Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-440-505/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: eI3-440-505/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02546-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Daina Kukalienė (pirm.), Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: R. L.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos, Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamentas
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, V. B., G. R. T., E. Z., "Dinaka"

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-440-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02546-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 51.4; 55.1.1. (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L., skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, V. B., G. R. T., E. Z. dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2D-15764 „Dėl skundo“ pateiktą sprendimą nutraukti tyrimą dėl pertvarkytos šildymo sistemos bute (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ant namo (duomenys neskelbtini), fasado įrengto dujų sistemos išmetimo kaminėlio ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamentą surašyti savavališkos statybos aktą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl pertvarkytos šildymo sistemos bute (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ant namo (duomenys neskelbtini), fasado įrengto dujų sistemos išmetimo kaminėlio.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra savininkas buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teigė, jog (duomenys neskelbtini), name yra keturi butai ir dvi negyvenamos patalpos, bendra šio pastato šildymo sistema aprašyta kadastro duomenyse, kaip „vietinis centrinis šildymas“. Pastebėjo, kad visos minėto namo šildomos patalpos (išskyrus palėpės patalpą) buvo prijungtos prie miesto centralizuotų šilumos tinklų ir įsirengusios individualią šilumos apskaitą. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), yra gavęs kitų namo savininkų sutikimus, parengęs projektą dėl šildymo būdo keitimo ir įsirengęs dujinį šildymą, butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir name esanti negyvenamoji patalpa yra likę toje pačioje centralizuotų tinklų su individualia apskaita šildymo sistemoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra teisine prasme taip pat likęs toje pačioje centralizuoto šildymo sistemoje su individualia apskaita, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko savavališką atsijungimą ir prisijungė dujinio šildymo sistemą, t. y. buvusią individualią centrinio šildymo sistemą pertvarkė į dujinio šildymo sistemą ir išvedė dujinio katilo kaminėlį per namo fasadą į lauką. Pažymėjo, jog tiek šildymo sistemos pertvarkymas, tiek namo fasado keitimas atlikti be projekto ir statybos leidimo, pažeidžia jos teises keletu aspektų: dujinio šildymo sistemos įrengimo saugumo požiūriu; namo fasado vaizdo menkinimu. Pabrėžė, kad ji su skundu kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, kuri atliko savo tyrimą ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygos dėl prisijungimo šildymui dujomis išduotos nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Kauno miesto savivaldybės sutikimo tokio šildymo būdo pakeitimui, tačiau atsakovė ginčijamu aktu pažeidimų šiuo požiūriu nenustatė. Mano, kad atsakovė neteisingai išaiškino buto (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, todėl juos interpretuodama nepagrįstai nusprendė, kad buto šildymo sistema nebuvo pertvarkyta, taip pat tirdama statybos darbų teisėtumo/neteisėtumo klausimus nepagrįstai nepripažino savavališkai atliktų statybos darbų fakto dviem aspektais: 1) neteisėtai pertvarkyta buto (duomenys neskelbtini), šildymo sistema; 2) neteisėtai įrengtas dujų sistemos išmetimo kaminėlis pastato (duomenys neskelbtini), fasade. Akcentavo, jog atsakovė netyrė faktinės būklės, t. y. nesiaiškino kokia konkrečiai šildymo sistema buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomame bute (duomenys neskelbtini), iki pertvarkymo atlikimo, taip pat netyrė kokius konkrečiai šildymo sistemos pertvarkymo darbus trečiasis suinteresuotas asmuo atliko, nors turėjo patikrinti, ar faktiškai buvo atliktas šildymo sistemos pertvarkymas bute (duomenys neskelbtini), pakeičiant iš centrinio šildymo į vietinį šildymą dujomis. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau –ir Inspekcija) atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjos skundu.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad buvo atlikti pareiškėjos prašomi veiksmai, t. y. išanalizuoti su ginčo dalyku susiję dokumentai, atliktas faktinių aplinkybių vertinimas vietoje ir per įstatymais nustatytą terminą 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu kompetencijos ribose informuota Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir pareiškėjos atstovė, o tai, kad pareiškėjos netenkina ginčijamame rašte išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali būti pagrindu pripažinti, jog pats 2021 m. rugsėjo 20 d. raštas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Pažymėjo, kad atlikus tyrimą dėl dujinio vietinio šildymo katilo pakeitimo, pažeidimų nebuvo nustatyta, o pagal nekilnojamojo turto išrašą nustatyta, kad nurodytas buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas, nurodytos dujos – gamtinės. Kadastro duomenų nustatymo data 1992 m. spalio 2 d., t. y. nuo kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą yra praėję 29 metai. Pastebėjo, kad atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. skundą nagrinėjo pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1V-38 redakcija) patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis. Atsakovės įsitikinimu, išsamiai atlikus tyrimą, išanalizavus visą su nagrinėjamu dalyku susijusią informaciją, susipažinus su visais pateiktais dokumentais, pagal kompetenciją dėl dujinio šildymo katilo pakeitimo pažeidimų nenustatė, todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą dėl šildymo būdo pakeitimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo, nutraukė ir apie tai Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą bei pareiškėją informavo skundžiamu raštu. Akcentavo, kad atsakovė veikė vadovaudamasi teisės aktai, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, ir parengė 2021 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuris savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovės įsitikinimu, priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su naudojamo šildymo įrenginio eksploatacija turi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuriai ir buvo adresuotas pareiškėjos skundas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. L. yra gyvenamajame name 3A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau –ir Gyvenamasis namas) esančio buto, (duomenys neskelbtini), savininkė.

Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Gyvenamojo namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir palėpės (toliau –ir Palėpė) savininkas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra keturi butai ir dvi negyvenamos patalpos, priklausančios pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Bendra šio pastato šildymo sistema aprašyta kadastro duomenyse, kaip „vietinis centrinis šildymas“, o kadastro duomenų nustatymo laikas – 2012 m. balandžio 16 d. Konkrečių namo patalpų šildymo sistemos aprašytos kadastro duomenyse taip:

-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas nurodytas „individuali centrinio šildymo sistema“, kadastro duomenys nustatyti 1992 m. liepos 11 d.;

-pareiškėjos buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas nurodytas „vietinis centrinis šildymas“, kadastro duomenys nustatyti 2006 m. balandžio 20 d.;

-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas nurodytas „vietinis centrinis šildymas“, kadastro duomenys nustatyti 2000 m. vasario 4 d.;

-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas nurodytas „vietinis centrinis šildymas“, kadastro duomenys nustatyti 1992 m. spalio 2 d.;

-negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas nurodytas „vietinis centrinis šildymas“, kadastro duomenys nustatyti 1992 m. rugsėjo 4 d.;

-negyvenamosios patalpos-palėpės (duomenys neskelbtini), (unikalus (duomenys neskelbtini)) šildymo nėra, kadastro duomenys nustatyti 2012 m. balandžio 16 d.

Pareiškėjos teigimu, visos Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildomos patalpos (išskyrus palėpės patalpą) buvo prijungtos prie miesto centralizuotų šilumos tinklų, tačiau jose įrengta individuali šilumos apskaita. Butas (duomenys neskelbtini), yra gavęs kitų namo savininkų sutikimus, parengęs projektą dėl šildymo būdo keitimo ir įsirengęs dujinį šildymą. Butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei name esanti negyvenamoji patalpa (V. B.) yra likę toje pačioje centralizuotų tinklų su individualia apskaita šildymo sistemoje. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ butas (duomenys neskelbtini), yra teisine prasme taip pat likęs toje pačioje centralizuoto šildymo sistemoje su individualia apskaita, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko savavališką atsijungimą ir prisijungė dujinio šildymo sistemą, t. y. buvusią individualią centrinio šildymo sistemą pertvarkė į dujinio šildymo sistemą, ir išvedė dujinio katilo kaminą per namo fasadą į lauką.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 8 d. gavo R. L. atstovės advokatės D. I. V. kontoros advokato padėjėjos S. I. 2021 m. gegužės 3 d. skundą (toliau – ir Skundas) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašoma nurodyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai, neturėdama projekto ir statybą leidžiančio dokumento, įsivedė dujinį šildymą; patikrinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti minėti darbai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų; esant galimybei, išspręsti klausimą dėl ventiliacijos angos bute Nr. (duomenys neskelbtini).

Taryba, išnagrinėjusį pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu „Dėl skundo“ persiuntė Inspekcijai pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją pareiškėjos prašymą patikrinti, ar buto savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai (savavališkai) įrengiant dujų šildymo katilą (šildymo prietaisą) ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus rekonstruojant šildymo sistemą, atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei prireikus organizuoti savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 20 d. gavo Tarybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu (toliau –ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštas) persiųstą advokatės D. I. V. kontoros advokato padėjėjos S. I., atstovaujančios pareiškėją pagal atstovavimo sutartį, 2021 m. gegužės 3 d. skundą „Dėl neteisėtai įrengto dujinio šildymo ir ventiliacijos angų sugadinimo adresu: (duomenys neskelbtini), adresuotą Tarybai, kuriuo buvo prašoma „nurodyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai, neturėdama projekto ir statybą leidžiančio dokumento, įsivedė dujinį šildymą; patikrinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti minėti darbai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų; esant galimybei, išspręsti klausimą dėl ventiliacijos angos bute Nr. (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. gegužės 3 d. skundas).

Tarybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašto ir pareiškėjos atstovės 2021 m. gegužės 3 d. skundo pagrindu Inspekcijos departamento pareigūnė 2021 m. rugsėjo 8 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2021 m. rugsėjo 14 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas).

2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akte nurodyta „<...> patikrinimo metu 2021 m. rugsėjo 8 d., gavus 2021 m. rugpjūčio 20 d. skundą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) esančio pastato – Daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė daikto naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų)), žymėjimas plane 3A2p, statybos metai – (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų neužfiksuota. Patikrinimo metu nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“) atliktas naujų turtinių vienetų formavimas, suformuoti du butai.

Nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas dujinis šildymo katilas, pajungtas nuo esamos dujų sistemos, šildymo prietaisai (špižiniai), jų vieta nėra pakeista, virš dujinės viryklės įrengtas gartraukis, pajungtas į sienoje esančią ventiliacijos angą. Pagal statytojo pateiktą paaiškinimą, dėl atliktų statybos darbų, bute Nr. (duomenys neskelbtini) dujinis katilas buvo pakeistas kaip susidėvėjęs, karšto vandens ruošimui, dūmtraukis išvestas per lauko sieną. Gartraukio įrengimo darbai neatlikti, jis įrengtas prieš perkant butą.

Nustatyta, kad patalpoje – Palėpėje atlikti paprastojo remonto darbai. Nustatyta, kad šildymo sistema į palėpės patalpą nėra įrengta, numatoma patalpas apšildyti oro kondicionavimo – pašildymo įrenginiu.

Patikrinimo metu statytojas papildomai pateikė dokumentus:

1. gyvenamosios paskirties patalpų – buto Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, suformuojant du kadastrinius vienetus, projekto, formuojamų butų antrame aukšte plano kopija;

2. kitos paskirties patalpos – palėpės daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto paskirties keitimo į gyvenamąją (butų), suformuojant du kadastrinius vienetus, projekto, formuojamų butų palėpėje plano kopija;

3. abonentinio mokesčio AB „Kauno energija“ sąskaitų kopijos, 3 vnt.“.

Inspekcija išnagrinėjo Tarybos 2021 m. rugpjūčio 20 d. rašte ir pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. skunde pateiktą informaciją bei remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančia informacija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir NTR išrašas) nustatė, kad nurodytas buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas, nurodytos dujos – gamtinės. Kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas ginčijamu 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2D-15764 „Dėl skundo“ (toliau – 2021 m. rugsėjo 20 d. raštas) informavo Tarybą ir pareiškėją, kad ,,<...> kad atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje, nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtas dujinis šildymo katilas, pajungtas nuo esamos dujų sistemos, šildymo prietaisai – radiatoriai (špižiniai), jų vieta nėra pakeista, virš dujinės viryklės įrengtas gartraukis, pajungtas į sienoje esančią ventiliacijos angą. Pagal statytojo pateiktą paaiškinimą, dėl atliktų statybos darbų, bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs senas dujinis katilas pakeistas kaip susidėvėjęs, karšto vandens ruošimui ir patalpų šildymui, dūmtraukis išvestas per lauko sieną. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo vidinio kiemo pastato fasade išvestas dujinio katilo dūmtraukis ties patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) lauko siena.

Bute Nr. (duomenys neskelbtini) virš viryklės esančio gartraukio įrengimo darbai neatlikti, jis buvo įrengtas prieš perkant butą. Patikrinimo metu, statytojas pateikė nurodyto buto AB „Kauno energija“ abonentinio mokesčio sąskaitas už aptarnavimą.

Nustatyta, kad patalpoje – Palėpėje atlikti paprastojo remonto darbai. Nustatyta, kad šildymo sistema palėpės patalpoje nėra įrengta, numatoma patalpas apšildyti oro kondicionavimo – pašildymo įrenginiu.<...>, Informuojame, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio banko išrašo duomenimis buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas, nurodytos dujos – gamtinės. Kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 107.5.3.1.2 punkte nurodoma, kad viena iš centrinio šildymo sistemos rūšių – vietinis centrinis šildymas (dujų, elektros ir pan. įrenginiai ar vietinė katilinė) sujungti į vieną įrenginį, kuriame šiluma gaunama, transportuojama ir perduodama šildomai patalpai. Tokios sistemos pavyzdžiais gali būti krosnys, židiniai, dujų–oro šildymo įrenginiai, elektriniai konvektoriai, spinduliniai šildytuvai ir t. t. Atsižvelgiant į tai, pagal kompetenciją dėl dujinio vietinio šildymo katilo pakeitimo pažeidimų nenustatė.

<...> Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau –ir Priežiūros įstatymo) 25 straipsnio 8 punktu Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimas dėl šildymo būdo pakeitimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo, nutraukiamas.

Pažymėjo, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą taip kaip nustatyta Priežiūros įstatyme, o pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos.

Nurodė, kad dėl daugiabučio gyvenamojo namo įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo (kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gęsta – blogai veikia dujinė vandens pašildymo kolonėlė, jaučiasi (duomenys neskelbtini) – ojo buto virtuvės kvapai, nes (duomenys neskelbtini)- ojo buto virtuvės gartraukis, esantis virš viryklės, yra išvestas į (duomenys neskelbtini) – ojo buto ventiliacijos angą; kad įjungus (duomenys neskelbtini) – ame bute virtuvės gartraukį oras pučiamas į (duomenys neskelbtini) – ojo buto kolonėlės gartraukį, t. y. žemyn, į pirmo aukšto butą ir kt.) pagal kompetenciją sprendimą turi priimti statinio saugos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atliekančios valstybinės priežiūros institucijos. <...>“, todėl Inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukė.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 2D-15764 „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja su Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu nesutinka, nes kaip nurodė 2021 m. gegužės 3 d. skunde, Gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be namo bendraturčių sutikimo, be statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento pradėjo neteisėtai vykdyti namo remonto ir rekonstrukcijos darbus, t. y. išgriovė sienas, pakeitė vidaus perplanavimą, atjungė miesto šildymą ir įrengė dujinį šildymą, vandentiekio nuotekų stovą išmontavo, namo bendrojo naudojimo patalpoje - laiptinėje įrengė naują vandentiekio nuotekų stovą. Pareiškėjos įsitinimu tiek šildymo sistemos pertvarkymas, tiek namo fasado keitimas atlikti be projekto ir statybos leidimo, ir pažeidžia pareiškėjos teises keletu aspektų: atsakovas neteisingai išaiškino buto (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, todėl juos interpretuodamas nepagrįstai nusprendė, kad buto šildymo sistema nebuvo pertvarkyta; atsakovas, tirdamas statybos darbų teisėtumo/neteisėtumo klausimus, nepagrįstai nepripažino savavališkai atliktų statybos darbų fakto, nes nepatikrino visų faktinių aplinkybių.

Atsakovė gi teigė, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundo pagrįstumą, atlikusi tyrimą, išanalizavusi visą su nagrinėjamu dalyku susijusią informaciją pagal kompetenciją dėl dujinio vietinio šildymo katilo pakeitimo pažeidimų nenustatė, o skundo dalį dėl šildymo būdo pakeitimo, kadangi statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, nagrinėjimą dėl šildymo būdo pakeitimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo, pagrįstai nutraukė.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 07 01 iki 2021 11 01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, apima fizinių asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, kuri persiuntė Inspekcijai, pareiškėjos Skundą patikrinti, ar buto savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai bute Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai (savavališkai) įrengiant dujų šildymo katilą (šildymo prietaisą) ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus rekonstruojant šildymo sistemą, atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei prireikus organizuoti savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Inspekcija tokio pobūdžio skundo reikalavimą yra kompetentinga nagrinėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų skundai ar pranešimai yra vienas iš pagrindų Inspekcijai atlikti statybos patikrinimą.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 08 16) nustato statinio (jo dalies) statybos teisėtumo, statybos dalyvių, statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės rangovų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką, planuojamų tikrinti statybos procese dalyvaujančių ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, ne pagal planą tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus, patikrinimų apimtis, nustatytų pažeidimų reikšmingumo kriterijus bei įstatymų nustatytų poveikio priemonių statybos dalyviams, ūkio subjektams taikymo tvarką.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Skundų dėl statybų procesų vykdymo nagrinėjimo tvarka reglamentuota Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje.

Atsakovė, nagrinėdama asmenų skundus, privalo vadovautis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2020 11 03, neteko galios nuo 2022 05 01) (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 34 punktą atsakymai į prašymus, skundus parengiami, atsižvelgus į jų turinį pagal Viešojo administravimo įstatyme, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Taisyklių 38 punktas numato, kad administraciniai sprendimai ir kiti dokumentai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatyme, jį įgyvendinančiuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, juose nurodoma apskundimo tvarka. Dokumentai įteikiami teisės aktuose nurodytiems asmenims.

Teismas pažymi, kad pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktas); asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktas); kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

Iš pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia apginti jos pažeistas teises ir prašo nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai, neturėdama projekto, leidimo įsivedė dujinį šildymą ir ar šie darbai atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, nes buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ be namo bendraturčių sutikimo, be statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento pradėjo neteisėtai vykdyti namo remonto ir rekonstrukcijos darbus (išgriautos sienos, pakeistas vidaus perplanavimas, atjungtas miesto šildymas ir įrengtas dujinis šildymas, vandentiekio nuotekų stovas išmontuotas, namo bendrojo naudojimo patalpoje - laiptinėje įrengtas naujas vandentiekio nuotekų stovas) , ir dėl to pablogėjo pareiškėjos gyvenimo sąlygos bute Nr. (duomenys neskelbtini) (pažeista ventiliacinė sistema, neveikia vandens pašildymo kolonėlė, galimas dujų nuotėkis ir kt.).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 01 iki 2021 11 01) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo ir yra numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-203 „Dėl atnaujinto Kauno miesto mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino specialųjį planą, kuris numato tam tikras išimtis, kurioms esant gali būti numatyta aprūpinti iš vietinių šilumos šaltinių, teikiant prioritetą dujų kurui: 1) esama centralizuoto šilumos tiekimo sistema negali užtikrinti technologijai reikalingų kokybinių šilumnešio parametrų arba pakankamo aprūpinimo šiluma patikimumo. Minėtiems šilumos vartotojams suteikiama teisė įsirengti ir naudoti autonominius aprūpinimo šiluma šaltinius, kaip kurą naudojant gamtines dujas. Šiuo atveju miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema gali būti naudojama kaip rezervinis aprūpinimo šiluma būdas; 2) yra techninių, gamtosaugos, paveldo išsaugojimo problemų aprūpinant konkretų vartotoją šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; 3) teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra mažesnės vartotoją aprūpinant šiluma iš vietinio šilumos šaltinio, kurui naudojant gamtines dujas. Taip pat nurodyta, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 01 iki 2021 11 13) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojų teisė pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą. Minėtoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, jog buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atribodama Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo reguliavimo sritis, 2013 m. sausio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I438-35/2012 konstatavo, kad Šilumos ūkio įstatymas – tai specialusis energetikos sektoriaus (šilumos ūkio) teisės aktas, reguliuojantis esminius teisinius santykius šilumos ūkio sektoriuje. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, nustatydama vartotojų teisę pakeisti buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tiesiogiai nukreipia į Statybos įstatymą, iš ko išplaukia, jog tiek, kiek tai susiję su konkrečių buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimo statybos darbų atlikimu, taikytinos teisės normos, įtvirtintos Statybos įstatyme ir – atitinkamai – jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 4 punkte nustatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai kečiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; atliekant valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212 ir Nr. 690 paprastąjį remontą; atliekant nesudėtingojo pastato paprastojo remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Statinio paprastojo remonto sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje, kurioje nurodyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.

Kaip matyti iš Tarybos 2021 m. liepos 23 d. rašto turinio, Taryba, nagrinėdama pareiškėjos 2021 m. gegužės 3 d. skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi bei Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“, 20 punktu, 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. R2-(VGTI)-4243 kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau - Bendrovė) prašydama per 10 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti paaiškinimus ir (ar) Bendrovės poziciją dėl susidariusios situacijos ir galimų jos sprendimo būdų, taip pat duomenis (dokumentus), susijusius su R. L. prašymu dėl galimai neteisėtai bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto dujinio šildymo.

Taryba 2021 m. liepos 23 d. gavo Bendrovės 2021 m. liepos 22 d. raštą Nr. 21KR-Sd-8867 „Dėl Informacijos pateikimo“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Atsakymas) į minėtą Tarybos paklausimą. Bendrovė Atsakyme nurodė, kad Objektas buvo dujofikuotas 1970 m. sausio 30 d.: dujinės viryklės - 6 vnt. ir dujiniai vandens šildytuvai - 4 vnt.; kad Bendrovė 2019 m. spalio 28 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką dėl prisijungimo sąlygų šildymui išdavimo (negyvenamosioms patalpoms, (duomenys neskelbtini)); kad Objektas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą ir šiuo metu galiojantį šilumos ūkio specialųjį planą yra priskirtas centralizuoto šilumos tiekimo aprūpinimo šiluma zonai. Todėl patalpų šildymas dujomis galimas tik gavus Kauno miesto savivaldybės sutikimą. Atsižvelgiant į tai, prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygos nebuvo išduotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašyta pateikti Kauno miesto savivaldybės sutikimą (pritarimą ar neprieštaravimą) dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) prijungimo prie gamtinių dujų sistemos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo nepateikė, todėl prisijungimo sąlygos nebuvo išduotos; kad Bendrovė neturi duomenų (dokumentų) dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) dujofikavimo.

Kaip jau minėta, Inspekcija teigia, kad atlikusi tyrimą, išanalizavusi visą su nagrinėjamu dalyku susijusią informaciją, konstatavo, jog NTR centrinio banko išrašo duomenimis buto Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas, nurodytos dujos – gamtinės, o kadastro duomenų nustatymo data yra (duomenys neskelbtini), todėl įrengtas (pakeistas) dujinis šildymo katilas (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovo paaiškinimus) atitinka vietinio šildymo katilo pakeitimo reikalavimus, pažeidimų nenustatė ir skundo dalies nagrinėjimą dėl šildymo būdo pakeitimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo nutraukė.

Pagal Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 07 01 iki 2021 11 01) 25 straipsnio 8 dalį Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 22 d. – 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatos), reglamentuojančio individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, neatliko pareiškėjos skundo dėl gyvenamojo namo (buto Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės) dujų, šildymo sistemos pertvarkymo (vietinio centrinio šildymo sistemos atjungimo ir prijungtos dujinio šildymo sistemos) teisėtumo vertinimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes neatliko pareiškėjos skundo faktinių duomenų patikrinimo Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, o tik rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimais dėl susidėvėjusio dujinio katilo pakeitimo; nepatikrino ir nenustatė kada buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pertvarkė, išmontavo buto šildymo sistemą, įrengė dujinio (gamtinės) šildymo sistemą; ar pastatas patenka į centralizuoto aprūpinimo šiluma zoną, kurioje aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atjungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) galimas teisės aktų nustatyta tvarka; nevertino kitų aplinkybių, susijusių su šildymo sistemos pertvarkymu, kurios turėjo įtakos kitoms pastato inžinerinėms sistemoms (pareiškėjos butui Nr. (duomenys neskelbtini)); nepatikrino Tarybos 2021 m. liepos 23 d. rašte nustatytų ir kitų reikšmingų aplinkybių dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) dujų, šildymo sistemos pertvarkymo įrengiant dujų šildymo katilą (šildymo prietaisą).

Taigi nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjos skundą (teismui įvertinus jų turinį), susijusį su statybos (dėl privalomo leidimo atlikti statinio paprastąjį remontą kai įrengiama, pertvarkoma, išmontuojama pastato, kuriame yra butas, dujų, šildymo sistemos) teisėtumu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, ar teisėtais veiksmais buto savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė dujų šildymo katilą (šildymo prietaisą) ir ar bute Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruojant šildymo sistemą buvo laikomasi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir pareiškėjai pateikti atsakymą (nagrinėjamu atveju patikrinimo metu nėra nustatytas faktinis pagrindas (laikas) nutraukti skundo dalies dėl šildymo būdo pakeitimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo nagrinėjimą).

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 2D-15764 „Dėl skundo“ nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų. Taigi skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas pareiškėjos nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl pertvarkytos šildymo sistemos bute (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ant namo (duomenys neskelbtini), fasado įrengto dujų sistemos išmetimo kaminėlio.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir išspręsti klausimo, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinio teismo nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, lemiančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės, ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Todėl galimybė teismine tvarka patikrinti, ar viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) yra teisėti, egzistuoja tuomet, jei asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, inicijavo atitinkamą viešojo administravimo procedūrą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą (ABTĮ 88 str.), tačiau teismo priimami sprendimai negali pažeisti subjekto kompetencijos, t. y. teismas sprendžia dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str.). Tuo tarpu reikalavimas įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą traktuotinas kaip prašymas vykdyti ne teisingumą, bet viešąjį administravimą.

Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2021 m. gegužės 3 d. skundą dėl neteisėtai įrengto dujinio šildymo ir ventiliacijos angų sugadinimo adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. L. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 2D-15764 „Dėl skundo“.

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2021 m. gegužės 3 d. skundą dėl neteisėtai įrengto dujinio šildymo ir ventiliacijos angų sugadinimo adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėNatalja Zelionkienė