Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičius, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. A. M. kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas iš anksto suburtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, veikdamas kartu su organizatoriumi V. A., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuris subūrė organizuotą grupę sukčiavimams vykdyti, sukūrė nusikaltimų padarymo planą, surado nusikaltimų bendrininkus ir vadovavo organizuotos grupės nariams, duodamas jiems konkrečius nurodymus dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vykdytoju, kuris telefonu paskambinęs asmeniui, prisistatydamas policijos pareigūnu ir pateikdamas melagingą informaciją apgaulės būdu išviliojo ir taip neteisėtai įgijo banko sąskaitos prisijungimo kodus ir slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai atlikti, vykdytoju E. R., kuris interneto pagalba, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungė prie informacinės sistemos – banko sąskaitos elektroninės bankininkystės ir neteisėtai atliko finansines operacijas, pats (A. M.) būdamas padėjėju, kartu su kitais padėjėjais A. R., E. Ž., A. Š., atliekančiais laisvės atėmimo bausmę esančiuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surado banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, jas pateikė V. A., o pervedus pinigus, koordinavo jų išgryninimą, nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų perdavimą kitiems asmenims.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi A. M. pakeista kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Paskutinį kartą suėmimas pratęstas Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi.

Be to, teismas pratęsdamas suėmimo terminą privalėjo atsižvelgti į tai, kad A. M. suimtas yra jau 28 mėnesius, byloje yra ir kitų kaltinamųjų, tačiau tik jam vienam yra taikomas suėmimas. Taip pat pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas stringa, šiuo metu teismo sudėtis pasikeitė, baudžiamoji byla vėl pradėta nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis.). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis A. M. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra liudytojų parodymai, telefonų numerių išklotinių duomenys, banko sąskaitų išrašų duomenys, daiktų apžiūros protokoluose, kratos protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informacija, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo taikymo (šiuo atveju termino pratęsimo) klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą. Taigi, aukščiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonė - suėmimą.

Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo skundo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog esančiuose (duomenys neskelbtini) d. A. M., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. esančiuose (duomenys neskelbtini) d. jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs paskirtą bausmę. Išeidamas iš įkalinimo įstaigos, A. M. nurodė, jog gyvens esančiuose (duomenys neskelbtini), tačiau tyrėjams susisiekus su minėtu adresu gyvenančiais asmenimis, paaiškėjo, kad pastarieji A. M. nežino, skundo autorius šiuo adresu niekada negyveno. Buvusi kaltinamojo žmona R. K. pareigūnams nurodė, kad ryšių su A. M. nebepalaiko, tačiau šis jai telefonu buvo minėjęs, jog yra išvykęs į esančiuose (duomenys neskelbtini). esančiuose (duomenys neskelbtini) d. pareigūnams R. K. nurodytu telefono numeriu susisiekus su A. M., kaltinamasis paaiškino, kad yra išvykęs iš Lietuvos, dirba esančiuose (duomenys neskelbtini) ir planuoja į Lietuvą sugrįžti esančiuose (duomenys neskelbtini) d., tuomet ir prisistatys į policijos komisariatą. Tačiau žadėtu laiku į Lietuvą A. M. nesugrįžo ir į apklausą policijos komisariate neatvyko. Todėl esančiuose (duomenys neskelbtini) d. nutarimu buvo paskelbta A. M. paieška. esančiuose (duomenys neskelbtini) d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, o esančiuose (duomenys neskelbtini) d. A. M. buvo sulaikytas esančiuose (duomenys neskelbtini). Aptarti duomenys patvirtina, kad iš Lietuvos Respublikos kaltinamasis išvyko nepažeisdamas jokių įpareigojimų, kadangi kardomosios priemonės, varžančios judėjimą, jam nebuvo paskirtos. Vis dėlto, įvertinus tai, jog kaltinamasis kviečiamas į apklausą savanoriškai neatvyko, o tik išėjęs iš pataisos įstaigos, nurodė neteisingą gyvenamosios vietos adresą, spręstina, kad jis išvykimą į užsienio valstybę buvo suplanavęs iš anksto, o klaidingą gyvenamosios vietos adresą nurodė sąmoningai, norėdamas suklaidinti jo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus atliekančius pareigūnus.

Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad A. M. nėra saistomas tvirtais socialiniais ar darbiniais ryšiais. Jis yra išsiskyręs, duomenų apie vaikų ar kitų išlaikytinių buvimą, nepateikta. Nors skunde nurodo, kad greitu metu jis sudarys santuoką, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Sodros duomenimis Lietuvos Respublikoje jis oficialiai niekada nedirbo. K. pataisos namuose, kur iki esančiuose (duomenys neskelbtini) d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, taip pat nedirbo, buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos įstaigos administracija A. M. charakterizavo neigiamai. Taigi, kaltinamojo darbinė motyvacija yra silpna, kas tik sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog pragyvenimui A. M. užsidirbdavo galimai darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui neleidžia svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo.

Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog šioje stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik A. M. paskyrus (pratęsus terminą) griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad jam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.