- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- eI3-2202-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03246-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB "Dinaka"
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ patikslintu 2021-03-29 skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092; 2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą pratęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad pradiniame skunde buvo įsivėlusi techninio pobūdžio klaida, nes vietoj skundžiamo sprendimo numerio pareiškėja nurodė pranešimo, kuriuo siunčiamas pats sprendimas, numerį, todėl siekiant ištaisyti šią techninę klaidą pareiškėja tikslina skundo 1-ąjį reikalavimą ir prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092. Nurodo, kad 2020-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200615-00067, vadovaujantis 2020-05-27 surašytu savavališkos statybos aktu. Privalomuoju nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos akte nurodytus darbus iki 2020-11-27. Matant, kad visų savavališkos statybos akte nurodytų darbų atlikti laiku nepavyko (pagrinde dėl Covid-19 pandemijos), nors įvykdyti privalomąjį nurodymą gražiuoju yra visos aplinkybės (trūksta vos kelių mėnesių), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – statybų inspekcija), kad šis pratęstų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams. Tačiau 2020-12-09 Sprendimu Nr. SDPN-20-201209-00092 statybų inspekcija nutarė nepratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino. Mano, kad sprendimą atsakovas priėmė neatsižvelgdamas į esamas aplinkybes, į LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d., kurioje pasakyta, kad, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu Inspekcija gali pratęsti terminą 3 mėnesiams, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą. Teiktame prašyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad prašymą išsiuntė laiku, tačiau dėl Covid-19 pandemijos, prašymo fiziškai statybų inspekcija nepriėmė. Ant įėjimo į statybų inspekcijos patalpas priklijuotas plakatas, jog visi dokumentai statybų inspekcijai turi būti siunčiami el. paštu. Taigi 2020-11-26 dieną turėjęs būti įteiktas prašymas, statybų inspekcijai nebuvo įteiktas. Apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius sužinojo tik 2020-12-08 (kadangi dėl pandemijos visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai išleisti į prastovas). Tik sužinojęs, kad prašymas statybų inspekcijai negalėjo būti įteiktas būtent dėl to, kad fiziškai statybų inspekcija dokumentų nepriima, jis tą pačią dieną prašymą išsiuntė el. laišku. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, ji termino pateikti prašymą nepraleido. Prašymo gavimo data turėtų būti laikoma 2020-11-26, kuomet fiziškai buvo nuvykta ir bandyta prašymą įteikti tiesiogiai. Teiktame prašyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodė, kad pradėjo vykdyti privalomajame nurodyme nurodytus darbus, pasirašė sutartį su projektavimo paslaugas atliekančia UAB „Aplinka ir ekologija“, kuri įsipareigojo parengti savavalinę statybą įteisinančius dokumentus per 6 mėnesius. Atsižvelgiant į visa tai kas nurodyta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė neteisėtą ir ginčytiną sprendimą, kurį pareiškėja prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, o pareiškėjai atstovaujančio advokato 2021-05-18 gautame prašyme nurodytas jo neatvykimo priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Inspekcija 2020-05-27 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200527-00061 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad „Daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Un. Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengta ir pritvirtinta inžinerinė įranga (elektros spinta su kabeliais) ant pastato fasado šiaurinėje pusėje“. Inspekcija 2020-06-15 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200615-00067 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo statytoją iki 2020-11-27 „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pastato šiaurinėje pusėje inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais) pagal pridedamą schemą“. Inspekcija 2020-12-03 elektroniniu paštu gavo pareiškėjo 2020-12-03 prašymą (toliau – prašymas), kuriame prašoma pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Nr. SSA-20-200527-0061, prašymo gavimo datą prašoma laikyti 2020-11-26, kuomet dokumentai buvo pristatyti, tačiau dėl Covid-19 fiziškai nepriimti. Inspekcijos SVP departamentas 2020-12-09 priėmė sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (toliau – 2020-12-09 sprendimas), kuriuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, nes privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2020-11-27, o prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo pateiktas pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t. y. 2020-12-03. Dėl patikslinto skundo atsakovė nurodo, kad pareiškėjas 2021-03-29 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo vėl nurodė, jog prašo panaikinti Inspekcijos 2020-12-09 sprendimą Nr. 2D-18058, nors iš patikslinto skundo pradžios spręstina, jog panaikinti prašo 2020-12-09 Sprendimą Nr. SDPN-202-201209-00092. Tačiau tokio reikalavimo pareiškėjas ir patikslintu skundu nėra pareiškęs, todėl, Inspekcijos nuomone, patikslintas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų ir iš jo nėra aišku, ko konkrečiai siekia pareiškėjas, panaikinti sprendimą dėl termino nepratęsimo ar panaikinti 2020-12-09 raštą Nr. 2D-18058. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Atsakovė mano, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą sprendimui apskųsti ir ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 14 kalendorinių dienų terminą pateikti patikslintą skundą, jį skaičiuojant nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Inspekcijos nuomone terminai yra praleisti dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, t. y. netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ir įstatymo normų, reglamentuojančių procesinio dokumento padavimo tvarką, nesilaikymo, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurių pareiškėjas, beje net ir nenurodė. Nors pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, tačiau juo, kaip ir anksčiau, prašo panaikinti 2020-12-09 raštą Nr. 2D-18058. Inspekcijos nuomone, 2020-12-09 rašto Nr. 2D-18058 panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes šis raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, t. y. juo pareiškėjas tik informuojamas apie priimtą sprendimą bei šiuo raštu šis sprendimas pareiškėjui yra persiunčiamas. 2020-12-09 raštas Nr. 2D-18058 nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Dėl įpareigojimo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsakovė nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2020-11-27, o pareiškėjas tik 2020-12-03 prašymu, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, Inspekcijos paprašė pratęsti jo įvykdymo terminą. Vadinasi, pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, ko nenumato teisinis reguliavimas, atitinkamai ir Teismui nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigoti Inspekciją atlikti tokius veiksmus, kurių nenumato teisės aktai. LVAT formuodamas teisminę praktiką dėl Priežiūros įstatymo numatytų terminų taikymo, yra konstatavęs, jog įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr. pvz. LVAT 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; LVAT 2019-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1181-502/2019; LVAT 2020-02-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-185-822/2020; LVAT 2020-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020 ir kt.). Šiuo atveju Inspekcija veikė ne tik vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 143 punktu, bet ir laikydamasi viešosios teisės principo, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai (LVAT 2010-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir teisingas, priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė atmesti pareiškėjos skundą remiantis atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skelbimas apie dokumentų teikimą Inspekcijai elektroniniu paštu kabėjo ant įstaigos durų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas 2020-11-26 turėjo galimybę įteiti prašymą ir Inspekcijos raštinei, nes durys į įstaigą nebuvo užrakintos ir raštinė dirbo. Be to, prašymą galėjo pateikti elektroniniu paštu ir kitą dieną, t. y. 2020-11-27. Prašymas buvo pateiktas praleidus terminą, o jo atnaujinti įstatymas nenumato galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo ir teisme yra nagrinėjamas dėl Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimo Nr. SDPN-20-201209-00092 pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl Inspekcijos įpareigojimo pratęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.
Nors pareiškėja patikslinto 2021-03-29 skundo rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimą Nr. 2D-18058, o atsakovė teigia, kad dėl to patikslintas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nes iš jo nėra aišku, ko konkrečiai siekia pareiškėja, kadangi 2020-12-09 rašto Nr. 2D-18058 panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes šis raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėja informuojama apie priimtą sprendimą bei kuriuo šis sprendimas jai persiunčiamas, tačiau teismas konstatuoja, kad patikslinto skundo dalykas yra aiškus, nepaisant atsakovės nurodytų patikslinto skundo prieštaravimų.
Patikslinto skundo įžanginėje dalyje „Dėl skundo tikslinimo“ aiškiai nurodyta, kad: „2021-03-23 vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad nagrinėjamame skunde yra įsivėlusi techninio pobūdžio klaida. Siekiant ištaisyti šią techninę klaidą (vietoj skundžiamo sprendimo numerio pareiškėjas skunde yra nurodęs pranešimo, kuriuo siunčiamas pats sprendimas, numerį) pareiškėjas tikslina skundo 1-ąjį reikalavimą ir prašo išdėstyti jį taip: - panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092“. Taigi, nepaisiant to, kad pareiškėja patikslinto skundo rezoliucinėje dalyje taip ir neištaisė savo pradinio skundo pirmajame reikalavime padarytos techninės klaidos ir paliko tą patį klaidingą reikalavimą, tačiau šios klaidos ištaisymas ir patikslinto skundo pateikimo tikslas (ištaisyti būtent šią klaidą) aiškiai nurodytas patikslinto skundo pradžioje, kur nurodyta, kad skundžiamas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimas Nr. SDPN-20-201209-00092. Teismas pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumui ir ginčo išsprendimui iš esmės neturi esminės reikšmės, kurioje skundo dalyje, įžanginėje ar rezoliucinėje, suformuluotas šalies reikalavimas, jeigu iš visų aplinkybių jis yra aiškus tiek teismui, tiek visiems proceso dalyviams. Nagrinėjamu atveju 2021-02-23 teismo posėdis buvo atidėtas būtent dėl to, kad pareiškėja paprašė leisti patikslinti skundo reikalavimą ir ištaisyti reikalavime padarytą klaidą, o šio patikslinimo esmę, kaip minėta, išdėstė patikslinto skundo įžanginėje dalyje. Todėl būtent įžanginėje, o ne rezoliucinėje patikslinto skundo dalyje, yra suformuluotas reikalavimas dėl ginčijamo administracinio akto ir jis yra aiškus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad patikslinto skundo dalyko pirmasis reikalavimas yra panaikinti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-09 Sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092, o ne 2020-12-09 raštą Nr. 2D-18058, kuriuo skundžiamas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai.
Atitinkamai atsakovės argumentai dėl to, kad 2020-12-09 raštas Nr. 2D-18058 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių ir negalintis būti administracinio ginčo dalyku, nėra aktualūs šiai bylai ir nevertinami, nes ginčas yra ne dėl šio rašto.
Pareiškėjos pradinis skundas teisme buvo gautas 2020-12-14, t. y. praėjus penkioms dienoms nuo skundžiamo Inspekcijos sprendimo priėmimo, todėl teismas pripažįsta, kad paeiškėja į teismą kreipėsi laiku, nepraleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nymatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti, kaip nepagrįstai teigia atsakovė.
Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, tačiau ta pati norma numato ir tai, kad teismas gali priimti ir pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju pavėluotai pateiktas patikslintas skundas buvo priimtas 2021-03-30 nutartimi, nes jis reikalingas ištaisyti akivaizdžią pareiškėjos klaidą nurodant ginčijamo sprendimo numerį, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjos teisė į efektyvią teisminę savo interesų gynybą yra svarbesnė nei formalus procedūrų laikymasis dėl skundo tikslinimo terminų. Būtent todėl patikslintas skundas nagrinėtinas iš esmės, nepaisant to, kad jis pateiktas praleidus keturiolikos kalendorinių dienų terminą, numatytą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, nes tai būtina bylai ne tik formaliai, bet ir teisingai išspręsti.
Inspekcija 2020-05-27 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200527-00061 (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengta ir pritvirtinta inžinerinė įranga (elektros spinta su kabeliais) ant pastato fasado šiaurinėje pusėje.
Inspekcija 2020-06-15 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200615-00067 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo statytoją iki 2020-11-27 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pastato šiaurinėje pusėje inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais) pagal pridedamą schemą.
Inspekcija 2020-12-03 elektroniniu paštu gavo pareiškėjo 2020-12-03 prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (toliau - Prašymas), kuriame prašymo gavimo datą pareiškėja prašo laikyti 2020-11-26, kuomet dokumentai buvo pristatyti, tačiau dėl Covid-19 fiziškai atsakovo nebuvo priimti.
Inspekcija 2020-12-09 sprendimu Nr. SDPN-20-201209-00092 Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (toliau – Sprendimas) nepratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo termino, tuo pagrindu, kad prašymas gautas pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas negalimas, taip pat įstatymas nenumato galimybės tokio termino atnaujinti.
Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2020-12-09 raštu Nr. 2D-18058, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie priimtą Sprendimą ir jis pridėtas prie šio rašto.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, nuosekliai aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Taip pat išaiškinta, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsakovė gavo pasibaigus jo įvykdymo terminui, nes terminas baigėsi 2020-11-27, o pareiškėjo prašymas jį pratęsti atsakovės buvo gautas tik 2020-12-03. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymu ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio įstatymo normų taikymo, atsakovė pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad įstatymas nenumato pasibaigusio reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymas pratęsti tokį terminą negali būti tenkinamas. Atitinkamai, tokiu atveju, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurios, jos nuomone, yra reikšmingos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui, nėra teisiškai reikšmingos, nes, pagal teismų praktiką, praleidus terminą laiku kreiptis dėl termino pratęsimo jos nevertintinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentu, kad ji termino pateikti Prašymą nepraleido, o Prašymo gavimo data turėtų būti laikoma 2020-11-26, kuomet fiziškai pareiškėjos darbuotojo buvo nuvykta ir bandyta prašymą įteikti tiesiogiai. Termino pateikti Prašymą Inspekcijai praleidimas yra akivaizdus, nes pareiškėja ir pati pripažįsta, kad faktiškai Prašymą įteikė tik 2020-12-03, kai terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi dar 2020-11-27. Šiuo atveju termino praleidimas pateikti Prašymą iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo yra objektyvus faktas, o Pareiškėjos traktavimas, kad termino ji nepraleido, nes bandė Prašymą įteikti, bet jai tai nepavyko, yra subjektyvus situacijos vertinimas, bandant paneigti akivaizdų objektyvų faktą. Pats pareiškėjos prašymas dokumento gavimo Inspekcijoje datą laikyti ne 2020-12-03, kai jis ir buvo faktiškai pateiktas, o 2020-11-26, kai buvo bandyta Prašymą pateikti kitu būdu, iš esmės yra ne kas kita, o prašymas atnaujinti praleistą terminą, nurodant priežastis, dėl kurių pareiškėja nepateikė Prašymo būtent 2020-11-26. Tačiau, kaip minėta, ginčo santykius reguliuojančios specialiosios Priežiūros įstatyme įtvirtintos teisės normos nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl jokie pareiškėjos nurodomi lingvistiniai situacijos traktavimai, prieštaraujantys objektyviam termino praleidimo faktui, negali pakeisti fakto, kad pareiškėja praleido terminą laiku pateikti Prašymą dėl termino pratęsimo.
Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad paskutinė diena pateikti Prašymą Inspekcijai buvo ne 2020-11-26, kai pareiškėjai tai nepavyko padaryti, o sekanti darbo diena - 2020-11-27. Todėl vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių Prašymą ji pateikė tik 2020-12-03, teismas konstatuoja, jog pareiškėja neįrodė, kad išimtinai objektyvios ir nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės būtų sukliudžiusios Prašymą pateikti laiku net ir po 2020-11-26, nes tam pareiškėja turėjo visą sekančią darbo dieną - 2020-11-27. Visos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių Prašymą Inspekcijai pateikė tik 2020-12-03, susijusios su pareiškėjos darbo organizavimo ypatumais pandemijos metu. Iš pareiškėjos pateikto jos darbuotojo R. Č. paaiškinimo matyti, kad Prašymą įteikti Inspekcijai betarpiškai fiziniu būdu bandė būtent jis, o apie nepavykusį bandymą pareiškėjos direktoriui V. Č. pasakė tik kitą savaitę, kai jį pamatė, nes visi darbuotojai buvo prastovose. Iš tokių duomenų matyti, kad pareiškėjo darbuotojas apie Prašymo neįteikimą Inspekcijai žinojo dar priešpaskutinę termino dieną - 2020-11-26, tačiau įmonės direktoriui apie tai pasakė tik po aštuonių dienų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos, kaip verslo įmonės, darbo organizavimas, darbuotojų funkcijų paskirstymas ir tarpusavio komunikacija bei atsakomybė yra iškimtinai nuo pačios pareiškėjos priklausančios aplinkybės, kurios negali būti pripažįstamos objektyvia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjai laiku pateikti Prašymą Inspekcijai. Tik nuo pačios pareiškėjos vadovo priklauso tai, kaip darbuotojui, kuriam jis pavedė įteikti Inspekcijai Prašymą priešpaskutinę termino dieną, buvo išaiškinta šio dokumento įteikimo laiku svarba. Todėl ta aplinkybė, kad darbuotojas laiku, kai dar buvo visa sekanti darbo diena Prašymui pateikti, nepranešė direktoriui apie tai, kad dokumentą reikia teikti elektroniniu paštu, yra ne objektyvi kliūtis, sukliudžiusi pareiškėjos direktoriui laiku pateikti Prašymą, o – netinkamas užduoties darbuotojui ir jo atsakomybės už jos įvykdymą išaiškinimas, t. y. subjektyvios ir nuo pareiškėjos priklausiusios priežastys, dėl kurių terminas Prašymui pateikti buvo praleistas. Šiuo atveju pareiškėjos vadovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, veikė savo rizika, jo pastangos procedūroms, siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą laiku, buvo nepakankamos, todėl šiuo atveju, kaip ir kitais panašiais teismų praktikoje nagrinėtais atvejais (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-602/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2829-520/2020), pagrindo pratęsti praleistą terminą dėl pareiškėjos nurodytų priežasčių, už kurias ji pati atsakinga, nėra. Be to, kaip minėta, tokios priežastys, praleidus terminą laiku kreiptis, iš viso nėra teisiškai reikšmingos ir nevertintinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2021).
Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Šiuo atveju, nagrinėjamu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuota ir aiški, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro jokio pagrindo nuo jos nukrypti ar kurti naują precedentą šioje konkrečioje byloje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjos prašymas panaikinti skundžiamą Inspekcijos Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pripažinus, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti pratęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylinėjimosi išlaidų priteisti šalys neprašė, o be to, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos skundą atmetus ji neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktus,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.