, ieškovė moka privalomus mokesčius. Trūkus vamzdžiui R. L. bute, vamzdis buvo nupjautas, uždėta aklė. Šalia vandens vamzdžio ėjo šildymo vamzdis, į kurį ieškovės meistrai pajungė vandentiekį, o vandens vamzdis užaklintas R. L. bute. Ieškovės butas negalėjo būti šildomas, tada buvo padarytas vietinis šildymas ant dujų kolonėlės, ieškovė pajungė, kad šildytų ir vandenį, ir radiatorių. Ieškovė neturėjo kitos išeities. M. T. sandėliuko langas buvo sumažintas savininko sutikimu, jis prašė palikti žymiai mažesnį, langas gali būti atkurtas, prapjovus putplastį. Ieškovės atstovas prašė kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl J. J. melagingų parodymų apie angos atsiradimo aplinkybes Bute Nr. 4 davimo, kadangi kiti liudytojai patvirtino, jog anga buvo iškirsta iki Buto Nr. 4 įsigijimo ieškovės.
Atsiliepimas
10. Atsakovė R. L. teismo posėdžiuose prašė patenkinti priešieškinio reikalavimus ir atmesti ieškovės ieškinį atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ji buvo tas asmuo, kuris Name tvarkė kultūrinius reikalus, o M. T. tvarkė techninius Namo reikalus, E. Z. – teisinius, techninius dalykus. 2019 m. kovo mėn. atsirado ieškovė, tų pačių metų balandį atsakovė, grįžusi iš kelionės, pamatė savo patalpų antresolėje skyles, ištrupėjusias plyteles, dulkes. Paaiškėjo, kad darbininkai neatsargiai ardė perdangas, neprižiūrint technikams. Atsakovės patalpose buvo padaryta skylė nuotekų alkūnei įkišti, ieškovės vadovas žadėjo sutvarkyti. 2019 m. gegužę buvo užpiltas atsakovės buto kambariukas. Avarinės tarnybos darbuotojai atidengė stovą, jis vizualiai buvo tvarkingas. Paaiškėjo, kad užsikimšo kanalizacija dėl statybinio laužo, atidengė stovą, jis buvo trūkęs, reikėjo jį keisti. Atsakovė pasirašė sutartį su UAB „Santermita“ kuri pakeitė stovą iki rūsio. Ieškovė nupjovė stovą ties savo grindimis. Nuotekų alsuoklio funkciją atliko stovas. Palėpė lieka be nuotekų stovo. 2020 m. sausį atsakovė kreipėsi į kompetentingas institucijas su skundu. 2021 m. liepą atsakovės butas buvo užlietas antrą kartą, ji nuėjo į Kultūros paveldo departamentą. Elektros skydinė buvo tarp atsakovės ir ieškovės buto langų. Atėjo vyrai pakabino didelę spintą, sudegė laidai. Ieškovė pradėjo nuomoti savo patalpas 2020 m. vasarą. Nuomininkai įsijungė savo gartraukį, todėl į atsakovės patalpas pučiami kvapai, užpučiama vonioje liepsna katile. Tuo metu ieškovės butą nuomojo šeima su keturiais vaikais. Atsakovės patalpose yra skliautinės lubos, kurios drėksta dėl ieškovės atliktų pertvarkymų. Ieškovė pritepė silikonu dušo kabiną, o vamzdynai yra užbetonuoti, todėl ieškovė nemato, kur teka vanduo. Balkono tvorelė yra saugoma, turėjo būti įrengtas naujas stogelis. 2020 m. ieškovė išmontavo tvorelę, nors atsakovė rodė ieškovei 2017 m. projektą. Tvarkybos projektas buvo perduotas ieškovės direktoriui 2020 m. balandį, tuo metu M. T. dirbo su V. Č.. Atsakovė pasakė V. Č., kad neišmestų tvoros. Medinė tvoros dalis buvo išmontuota, stogas nuardytas, liko tik tvorelė. Medinis antstatas nebuvo gražus, atsakovė tikėjo, kad ieškovė įrengs balkoną pagal projektą, bet tvorelė buvo išvežta. Balkone buvo sandari horizontali plokštė, M. T. Namo dalies sienos tuo metu nešlapo, nuardžius plokštę M. T. Namo dalis sienos pradėjo drėkti. M. T. išvažiavo gegužės mėn. į sodybą, ieškovė kiemo pusėje nudažė Namo dalį iki pusės, atsakovė prašė nudažyti visą sieną, ieškovė taip ir padarė už 500 Eur. Kai M. T. grįžo iš sodybos rudeniop, apžiūrėjo Namą ir kalbėjo su V. Č.. M. T. sakė, kad jis nebuvo sutaręs su ieškovės direktoriumi dėl lango užmūrijimo, todėl M. T. rašė apie tai seniūnijai, konsultavosi, ėjo į įvairias institucijas. Kai vaikai lakstydavo nuomojamame ieškovės bute, vibravo atsakovės buto siena. Atsakovė negirdėjo oro kondicionieriaus garso, jis nebuvo prijungtas. E. Z. bute buvo atlikti tam tikri pertvarkymai, bet tai buvo padaryta kitų bendraturčių sutikimu. Ji paklausė, ar galima nuomoti butą „(duomenys neskelbtini)“, ten kartais nakvoja, gyvena apie 8-10 žmonių, tose patalpose yra 6 kambariai. Vasaromis beveik viso Namo gyventojai kažkur išvažiuodavo.
11. 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje atsakovė E. J. palaikė priešieškinio reikalavimus ir nesutiko su ieškovės reikalavimais. Paaiškino, kad neuždengtas ieškovės balkonas, nuluptas vandens vamzdis, bėga vanduo. Prieš mėnesį iki paaiškinimų davimo buvo konstatuotas dujų nuotėkis, ieškovės buto nuomininkė išsikvietė dujų avarinę. Atsakovė įsigijo butą iš G. T., palaiko M. T. ir G. T. poziciją šioje byloje. Namas yra paveldinis, tvorelė yra kultūros dalis. Atsakovės bute įrengtas centrinis šildymas. Ieškovės veiksmai pažeidžia atsakovų interesus, nes šildymas pašalintas ieškovės bute be projekto.
Atsiliepimas
12. Atsakovai D. J. ir E. Z. palaikė priešieškinį, prašė atmesti ieškinį jų atstovo nurodytais motyvais.
13. Atsakovų atstovas advokatas T. B. teismo posėdžiuose palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė atmesti ieškovės ieškinį atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad R. L. butas buvo aplietas iš ieškovės buto du kartus. Dušo kabina ieškovės bute buvo įrengta nesandariai. Butų perdanga buvo rekonstruota, įrengiant betoninę dangą ant medinės perdangos. Ieškovė panaikino dvi iš keturių buvusių ventiliacinių šachtų. Atsakovės R. L. dujinė kolonėlė įjungta į vieną iš panaikintų ieškovės šachtų. Ieškovei siekiant demontuoti tą šachtą, turėjo būti gautas bendraturčių sutikimas. Atsakovės bute užgesta kolonėlė, nes suveikia apsaugos sistema, esant nepašalintiems junginiams. Demontavus balkono plokštę, neliko apsaugos J. buto priebučio mūrui. Ten teka vanduo, M. T. buvo uždėjęs ten plėvelę, bet ji buvo numesta. Ieškovės projekte nėra dalių dėl kanalizacijos, vėdinimo, dujų. Tai ne projektas, o ruošinys, kuris nebuvo baigtas ir realizuotas. Įrengtas nuotekų stovas gadina statinio vaizdą. Ieškovė iš naujo įrengė mansardą, kas yra draudžiama pagal įstatymą. Šildymo sistema yra bendra dalinė nuosavybė, tačiau ieškovė, išjungusi šildymą, nerengė jokio projekto, su niekuo nesikonsultavo, įsirengusi dujinį šildymą, sukėlė pavojų dėl dujų nuotėkio bei galimo sprogimo. E. Z. butas atjungtas nuo bendros šildymo sistemos teisėtai. Elektros spintos duomenys patvirtina, kad formuojami keturi butai ieškovės patalpose, nes yra keturi elektros įvadai. Naujų mansardų įrengimas yra draudžiamas kaip ir intensyvumo didinimas. Namo langų gabaritai yra saugotini elementai. Atstovui nėra žinomi ieškovės atlikti pertvarkymai stoge. Ieškovė turėjo rengti kapitalinio remonto projektą ir nurodyti projekto dalį dėl automobilių parkavimo. Ieškovė, įrengdama stoglangius, siekia įrengti papildomai tris butus. E. Z. sujungė savo butą su palėpe prieš tai parengusi projektą. Tai nedidino namo naudojimo intensyvumo. Ieškovės įrengti stoglangiai didina namo naudojimo intensyvumą. Sklypas, kuriame yra ginčo Namas, dalijamas dar su dviem namais, jis yra mažas. Nebuvo sudaryta jokių sutarčių dėl žemės sklypo naudojimo, siekiant įrengti papildomus butus, būtina užtikrinti ir parkavimo vietas pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Inspekcija aplaidžiai vykdė savo pareigas, tikrindama ieškovės patalpas, todėl atsakovai nusprendė ginti savo teises, pareikšdami priešieškinį šioje byloje. Atsakovai nežino, kokius grindų pertvarkymo veiksmus padarė ieškovė. Jokios skylės ieškovės bute anksčiau nebūdavo, ankstesni savininkai patekdavo į palėpę iš gretimo namo. Ieškovės kapitalinio remonto projektas turėjo būti derinamas su savivaldybe, prieš tai suderinus jį su bendraturčiais. Atsakovams buvo pateiktas neišbaigtas projektas, kuriame nebuvo numatytas ieškovės patekimo į palėpę būdas. Nors ieškovė pasirinko naudoti iš esmės keturis nekilnojamojo turto objektus, jų neįteisinus, tai visgi tolygu keturių nekilnojamojo turto objektų formavimui. R. L. nesamdė darbuotojų nuotekų vamzdžiui įrengti. Tvarkybos darbų projekto sprendiniai yra privalomi, tvarkant Namo balkono tvorelę. M. T. pats pasirašė priešieškinį ir buvo paaiškinęs atstovui (T. B.), kad neleido V. Č. užmūryti savo langą. Ieškovės prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turi būti atmestas, nes prašoma atlyginti išlaidas, susijusias su mokėjimais advokatui E. G., su kuriuo ieškovės sutartiniai santykiai buvo nutraukti dar iki tų išlaidų atsiradimo. Be to, atstovo turimais duomenimis, E. G. ir V. Č. sieja giminystės santykiai. Ieškovės skundai, už kurių parengimą prašomą atlyginti išlaidas, buvo atmesti.
14. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė J. Š. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko byloje pateiktą rašytinę išvadą. Papildomai paaiškino, kad ginčo Namo skundų tyrimo metu buvo surašyti penki savavališkos statybos aktai dėl stoglangių įrengimo, fasado išvaizdos keitimo bei elektros spintos įrengimo, pažeidimai šiuo metu nepašalinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovei tvarkant grindis buvo atliktas paprastas remontas, siekiant įvertinti perdangų būklę, būtina atlikti ekspertizę. Šilumos siurblio įrengimas yra fasado pakeitimo darbai, dėl jų buvo reikalaujama pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nebuvo pareikštos M. T. pretenzijos dėl lango, todėl dėl to nebuvo surašyti privalomieji nurodymai. Tuo metu, kai buvo nustatomos faktinės aplinkybės, M. T. buvo gyvas ir dalyvavo. Patalpų paskirties nustatymas priklauso savivaldybės kompetencijai.
15. Išvadą teikiančios institucijos Kultūros paveldo departamento atstovas A. L. 2023 m. sausio 30 d. teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad jis matė atsakovės R. L. bute drėgmės pėdsakus lubose prieš 6 mėnesius. Jis nenustatė aplinkybių, kad buvo lubų būklės pokytis. Tvarkybos darbų projektas sudaro sąlygas leidimui atlikti tvarkybos darbus, tačiau neprivaloma atlikti darbus pagal jį. Tvorelės atkūrimui nebūtinas leidimas. Kultūros paveldo departamentas nebuvo atlikęs planinės kontrolės, tokia kontrolė galėjo būti atlikta pagal skundą. Namas nėra saugomas viešam pažinimui.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdyje, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, nedalyvavo atsakovė E. J.. Teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, kadangi jos interesus tinkamai atstovavo advokatas T. B. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dviejų aukštų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatytas 1931 m., jame suformuoti keturi butai ir pastogės (palėpės) patalpos. Nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savininkė 101,5 kv. m. buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 4), bei 81,98 kv. m. palėpės (pažymėtos 6-1, palėpės paskirtis – kita) tuo pačiu adresu. Atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai: atsakovams D. J. ir E. J. priklauso butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 1, el. b. t. 3, l. 2, 3), atsakovei R. L. – butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 2), E. Z. – butas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas Nr. 3), V. B. – kitos paskirties patalpa (batų remonto dirbtuvė). Namas yra Kauno miesto istorinėje dalyje, vadinamojoje Naujamiestis, ši dalis yra saugoma valstybės nuo 1999 m. spalio 28 d.
18. Namas buvo dujofikuotas 1970 m. sausio 30 d.: įrengtos 6 dujinės viryklės ir 4 dujiniai vandens šildytuvai (el. b. t. 2, l. 17-21; t. 5, l. 31). 1970 m. sausio 28 d. buvo atliktas Name esančių dūmtraukių techninės būklės eksploatuojamose ir naujai pastatytuose namuose pirminis patikrinimas, kurio metu buvo surašytas patikinimo aktas (el. b. t. 5, l. 29). Akto duomenimis buvo tikrinama Namo dūmtraukių techninė būklė Butuose Nr. 1, 2, 3, 4, nustatytas jų tinkamumas eksploatuoti nuvedant į juos dujų degimo produktus. Tikrinant buvo nustatyta, kad atskiri dūmtraukiai yra visuose butuose, kad jie visi yra tinkami eksploatuoti.
19. 1999 m. gruodžio mėn. atsakovės E. Z. Bute Nr. 3 dujinė kolonėlė buvo pakeista į dujinį katilą pagal projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą įsirengti autonominį dujinį centrinį šildymą Bute Nr. 3 (el. b. t. 5, l. 33-48).
20. Iš seno Namo pastogės plano matyti, kad ginčo name iš viso buvo 7 dūmų kanalai ir 19 ventiliacijos kanalų. Ieškovės valdomoje palėpės dalyje buvo trys dujų kanalai ir 11 ventiliacijos kanalų. Ieškovės palėpėje buvo keturi kaminai: viename iš jų – dujų kanalas; kitame – keturi ventiliacijos kanalai, trečiame ir ketvirtame – po du ventiliacijos kanalus (el. b. t. 5, l. 48). Iš ieškovės naujų VĮ Registrų centre neįregistruotų palėpės kadastrinių matavimų bylos matyti, kad iš keturių ieškovės palėpėje buvusių kaminų liko du: vienas kaminas su dujų kanalu ir vienas kaminas su keturiais ventiliacijos kanalais, nėra dviejų nesaugomų kaminų, kuriuose buvo po du ventiliacijos kanalus (el. b. t. 3, l. 155).
21. Namas priskirtas centralizuoto šilumos tiekimo aprūpinimo šiluma zonai (el. b. t. 1, l. 17-21). Ieškovės Bute Nr. 4 VĮ Registrų centre įregistruotuose kadastrinių matavimų duomenyse pažymėti 7 kambariai, virtuvė, viena vonia su WC ir koridorius (atsiliepimo į ieškinį priedas).
22. Nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp tuometinių Namo bendraturčių (M. T., R. L., E. Z., T. B. ir V. B.) (ieškinio priedas Nr. 2-2), kurios tikslas – Namo bendro naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitas tvarkymas. Susitarta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovauja išrinktas įgaliotas asmuo R. L..
23. 2017 m. kovo 10 d. Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu buvo nustatyta 0,0451 ha valstybinio žemės sklypo Namui eksploatuoti, nurodant kiekvienam bendraturčiui tenkantį naudoti žemės sklypo dalies plotą, nenustatant konkrečios žemės sklypo naudojimo tvarkos (atsiliepimo priedas Nr. 20).
24. 2017 m. balandžio 13 d. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus buvo išduotas leidimas tvarkybos darbams vykdyti pagal „Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių požymių turinčio objekto (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų projektą (remontas, restauravimas). Tvarkybos darbai pradėti 2017 m. rugsėjo 28 d. Tvarkybos darbų projektu buvo numatyta: pamatų restauravimas ir remontas; fasadų dekoro elementų remontas arba restauravimas; cokolio tinko restauravimas ir remontas; balkonų ir jų metalinių elementų remontas; angokraščių tinko remontas arba restauravimas; langų rėmų remontas ir kt. Projekto nurodyti kaip saugotini elementai: kaminų vietos ir medžiagiškumas (S3) (rekomenduojama šalinti neautentišką kaminų apskardinimą, restauruoti kaminų plokštumų tinką, skardinti kepures ir kaminų apačias); langų ir durų vietos bei gabaritai fasade (S6) (rekomenduojama saugoti ir remontuoti pažeistą langų tinką), medinės langinės ir metaliniai vyriai (S20) (rekomenduojama restauruoti metalinius vyrius ir medines varčias, dažyti pagal polichrominius tyrimus); laiptai į rūsį (S21) (rekomenduota restauruoti lauko laiptų betonines pakopas ir atraminę sienutę; restauruoti plytų mūro sienos fragmentus), medinių langų tipas ir langų piešinio tipas (ST4) (rekomenduojama restauruoti išlikusius autentiškus elementus, esant galimybei plastmasinio rėmo langus keisti naujais mediniais) ir kt. (atsiliepimo priedas Nr. 13-1).
25. Tvarkybos darbų projektavimo tikslas buvo išsaugoti saugomos vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes, išryškinti, atskleisti jų kultūrinę vertę, pritaikyti nūdienos poreikiams, išlaikant kvartalų užstatymo morfologijos bruožus (atsiliepimo priedas Nr. 13-4). Tvarkybos darbų projekte buvo numatyti tokie remonto ir restauravimo darbai: restauruoti kaminų tinkuotus paviršius, kiemo fasade antro aukšto balkono konstrukcijas, špižinius turėklus ir balkono stogo konstrukcijas bei dangą; restauruoti į rūsį vedančius betoninius laiptus, remontuoti rūsio plytų mūrą; naujai skardinti kaminų kepures ir kt. (atsiliepimo priedas Nr. 13-4).
26. Iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė, įsigijusi minėtą nekilnojamąjį turtą 2019 m. kovo mėn., ketino daryti jai priklausančių patalpų kapitalinį remontą, todėl kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl projekto parengimo. 2019 m. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva buvo rengiamas MB „(duomenys neskelbtini)“ kitos paskirties patalpos – palėpės daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto, suformuojant du kadastrinius vienetus projektas (ieškinio priedai Nr. 2-1, 2-2). Iš šio projekto matyti, kad buvo planuojama iš 81,98 kv. m. palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du butus (Butą Nr. 5 ir Butą Nr. 6). Iš Projekto bendrosios dalies 4.1 punkto matyti, kad planuojami tvarkomieji statybos darbai: patalpa palėpėje perplanuojama, formuojami du atskiri gyvenamieji butai, įrengiamos tarpbutinės atitvaros; naujos durų angos, įėjimai į butus. Buvo planuojama rytinėje ir pietinėje stogo plokštumose įrengti sutapdintus švieslangius; įrengti butų vandens ir elektros apskaitas, šildymo sistemą „oras-oras“, elektrinius radiatorius.
27. Iš Projekto architektūrinės dalies matyti, kad projektuojami penki sutapdinti stoglangiai ieškovės palėpėje (ieškinio priedas Nr. 2-2).
28. Ieškovės atstovas pateikė į bylą nuotraukas, kuriose pavaizduota antro aukšto balkono būklė jam įsigijus Butą Nr. 4 ir palėpę (el. b. t. 3, l. 4). Iš nuotraukų matyti, kad balkone buvo medinis antstatas su stogeliu, matosi lietvamzdžio dalis bei metalinės tvorelės fragmentas. Po ieškovės atliktų balkono tvarkymo darbų buvo pašalintas medinis antstatas, įrengta nauja balkono tvorelė, pašalintas lietvamzdis (el. b. t. 3, l. 5, 6).
29. 2019 m. kovo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija gavo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Butui Nr. 4 daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektui. Savivaldybei patikrinus paduotus dokumentus, šis prašymas buvo atmestas(el. b. t. 2, l. 4).
30. 2019 m. kovo 14 d. ieškovė ir AB „Kauno energija“ pasirašė negyvenamosios patalpos Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, kai įrengta patalpų autonominė šildymo sistema su šilumos apskaitos prietaisu (el. b. t. 2, l. 45).
31. Iš Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d. atsakovės R. L. bute vonios kambaryje nuo lubų bėgo vanduo iš vamzdžio, į butą buvo nuvykta 2019 m. gegužės 14 d. Akte nurodyta, kad antro aukšto kaimyno bute buvo rastas kiauras surūdijęs šalto vandens vamzdis. Per šį vamzdį buvo aplietas R. L. butas. Pirmo aukšto sienoje buvo atkaltas tinkas ir plytos, kad galima būtų prieiti prie reikiamo šalto vandens vamzdžio. Vamzdžio dalis buvo nupjauta, sumontuota špižinė mova, ventilis ir aklė. Bute šaltas vanduo yra. Šį aktą priėmė atsakovė R. L. (el. b. t. 3, l. 13).
32. 2019 m. spalio 28 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AB „ESO“ dėl prisijungimo sąlygų šildymui išdavimo (negyvenamosioms patalpoms (duomenys neskelbtini)). Prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygos nebuvo išduotos, ieškovės paprašyta pateikti Kauno miesto savivaldybės sutikimą dėl Buto Nr. 4 prijungimo prie gamtinių dujų sistemos (el. b. t. 2, l. 17-21).
33. 2019 m. spalio 28 d. AB „ESO“ išdavė ieškovei prijungimo sąlygas (ieškinio priedas Nr. 3), iš kurių matyti, kad šios sąlygos išduotos buto (duomenys neskelbtini), prijungimui prie AB „ESO“ skirstomųjų tinklų. Jose nurodyta, kad objekto elektros įrenginių prijungimui parinktas optimalus prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Sąlygų 3.2.1 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo grupiniame apskaitos skyde (toliau – GAS) turi būti įjungti ir prijungti vienfazis automatinis jungiklis. GAS turės būti pritaikytas vienfazio elektros energijos apskaitos prietaiso (elektros skaitiklio) ir vienfazio 32 A automatinio jungiklio įrengimui. Jeigu esamas įvadas negali būti eksploatuojamas perduoti / naudoti papildomą galią nuo objekto vidaus elektros paskirstymo skydo iki komercinės apskaitos spintos, vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais įrengti naują elektros liniją (toliau – įvadą), nuo objekto vidaus elektros paskirstymo skydo iki komercinės apskaitos skydo spintos (elektros apskaitos prietaiso).
34. 2019 m. lapkričio mėn. UAB „EDS projektai“ parengė keturių butų elektros įvadų projektą (ieškinio priedas Nr. 3), iš kurio matyti, kad planuojama įrengti naujai montuojamą elektros apskaitos spintą ant Namo išorinės sienos. Naujai įrengtame apskaitos skyde planuojama įrengti tris apskaitos prietaisus naujiems abonentams ir esamo abonento skaitiklį (duomenys neskelbtini), atjungti seną įvadą (duomenys neskelbtini).
35. 2020 m. sausio 10, 20 d. skundais atsakovai R. L., E. Z. ir M. T. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Kultūros paveldo departamentą, nurodydami, kad ieškovė 2019 m. gegužės mėn. be Namo bendraturčių sutikimo, statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento pradėjo neteisėtai vykdyti Namo remonto / rekonstrukcijos darbus: Bute Nr. 4 išgriautos sienos, įrengtos naujos, atliktas patalpų perplanavimas; įrengti laiptai iš Buto Nr. 4 į negyvenamąsias patalpas; atjungtas miesto šildymas ir įrengtas dujinis šildymas; išmontuotas vandentiekio nuotekų stovas, namo bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėje) įrengtas naujas vandentiekio stovas ant medinės perdangos, prieš tai išardžius buvusią grindų dangą (parketą ir plyteles), dėl to Buto Nr. 2 lubose atsirado dvi skylės. Namo vidinėje pusėje įrengta ieškovės elektros skydinė; 2019 m. gruodžio 3 d. stoge įrengti stoglangiai (atsiliepimo priedai Nr. 19, 20).
36. Kultūros paveldo departamentas, gavęs skundą, neatliko tyrimo, nes pranešime nurodyti darbai nebuvo susiję su kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, nustatytų vertingųjų savybių žalojimu, Inspekcijai buvo teikta metodinė pagalba (el. b. t. 1, l. 111, 112).
Žemesnės instancijos teismas
43. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-164-1087/2022, konstatuota, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo užlietos buto (duomenys neskelbtini) miegamojo kambario lubos ir siena (el. b. t. 3, l. 83-92). Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 9 d. UAB „Santermita“ atlikus Buto Nr. 2 apžiūrą buvo užfiksuota, kad viršuje įrengtas Butas Nr. 4, virš atsiradusių dėmių Bute Nr. 2 įrengtas sanitarinis mazgas, dušo kabina, tualetas, kriauklė, visi vamzdynai įrengti sienose ir perdangoje. Teismas konstatavo, kad Butas Nr. 2 buvo aplietas iš virš jo esančio Buto Nr. 4 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
44. 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Santermita“ Namo apžiūros metu pastebėta, kad demontuota horizontali balkono plokštė, autentiškos materijos vertikali metalinė balkono tvorelė ir medinės konstrukcijos antstatas; vietoje buvusios balkono plokštės sumontuotos medinės lentos ir įrengta nauja vertikali tvorelė; pakeista kritulių nuvedimo vieta ir kryptis, kritulius nukreipiant ant stogo šlaito (atsiliepimo priedas Nr. 10).
45. 2020 m. spalio 14 d. prašymu (ieškinio priedas Nr. 7) ieškovė kreipėsi į Namo įgaliotinę, veikiančią Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, R. L. prašydama organizuoti gyventojų susirinkimą pateikiant jiems balsavimui klausimus dėl to, ar jie neprieštarauja ieškovės palėpėje įrengtų keturių stoglangių bei elektros spintos su kabeliais įteisinimui, gavus statybą leidžiančius dokumentus, bei ar gyventojai neprieštarauja, kad Name atlikus paprasto remonto darbus, butų suformuoti du kadastriniai vienetai. Iš 2020 m. spalio 22 d. protokolo matyti, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl pateiktų klausimų, nes Namo gyventojams truko informacijos. Jie paprašė ieškovės direktoriaus pateikti visą dokumentaciją, susijusią su atliktais ar planuojamais atlikti darbais bei atsakyti į papildomus klausimus (ieškinio priedas Nr. 8).
46. 2020 m. spalio 14 d. UAB „Santermita“ defektinio statinio apžiūros akte (el. b. t. 3, l. 11, 12) užfiksuota, kad apžiūrėjus Butą Nr. 1 nustatyta, jog iš kiemo pusės esančiose patalpose pro mūrinę perdangą prasisunkia kritulių vanduo ir drėksta lubos. Apžiūros metu ant stelažo buvo sustatyti plastikiniai kibirai prasiskverbusiems krituliams surinkti. Iš lauko pastebėta, kad virš minėtos patalpos įrengta dalis antro aukšto balkono, o po juo esanti siena sušlapusi, matyti kritulių nubėgimai; virš drėkstančios patalpos galbūt neįrengta hidroizoliacinė danga arba ji pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
47. 2020 m. spalio 16 d. į UAB „Santermita“ kreipėsi Buto Nr. 1 savininkas dėl šlampančių buto ir namo rūsio/pamatų. Apžiūros metu nustatyta, kad Buto Nr. 1 ir rūsio drėkimo vieta yra ta, virš kurios buvo įrengtas medinis antstatas; demontavus antstatą ir pakeitus kritulių nuvedimo kryptį, nebuvo įrengta hidroizoliacinė danga, tai daro įtaką patalpų drėkimui (atsiliepimo priedas Nr. 10). UAB „Santermitos“ rašte konstatuota, kad ieškovės darbai atlikti nesilaikant 2017 m. suderinto Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių požymių turinčio objekto (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų projekto (atsiliepimo priedas Nr. 10). Iš 2021 m. balandžio 23 d. Buto Nr. 1 priebučio nuotraukos matyti, kad priebučio lubos uždengtos plastikine danga, laikančios dangą lentos sudrėkusios (atsiliepimo priedas Nr. 11).
48. UAB „Santermita“ kreipusi dėl ieškovės atliktų darbų į Kultūros paveldo departamentą, buvo atlikta Namo apžiūra. Kultūros paveldo departamento darbuotojai nustatė, kad nuardytas Namo bendrojo naudojimo elementas - senos balkono grotelės, vietoje jų įrengtos naujos. Buvo konstatuota, kad darbai atlikti nepažeidžiant Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu vertingųjų savybių, nes minėti darbai atlikti nesaugomoje Namo dalyje (kiemo pusėje). Balkono grotelės buvo nuimtos iki tol, kol Namas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (el. b. t. 1, l. 111, 112).
49. 2020 m. lapkričio 18 d. defektinio statinio apžiūros akte (el. b. t. 3, l. 20) UAB „Santermita“ užfiksavo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir 2020 m. spalio 14 d. defektinio statinio apžiūros akte (šio sprendimo 46 punktas).
50. 2021 m. sausio 6 d. ginčo namui suteikta teisinė apsauga Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, namas įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip M. E. namas. Namas įregistruotas Kultūros vertybių registre nuo 2021 m. kovo 24 d. (el. b. t. 1, l. 111, 112).
Žemesnės instancijos teismas
51. 2021 m. vasario 26 d. UAB „Statinių priežiūra“ defektiniame akte (atsiliepimo priedas Nr. 12) užfiksuota, kad buvo atlikta verslo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), inžinerinių sistemų ir statinio apžiūra. Defektinio akto duomenimis, nėra stogelio virš laiptinės į rūsį, krituliai skverbiasi į patalpas, po remonto nesumontuotas lietvamzdis, išmontuotas stogelis virš įėjimo į rūsio patalpas, pakeista balkono metalinė apsauginė tvorelė. Vandens pajungimo vamzdžiai į remontuojamas patalpas nepažymėti, nėra schemos; neaišku, kaip atlikti pakeitimai galėjo daryti įtaką tinkamai sistemos veikimui. Nurodyta taip pat, kad pas gyventojus per neužsandarintą perdangą po remonto sunkiasi vanduo. Pirmo aukšto koridoriaus kampe suformuotas vamzdynų apdangalas. Šilumos punkto schema neatnaujinta, nepažymėti pakeitimai, neaišku, ar atlikti pakeitimo darbai galėjo daryti įtaką tinkamam sistemos veikimui. Šilumos punkte nepastebėta atjungtų atšakų. Po remonto nebuvo sutvarkytas vamzdynas. Pas gyventojus sunkiasi krituliai pro neužsandarintą perdengimą po renovuotu balkonu. Krituliai po stogelio demontavimo suardė laiptinę į rūsį. Gyventojai skundžiasi sumažėjusiu vandens debitu po atliktų remonto darbų; iki tol, kol neatnaujintos schemos ir kita techninė dokumentacija, neaišku, ar vandens slėgio ir debito svyravimus galėjo lemti atlikti vandens tiekimo sistemos pakeitimo darbai. Remontuojamų patalpų elektros skyde trūksta žymėjimų.
52. Atsakovė R. L. pateikė į bylą 2021 m. balandžio 23 d. darytų jos patalpų nuotraukas, iš kurių matyti, kad Buto Nr. 2 lubos pažeistos dviejose vietose (atsiliepimo priedai Nr. 8-1, 8-2). Pro vieną pažeistą lubų vietą į atsakovės patalpas įvestas vamzdžio trišakis, priklausantis ieškovei. Prie atsiliepimo į ieškinį pridėta 2019 m. gegužės 16 d. daryta nuotrauka patvirtina, kad atsakovės R. L. patalpose anksčiau nebuvo vamzdžio trišakio (atsiliepimo priedas Nr. 9). 2021 m. balandžio 23 d. darytoje nuotraukoje (atsiliepimo priedas Nr. 15) užfiksuotas naujas dujų kaminėlis ieškovės Buto Nr. 4 sienoje. Savivaldybės darbuotojai, patikrinę atsakovės R. L. patalpas 2021 m. gegužės 11 d., nustatė, kad viename iš kambarių drėksta siena ir lubos, antresolės patalpoje (į kurią patenkama kopėčiomis) kampe perdangoje iškirsta anga, prie bendrojo namo buitinių nuotekų stovo įrengti papildomas trišakis ir alkūnė; kitame minėtos patalpos kampe perdangoje iškirsta anga į pastogės patalpą, užtaisyta tik putplasčiu ir sandarinimo putomis.
53. Atsakovai pateikė į bylą nuotraukas, patvirtinančias, kad po fasado tvarkymo darbų, atliktų ieškovės pasamdytų darbininkų, Buto Nr. 1 priebučio langas žymiai sumažėjo (atsiliepimo priedas Nr. 17), t. y. M. T. priklausiusio Buto Nr. 1 langas iš dalies buvo užmūrytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
54. 2021 m. gegužės 11 d. savivaldybės darbuotojai siekė patekti ir apžiūrėti ieškovės naudojamas patalpas. Iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad ieškovės direktorius V. Č. atsisakė įleisti savivaldybės darbuotojus, motyvuodamas tai tuo, kad yra prastovoje, kad darbuotojus įleisti į patalpas gali įpareigoti tik teismas. Savivaldybės darbuotojams nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti ieškovės Butą Nr. 4 ir palėpę (atsiliepimo priedas Nr. 21).
66. VERT atsakydama į atsakovės R. L. 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą informavo ją, kad 2021 m. gruodžio 27 d. surašytas nurodymas Nr. KNP-102, kuriuo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Č. įpareigotas nedelsiant išjungti (atjungti nuo sistemos) neįteisintą ir nepriduotą AB ESO ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtą energetikos įrenginį (dujų šildymo katilą). Ieškovei nurodžius, kad ji nevykdys šio reikalavimo, 2022 m. sausio 12 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. KNP-1 nedelsiant išjungti (atjungti nuo sistemos) neįteisintą ir nepriduotą AB ESO ieškovei priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtą energetikos įrenginį (dujų šildymo katilą), nes dėl 2021 m. lapkričio 23 d. patikrinimo metu rasto pažeidimo (dujų šildymo katilas įrengtas savavališkai, be AB ESO išduotų prisijungimo sąlygų ir parengto projekto), gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui. Bute Nr. 4 įrengta patalpų autonominė šildymo sistema su šilumos apskaitos prietaisu (įrengtas atskiras šilumos apskaitos prietaisas – modulis (šilumos siurblys). VERT nustačius, jog minėtame bute galbūt neteisėtai (savavališkai) pertvarkyta centralizuoto šildymo sistema (įrengtas autonominis buto Nr. 4 šildymas (šilumos siurblys), kuris galbūt neatitinka tesės aktų reikalavimų), Inspekcija turėtų tikrinti, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o prireikus ? organizuoti savavališkos statybos padarinių šalinimą. VERT persiuntė atsakovės R. L. prašymą Inspekcijai (el. b. t. 2, l. 143-150).
67. 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. balandžio 23 d. Nuomos sutarčių pagrindu ieškovė išnuomojo Buto Nr. 4 dalis nuomininkams pagal rašytines gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (el. b. t. 3, l. 34, 35, 138-146).
68. AB „Kauno vandenys“, atsakydami į atsakovų atstovo paklausimą 2022 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad vandentiekio įvadas ir buitinių nuotekų tinklų išvadas į namą (duomenys neskelbtini)yra seni, galbūt prastos būklės ir jų pajėgumų nepakaks padidėjusiam vandens poreikiui. Norint rekonstruoti pastatą ir jo inžinerinius tinklus būtina Statybos įstatyme ir statybos reglamentuose nustatyta tvarka parengti rekonstrukcijos projektą, kuriame projekto vadovas įvertina esamų tinklų būklę, vandens poreikį po pastato rekonstrukcijos ir priima sprendimą dėl inžinerinių tinklų įvado / išvado būtinybės juos rekonstruoti. Pagal parengtą ir suderintą projektą gavus statybos leidimą bus galima atlikti minėtų tinklų rekonstrukcijos darbus (el. b. t. 4, l. 72).
69. AB „ESO“ 2022 m. liepos 20 d. rašto (el. b. t. 4, l. 70, 71) duomenimis, jungiant naujus vartotojus ginčo name, esamiems vartotojams užtikrinamas kokybiškas elektros energijos bei gamtinių dujų tiekimas, t. y. nebloginant esamiems vartotojams elektros ir dujų tiekimo. Naujų vartotojų prijungimo detalūs techniniai sprendiniai numatyti išduotose techninėse sąlygose, kuriose nustatomi privalomi elektros ir dujų tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant naujo vartotojo įrenginius prie operatoriaus skirstomųjų tinklų.
70. 2022 m. lapkričio 10 d. UAB „Santermita“ darbuotojams patekus į Butą Nr. 4 ir ieškovės palėpės patalpas, nustatyta, kad Buto Nr. 2 dujinis katilas ir Buto Nr. 4 gartraukis pajungti į mūrinio kamino šiaurinę dūmtraukio angą. Buto Nr. 4 4-2 patalpoje įjungus sumontuotą gartraukį minėtame dūmtraukyje susidaro slėgis; iš Buto Nr. 4 gartraukio pagalba šalinamas oras patenka į Bute Nr. 2 sumontuoto dujinio katilo degimo kamerą. Dėl to neužtikrinama dūmtraukio trauka Buto Nr. 2 dujiniam katilui (el. b. t. 4, l. 164).
71. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, 2022 m. lapkričio 10 d. antstoliui ir UAB „Santermita“ darbuotojams patekus į Butą Nr. 4 ir palėpę buvo nustatyta, kad Bute Nr. 4 yra du atskiri butai ir laiptai į palėpę. Užėjus į Buto Nr. 4 patalpą, pažymėtą plane 4-8 (virtuvės patalpa), matyti, kad joje įrengta virtuvė, viryklė, gartraukis, pajungtas į sienoje esantį dūmtraukį. Kitoje vonios patalpoje įrengtas dujų katilas, kurio dūmtraukis nuvestas į lubose esančią angą, dujų katilas atjungtas, o dujų vamzdis užkalkintas. UAB „Santermita“ darbuotojas nuėjo į Butą Nr. 2 ir įjungė dujų katilą, kitas liko Bute Nr. 4. Buto Nr. 4 virtuvės patalpoje įjungus gartraukį, pastebėta, kad dūmtraukyje susidaro slėgis, gartraukio ištraukiamas oras patenka į dūmtraukį, prie kurio yra pajungtas ir Buto Nr. 2 dujinis katilas, Buto Nr. 2 katilas užgesta. Buto Nr. 4 kitame bute taip pat įrengta virtuvė su gartraukiu; įjungus gartraukį, tai neturėjo įtakos Buto Nr. 2 dujų katilo veikimui. Užlipus į palėpės patalpas, matyti, kad patalpoje neužbaigtas vidaus apdailos remontas; palėpės patalpoje (tikėtina, vonios patalpoje) įrengta ortakio anga, nepajungtas joks įrenginys. Kitose palėpės patalpose neprijungta prie kamino jokių įrenginių (el. b. t. 4, l. 186, 187).
72. Byloje pateikta rašytinė specialisto (statybos inžinieriaus, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą) J. G. išvada, kurios duomenimis 2022 m. lapkričio 21 d. statybos inžinieriui apsilankius atsakovės R. L. Bute Nr. 2, buvo nustatyta, kad Bute Nr. 2 lubų paviršiaus drėgmė išmatuota naudojant prietaisą GAN COM PCT B keturiuose patalpos 2-2 taškuose. Lubų paviršiaus drėgmė pirmame taške 18 proc., antrame taške – 4 proc., trečiame taške – 4 proc., ketvirtame taške – 3 proc. Vadovaujantis technine specifikacija (paviršius turi būti vientisas, švarus, sausas ir lygus; tinkuoto paviršiaus drėgmė – ne daugiau kaip 8 proc., betoninio ir gelžbetoninio) pirmame taške drėgmė ženkliai viršija dažymui nustatytą reikšmę, todėl dažymo darbų atlikti negalima. Specialisto nuomone, drėgmės patekimą į Buto Nr. 2 perdangą sąlygoja virš 2-2 patalpos esanti Buto Nr. 4 patalpa 4-6, kurioje įrengtas dušas bei sanitariniai prietaisai. Įrengiant dušo patalpas reikia tinkamai įrengti hidroizoliaciją. Drėgmė iš perdangos nepasišalina, todėl, kad naudojantis dušu į perdangą patenka naujas vandens kiekis (el. b. t. 5, l. 7-9). Teismas laiko šią išvadą tinkamu įrodymu, kadangi ji parengta statybos inžinieriui ne tik apžiūrėjus atsakovės R. L. patalpas, bet ir gavus rašytinius dokumentus, leidžiančius spręsti apie atsakovės lubų drėkimo priežastis, neįėjus į ieškovės patalpas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
73. Pirmiau nustatytų aplinkybių visuma bei liudytojo S. G. (architekto, rengusio ieškovei projektus) paaiškinimai, duoti 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, apie tai, kad ieškovė norėjo įsirengti vietoje vieno buto ir pastogės keturis atskirus butus, patvirtina, kad ieškovė siekia abi savo patalpas (duomenys neskelbtini), naudoti iš esmės gyvenamajai paskirčiai kaip keturis atskirus nekilnojamojo turto objektus (t. y. butus).
74. Teismas , nustatęs šias aplinkybes, įvertinęs šalių dokumentuose nurodytus reikalavimus ir jų tenkinimo motyvus, mano, kad pirmiausia, turi būti pasisakyta dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo uždrausti ieškovei naudoti gyvenamajai paskirčiai Namo palėpės (duomenys neskelbtini), negyvenamas patalpas ir bute (duomenys neskelbtini), įrengtą antrą butą iki bus parengtas, suderintas ir nustatyta tvarka patvirtintas techninis projektas šiems darbams bei nustatyta tvarka priimti naudoti pertvarkyti statiniai.
Dėl priešieškinio reikalavimo uždrausti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoti gyvenamajai paskirčiai dalį jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini)
75. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
76. Pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statybos įstatymo 59 straipsnyje nurodyta, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.
77. CK 6.255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą (CK 6.255 straipsnio 3 dalis).
78. A. Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
79. Nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šio teismo taip pat pasisakyta, kad ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
80. Nagrinėjamu atveju atsakovai grindžia savo reikalavimą dėl draudimo ieškovei naudoti dalį jos patalpų gyvenamajai paskirčiai, motyvuodami tai iš esmės tuo, kad padidės Namo naudojimo intensyvumas, tarša, triukšmas, sumažės automobilių parkavimo vietų skaičius.
81. Teismas , pasisakydamas dėl reikalavimo uždrausti ieškovei naudoti gyvenamajai paskirčiai negyvenamas palėpės patalpas, kurių paskirtis – kita, nurodo, kad pareiga naudoti nuosavybės teise priklausantį statinį (jo patalpas) pagal paskirtį nustatyta įstatyme (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei (juridiniam asmeniui) pažeidus šią pareigą, galima jos administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymo 59 straipsnį (žr. šio sprendimo 76 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
82. Teismas , įvertinęs teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 59 straipsnį, CK 4.39 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad draudimas (ribojimas) ieškovei naudoti gyvenamajai paskirčiai negyvenamas palėpės patalpas (kurių paskirtis – kita), įtvirtintas įstatymu. Todėl šio priešieškinio reikalavimo tenkinimas būtų perteklinis ir iš esmės nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Dėl to teismas netenkina atsakovų reikalavimo uždrausti ieškovei naudoti palėpės patalpas gyvenamajai paskirčiai.
83. Atsakovų reikalavimas uždrausti ieškovei naudoti gyvenamajai paskirčiai dalį jos Buto Nr. 4 iki bus parengtas, suderintas ir nustatyta tvarka patvirtintas techninis projektas šiems darbams bei nustatyta tvarka priimti naudoti pertvarkyti statiniai, teismo vertinimu, taip pat negali būti patenkintas.
84. Nagrinėjamu atveju atsakovai, tvirtindami, jog pasirinkta ieškovės Buto Nr. 4 naudojimo forma (suskirsčius šias patalpas faktiškai į du butus) pažeidžia ir ateityje gali pažeisti jų teises, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės pasirinktos Buto Nr. 4 naudojimo formos (nuomojant butą kaip du atskirus nekilnojamojo turto vienetus) padidėjo tarša, triukšmas, nėra kur pastatyti transporto priemonės kieme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
85. Atsakovų reikalavimas uždrausti ieškovei naudoti dalį jai priklausančių gyvenamųjų patalpų gyvenamajai paskirčiai galėtų būti vertinamas kaip prevencinio ieškinio reikalavimas (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju reikšminga tai, kad pats faktas, jog Bute Nr. 4 (jo dalyje) gyvens mažiau / daugiau žmonių, nei gyvena šiuo metu, nedaro įtakos kitų patalpų gyventojų (naudotojų) saugumui (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nurodo tam tikras aplinkybes dėl Bute Nr. 4 įrengtų inžinerinių sistemų (pvz. dujinio šildymo) pavojaus, tačiau tai, kad Butas Nr. 4 visas bus naudojamas pagal paskirtį, neturės įtakos ieškovės ir gyventojų saugumui dujinio šildymo kontekste. Yra priimtas VERT privalomas nurodymas išjungti neteisėtai įrengtus dujinio šildymo prietaisus ieškovės bute (žr. sprendimo 66 punktą). Atsakovai neįrodė, kad ieškovei ir toliau naudojant visą Butą Nr. 4 pagal jo paskirtį, jiems kils realios žalos padarymo ateityje grėsmė. Todėl minėtas priešieškinio reikalavimas negali būti patenkintas ir CK 6.255 straipsnio 1 dalies pagrindu.
86. Teismo nuomone, šioje sprendimo dalyje nagrinėjamas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl draudimo ieškovei naudotis jai priklausančio Buto Nr. 4 dalimi, yra neproporcingai, be pagrindo ribojantis ieškovės nuosavybės teisę. Patenkinus tokį priešieškinio reikalavimą, teismo vertinimu, ieškovės nuosavybės teisė su jai priklausančiu Butu Nr. 4 atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti šį Butą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, būtų be pagrindo pažeista.
87. Atsakovų nurodyti galbūt ateityje atsirasiantys nepatogumai dėl ieškovės pasirinktos Buto Nr. 4 naudojimo formos (didesnė tarša, triukšmas, automobilių vietų trūkumas kieme) negali būti vertinami kaip pagrįsti įstatymo, būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų Namo patalpų savininkų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus. Atsakovų prašomi taikyti ieškovės nuosavybės teisės ribojimai, teismo vertinimu, yra neproporcingi, t. y. neatitinka siekiamų visuomenei būtinų ir konstituciškai pagrįstų tikslų.
88. Teismas , apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, netenkina atsakovų priešieškinio reikalavimo uždrausti ieškovei naudoti palėpės patalpas gyvenamajai paskirčiai, kaip perteklinio bei nesukursiančio teisinių pasekmių. Priešieškinio reikalavimas uždrausti ieškovei naudoti jai priklausančio Buto Nr. 4 dalį atmetamas kaip neatitinkantis nuosavybės teisės ribojimo proporcingumo principo.
89. Teismas , atmetęs šiuos reikalavimus, toliau pasisako dėl ieškovės prašymų leisti be atsakovų sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą palėpėje paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtus 4 stoglangius ,bei leisti be atsakovų sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą Namo paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant elektros spintą su kabeliais.
Dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų leisti įteisinti savavališką statybą be namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimo
Žemesnės instancijos teismas
90. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
91. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
92. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
93. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu ieškovei būtina pateikti statybą leidžiančiam dokumentui gauti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją.
94. Jei statytojas mano, kad kitas bendraturtis su jo statinio statyba nesutinka nepagrįstai, t. y. be pagrindo trukdo įgyvendinti statybos teisę, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos teisės gynimo. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne šią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).
95. Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
96. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
97. Panašių bylų nagrinėjimo objektas – ar pagrįstai atsakovai neduoda sutikimo ieškovei teikti prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus. Institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, turės spręsti ar ieškovės prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas ir gali būti tenkintas. Inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, dar turės patikrinti savavališkai pastatytų statinių atitiktį jų projektų, pagal kuriuos išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama tik, ar savavališkai įrengtų stoglangių ir elektros spintos įteisinimas esmingai nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019, 35 punktas).
99. Atsakovai prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl stoglangių įteisinimo grįsdami tai tuo, kad tokiu būdu bus sudarytos sąlygos palėpės patalpas naudoti gyvenamajai paskirčiai, dėl to Namo naudojimo intensyvumas padidės: padidės triukšmas, tarša, truks automobilių parkavimo vietų.
Žemesnės instancijos teismas
100. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovės palėpės patalpoje bus keturi stoglangiai, savaime nepadidins šių patalpų naudojimo gyvenamajai paskirčiai intensyvumo. Sprendimą dėl patalpų paskirties pakeitimo priima atitinkama institucija, išduodanti statybą ar remontą leidžiantį dokumentą, o kiti bendraturčiai turi teisę tokį veiksmą skųsti, įrodinėdami to neigiamas pasekmes jiems ir jų teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022, 50 punktas). Iki tol, kol ieškovė nepakeis įstatymo nustatyta tvarka pastogės naudojimo paskirties į gyvenamąją, ji neturi teisės naudoti šias patalpas kaip gyvenamąsias.
101. Teismo nuomone, ieškovės teisė apšviesti palėpės patalpas natūralia šviesa, įrengiant stoglangius, negali būti ribojama, kai tokia pat teisė buvo suteikta ir kitai Namo bendraturtei (t. y. E. Z.). Stoglangių įrengimas savaime nedaro pastogės patalpų gyvenamosiomis ar pritaikytomis gyventi. Todėl teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nesutikimas su ieškovės pastogėje įrengtų stoglangių įteisinimu, yra nepagrįstas. Atsakovai neįrodė, kad ieškovės pasirinktas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Atsakovų nesutikimas su keturių stoglangių įteisinimu nepagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš šių stoglangių įrengimo darbų. Atsakovų nesutikimas nėra protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jų kaip bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.
102. Teismas , įvertinęs tai, kad ieškovei nėra būtina pateikti pilnai parengtą projektą dėl stoglangių įteisinimo, nes statybos valstybinę priežiūrą yra pavesta atlikti Inspekcijai (Priežiūros įstatymo 8 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213-638/2018, 6 punktas), tenkina ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), palėpėje, paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtus 4 stoglangius.
103. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės įrengtos elektros spintelės įteisinimo, reikšminga tai, kad Namo gyventojai siekia sutvarkyti Namą (jo išorę) pagal Tvarkybos darbų projektą, kuriam išduotas Kultūros paveldo departamento leidimas. Dauguma Name esančių patalpų savininkų (išskyrus ieškovę), siekia sutvarkyti Namo išorę pagal minėtą Tvarkybos darbų projektą, kurio tikslas – išsaugoti saugomos vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes, išryškinti, atskleisti jų kultūrinę vertę, pritaikyti nūdienos poreikiams, išlaikant kvartalų užstatymo morfologijos bruožus (žr. sprendimo 25 punktą). Todėl, teismo vertinimu, šis Tvarkybos darbų projektas yra reikšmingas, sprendžiant byloje pareikštus reikalavimus, nes jo sprendiniai suderinti daugumos gyventojų ir Kultūros departamento.
104. Susipažinus su Tvarkybos darbų projektu nustatyta, kad nėra planuojama įrengti atsakovės R. L. buto lango langinių ten, kur šiuo metu įrengta ieškovės elektros spintelė. Iš Tvarkybos darbų projekto matyti, kad planuojama restauruoti esamas saugotinas langines, tačiau prie R. L. langų, kur įrengta ieškovės elektros spinta, nėra langinių. Į bylą nepateikta kitų įrodymų dėl atsakovės R. L. realių ketinimų įrengti langines prie jos lango. Todėl toks atsakovės R. L. neapibrėžtas ketinimas įrengti ateityje langines negali būti pripažįstamas protingu motyvu nesutikti su ieškovės elektros spintelės įteisinimu.
105. Tai, kad ieškovės elektros spintelėje suprojektuoti keturi apskaitos prietaisai, taip pat negali būti pagrindu neleisti jai įteisinti šią spintelę. AB „ESO“ rašto duomenys iš esmės patvirtina, kad toks elektros įvedimas ieškovės patalpose nepablogins kitų vartotojų elektros energijos vartojimo sąlygų, įvertinus tai, kad elektros spintelė įrengta pagal projektą ir AB „ESO“ išduotas prisijungimo sąlygas (žr. sprendimo 33, 34, 69 punktus). Vien tai, kad ieškovės patalpoms bus įrenti keturi elektros apskaitos prietaisai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovei bus suteikta teisė naudoti palėpės patalpas ne pagal paskirtį, t. y. kaip gyvenamąsias patalpas.
106. Teismas , nustatęs, kad ieškovės elektros spintelės įrengimas prie R. L. lango nepažeis jos ir kitų atsakovų teisių ir interesų, kad atsakovų nesutikimas su elektros spintelės įrengimu nepagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, nėra protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis elektros spintelės įrengimo neigiamą poveikį atsakovų kaip bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, tenkina ir kitą ieškinio reikalavimą. Teismas pripažįsta ieškovės teisę be atsakovų sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą Namo paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtą inžinerinę įrangą – elektros spintą su kabeliais.
107. Teismas , patenkinęs ieškinį, toliau pasisako dėl priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovę pašalinti atsakovų teisių pažeidimus, susijusius su ieškovės be atsakovų sutikimo atliktais darbais.
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti vandentiekio ir nuotekų prietaisus, įrengtus perdangoje virš atsakovės R. L. buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos
108. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
109. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali būti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimams pašalinti. Teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36, 37 punktai).
110. Statinio atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas priskiriamas paprastojo remonto darbams (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12, 12.11 punktai).
111. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 222 punkte įtvirtinta, kad jei nėra galimybių įrengti vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų.
112. Nustatyta, kad ieškovės Bute Nr. 4 įrengti du san. mazgai, vienas iš jų (pažymėtas indeksu 4-6 naujų kadastrinių matavimų byloje) yra virš atsakovės R. L. Buto Nr. 2 kambario, pažymėto kadastrinių matavimų byloje indeksu 2-2 (atsiliepimo į ieškinį priedas); kitas (pažymėtas indeksu 4-1) – virš atsakovės R. L. san. mazgo, pažymėto indeksu 2-7 (atsiliepimo į ieškinį priedas). Ieškovės teigimu, vandentiekio ir nuotekų prietaisai perdangoje virš atsakovės R. L. Buto Nr. 2 gyvenamosios patalpos buvo tuo metu, kai ieškovė įsigijo Butą Nr. 4.
113. Liudytoja apklausta buvusi Buto Nr. 4 savininkė J. J. parodė 2022 m. birželio 29 d. teismo posėdyje, kad Bute Nr. 4 visada buvo vienas san. mazgas, pažymėtas Registrų centre įregistruotame plane indeksu 4-9, kad ji neatliko jokių Buto Nr. 4 pertvarkymo veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės Buto Nr. 4 VĮ Registrų centre įregistruotų kadastrinių matavimų duomenys apie tai, kad Bute Nr. 4 yra vienas vonios-tualeto kambarys, bei Buto Nr. 4 planas, esantis Tvarkybos darbų projekte, pateiktame kartu su atsiliepimu į ieškinį (žr. sprendimo 21 punktą). Todėl teismas mano, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad antras vonios-tualeto kambarys Bute Nr. 4 buvo įrengtas po to, kai jį įsigijo ieškovė.
114. Nustatyta, kad Buto Nr. 4 vonios-tualeto patalpose, pažymėtose naujų kadastrinių matavimų byloje indeksu 4-6, perdangoje ir sienoje įrengti vamzdynai. Ieškovė, įrengdama antrą vonios-tualeto patalpą Bute Nr. 4, pažeidė STR „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, kadangi įrengė šias patalpas virš atsakovės R. L. miegamojo kambario, neužtikrindama vandens ir nuotekų nepratekamumo (žr. sprendimo 111 punktą).
115. Dėl netinkamai įrengtos ieškovės Bute Nr. 4 vonios-tualeto patalpos (pažymėtos indeksu 4-6) periodiškai užliejamas atsakovės R. L. kambarys (miegamasis, pažymėtas indeksu 2-2) (žr. sprendimo 42, 43, 57, 58, 72 punktus). Ieškovės neteisėtais veiksmais periodiškai daroma žala atsakovei. Ieškovė neįrodė, kad įrengdama virš R. L. kambario 2-2 vonios-tualeto patalpą laikėsi STR „Gyvenamieji namai“ 222 punkto reikalavimų. Todėl atsakovė turi teisę reikalauti atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. reikalauti pašalinti vandentiekio ir nuotekų prietaisus, įrengtus perdangoje virš jos Buto Nr. 2 gyvenamosios patalpos.
116. Ieškovės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus įrengtas vonios-tualeto kambarys, esantis virš Buto Nr. 2 patalpos 2-2, mažina atsakovės R. L. naudojimosi Butu Nr. 2 naudą, daro žalą atsakovei, didina jos išlaidas. Atsakovė nuolat priversta kreiptis į kompetentingas institucijas dėl jos kambario lubų užliejimo ir drėkimo. Kambario lubos tebedrėksta iki šiol (žr. sprendimo 72 punktą). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iki šiol nepašalino STR „Gyvenamieji pastatai“ 222 punkto pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
117. Teismas , įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, mano, kad atsakovės patalpoms periodiškai drėkstant nuo 2020 m. rugsėjo mėn. (t. y. daugiau nei dviems metams), turi būti patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti vandentiekio ir nuotekų prietaisus, įrengtus perdangoje virš atsakovės R. L. buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu 2-2 (CK 4.98 straipsnis). Teismo vertinimu, tai yra proporcinga atsakovės teisių gynimo priemonė, nustačius, kad ieškovė daugiau kaip du metus negali sutvarkyti savo buto antro vonios-tualeto kambario (pažymėto indeksu 4-6) prietaisų ir įrangos taip, kad atsakovei nebūtų daroma žala (spendimo 109 punktas).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti įrengtas ant medinių perdangų betono grindis bute (duomenys neskelbtini)
118. Pagal STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 5.1 punktą, grindys – tai konstrukcija, įrengiama ant grunto paviršiaus arba perdangos. Danga – viršutinis grindų sluoksnis, tiesiogiai veikiamas naudojimo metu atsirandančių poveikių (STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 5.3 punktas). Išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) – sluoksnis, skirtas apatiniam grindų sluoksniui ar perdangos paviršiui išlyginti, perdangos ar grindų nuolydžiui įrengti, uždengti įvairius vamzdynus, paskirstyti šilumos ir garso izoliacijos sluoksnio, taip pat ant perdangos įrengtų sluoksnių apkrovas (STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 5.6 punktas).
119. Nagrinėjamu atveju atsakovai teigia, kad ieškovė įrengė betonines grindis, taip sukurdama papildomas apkrovas medinėms Namo perdangoms. Apie betonavimo darbus atsakovai sužinojo iš betono vibravimo darbų, dėl kurių Bute Nr. 2 sutrūko sienų apdailos tinkas ties durimis. Ieškovė neigia, kad jos Bute Nr. 4 buvo įrengtos betoninės grindys, pripažįsta, kad pakeisdama Buto Nr. 4 grindų dangą išliejo grindų išlyginamąjį sluoksnį.
120. Teismas , įvertinęs atsakovų argumentus, sutinka su ieškovės pozicija, kad jie neįrodė aplinkybės, jog ieškovės Bute Nr. 4 buvo įrengtos betoninės grindys. Vadovaujantis STR „Statinių konstrukcijos. Grindys“ nuostatomis, darytina išvada, kad grindys – tai konstrukcija, kurią sudaro keli sluoksniai, tarp jų gali būti: danga, pasluoksnis, hidroizoliacinis sluoksnis, išlyginamasis sluoksnis, tarpsluoksnis (STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 5.3-5.7 punktai).
121. Ieškovė pripažino, kad tik vienas grindų sluoksnis buvo iš betono (t. y. išlyginamasis sluoksnis), jos teigimu, šis sluoksnis buvo labai plonas (1-3 cm). Atsakovų teiginys, kad ieškovės bute buvo girdimi betono vibravimo darbai, neįrodo, kad Bute Nr. 4 buvo įrengtos betoninės grindys, sukūrusios papildomas apkrovas medinėms Namo perdangoms. Byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovės R. L. bute sutrūko sienų apdailos tinkas būtent dėl papildomų apkrovų, ieškovei įrengus betono grindis (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad ginčo namas yra senas, o atsakovė R. L. buvo paaiškinusi teismui, kad Namo patalpos vibruoja net tuo metu, kai Bute Nr. 4 bėgioja nuomininkų vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
122. Teismas , įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, atmeta atsakovų reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti įrengtas ant medinių perdangų betono grindis kaip neįrodytą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti bute (duomenys neskelbtini), įrengtą nuotekų vamzdį iš atsakovės R. L. buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos ir buto perdangos bei suremontuoti minėtos patalpos lubas ir perdangą pažeidimų vietose
123. Kaip minėta, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
124. Byloje nustatyta, kad ieškovės pasamdyti darbuotojai išardė atsakovės R. L. lubas dviejose vietose patalpoje, pažymėtoje indeksu 2-7. Ieškovė savo nuotekų vamzdį prijungė į nuotekų stovą, esantį žemiau Buto Nr. 2 lubų, atsakovės R. L. patalpose (žr. sprendimo 52 punktą). Ieškovės direktorius iš esmės pripažino šias aplinkybes, tvirtindamas, kad tokie darbai buvo atlikti atsakovės R. L. sutikimu, kad ne vieną kartą prašė atsakovės suteikti darbuotojams galimybę sutvarkyti atsakovės lubas. Atsakovė R. L. paaiškino, kad nebuvo davusi ieškovei sutikimo pažeisti jos patalpų lubas bei įrengti jos patalpose dalį ieškovės santechnikos įrangos.
125. Teismas , vertindamas minėtus ieškovės direktoriaus paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė kitais įrodymais jos teiginių apie tai, kad R. L. leido įrengti dalį ieškovei priklausančio nuotekų vamzdžio ir trišakį jos patalpose (CPK 178 straipsni, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš esmės pripažinus jos pareigą suremontuoti atsakovės R. L. buto patalpų, pažymėtų 2-7, lubas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdytiems darbuotojams jas išardžius dviejose vietose, šis priešieškinio reikalavimas tenkinamas. Ieškovė įpareigojama suremontuoti atsakovės R. L. Buto Nr. 2 patalpos, pažymėtos indeksu 2-7, lubas ir perdangas atsiliepimo į ieškinį prieduose Nr. 8-1, 8-2 nurodytose vietose (CK 4.98 straipsnis).
126. Patenkinus atsakovės R. L. reikalavimą įpareigoti ieškovę suremontuoti R. L. buto patalpos 2-7 lubas ir perdangą pažeidimų vietose, atsakovės reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti bute (duomenys neskelbtini), įrengtą nuotekų vamzdį iš atsakovės R. L. buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos ir buto perdangos taip pat turi būti patenkintas (CK 4.98 straipsnis). Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad palikus atsakovės R. L. patalpose ieškovės nuotekų vamzdį ir trišakį, ši neteks galimybės prižiūrėti minėtą įrangą, nes ji bus atsakovės R. L. patalpoje. Tai neigiamai paveiks atsakovės R. L. nuosavybės teisę, nes sugedus ieškovės vamzdžio daliai, esančiai atsakovės patalpose, žala bus padaryta būtent atsakovei. Ieškovė, vykdydama savo vamzdžių priežiūrą, bus nuolat priversta kreiptis į atsakovę dėl įleidimo į jos patalpas, siekiant apžiūrėti ieškovės nuotekų vamzdį. Taip bus pažeista atsakovės R. L. teisė į privatų gyvenimą.
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti vėdinimo sistemos pakeitimus, atliktus bute (duomenys neskelbtini)
127. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
128. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkte nurodyta, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos prie bendrosios natūralaus vėdinimo sistemos.
129. Ieškovė, atsiliepdama į priešieškinio reikalavimą dėl vėdinimo sistemos pakeitimų pašalinimo, nurodė, kad neatliko jokių vėdinimo sistemos pakeitimų, kad įsigijus Butą Nr. 4, jos virtuvės gartraukis buvo pajungtas taip, kaip yra pajungtas dabar.
130. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei projektuojant palėpės pertvarkymą į du butus pastogės plane buvo pažymėti esami keturi mūriniai kaminai, tarp jų – tie kaminai, kuriuose buvo ventiliacijos šachtos (žr. sprendimo 20 punktą).
131. Atsakovė R. L. paaiškino teismui, kad jos dujinės kolonėlės vonioje veikimas sutriko po to, kai ieškovė įsigijo Butą Nr. 4. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis, ieškovei įrengus Bute Nr. 4 dvi virtuves, kuriose yra du gartraukiai, vienam iš jų veikiant sutrinka atsakovės R. L. Buto Nr. 2 dujinio katilo veikimas (žr. sprendimo 71 punktą).
132. Iš atsakovų atstovo į bylą pateikto dūmtraukių ir vėdinimo kanalų brėžinio (el. b. t. 5, l. 48) matyti, kad pirmo aukšto, kur pagal išplanavimą yra atsakovės R. L. butas, dūmtraukis (pažymėtas ST2) išeina ant stogo toje vietoje, kuri fiksuota UAB „Santermita“ nuotraukoje, vaizduojančioje dūmtraukį, iš kurio pasišalina oras per ieškovės įrengtą gartraukį (el. b. t. 4, l. 165). Todėl teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad ieškovė savavališkai įrengė gartraukį atsakovės R. L. dujinės kolonėlės dūmtraukio angoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
133. Dėl pirmiau nurodytų atliktų ieškovės darbų, veikiant jos gartraukiui atsakovės R. L. dujinės kolonėlės išmetamos kenksmingos medžiagos nepasišalina iš jos įrenginio, dėl to kolonėlė nustoja veikti, dujinės kolonėlės vėdinimo šachta neatlieka savo funkcijos. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų (žr. šio sprendimo 20, 71 punktus), patvirtinančių, kad būtent ieškovė, siekdama Bute Nr. 4 įrengti du atskirus butus su atskiromis virtuvėmis, kuriose yra du gartraukiai, atliko Namo vėdinimo sistemos pakeitimus, lėmusius atsakovės R. L. dujinio katilo veikimo sutrikimus.
134. Ieškovės atlikti Buto Nr. 4 įrengimo darbai (gartraukio įrengimas) pažeidžia atsakovės R. L. teisę valdyti savo butą, taip kaip numatyta pagal buto įrengimo dokumentus, t. y. naudojantis dujų (vandens pašildymo) kolonėle. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad pajungdama vieną iš gartraukių Bute Nr. 4, ji veikė pagal teisės aktų reikalavimus, tarp jų – pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punktą, CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, nustatęs dar vieną atsakovės R. L. nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, tenkina priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti vėdinimo sistemos pakeitimus, atliktus bute (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos nebūtų prijungtos prie bendros namo (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemos, o buto (duomenys neskelbtini), dujinės kolonėlės vėdinimo šachta būtų atkurta (CK 4.98 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkurti (duomenys neskelbtini), balkono stogelį ir horizontalią plokštę
135. Kaip minėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
136. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę: 1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai; 2) reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
137. Balkonų laikančiosios konstrukcijos, stogeliai yra bendrosios pastato konstrukcijos (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas).
138. Ieškovė nurodė, kad sutvarkė balkoną dėl to, kad jis buvo netvarkingas, avarinės būklės, stogelis buvo faktiškai nugriuvęs, vietoje stogelio buvo nepritvirtinta skarda; horizontalios balkono plokštės apskritai nebuvo. Ieškovė įrodinėja šias aplinkybes nuotrauka (el. b. t. 3, l. 4). Apžiūrėjus nuotrauką, nenustatyta, kad balkonas neturėjo stogelio bei horizontalios plokštės. Šioje nuotraukoje matyti, kad balkone esantis medinis antstatas turėjo stogelį, o balkono laikančioji konstrukcija (paviršius) apskritai nepavaizduota aiškiai.
139. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovei demontavus balkono stogelį ir įrengus vietoje horizontalios balkono plokštės medines lentas, pradėjo drėkti Namo sienos, rūsio laiptai, Buto Nr. 1 priebutis, kadangi buvo pakeista kritulių nuvedimo kryptis (žr. sprendimo 44, 46, 47, 49, 51 punktus). Tokie ieškovės darbai neatitiko kitų Namo bendraturčių interesų tvarkyti Namą pagal suderintą Tvarkybos darbų projektą, kuriame numatyti balkono elementų remonto ir restauravimo darbai (žr. sprendimo 24, 25 punktus). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas Tvarkybos darbų projektą rengęs architektas S. G. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje. Iš Tvarkybos darbų projekto matyti, kad planuojama restauruoti balkono stogelį, keičiant susidėvėjusią skardą nauja, analogiška cinkuota stogo danga, šalinti neautentišką balkono aptaisymą medžiu; restauruoti, remontuoti balkono dangą (žr. sprendimo 24, 25 punktus, atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 13-3, 24 l.).
140. Teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad balkono stogelio ir horizontalios plokštės būklė buvo tokia bloga, kad galėjo sukelti žalą ar grėsmę bendrojo naudojimo objektams (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl nebuvo pagrindo CK 4.83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems veiksmams, tarp jų – balkono tvarkymui, demontuojant balkono stogelį ir horizontalią balkono plokštę.
141. Net tuo atveju, jei ieškovė siekė išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, tvarkydama balkoną, ji tai turėjo padaryti nesukeldama kito pobūdžio žalos ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti balkono tvarkymo darbai (medinių lentų įrengimas vietoje horizontalios plokštės bei stogelio demontavimas) sukėlė žalą Butui Nr. 1 bei grėsmę bendrojo naudojimo objektams: dėl pasikeitusios kritulių nuvedimo krypties drėksta Namo siena, rūsio laiptai.
142. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovei manant, jog balkono konstrukcijos neatitiko saugumo ir patikimumo reikalavimų, ji galėjo kreiptis į Namo bendraturčius, reikalaudama tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti bendrąsias namo konstrukcijas (balkono stogelį ir horizontalią plokštę (CK 4.83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juolab kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad balkonas yra bendrojo naudojimo konstrukcija ir turi būti tvarkoma bendrai visų bendraturčių. Iki ieškinio padavimo ieškovė visgi pasirinko vienasmeniškai sutvarkyti balkoną savo nuožiūra, taip pažeisdama kitų bendraturčių interesus bei prisiimdama tokio elgesio neigiamas pasekmes.
143. Teismas , įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, mano, kad priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo atkurti Namo balkono stogelį ir horizontalią plokštę turi būti patenkintas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti nuotekų stovą, įrengtą bendro naudojimo laiptinėje (duomenys neskelbtini)
144. Statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių pritarimą Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 18 punktas). Kaip minėta pirmiau, nesant bendraturčių sutikimo dėl tam tikrų remonto darbų atlikimo, teismas turi spręsti, ar tas nesutikimas yra pagrįstas bei aiškiai ir protingai motyvuotas (žr. sprendimo 94-96 punktus).
145. Ieškovės atstovo paaiškinimu, nuotekų stovas bendrojo naudojimo patalpose buvo įrengtas palėpės poreikiams, esant kitų bendraturčių sutikimui. Atsakovai neigia šias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
146. Teismo vertinimu, vien tai, kad kiti Namo gyventojai nereiškė ieškovės pasamdytiems darbuotojams prieštaravimų dėl bendrojo naudojimo patalpose įrengiamo nuotekų stovo, nereiškia, kad jie sutiko su tuo. Visų pirma, pritarimas darbams bendrojo naudojimo patalpose atlikti turi būti gautas iki pradedant atlikti minėtus darbus. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į atsakovus dėl leidimo atlikti nuotekų stovo įrengimo darbus bendrojo naudojimo patalpose, o šie sutiko su tokiais darbais (CPK 178 straipsni, 179 straipsnio 1 dalis).
147. Ieškovė bendrojo naudojimo patalpose įrengė nuotėkų stovą, skirtą jos palėpės patalpoms aptarnauti. Atsakovai nesutinka, kad bendrojo naudojimo patalpose būtų šis nuotėkų stovas, nes jis sukuria papildomą tekančio vandens triukšmo šaltinį, pažeidžia namo laiptinės autentiškumą ir vertingąsias savybes.
Žemesnės instancijos teismas
148. Teismas , susipažinęs su atsakovės atstovo į bylą pateikta nuotrauka, kurioje pavaizduota bendrojo naudojimo patalpų vieta, kurioje įrengtas nuotekų stovas (atsiliepimo priedas Nr. 14), nenustatė, kad šio stovo įrengimas pažeidžia namo laiptinės autentiškumą. Jis yra tvarkingai uždengtas ir netgi nepastebimas. Tai, kad šis stovas gali būti papildomo triukšmo šaltinis bendrojo naudojimo patalpoje, teismo vertinimu, negali būti pagrindu įpareigoti ieškovę jį pašalinti. Bendrojo naudojimo patalpos, kuriose įrengtas stovas, t. y. koridorius, neskirtas poilsiui, jo galbūt sukeliamas garsas nebus nuolatinio pobūdžio. Todėl, teismo vertinimu, šios atsakovų nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu įpareigoti ieškovę pašalinti nuotekų stovą, kaip pažeidžiantį jų teises.
149. Išklausius Kultūros paveldo departamento atstovo teismo posėdyje, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi Namas (saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė) nėra skirtas viešajam pažinimui ir naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
150. Teismas , nustatęs, kad bendrojo naudojimo patalpose ieškovė atliko paprastojo remonto darbus (įrengė naują nuotekų stovą), kurie iš esmės nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir interesų, atmeta priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti minėtą nuotekų stovą (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti elektros spintą su kabeliais nuo namo (duomenys neskelbtini), fasado
151. Teismas , patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo įteisinti ieškovės savavališkai įrengtą elektros spintą, atmeta priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti šią spintą nuo namo fasado.
152. Be to, net tuo atveju, jei teismas atmestų ieškovės reikalavimą dėl minėtos teisės pripažinimo, šis priešieškinio reikalavimas negalėtų būti patenkintas, nes jau yra priimtas kompetentingos institucijos (Inspekcijos) privalomasis nurodymas dėl elektros spintos pašalinimo, kuris yra vykdomasis dokumentas ir gali būti vykdomas be atskiro teismo sprendimo pateikus jį antstoliui (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis).
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti dujų sistemos kaminėlį, išvestą iš buto (duomenys neskelbtini), į namo (duomenys neskelbtini)fasadą
153. Atsakovai grindžia savo reikalavimą dėl dujų sistemos kaminėlio pašalinimo tuo, kad ieškovė neteisėtai atjungė Butą Nr. 4 nuo centrinės šildymo sistemos ir savavališkai įsirengė dujinį šildymą, išvesdama Namo šiaurės vakarų (vidiniame) fasade dujų sistemos kaminėlį.
154. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pats dujų sistemos kaminėlio išvedimo faktas fasade nepažeidžia atsakovų teisių. Atsakovų teises galbūt pažeidžia tai, kad ieškovės patalpose neteisėtai įvestas dujinis šildymas (pertvarkyta centralizuoto šildymo sistema, įrengiant dujinį šildymą be tokį pertvarkymą leidžiančių dokumentų). Todėl priešieškinio reikalavimo dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti dujų kaminėlį patenkinimas neapgins atsakovų teisių. Be to, VERT priėmė privalomą nurodymą, kuriuo įpareigojo ieškovę nedelsiant išjungti (atjungti nuo sistemos) neįteisintą ir nepriduotą AB ESO ieškovės bute įrengtą energetikos įrenginį (dujų šildymo katilą), persiuntė atsakovės R. L. prašymą Inspekcijai (žr. sprendimo 66 punktą).
155. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-440-505/2022, Inspekcija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2021 m. gegužės 3 d. skundą dėl neteisėtai įrengto dujinio šildymo (duomenys neskelbtini)Inspekcijos atstovė 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad dujų kaminėlis yra sudėtinė dujų sistemos dalis. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad dujų kaminėlio pašalinimo klausimas turi būti sprendžiamas kartu su dujinio šildymo sistemos ieškovės Bute Nr. 4 pašalinimo / įteisinimo klausimu. Todėl atmetamas priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti dujų sistemos kaminėlį, išvestą iš buto (duomenys neskelbtini), į namo (duomenys neskelbtini), fasadą.
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti šilumos siurblio išorinį bloką, pakabintą ant namo (duomenys neskelbtini), stogo
156. Byloje nustatyta, kad ieškovės oro kondicionavimo (šilumos siurblio) įrenginys buvo perkeltas nuo namo fasado ant stogo. Ieškovės atstovo paaiškinimais, jis nebuvo įjungtas. Atsakovė R. L. iš esmės patvirtino šias aplinkybes, nurodžiusi teismui, kad negirdėjo šio prietaiso veikimo.
157. Šilumos siurblio įrengimas ant Namo, esančio saugomoje teritorijoje, stogo yra Namo išvaizdos pakeitimas. Kaip nustatyta pirmiau, šis pakeitimas nedaro įtakos atsakovų interesams. Teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimus tik atsakovų teisių pažeidimo kontekste, negali tenkinti šio priešieškinio reikalavimo, kadangi nenustatė atsakovų teisių pažeidimo. Be to, Inspekcijos atstovė 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei dėl to surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti šilumos siurblio išorinį bloką nuo Namo stogo netenkinamas.
Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkurti buto (duomenys neskelbtini), priebučio langą
158. Atsakovai grindžia reikalavimą dėl Buto Nr. 1 priebučio lango atkūrimo tuo, kad ieškovė savavališkai sumažino šį langą, nesant tuometinio Buto Nr. 1 savininko M. T. sutikimo. Atsakovai įrodinėja šią aplinkybę savo ir jų atstovo advokato T. B. paaiškinimais. Ieškovės atstovas neigia šias aplinkybes, tvirtindamas, kad Buto Nr. 1 priebučio langas buvo sumažintas M. T. sutikimu.
159. Teismas , spręsdamas šį reikalavimą, pažymi, kad pagal Tvarkybos darbų projektą langų gabaritai yra saugomi elementai (žr. sprendimo 24 punktą). Todėl sutiktina su tuo, kad siekiant įgyvendinti Tvarkybos darbų projekto sprendinius langas turi būti atkurtas iki tokio dydžio, koks jis buvo anksčiau.
160. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų teiginius apie M. T. nesutikimą su lango sumažinimu. Iš į bylą pateiktų atsakovų skundų įvairioms institucijoms matyti, kad ir M. T. buvo aktyvus, gindamas Namo bendraturčių teises nuo galimų ieškovės pažeidimų. Nei viename atsakovų skunde nebuvo minėtos aplinkybės apie Namo lango neteisėtą sumažinimą. Nors atsakovė R. L. nurodė teismui, kad M. T. vaikščiojo į įvairias institucijas dėl lango užmūrijimo, byloje nėra nei vieno šią aplinkybę patvirtinančio rašytinio įrodymo. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai buvo tikrintos ieškovės patalpos ir jai buvo surašyti privalomieji nurodymai, dalyvavo ir M. T., bet jis jokių pretenzijų dėl užmūryto lango nebuvo išsakęs. Liudytoja I. Š. (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) gyventoja 2022 m. birželio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad M. T. langas buvo užmūrytas šiam nesant ieškovės pasamdytų darbuotojų, kad M. T. ir ieškovės direktoriaus V. Č. santykiai buvo geri.
Žemesnės instancijos teismas
161. Teismas , įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad bylos įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog M. T. buvo leidęs ieškovei užmūryti iš dalies jo priebučio langą. Buvus tokiam M. T. sutikimui, ieškovė negali būti įpareigojama atkurti langą, nes šiuo atveju nėra jos savavališkos statybos darbų požymių, pažeidžiančių Buto Nr. 1 savininkų teises (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
162. Teismas , patenkinęs ieškinį visiškai, o priešieškinį – iš dalies, nepasisako dėl priešieškinio motyvų, susijusių su laiptų įrengimu ieškovės patalpose bei įvažos (bromo) remontu, dėl šias aplinkybes patvirtinančių / paneigiančių įrodymų (tarp jų – liudytojų R. Č., A. Č., J. J., S. G., M. Ž., K. B. parodymų), kadangi šių aplinkybių nustatymas yra teisiškai nereikšmingas, sprendžiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, bei išeina už byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimo ribų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
163. Teismas , patenkinęs ieškinį visiškai, o priešieškinį – iš dalies, paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais.
164. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl jos išlaidos, susijusios su ieškinio padavimu turi būti atlygintos atsakovų visiškai. Ieškovė šioje byloje turėjo 75 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1000 Eur išlaidas advokato E. G. pagalbai apmokėti šiam rengiant ieškinį (ieškinio priedai). Teismas, patenkinęs visiškai ieškinio reikalavimus, priteisia iš atsakovų ieškovės naudai 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
165. Ieškovė į bylą pateikė E. G. 2022 m. gegužės 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą ieškovei dėl 3000 Eur apmokėjimo už teisines paslaugas rengiant ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, bei 2022 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą dėl 2000 Eur apmokėjimo už skundų surašymą ir konsultacijas (el. b. t. 5, l. 54, 55, 99, 100). Teismas nepaskirsto šių ieškovės išlaidų, kadangi ieškovės ir advokato E. G. atstovavimo santykiai dėl šios bylos nutrūko dar 2022 m. sausio 7 d. (el. b. t. 2, l. 122). Ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokiose bylose E. G. teikė teisines paslaugas, dėl kurių išrašytos sąskaitos faktūros. Įvertinus tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. turėjo ne vieną civilinį bei administracinį ginčą teismuose, darytina išvada, kad ji neįrodė, jog turėjo papildomų 5000 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo būtent šioje byloje.
166. Patenkinus 4 iš 11 priešieškinio reikalavimų, darytina išvada, kad atsakovams turi būti atlyginta 300 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinio pateikimą (825 Eur/11×4). Atsakovų išlaidos, susijusios su atsiliepimų į ieškinį parengimu (800 Eur+200 Eur), neatlyginamos, patenkinus ieškinį visiškai. Atsakovai turėjo 800 Eur išlaidas dėl priešieškinio parengimo, 200 Eur dėl priešieškinio tikslinimo. Nustačius, kad priešieškinis patenkintas 4/11 dalimis, iš ieškovės turi būti priteista atsakovų naudai 363,64 Eur išlaidų, susijusių su priešieškinio ir jo patikslinimo parengimu (1000 Eur×4/11). Atsakovai taip pat turėjo 2000 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atstovaujant juos 10 teismo posėdžių ir ruošiantis minėtiems posėdžiams. Be to, atsakovai turėjo ir 720 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba teikiant prašymus teismui dėl įrodymų prijungimo bei paklausimus įvairioms institucijoms, renkant į bylą įrodymus.
167. Teismas , nustatęs, kad ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis – 4/11 dalimis, konstatuoja, kad šis teismo sprendimas priimtas 80 proc. ieškovės naudai ir 20 proc. atsakovų naudai. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės atsakovų naudai papildomai turi būti priteista 544 Eur už advokato pagalbą ((2000+720)×0,20). Iš ieškovės atsakovų naudai iš viso turi būti priteista 1207,64 Eur (300+363,64+544).
168. Teismas , įskaitęs ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustato, kad ieškovė turi sumokėti atsakovams 132,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. po 33,16 Eur.
169. Valstybė šioje byloje turėjo 32,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų daliai, iš ieškovės turi būti priteista 6,45 Eur šių išlaidų atlyginimo, iš atsakovų 25,79 Eur, t. y. po 6,45 Eur.
Dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. J. dėl melagingų parodymų davimo
170. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
171. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Č. prašė kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo J. J. už tai, kad ji davė teismui melagingus parodymus apie laiptų į palėpę įrengimą Bute Nr. 4.
172. Visų pirma, teismas mano, kad šios aplinkybės (ar buvo įrengti laiptai iki Buto Nr. 4 perdavimo ieškovei, ar nebuvo) nebuvo reikšmingos sprendžiant šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Ši aplinkybė nebuvo susijusi su ieškinio ar priešieškinio reikalavimais. Antra, negalima vienareikšmiška išvada, kad J. J. melavo duodama teismui paaiškinimus apie laiptų į palėpę įrengimą. Vienas iš liudytojų (nekilnojamojo turto brokeris M. Ž.) parodė teismui, kad anga į palėpę buvo iškirsta jo iniciatyva, kitas liudytojas (architektas S. G.) tvirtino, kad angos iškirtimas buvo derinamas su J. J.. Byloje nėra kitų akivaizdžių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. J. melavo duodama teismui parodymus apie patekimą į palėpę.
173. Teismui nevertinus (taigi ir nenustačius) tokių aplinkybių, su kurių egzistavimu ieškovė sieja teismo pareigą imtis CPK 300 straipsnio nustatytų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad teismui tokia pareiga atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
174. Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl liudytojos J. J. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių buvimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. B., E. J., D. J., R. L. ir E. Z..
Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpoje – palėpėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtus 4 (keturis) stoglangius.
Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbams atlikti, įteisinant savavališkai įrengtą inžinerinę įrangą – elektros spintą su kabeliais.
Patenkinti iš dalies atsakovų V. B., E. J., D. J., R. L. ir E. Z. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:
- Pašalinti vandentiekio ir nuotekų prietaisus, įrengtus perdangoje virš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos, pažymėtos plane indeksu 2-2;
- Pašalinti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos plane 2-7, ir perdangos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdį ir suremontuoti buto (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos plane 2-7, lubas bei perdangas pažeidimų vietose, nurodytose nuotraukose, pridėtose prie atsakovų atsiliepimo (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 8-1, 8-2);
- Pašalinti vėdinimo sistemos pakeitimus, atliktus bute (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos nebūtų prijungtos prie bendros namo (duomenys neskelbtini), vėdinimo sistemos, o atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini), dujinės kolonėlės vėdinimo šachta būtų atkurta;
- Atkurti (duomenys neskelbtini), balkono stogelį, balkono horizontalią plokštę, užtikrinant kritulių nuvedimą nuo buto (duomenys neskelbtini), priebučio stogelio ir namo (duomenys neskelbtini), pamato.
Atmesti kitą priešieškinio dalį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,16 Eur (trisdešimt tris Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,16 Eur (trisdešimt tris Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,16 Eur (trisdešimt tris Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovams E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,16 Eur (trisdešimt tris Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 6,45 Eur (šešis Eur 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti solidariai iš atsakovų E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,45 Eur (šešis Eur 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pareikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.