Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės EN Efficiency PL sp. z o. o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovės EN Efficiency PL sp. z o. o. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Š. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu, teismui priėjus prie išvados, kad ieškovė nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesinio dokumento (šiuo atveju – ieškinio) turiniui keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

Dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų

13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).

14. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

15. Kartu teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

16. Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

17. Reikalavimai ieškinio turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių ieškinio trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

18. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, kt.).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė (ieškovė) padavė teismui ieškinį, kuriuo iš atsakovės Lietuvos Respublikos prašo priteisti 1 979 794,65 Eur, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo Š. S., ėjęs ieškovės vadovo pareigas, didžiulėmis sumomis pervedinėjo ieškovės lėšas į savo asmenines mokėjimo sąskaitas. Lėšos buvo neteisėtai pervestos, prisidengiant neegzistuojančia (fiktyvia) 2021 m. birželio 1 d. MB „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutartimi bei jos 2021 m. gruodžio 27 d. pakeitimu, o taip pat avansine sąskaita. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo Š. S. klastojo dokumentus, kurių pagrindu, gyventojų pajamų mokesčio (ar kitų mokesčių) forma VMI per kelis kartus valstybės naudai paėmė (nurašė nuo Š. S. atsikaitomųjų sąskaitų) 1 979 794,65 Eur pinigų sumą.

22. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodė suformuluoti reikalavimus dėl konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais, įtraukiant į bylą asmenis ir (ar) pakeičiant procesinę padėtį asmenų, kurių teisėms ir pareigoms sandorių negaliojimas turės įtakos; pateikti į bylą visus ginčijamus sandorius ir jų vertimus, atkreipiant dėmesį, jog prie ieškinio nėra pridėta ieškinyje minima Nuomos sutartis, o pridėta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pateikta nepilnai išversta į lietuvių kalbą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio turiniu, sprendžia, kad reikalavimas atsakovei (ieškinio dalykas) suformuluotas aiškiai, ieškinyje pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžiančia ieškinyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Šalindama, teismo įvardytus ieškinio trūkumus, ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu, paaiškino, kodėl pasirinko tokį teisių gynimo būdą ir dėl ko nepageidauja reikšti papildomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinio dalykas (reikalavimas atsakovei) ir jo pagrindas yra nurodyti taip neaiškiai, jog nebūtų galimybės nustatyti ginčo ribų. Pirmosios instancijos teismo argumentai, konstatuojant ieškinio trūkumų nepašalinimą, iš esmės reiškia, ieškovės vertimą pareikšti reikalavimą dėl 2021 m. birželio 1 d. MB „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos trečiojo asmens Š. S. ir ieškovės EN Efficiency PL sp. z o. o., pripažinimo negaliojančia bei įtraukti į bylos nagrinėjimą MB „Infravaldymas“, o Š. S. procesinę padėtį pakeisti iš trečiojo asmens į atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

25. Ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Proceso teisės normose įtvirtinta ieškovės pareiga nurodyti ieškinio dalyką suprantamai ir nedviprasmiškai gali būti pasiekta ne tik taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami priešingos šalies atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad 2021 m. birželio 1 d. MB „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutartis realiai nebuvo sudaryta, teigia, jog ji buvo suklastota. Dėl to prašo teismo ex officio konstatuoti tokios sutarties negaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtimi įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017, 37, 38 punktai). Atsižvelgdamas į išdėstytą kasacinio teismo išaiškinimą apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tai, jog ieškovė nusprendė nereikšti reikalavimo dėl 2021 m. birželio 1 d. MB „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, negali būti laikoma kliūtimi priimti ieškinį ir jį nagrinėti. Net ir nesant pareikštam tokiam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas ex officio turės įvertinti tokio sandorio galiojimą. Kaip minėta, kiekvienas asmuo, kreipiantis į teismą turi teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynybos būdą, o tuo labiau įpareigoti reikšti atitinkamus reikalavimus, kurie, teismo vertinimu, turi būti kartu nagrinėjami. Pirmosios instancijos teismui, laikantis pozicijos, kad nepareiškus tokio reikalavimo, civilinė byla negali būti iškelta, ieškovei yra užkertamas kelias į teisminę gynybą.

27. Atitinkamai, ieškovei nereiškiant savarankiško reikalavimo dėl 2021 m. birželio 1 d. MB „Infravaldymas“ nario teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šioje proceso stadijoje, nėra teisinio pagrindo keisti Š. S. procesinio statuso iš trečiojo asmens į atsakovą, taip pat ir įtraukti į bylos nagrinėjimą MB „Infravaldymas“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškilus neaiškumams, pirmosios instancijos teismas, po ieškinio priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, bei pravedęs parengiamąjį posėdį, turi teisę pasiūlyti šalims galutinai suformuluoti ieškinio ir atsikirtimų pagrindą, dalyką, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą dėl ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamų reikalavimų ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą ir visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą. Pavyzdžiui, jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ir pats teismas gali asmenį įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) pakankamai aiškiai suformulavo tiek ieškinio dalyką (reikalavimus atsakovams), tiek pagrindą, be to, negalėdama pateikti tam tikrų įrodymų, kuriais ji nedisponuoja, pareiškė prašymą juos išreikalauti. Ieškinio priėmimo stadijoje, kai tiek ieškinio dalykas, tiek jo pagrindas suformuluoti pakankamai aiškiai, papildomų reikalavimų, kurie, teismo vertinimu, turi būti reiškiami, nepateikimas, taip pat ir neįtraukimas kitų asmenų į bylos nagrinėjimą, neatitinka civilinės bylos iškėlimą reglamentuojančių teisės normų ir neproporcingai apriboja asmens teisę į teismą. Pažymėtina tai, kad teismui išaiškinus ieškovui galimybę įtraukti į bylą papildomus asmenis atsakovais ir ieškovui su tuo nesutinkant, tai gali sudaryti teismui pagrindą, išnagrinėjus ieškinį iš esmės, jį atmesti.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog apeliantė (ieškovė) nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir ieškovės EN Efficiency PL sp. z o. o. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Š. S., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.