Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio kuriuo:

E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

E. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir skirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. 9.55 val. iki 2017 m. gruodžio 20 d. 14.07 val. (2 dienos).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. A., A. R., A. M., A. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Ž. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, organizatoriui V. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bausmę (duomenys neskelbtini), iš anksto subūrus organizuotą grupę sukčiavimui vykdyti, sukūrus nusikaltimų padarymo planą, suradus nusikaltimų bendrininkus ir vadovavus organizuotos grupės nariams, duodant jiems konkrečius nurodymus dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vykdytojui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bausmę (duomenys neskelbtini) telefonu paskambinus asmeniui, prisistačius policijos pareigūnu ir pateikus melagingą informaciją apgaulės būdu išviliojus ir taip neteisėtai įgijus banko sąskaitos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai atlikti, laisvėje veikusiam vykdytoju E. R. interneto pagalba, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungus prie informacinės sistemos – banko sąskaitos elektroninės bankininkystės ir neteisėtai atlikus finansines operacijas, jis (E. Ž.), būdamas padėjėju, kartu su kitais padėjėjais A. Š. ir A. R., atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bausmę (duomenys neskelbtini), asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bausmę (duomenys neskelbtini), surado banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, jas pateikė V. A., o pervedus pinigus, koordinavo jų išgryninimą bei nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų perdavimą kitiems asmenims, ir tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, įvykdė šias nusikalstamas veikas:

1.1. veikdamas organizuota grupe su kitais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, tai yra, vykdant susitarimą surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, A. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 4 d., iš O. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus D. V. banko sąskaitos numerį, iš D. B., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus jos banko sąskaitos numerį, juos 2017 m. gruodžio 4 d. 19.42 val. bei 19.43 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinute nusiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), A. Š. 2017 m. gruodžio 10 d., apie 15.25 val. iš E. N., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus jo banko sąskaitos numerį ir 2017 m. gruodžio 10 d. 15.28 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinute nusiuntus asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), šiam asmeniui 2017 m. gruodžio 10 d. 15.29 val. SMS žinute persiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu įgijus D. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitos numerį ir jį 2017 m. gruodžio 10 d. 15.25 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) SMS žinute nusiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu įgijus O. S. banko sąskaitos numerį, ir jį 2017 m. gruodžio 10 d. 15.13 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) SMS žinute nusiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini); tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 14.02 val. iki 15.50 val. iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskambinus J. M. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir banko darbuotoju, melagingai pranešus, kad yra rastos J. M. asmens tapatybės kortelės ir banko sutarties kopijos, banko duomenys yra nesaugūs, taip pokalbio metu išviliojus ir neteisėtai įgijus prisijungimo prie „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, juos neteisėtai perdavus V. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šiam mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus E. R. jo naudotu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu juos neteisėtai perdavus, bei nurodžius prisijungti prie nurodytos sąskaitos, šiam 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 15.05 val. iki 16.10 val., būnant (duomenys neskelbtini), neteisėtai juos panaudojus – per internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), suteiktą mobiliojo ryšio telefonui, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos – „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikus finansines operacijas:

- 2017 m. gruodžio 10 d., 15.09 val. pervedus 1 150 Eur į D. V. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po o, V. A. nurodžius A. R. išgryninti pinigus, šiam nurodžius O. K., o jai paprašius D. J., šiam 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 15.15 val. iki 15.20 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 800 Eur, 15.51 val. atsiskaičius 319,50 Eur sumai už cigaretes parduotuvėje IKI, po to nuimtus pinigus ir nupirktas cigaretes perdavus O. K., o šiai tą pačią dieną pinigus – 800 Eur ir cigaretes perdavus A. R. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

- 15.29 val. pervedus 3 000 Eur į D. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to V. A. nurodžius asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, išgryninti pinigus, šiam nenustatytu būdu perdavus nurodymą ir D. A., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 15.36 val. iki 15.39 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 850 Eur, 16.04 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone D. B. banko kortele atsiskaičius už 1 224,24 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, po to pinigus ir įgytą mobiliojo ryšio telefoną tą pačią dieną perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

- 15.38 val. pervedus 800 Eur į E. N. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to V. A. nurodžius asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, šiam – jam (E. Ž.) ir A. Š., jis, kartu su A. Š. nurodė E. N. išgryninti pinigus, ir šiam 2017 m. gruodžio 10 d., 15.49 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 600 Eur, kartu su A. Š. davė nurodymą 200 Eur perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui; asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, jam ir A. Š. nurodžius papildyti „(duomenys neskelbtini)“ lažybų bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur, jis (E. Ž.) ir A. Š. nurodė E. N. ir šiam pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur, tokiu būdu veikdamas organizuota grupe savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 8 950 Eur.

2. E. R. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, organizatoriui V. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iš anksto subūrus organizuotą grupę sukčiavimams vykdyti, sukūrus nusikaltimų padarymo planą, suradus nusikaltimų bendrininkus ir vadovavus organizuotos grupės nariams, duodant jiems konkrečius nurodymus dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vykdytojui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), telefonu paskambinus asmeniui, prisistačius policijos pareigūnu ir pateikus melagingą informaciją, apgaulės būdu išviliojus ir taip neteisėtai įgijus banko sąskaitos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai atlikti, padėjėjams A. R., A. Š. ir E. Ž., atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) bei padėjėjui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), suradus banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, jas pateikus V. A., o pervedus pinigus, koordinavus jų išgryninimą bei nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų perdavimą kitiems asmenims, jis (E. R.), veikdamas kaip vykdytojas, interneto pagalba, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, jungėsi prie informacinės sistemos – banko sąskaitos elektroninės bankininkystės ir neteisėtai atliko finansines operacijas, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, įvykdė šias nusikalstamas veikas:

2.1. jis, veikdamas organizuota grupe su kitais organizuotos grupės nariais, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, tai yra A. R. vykdant susitarimą surasti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgijus L. V., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) ir jį 2017 m. gruodžio 4 d., 19.45 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) SMS žinute nusiuntus į V. A. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 17.19 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), L. P., prisistačius Saugumo prevencijos skyriaus tyrėju K. R. ir banko darbuotoju, melagingai pranešus, kad yra bandyta prisijungti prie jos banko sąskaitos ir atlikti finansines operacijas, taip pokalbio metu apgaule išviliojus ir neteisėtai įgijus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, juos neteisėtai perdavus V. A., po to V. A. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus jam (E. R.) į jo naudotą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos perdavus, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo prisijungimo prie L. P. vardu AB „Luminor bank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, po to, 2017 m. gruodžio 9 d. laikotarpiu nuo 16.46 val. iki 17.02 val., būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai juos panaudojo, per internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), suteiktą mobiliojo ryšio telefonui, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), V. A. nurodymu neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos – L. P. vardu AB „Luminor bank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei inicijavo finansinę operaciją – 1 600 Eur pervedimą į L. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor bank“, tačiau nespėjo laiku suvesti saugumo kodo iš SMS, tokiu būdu, veikdamas organizuotoje grupėje, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai pasikėsino apgaule įgyti svetimą, L. P. priklausantį turtą – pinigus – 1 600 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių;

2.2. be to, veikdamas organizuota grupe su kitais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, tai yra, vykdant susitarimą surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, A. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 4 d. iš O. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus D. V. banko sąskaitos numerį, iš D. B., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus jos banko sąskaitos numerį, šiuos numerius 2017 m. gruodžio 4 d. 19.42 val. bei 19.43 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinute nusiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), A. Š. 2017 m. gruodžio 10 d., apie 15.25 val. iš E. N., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus jo banko sąskaitos numerį ir 2017 m. gruodžio 10 d. 15.28 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinute nusiuntus asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), šiam asmeniui 2017 m. gruodžio 10 d. 15.29 val. SMS žinute persiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu įgijus D. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitos numerį ir jį 2017 m. gruodžio 10 d. 15.25 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinute nusiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įgijus O. S. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), ir jį 2017 m. gruodžio 10 d. 15.13 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), SMS žinute nusiuntus V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini); tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 14.02 val. iki 15.50 val. iš mobiliojo ryšio telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskambinus J. M. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir banko darbuotoju, melagingai pranešus, kad yra rastos J. M. asmens tapatybės kortelės ir banko sutarties kopijos, banko duomenys yra nesaugūs, taip pokalbio metu išviliojus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, juos neteisėtai perdavus V. A., po to V. A. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus jam (E. R.) į jo naudotą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), juos perdavus, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo prisijungimo prie „(duomenys neskeltini)“ vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, po to 2017 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu nuo 15.05 val. iki 16.10 val., būdamas (duomenys neskelbtini), neteisėtai juos panaudojo – per internetinę prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), suteiktą mobiliojo ryšio telefonui, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), V. A. nurodymu neteisėtai, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos – „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliko finansines operacijas:

- 2017 m. gruodžio 10 d., 15.09 val. pervedė 1 150 Eur į D. V. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, V. A. nurodžius A. R. išgryninti pinigus, šiam nurodžius O. K., o jai paprašius D. J., šiam 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 15.15 val. iki 15.20 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 800 Eur, 15.51 val. atsiskaičius 319,50 Eur sumai už cigaretes parduotuvėje IKI, po to nuimtus pinigus ir nupirktas cigaretes perdavus O. K., o šiai tą pačią dieną pinigus – 800 Eur ir cigaretes perdavus A. R. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

- 15.17 val. pervedė 3 000 Eur į O. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to V. A. nurodžius asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, išgryninti pinigus, šiam nurodžius J. N., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, išgryninti pinigus ir jai 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 16.06 val. iki 16.07 val. AB „Swedbank“ bankomate adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 3 000 Eur ir tą pačią dieną perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

- 15.26 val. pervedė 1 000 Eur į D. B. (R.) AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to V. A. nurodžius A. R. išgryninti pinigus, šiam nurodžius D. B. (R.), o jai paprašius T. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, išgryninti pinigus, šiam 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 15.33 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 1 000 Eur, pinigus perdavus D. B. (R.), o šiai dalį pinigų tą pačią dieną A. R. nurodymu perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

- 15.29 val. pervedė 3 000 Eur į D. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to V. A. nurodžius asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, išgryninti pinigus, šiam nenustatytu būdu perdavus nurodymą ir D. A., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 15.36 val. iki 15.39 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 850 Eur, 16.04 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone D. B. banko kortele atsiskaičius už 1 224,24 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone X“, po to pinigus ir įgytą mobiliojo ryšio telefoną tą pačią dieną perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;

- 15.38 val. pervedė 800 Eur į E. N. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to V. A. nurodžius asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, šiam – E. Ž. ir A. Š., o jiems – E. N. išgryninti pinigus, ir šiam 2017 m. gruodžio 10 d., 15.49 val. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninus 600 Eur, 200 Eur iš jų, E. Ž. ir A. Š. nurodymu, perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodžius A. Š. ir E. Ž. papildyti „(duomenys neskelbtini) “ lažybų bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur, E. Ž. ir A. Š. nurodžius E. N. ir šiam pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur. Tokiu būdu veikdamas organizuota grupe savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 8 950 Eur.

3. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų apie nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, intensyvumą, organizuotumo lygį, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą, visuma įrodo, kad grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis, asmenys suvokė priklausantys organizuotai grupei. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo abejoti kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo pagrįstumu, kadangi visi kaltinamieji, tarp jų ir E. Ž. bei E. R., savo kaltę pripažino, jų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, įrodantys, kad kaltinamieji, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą turtą, panaudodami neteisėtai įgytas elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pažeisdami informacinės sistemos saugumo duomenis, atlikdami neteisėtas operacijas, veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Teismas sprendė, kad E. Ž. bei E. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, jų kaltė įrodyta ir abejonių nekelia. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad sukčiavimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, yra tyčiniai, dėl savanaudiškų paskatų, žala neatlyginta, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus, taip pat į tai, kad E. R. nusikalto būdamas lygtinai paleistas, E. Ž. ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. R. ir E. Ž. paskyrus mažesnes už vidurkį laisvės atėmimo bausmes.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nedalyvavo bendrininkų grupėje, iš to neturėjo jokios naudos, nežinojo apie sukčiavimo būdu įgytus pinigus, o už tai, kad naudojosi tuo pačiu telefonu, buvo įtrauktas į organizuotų asmenų grupę ir nuteistas. Prašo išteisinti dėl BK 25 straipsnyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, o veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, skirti atitinkamą bausmę. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad byla yra sena, nusikaltimų nebedaro, šiuo metu yra laisvėje, dirba, gyvena su šeima, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, nori ir toliau tęsti darbą bei neprarasti ryšio su sūnumi.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. prašo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, panaikinti inkriminuotą aplinkybę dėl organizuotos grupės, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, kadangi yra dirbantis, išlaiko neįgalią sutuoktinę. Skunde nurodo, kad jo veika neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nei pagal žalos dydį, nei grupės aprašymą. Teismas vertino, kad nusikaltimas buvo padarytas organizuotoje grupėje, tačiau nenurodė jokių įrodymų, kad grupės nariai tarpusavyje bendravo, tarėsi įvykdyti nusikaltimus ar organizavo jų vykdymą. Šios veikos buvo įvykdytos spontaniškai ir nesitariant iš anksto. Teismas atsižvelgė į ankstesnius teistumus, tačiau nutylėjo, kad nuteistasis nusikaltimų nebedaro nuo 2018 metų, dirba, atlygina ieškinius, moka mokesčius, išlaiko neįgalią sutuoktinę. Taip pat buvo ignoruota tai, kad kaltę nuteistasis pripažino nuo suėmimo dienos.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. Ž. gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir argumentus, prašė skundą tenkinti, veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta organizuota grupė, taikyti BK 75 straipsnį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo E. R. gynėjas palaikė nuteistojo skunde pareikštus prašymus ir argumentus, prašė skundą tenkinti, pašalinti aplinkybę, kad E. R. veikė organizuotoje grupėje, veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokurorė nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Nuteistųjų E. Ž. ir E. R. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendį skundžia nuteistieji E. Ž. ir E. R.. Iš apeliacinių skundų turinio bei motyvų matyti, kad abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai reiškiamų prašymų pobūdžiu iš esmės yra tapatūs, nuosprendis yra skundžiamas dviem aspektais: dėl organizuotos grupės ir sukčiavimo kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl paskirtos bausmės. Tiek E. Ž., tiek E. R. nesutinka su organizuotos grupės požymio nustatymu bei nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tvirtindami, kad veika turi būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, prašo skirti švelnesnes bausmes (nuteistasis E. Ž. prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas). Nuteistasis E. Ž. taip pat prašo jį išteisinti dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų motyvus, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad baudžiamasis įstatymas, nustačius organizuotos grupės požymį ir sukčiavimą kvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo pritaikytas neteisingai, ar, kad nuteistiesiems buvo paskirta per griežta bausmė. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad E. Ž. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas BPK reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir nors nuosprendyje nurodyti itin glausti įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl E. Ž. ir E. R. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Skiriant nuteistiesiems bausmes, bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimai taip pat nepadaryti.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

10. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą numatyta BK 182 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolė ar ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, be kita ko – už sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas, kai ši veika padaryta organizuotoje grupėje, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytus požymius.

11. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

12. Kasacinėje praktikoje dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo yra pasisakyta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015 ir kt.). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-200-1073/2019 ir kt.).

13. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad organizuotos grupės buvimui konstatuoti nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Pagal kasacinio teismo praktiką, organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-257-719/2019 ir kt.). Be to, pagal kasacinę praktiką, nebūtina ir tai, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai, pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad apie sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – buvimą leidžia spręsti bylos duomenys apie nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, intensyvumą, organizuotumo lygį, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą. Nors šios išvados pirmosios instancijos teismas plačiau nemotyvavo, atskirai nenurodė, kokie bylos duomenys ir jais nustatytos faktinės aplinkybės teikia pagrindą konstatavimui, kad apeliantai, kartu su kitais nuteistais asmenimis, sukčiavimus įvykdė veikdami ne bendrininkų, bet organizuotoje grupėje, tai nelaikytina pagrindu konstatavimui, kad organizuotos grupės požymis buvo nustatytas nepagrįstai ir dėl to E. Ž. ir E. R. padarytos nusikalstamos veikos – sukčiavimai – neteisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

15. Kaip matyti iš nuteistųjų E. Ž. ir E. R. apeliacinių skundų turinio, juose nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis motyvų, teismo nustatytų ir įrodytomis pripažintų, su sukčiavimu susijusių faktinių aplinkybių nuteistieji neginčija. Taip pat apeliaciniuose skunduose nėra keliamas klausimas dėl vykdant sukčiavimą, esant idealiai sutapčiai, padarytų kitų nusikalstamų veikų, atitinkančių BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų sudėtį. Abiejuose skunduose, kaip minėta, iš esmės yra keliamas tik nusikalstamos veikos – sukčiavimo – kvalifikavimo klausimas teigiant, kad teismas be pagrindo sukčiavimą kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nesant įrodyto organizuotos grupės požymio, kurio nebuvimas, kaip nurodoma skunduose, yra pagrindas veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sutikti su E. Ž. ir E. R. argumentais dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo neturi pagrindo.

16. Pagal byloje nustatytas ir įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, kurių iš esmės neginčija ir patys apeliantai, tiek J. M. („(duomenys neskelbtini)“), tiek L. P. atveju, sukčiavimai buvo vykdomi iš esmės pagal tokią pačią veiksmų schemą, pagal iš anksto sugalvotą planą, suderintai ir koordinuotai, visiems bendrininkams vykdant tam tikrus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji paskambino kitiems asmenims (J. M. ir L. P.) ir, panaudodami apgaulę (melagingai prisistatant policijos pareigūnu, banko darbuotoju, melagingai nurodant, kad buvo bandyta prisijungti prie banko sąskaitų ir atlikti finansines operacijas, kad banko duomenys yra nesaugūs), neteisėtai gavo prisijungimo duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms inicijuoti. Šie prisijungimui reikalingi duomenys buvo perduodami (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam V. A.. Jam, be kita ko, buvo pateikiami ir sąskaitų, į kurias buvo bandyta pervesti ir buvo pervesti pinigai, duomenys, kuriuos gavo (surado) kiti bendrininkai (buvo gauti ir V. A. perduoti 6 asmenų banko sąskaitų numeriai: A. R. įgijo ir V. A. perdavė L. V., D. V. ir D. B. banko sąskaitų numerius, A. Š. – E. N. banko sąskaitos numerį, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą – D. B. ir O. S. banko sąskaitų numerius).

17. Neteisėtai iš J. M. ir L. P. įgyti prisijungimo prie banko sąskaitų duomenys buvo perduoti E. R., juos perdavė V. A., kuris, be kita ko, davė nurodymus ir dėl to, į kokias sąskaitas ir kokias sumas pervesti, taip pat davė nurodymus dėl į sąskaitas pervestų pinigų tolesnio panaudojimo (išgryninimo, panaudojimo pirkiniams ir pinigų bei pirkinių perdavimo kitiems asmenims, lažybų sąskaitos papildymo). V. A., taip pat ir A. M., nurodymus vykdė ir E. Ž., kartu su A. Š. prašydamas E. N. banko sąskaitos numerio, duodamas nurodymus dėl pinigų išgryninimo ir jų tolesnio panaudojimo E. N., į kurio banko sąskaitą buvo neteisėtai pervesta dalis pinigų iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Nusikalstamos veikos apėmė laikotarpį ne vėliau kaip nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d., per šį laikotarpį buvo atlikta eilė suderintų veiksmų: nusikalstamą veiką nežinančių asmenų banko sąskaitų numerių įgijimas ir perdavimas V. A.; neteisėtas duomenų, pakankamų finansinėms operacijoms inicijuoti, gavimas ir jų perdavimas V. A. bei perdavimas E. R., neteisėtas jų panaudojimas prisijungiant prie informacinių sistemų bei atliekant finansines operacijas; nurodymų dėl į banko sąskaitas pervestų pinigų davimas bei šių nurodymų įvykdymas.

18. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sukčiavimo L. P. atveju, L. V. banko sąskaitos numeris buvo įgytas ir V. A. perduotas iki 2017 m. gruodžio 9 d. Apgaule neteisėtai įgyjant L. P. prisijungimo duomenis (2017 m. gruodžio 4 d.), su L. P. telefonu buvo bendraujama 2017 m. gruodžio 9 d. laikotarpyje nuo 16.16 val. iki 17.19 val. ir tuo pačiu laiku, t. y. nuo 16.46 val. iki 17.02 val. buvo neteisėtai prisijungta prie L. P. vardu atidarytos banko sąskaitos ir bandyta inicijuoti 1 600 Eur pervedimą į anksčiau gautą L. V. banko sąskaitą. Iš esmės toks pat nusikalstamos veikos mechanizmas buvo ir sukčiavimo J. M. („(duomenys neskelbtini)“) atveju: nenustatytam asmeniui paskambinus J. M. 2017 m. gruodžio 10 d., su ja bendravimas telefonu vyko nuo 14.02 val. iki 15.50 val. ir šiuo laiku E. R., vykdydamas V. A. nurodymus, prisijungė prie „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir iš jos atliko 5 finansines operacijas: 15.09 val., 15.17 val., 15.26 val., 15.29 val., 15.38 val. atliko pinigų pervedimą į V. A. anksčiau iš kitų asmenų įgytas (jam SMS žinutėmis perduotas) banko sąskaitas. Be kita ko, netrukus po pinigų pervedimo, buvo atliekamos ir jų išgryninimo operacijos: pervedus pinigus į D. V. banko sąskaitą 15.09 val., pinigai buvo išgryninti 15.15-15.20 val.; pervedus pinigus į O. S. banko sąskaitą 15.07 val., pinigai išgryninti 16.06-16.07 val., pervedus pinigus į D. B. (R.) banko sąskaitą 15.26 val., pinigai išgryninti 15.30-15.33 val.; pervedus pinigus į D. B. banko sąskaitą 15.29 val., pinigai išgryninti 15.36-15.39 val. (taip pat 16.04 val. iš D. B. sąskaitos atliktas apmokėjimas už mobilaus ryšio telefoną); pervedus pinigus į E. N. banko sąskaitą 15.38 val., pinigai buvo išgryninti 15.49 val.

19. Pirmiau aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sukčiavimai buvo vykdomi organizuotoje grupėje, kuriai vadovavo ir kitų bendrininkų veiksmus koordinavo, nurodymus davė V. A., veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, tarpusavyje koordinuoti, buvo veikiama pagal apgalvotą planą, bendraujant su L. P. ir J. M., tuo pačiu metu buvo vykdomi prisijungimai prie jų banko sąskaitų, panaudojus apgaule iš jų įgytus prisijungimo duomenis, ir tuo pačiu laiku atliekamos finansinės operacijos pervedant pinigus į kitų asmenų, nežinančių apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitas, iš kurių pervesti pinigai netrukus būdavo išgryninami. Be kita ko, vykdant sukčiavimus, dalyvavo laisvės atėmimo bausmę skirtinguose pataisos įstaigose ((duomenys neskelbtini) pataisos namuose) atliekantys nuteistieji, taip pat laisvėje esantys asmenys. Taigi akivaizdu, kad vykdant sukčiavimus šiuo atveju veikė keli bendrininkai, kiekvienas iš jų skirtingu metu atliko skirtingą vaidmenį, tačiau visi veikė koordinuotai, pagal iš anksto apgalvotą planą, vykdant V. A. nurodymus ir jų veiksmai buvo nukreiptas bendram tikslui pasiekti – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą (banko sąskaitose esančius pinigus). Tokios byloje nustatytos faktinė nusikalstamos veikos – sukčiavimo – aplinkybės rodo, kad bendrininkų veiksmai buvo pasiekę didesnį organizuotumo lygį, negu veikiant bendrininkų grupėje, todėl pirmosios instancijos teismas, E. Ž. ir E. R. įvykdytas nusikalstamas veikas kvalifikuodamas kaip sukčiavimą organizuotoje grupėje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

20. Nors skunduose teigiama, kad veikos buvo atliktos spontaniškai, iš anksto nebuvo tariamasi, o E. Ž., be kita ko, teigia, kad apie sukčiavimo būdu įgytus pinigus jis iš viso nieko nežinojo, šiuos skundų teiginius paneigia pirmiau aptartos faktinės nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės bei šias aplinkybes patvirtinantys bylos duomenys. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi nuteistieji, tarp jų ir E. Ž. bei E. R., kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, kaltinimuose nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, patvirtino teismo perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis.

21. Analizuojant šioje byloje nuteistų asmenų parodymų turinį matyti, kad V. A. pripažino, jog gavo banko sąskaitų numerius iš kitų nuteistųjų. Patvirtino, kad pažinojo E. R., su juo bendravo ir jam (E. R.) atlikus laisvės atėmimo bausmę. Iš kito asmens gavo prisijungimo prie vienuolyno duomenis, paprašė E. R. prisijunti, davė nurodymus kiek ir į kokią sąskaitą pinigų pervesti. Banko sąskaitų numerius davusiems asmenims pasakė, kada pinigai buvo pervesti, aplinkybių dėl pinigų išgryninimo nepamena (38 t., b. l. 198; 15 t., b. l. 170–175). E. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pažįsta V. A., su juo bendravo ir išėjęs į laisvę. V. A. paprašė jo prisijungti prie svetimos sąskaitos, padiktavo reikalingus prisijungimui duomenis, V. A. nurodymu prisijungęs, pervedė pinigus į kitas sąskaitas. Tam specialiai buvo nusipirkęs išankstinio apmokėjimo SIM kortelę, kurią po prisijungimo prie išmetė, suprato, kad vykdė nusikaltimą (38 t., b. l. 198; 14 t., b. l. 75–79). E. Ž. nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino, paaiškino, kad su kaltinamajame akte pareikštais kaltinimais sutinka (38 t., b. l. 198). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir nuteistasis A. M., parodydamas, kad su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis sutinka, kaltę pilnai pripažįsta (38 t., b. l. 198). A. R. patvirtino, kad kažkas iš nuteistųjų prašė surasti banko sąskaitų numerius, surado, kažkam perdavė, gali būti, kad perdavė V. A., nes jis prašė paieškoti sąskaitų. Taip pat parodė, kad prašė D. B. išgryninti pinigus (38 t., b. l. 198; 12 t., b. l. 147–149, 151–155, 166–169, 178–180). A. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atliko laisvės atėmimo bausmę su E. Ž., kažkas paprašė surasti banko sąskaitą, surado E. N. sąskaitą, nusiuntė ją prašiusiam asmeniui. Žinojo, kad į sąskaitą bus pervesti pinigai vykdant sukčiavimą. Taip pat parodėė, kad prašė E. N. išgryninti pinigus, gali būti, jog davė telefoną E. Ž. pakalbėti su E. N. (38 t., b. l. 198; 12 t., b. l. 72–76, 80–84, 92–94).

22. Vertinant pirmiau aptartus nuteistųjų parodymus būtina pažymėti, kad nors nei vienas iš jų nepripažino sukčiavimus įvykdę veikdami organizuotoje grupėje, vadovaujantis aktualia kasacine praktika, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

23. Šioje byloje nustatyta, kad vykdant sukčiavimus veikė daugiau, negu du asmenys, be koordinuojančių V. A. veiksmų duodant nurodymus dėl banko sąskaitų numerių suradimo, šių duomenų, taip pat kitų bendrininkų įgytų prisijungimo duomenų perdavimo laisvėje esančiam kitam bendrininkui, nurodymų davimo dėl finansinių operacijų bei pervestų pinigų išgryninimo, objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti sukčiavimo nusikaltimus pasirinktu būdu. Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų matyti, kad nusikaltimo bendrininkai veikė ne spontaniškai ar nekoordinuotai, o buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, palaikė tarpusavio ryšius, vykdant sukčiavimus tarp jų vyko intensyvus komunikavimas ryšio priemonėmis. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys: liudytojų J. J. ir D. I. parodymai apie vykdant kriminalinę žvalgybą gautus duomenis, kad E. R. ir E. Ž. galimai vykdo sukčiavimus dalyvaudami organizuotoje grupėje, fiksuotas nevienkartinis E. R. ir bausmę atliekančio nuteistojo V. A. bendravimas dėl pinigų pervedimo, E. Ž. bendravimas su A. M., kartu su A. Š. E. N. veiksmų koordinavimas dėl apgaulės įgytų pinigų išgryninimo ir perdavimo pagal A. M. nurodymą (6 t., b. l. 179–182; 6 t., b. l. 179–182); kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, patvirtinantys pirmiau nurodytų liudytojų parodymus dėl nevienkartinio E. R., V. A., A. M., A. R., A. Š. tarpusavio bendravimo bei bendravimo su kitais asmenimis dėl sąskaitų numerių suradimo, jų persiuntimo V. A., tarimosi dėl į sąskaitas pervestų pinigų šioje byloje aktualiu laikotarpiu (2 t., b. l. 144–146; 6 t., b. l. 23–31; 38; 7 t., b. l. 62–77; 81–87; 88–92; 189–200; 8 t., b. l. 1–31; 37–63; 64–90;); tarnybiniai pranešimai dėl to, kad tiek L. P., tiek J. M. buvo skambinta iš to paties telefono numerių, kurie nusikalstamų veikų įvykdymo metu jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 151–159; 163, 164), kuriuose yra ir (duomenys neskelbtini) pataisos namai, kuriuose bausmę atlikinėjo A. M. (7 t., b. l. 143–154) ir V. A. (18 t., b. l. 34), ir kurių telefono numeriai nusikalstamų veikų padarymo metu jungėsi prie bazinių stočių, kurių veikimo zonoje yra ir pataisos namų teritorija (7 t., b. l. 81–92); kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti rašytiniai bylos duomenys).

24. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, tam tikras vaidmuo sukčiavimo darymo schemoje teko ir E. R. bei E. Ž.: E. R., vykdydamas V. A. nurodymus, prisijungė prie banko sąskaitų ir iš jų atliko pinigų pervedimus į kitų asmenų sąskaitas, kurių duomenis taip pat nurodė V. A.; E. Ž. kartu su A. Š. bendravo su E. N. dėl banko sąskaitos gavimo, vykdydamas nurodymus dėl į sąskaitą pervestų pinigų, kartu su A. Š. davė nurodymus E. N., ką daryti su į jo sąskaitą pervestais pinigais. Aptartos aplinkybės, kiekvieno iš bendrininkų atliktų veiksmų pobūdžio bei intensyvumo vertinimas, teikia pagrindą išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas šiuo atveju leidžia daryti išvadą, jog E. R. ir E. Ž., būdami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimą apie pinigus, finansines operacijas, turėjo suvokti, kad prisijungimas prie svetimų asmenų banko sąskaitų, panaudojant tų asmenų duomenis be jų žinios ir sutikimo, finansinių operacijų iš šių sąskaitų inicijavimas pervedant pinigus į dar kitų, nepažįstamų asmenų, sąskaitas, nurodymų laisvėje esančiam banko sąskaitos savininkui davimas dėl į jo sąskaitą be pagrindo (neteisėtai) pervestų svetimų pinigų, nepriklausančių nei sąskaitos savininkui, nei nurodymus duodančiam asmeniui, yra atliekami siekiant nusikalstamų tikslų ir bendrininkaujant su kitais asmenimis, kurie neteisėtu būdu įgijo svetimus prisijungimo prie banko sąskaitų duomenis ir juos panaudojo, taip pat įgijo duomenis banko sąskaitų, į kurias buvo pervesti pinigai. Vadinasi, savo valia tapdami sukčiavimo nusikalstamos veikos dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, E. Ž. ir E. R. suvokė, kad jie vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė.

25. Pirmiau padarytos išvados nepaneigia aplinkybė, kad ne visi organizuotos grupės nariai buvo tarpusavyje pažįstami, kad nebuvo visi bendrai aptarę nusikalstamos veikos – sukčiavimo – įgyvendinimo plano bei veikimo mechanizmo, ne visi bendravo tarpusavyje ir ne visi realizavo objektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai ir, kad kiekvieno iš jų atliekami veiksmai, kuriais realizuojama dalis sukčiavimo sudėties objektyviųjų požymių, yra susiję su to paties rezultato pasiekimu ir yra būtina nusikalstamos veikos rezultato (sukčiavimo tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą) pasiekimo sąlyga. Tai ir nustatyta šioje byloje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes pirmiau aptarto teisinio reguliavimo bei kasacinės praktikos kontekste, daro išvadą, kad šioje byloje pagrįstų abejonių dėl organizuotos grupės, taigi ir dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teisingumo, nekyla. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertinos visus bylos duomenis, tarp jų ir nuteistųjų parodymus dėl kaltės bei inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pripažinimo, šiuos duomenis pagrįstai pripažino įrodymais BK 20 straipsnio prasme ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl E. R. ir E. Ž. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors apeliantai su teismo išvada dėl organizuotos grupės, kaip BK 182 straipsnyje numatytą nusikaltimą kvalifikuojančio požymio, nesutinka, skundo argumentai dėl šio požymio yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, teikiančiais pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir įrodytu pripažindamas organizuotos grupės požymį, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas ir dėl to baudžiamąjį įstatymą nuteistiesiems taikė neteisingai.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliantų skunduose nurodytų aplinkybių ir argumentų kontekste, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas E. R. ir E. Ž. veiksmus kvalifikuodamas kaip sukčiavimą organizuotoje grupėje, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai. Taip pat E. R. ir E. Ž., įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl organizuotos grupės, bei teismų praktiką dėl visų bendrininkų atliktų veiksmų, kuriais yra realizuojama dalis sukčiavimo sudėtį sudarančių objektyviųjų požymių, vertinimo kaip įvykdytų visų bendrininkų, pagrįstai buvo pripažinti kaltais ir dėl kitų nusikaltimų, įvykdytų siekiant organizuotos grupės tikslo (apgaulės būdu įgyti svetimą turtą) padarymo (pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį).

28. Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas bei atlikimas ja didesnių, nei 3 MGL dydžio, finansinių operacijų, siekiant užvaldyti svetimą turtą, kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, nes visų šių veikų padarymą sieja vieninga tyčia ir svetimo turto įgijimas sukčiavimo būdu tokiu atveju yra galima tik neteisėtai įgijus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, panaudojant šiuos duomenis neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pažeidžiant apsaugos duomenis (save melagingai identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją) ir, prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, neteisėtai, elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojo (savininko) vardu inicijuojant finansines operacijas (pervedant pinigus). Ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka kasacinę praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose argumentų dėl nuteisimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį (išskyrus E. Ž., kuis prašo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisinti) atskirai nenurodo, su šiomis veikomis susijusių faktinių aplinkybių neginčija. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistųjų E. R. ir E. Ž. nusikalstamas veikas (sukčiavimą) iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalies.

29. Nuteistajam E. Ž. prašant jį išteisinti dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, visų pirma pažymėtina, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas ir šioje nutartyje pirmiau aptartas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos inkriminavimą visiems bendrininkams sąlygojo tai, kad sukčiavimas, neteisėtai įgijus ir panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, buvo padarytas veikiant organizuotoje grupėje. Nusikalstamas veikas padarius veikiant organizuotoje grupėje, kaip minėta, nėra būtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Taigi aplinkybė, kad E. Ž., pats neteisėtai prie informacinės sistemos nesijungė, pati savaime, jo veikų, kaip padarytų veikiant organizuotoje grupėje, teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir atsakomybės nešalina.

30. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais, šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, to neginčija ir E. Ž., kad prisijungimo prie L. P. vardu atidarytos banko sąskaitos, taip pat prie (duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos duomenys iš L. P. ir J. M. buvo gauti neteisėtai (jų atžvilgiu panaudojus apgaulę). Taip pat neteisėtai, be jų savininkų žinios ir leidimo, šie duomenys buvo panaudoti, E. R. neteisėtai prisijungiant prie informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės banko sąskaitų) ir save šioje sistemoje identifikuojant, kaip teisėtą duomenų turėtoją (teisėtą vartotoją), ir taip šią sistemą suklaidinant. Kaip nurodyta pirmiau, pagal šioje byloje nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, svetimo turto įgijimas sukčiavimo būdu pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra galima tik neteisėtai įgijus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, panaudojant šiuos duomenis neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pažeidžiant sistemos apsaugos duomenis (save melagingai identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją) ir, prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, neteisėtai, elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojo (savininko) vardu inicijuojant finansines operacijas (pervedant pinigus). Tokių atveju visų, vykdant sukčiavimą dalyvavusių asmenų, kaip bendrininkų, padarytos veikos, siekiant bendro sumanymo (tikslo), kvalifikuojamos kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

32. Dėl E. Ž. sukčiavimo organizuotoje grupėje pirmiau šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl, nekartojant nurodytų motyvų, konstatuojama, kad nors E. Ž. pats nerealizavo objektyviųjų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, jo tyčia buvo nukreipta bendram tikslui – apgaule įgyti svetimą turtą – pasiekti ir jo atlikti veiksmai (kartu su A. Š. bendraujant su E. N., prašė jo duoti banko sąskaitos numerį, kurį SMS žinute perdavė A. M. (šis perdavė V. A.), vykdė A. M. nurodymus dėl į E. N. sąskaitą pervestų pinigų – nurodė E. N. juos išgryninti, dalį jų pervesti į „Top Sport“ sąskaitą, dalį perduoti kitam nurodytam asmeniui) neabejotinai prisidėjo prie visų organizuotos grupės narių bendro sumanymo apgaulę įgyti svetimą turtą įgyvendinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, padaręs pagrįstą išvadą, kad sukčiavimas buvo įvykdytas organizuotoje grupėje, bendrininkams atliekant skirtingus vaidmenis ir suderintus veiksmus bei siekiant bendro tikslo, veikiant vieninga tyčia, pagrįstai E. Ž., kaip bendrininką, pripažino kaltu ir dėl BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

Dėl bausmės.

33. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas ir dėl paskirtos bausmės. Nuteistasis E. Ž. prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos seniai, nuteistasis daugiau nenusikalto, dirba, gyvena su šeima. Nuteistojo E. R. skunde prašoma taikyti BK 75 straipsnį, kadangi dirba, išlaiko neįgalią sutuoktinę, nuo 2018 metų nusikaltimų nedaro, savo kaltę pilnai pripažino. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu, pagrindo keisti nuosprendį dėl nuteistiesiems E. Ž. ir E. R. paskirtų bausmių nenustatė.

34. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

35. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

36. E. Ž. pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nors už visas nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pirmiau nurodytų BK straipsnių sankcijos ribose, konstatuoti, kad E. Ž. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, pagrindo nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad laisvės atėmimo bausmę E. Ž. teismas skyrė įvertinęs padarytų nusikaltimų skaičių bei jų sunkumą (vienas sunkus, du apysunkiai, vienas nesunkus nusikaltimai), tyčinį pobūdį, stadiją (nusikaltimai baigti), pasekmes (padaryta turtinė žala). Taip pat buvo įvertinti ir E. Ž. charakterizuojantys duomenys: E. Ž. teisiamas ne pirmą kartą, iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų buvo teistas 9 kartus, taip pat ir dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nuteistajam buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistojo nusikalstamiems polinkiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistasis, be kita ko, pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, buvo priimtas 2019 m. kovo 12 d. Nusikaltimus, dėl kurių pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Ž. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Įvertintos ir atsakomybę lengvinanti (kaltę pripažino) bei sunkinanti (nusikalto būdamas recidyvistas) aplinkybės. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas E. Ž. skyrė mažesnes, už vidurkį, laisvės atėmimo bausmes.

37. Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistasis išvadų nedaro, todėl švelnesne, nei laisvės atėmimas, bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Nors pirmiau nurodyti duomenys nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai neigiamai, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrė mažesnes už vidurkį laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrinus paskirta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, yra mažesnė už laisvės atėmimo bausmės, galimos skirti už sunkiausią iš nuteistojo padarytų nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis) vidurkį. Taigi konstatuoti, kad nuteistasis E. Ž., praeityje jau ne kartą būdamas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, šioje byloje buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę) nėra pagrindo. Su nuteistojo darbine veikla susijusios, taip pat šeiminės aplinkybės yra svarbios, tačiau jų buvimas, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali paneigti bausmės tikslų ir paskirties.

38. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti nuosprendyje nurodytiems motyvams dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo nuteistajam E. R.. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių (padaryti 8 nusikaltimai), jų sunkumą bei stadiją (pasikėsino padaryti vieną sunkų, padarė vieną sunkų, keturis apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus), tyčinį veiksmų pobūdį, pasekmes (padaryta turtinė žala). Buvo atsižvelgta ir į nuteistojo skunde akcentuojamą aplinkybę dėl kaltės pripažinimo, kurią teismas pripažino atsakomybę lengvinančia. Taip pat atsižvelgta į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nuteistasis nusikalto būdamas recidyvistas. Teismas vertino ir E. R. charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų padarymo jis buvo teistas 4 kartus, tarp jų ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, taip pat ir dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dar du apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 20 d., kuriais, be kita ko, nuteistasis taip pat pripažintas kaltu dėl sukčiavimo. E. R. ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai reikšmingos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis vėl nusikalto.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų ir išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, skundo argumentus dėl netinkamo bausmės individualizavimo paneigia. Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos mažesnės už vidurkį laisvės atėmimo bausmės, kurias subendrinus ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė subendrinta bausmė (3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo) yra mažesnė už laisvės atėmimo bausmės, galimos skirti už sunkiausią iš nuteistojo padarytų nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis) vidurkį. Konstatuoti, kad E. R., praeityje ne kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikaltimus (sukčiavimą), šioje byloje buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę) nėra pagrindo.

40. Nuteistasis E. R. prašo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, kadangi dirba, išlaiko neįgalią sutuoktinę, moka mokesčius. Taikyti BK 75 straipsnį ir nuteistajam E. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė jo gynėjas. Pasisakant dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, visų pirma būtina pažymėti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (2022 m. liepos 5 d.) BK 75 straipsnio redakcija keitėsi (galimybė atidėti laisvė atėmimo bausmės vykdymą už sunkaus nusikaltimo (šiuo atveju – BK 182 straipsnio 2 dalis) padarymą buvo numatyta BK 75 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2012 m. liepos 1 d.). Tačiau visose BK 75 straipsnio redakcijose išliko nepakitusi bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga dėl pagrįsto teismo manymo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, pagal BK 75 straipsnio nuostatas, teismas gali atidėti bausmės vykdymą, taigi šio instituto taikymas nėra privalomas, dėl jo taikymo galimybės teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia individualiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad E. R. ir (ar) E. Ž. atidėjus jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus jos dalį.

41. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad spręsdami šį klausimą teismai paprastai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

42. Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021 ir kt.).

43. Kaip nurodyta pirmiau, E. R. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už 8 tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą ir, kaip matyti iš bylos duomenų, toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas. Be to, šis teistumas E. R. nėra pirmas. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 6 kartus (4 kartus iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų padarymo, dar du kartus po to). E. R. ankstesniais nuosprendžiais, be kita ko, teistas už sukčiavimą, taip pat už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, už kurį buvo paskirta ilgalaikė 14 metų laisvės atėmimo bausmė, padarymą. Taip pat nuteistasis buvo paleistas lygtinai, suteikiant jam galimybę savo elgesį koreguoti neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau tai reikšmingos teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui neturėjo. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis vėl nusikalto. Taigi akivaizdu, kad nuteistajam anksčiau taikytos bausmės pozityviems elgesio pokyčiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuo teisei priešingo elgesio jo nesulaikė.

44. Nuteistasis E. Ž. už tyčinius nusikaltimus taip pat nuteistas ne pirmą kartą, praeityje buvo teistas 9 kartus (iki šioje byloje vertinamų nusikaltimų padarymo – 8 kartus). Jam buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistojo nusikalstamiems polinkiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Šioje byloje E. Ž. nuteistas dėl 4 tyčinių baigtų nusikaltimų (vieno sunkaus, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus) padarymo, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikalstam ne atsitiktinai, keisti savo elgesį nėra linkęs, taikytos bausmės reikšmingos įtakos teigiamiems jo elgesio pokyčiams neturėjo.

45. Aptartų aplinkybių ir faktų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistųjų resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistųjų elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Todėl tenkinti prašymus ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad nors BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris jau buvo teistas ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64-495/2020 ir kt.).Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų faktas, bet nuteistuosius charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti.

46. Apeliaciniuose skunde E. R. akcentuojamos aplinkybės, kad savo kaltę pripažino, dirba, išlaiko neįgalią sutuoktinę, E. Ž. nurodytos aplinkybės dėl darbinės veiklos, šeiminių ryšių, yra svarbios, tačiau šios aplinkybės vis tik nėra pakankamos BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai daroma apeliaciniame skunde. Iš tikrųjų kaltės pripažinimas turi reikšmės parenkant bausmę sankcijos ribose ir šiuo atveju į paminėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, ją įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo kontekste, ir tai leido teismui pagrįstai E. R. už atskiras nusikalstamas veikas skirti mažesnes už vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Kitos paminėtos aplinkybės, nors yra svarbios ir atskleidžia teigiamus E. R. bei E. Ž. asmenybės aspektus, tačiau jos nėra išskirtinės, yra gyvenimiškai įprastos ir kitų, su nuteistųjų elgesiu iki padarant šioje byloje vertinamus nusikaltimus susijusių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jų pavojingumo vertinimo nekeičia. Be to, nors E. R. pateikė teismui duomenis apie sutuoktinei nustatytą neįgalumą, vien ši aplinkybė savaime nesuponuoja manymo, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausme, jo sutuoktinė liks viena ir be pagalbos (priežiūros) ir niekas kitas ja pasirūpinti negalės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė E. R. ir E. Ž. paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistųjų asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl kitų klausimų.

47. Byloje gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistiesiems E. R. ir E. Ž., kurias sudaro: 263, 33 Eur (dėl E. R.) ir 306,67 Eur (dėl E. Ž.) (39 t., b. l. 163, 169). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

48. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistųjų E. R. ir E. Ž. apeliacinius skundus, kurie atmetami, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nuteistiesiems buvo paskirti valstybė garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistiesiems E. R. ir E. Ž. šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, įvertinus tai, kad nuteistiesiems yra paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas būtina, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų išieškojimas neatitiktų proporcingumo reikalavimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. Ž. ir E. R. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo E. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 306,67 Eur, neišieškoti.

Iš nuteistojo E. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 263,33 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.