Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Violeta Erlickienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4

NUTARTIS

2014 m. gegužės 27 d.

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo skolininkės Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1026-169/2014 pagal pareiškėjo Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos skundą dėl antstolio veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismo nutartis yra neteisėta ir pažeidžianti skolininkės- Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos, teises. Mažeikių rajono apylinkės teismas atmesdamas skundą vadovavosi 2013 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-2508-853/2013, neatsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, esančias prie 2014 m. vasario 3 d. Nr. 14-25 skundo dėl neteisėtų vykdymo veiksmų, pridėtų dokumentų. Teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nebuvo aptartas klausimas, kodėl antstolis nenukreipė UAB ,,Danta“ ir UAB ,,Saurida“ išieškojimų į pinigines lėšas bankuose, o tiesiogiai nukreipė į turtą, tiesiogiai naudojamą gamyboje. Teismas nekreipė dėmesio, kad antstolis S. D., pasinaudodamas tarnybine padėtimi yra šališkas ir ignoruoja skolininkės- Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos interesus. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog prie 2014 m. vasario 3 d. skundo yra pateiktas vėlesnis 2013 m. lapkričio 20 d. antstolio S. D. patvarkymas, kuriame nurodoma, kad likusi išieškotina suma yra 299791,21 Lt, tačiau ir toliau pažeisdamas CPK 675 str. antstolis skelbė varžytines turtui, kurio vertė penkis kartus didesnė negu reikėjo skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

Antstolis nesutiko su skolininkės motyvu, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. vasario 21 d. nutartį, vadovavosi 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ir netyrė pasikeitusių (neva atsiradusių po 2013 m. rugpjūčio 19 d.) aplinkybių. Pažymėjo, kad skolininkės 2014 m. vasario 7 d. skunde Nr. 14-25, nebuvo nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų nurodyta ankstesniuose skunduose (2013-10-25; 2013-07-15). Skundžiama teismo nutartis nėra priimta besąlygiškai atmetant skundą, pažymėjo, jog teismas, priimdamas 2014 m. vasario 21 d. nutartį, sulygino ankstesniuose skunduose minimas aplinkybes ir pateikiamus antstolio neteisėtumo faktus su 2013 m. rugpjūčio 19 d. priimtoje teismo nutartyje aptartomis aplinkybėmis ir faktais.

Antstolis atkreipė dėmesį, kad skundą paduodančio asmens sąskaitų areštai buvo vykdomi nuo 2008 m. vasario 27 d. ir panaikinti 2014 m. vasario 5 d. Taip pat pažymėjo, jog buvo vykdomas išieškojimas iš trečiųjų asmenų- skolininko nuomininko. Atkreipė teismo dėmesį, kad vienintelė išieškojimo metu kintanti aplinkybė yra 2007 m. liepos 4 d. išduotame vykdomajame rašte išieškotojo UAB ,,Saurida“ naudai priteista skola, kuri didėja, nes skolininkas jos nepadengia. Antstolis nurodė, jog nagrinėjamu atveju patvarkymas ir vykdomosios bylos perduotos teismui praėjus LR CPK 510 str. numatytiems terminams, tačiau remdamasis 2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, pažymėjo, jog tai įvyko dėl didelės bylos apimties ir iš esmės LR CPK 510 str. norma buvo įvykdyta. Antstolio nuomone, skolininkė nerealizavo savo teisės, numatytos LR CPK 636 str., 65 str., t.y. ji nepateikė antstoliui raštiško nušalinimo, nenurodė nušalinimo pagrindų, numatytų LR CPK 65 str., todėl teismas neturėjo pareigos svarstyti jo nušalinimo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Antstolio atliekamus procesinius veiksmus vykdymo procese reglamentuoja CPK normos bei LR Antstolių įstatymas. Remdamasis šiais įstatymais antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis S. D. atliko vykdymo veiksmus šiose vykdomosiose bylose - Nr. 156-7711/2007 dėl 43056,63 Lt skolos išieškojimo, Nr. 156-7712/2007 dėl 72 022, 75 Lt ir 5761,82 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos išieškotojo UAB ,,Saurida“ naudai, pagal Šiaulių apygardos teismo sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-265-368/2007. Taip pat nustatyta, kad antstolis S. D. vykdomojoje byloje Nr. 156-356/2008, vykdė išieškojimą dėl 55 178,78 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos išieškotojo UAB ,,Danta“ naudai.

Turto arešto aktais - 2007 m. kovo 20 d. ir 2007 m. vasario 27 d. buvo areštuotas (apribota disponavimo teisė) skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas - pastatas Restoranas- parduotuvė (esantis (duomenys neskelbtini) Mažeikiai), transporto priemonė AP 0,3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m., transporto priemonė MAZ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m., pastatas- Pavilijonas ,,Vėjelis“ (adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai), kurio vertė- 10 000 Lt, pastatas- Parduotuvė (adresu (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių raj.), kurio vertė- 20 000 Lt, pastas Sandėlis ( (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių raj.), kurio vertė- 5000 Lt, pastatas- Parduotuvė (adresu: (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių raj.), kurio vertė- 40 000 Lt, pastatas Sandėlis (adresu: (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių raj.), kurio vertė- 15000 Lt, pastatas Sandėlis (adresu: (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių raj.), kurio vertė- 10 000 Lt.

Turto arešto aktais - 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo areštuotas (apribota disponavimo teisė) skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas- pastatas Parduotuvė ( (duomenys neskelbtini), Mažeikiai), kurio vertė- 102220,00 Lt, pastatas Parduotuvė (adresu: (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių raj.), kurio vertė- 29737,00 Lt, pastatas Sandėlis (adresu: (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių raj.), kurio vertė- 1500,00 Lt, kiti statiniai (adresu: (duomenys neskelbtini) mstl., Mažeikių raj.), kurio vertė- 50,00 Lt, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 1980 m., transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 1994 m., transporto priemonė VW PASSAT. Turto arešto 2013 m. liepos 4 d. aktu buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas- žemės sklypas (adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., Mažeikių m.), žemės sklypas ar statinys (adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. sav., Mažeikių m.). Skolininkui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai apie turto areštus buvo pranešta pasirašytinai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 679 str.).

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi pakeitė 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir panaikino Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvo sąjungai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų, esančių bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, areštą. Tačiau nustatęs, kad skolininkui priklauso pastatas – restoranas- parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, ir jo vertės pakanka užtikrinti ieškinio reikalavimų sumai, šį pastatą areštavo. Antstolis S. D. 2012 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S4-TA-3, kuriuo nustatė pastato restorano- parduotuvės (esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. sav.) vertę- 500 000 Lt ir apie tai skolininką informavo raštu. Antstolis S. D. 2012 m. kovo 26 d. pranešimu informavo, kad 2012 m. gegužės 3 d. įvyks turto- pastato- restorano- parduotuvės (esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. sav.) pardavimas iš varžytinių, kurio pradinė kaina buvo numatyta 400 000,00 Lt. Tačiau gavus Mažeikių rajono kooperatyvų sąjungos skundą dėl neteisingai įvertinto skolininko turto, t.y. pastato- restorano-parduotuvės, 2012 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymu, varžytinės buvo sustabdytos. Antstolis S. D. prašė skolininkės pateikti informaciją dėl turto vertinimo, pasiūlęs jai įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 1200,00 Lt už ekspertizės atlikimą. Antstolis nurodė, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. pagal VĮ RC šio pastato restorano-parduotuvės, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių raj. sav., vertė nustatyta- 1627000 Lt.

Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga, 2013 m. liepos 16 d., su skundu kreipėsi į antstolio S. D. kontorą dėl per mažai įvertinto turto pastato- restorano bei kitų galimų antstolio pažeidimų. Antstolis skundo netenkino ir kartu su byla persiuntė spręsti Mažeikių rajono apylinkės teismui. 2013 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi skolininko Mažeikių rajono kooperatyvo sąjungos skundas atmestas. Teismas minėta nutartimi nustatė, kad areštas turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, antstolio taikytas dar 2007 m. kovo 20 d., Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu, Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvo sąjungai pačiai pasiūlius areštuoti šį turtą. Duomenų, kad skolininkas būtų skundęs šį turto areštą nebuvo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad minėtas turtas areštuotas daugiau kaip prieš šešerius metus pareiškėjos prašymu, darė išvadą, kad ginčo dėl šio turto arešto nebuvo, buvo ginčijama tik nustatyta turto vertė. Ta pačia nutartimi teismas pasisakydamas dėl areštuoto turto vertės, atmetė pareiškėjos argumentus dėl turto įvertinimo ir laikė juos nepagrįstais. Minėta teismo nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka.

2013 m. spalio 25 d. skolininkas Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga vėl kreipėsi su skundu į antstolį S. D., 2013 m. spalio 31 d. patvarkymu antstolis skundo netenkino. Minėtu patvarkymu antstolis prašė nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais skolininko manymu, antstolis pažeidė jų teises ar CPK nuostatas. Pažymėjo, jog skolininkui patikslinus skundą ir antstoliui šio netenkinus, skundas bus persiųstas teismui. Antstolis S. D. Turto pardavimo iš varžytinių akte 2014 m. vasario 4 d. nurodyta, jog pastatas restoranas-parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai- kiemo aukštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) Mažeikių raj. sav., yra parduoti pirkėjui UAB ,,Žemtaka“ už 985000 Lt. Nurodė, kad kitam skolininko turtui areštai panaikinti 2014 m. vasario 5 d.

Pažymėtina tai, kad šis turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių, pirmosios varžytinės turėjusios įvykti 2013 m. lapkričio 4 d., kurio metu pradinė turto kaina buvo nustatyta 1220000 Lt, neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Tada buvo siūloma skolininkui ir išieškotojams UAB ,,Saurida“, UAB ,,Danta“ pasiimti turtą už jo vertę 1220000 Lt. Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga 2014 m. vasario 7 d., t.y. jau po turto pardavimo iš varžytinių, skundu vėl kreipėsi į antstolį, teigdama, jog antstolis ir toliau neteisėtai atlieka išieškojimų vykdymo veiksmus, pažeisdamas CPK normas. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apelianto Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvo sąjungos apeliacinį skundą, bylos medžiagą bei prie bylos pridėtas vykdomąsias bylas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad vykdymo veiksmų teisėtumas, išieškojimo eiliškumas, nukreipimas ne į pinigines lėšas, bet į turtą, areštuoto pastato vertės dydis jau buvo išspręsti 2013-08-19 nutartimi. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepatikslinus 2013-10-23 skundo, antstolis pagrįstai neperdavė teismui pareiškėjos skundo ir patvarkymo, kuriuo prašė patikslinti skundą. Teismas turėjo pagrindo spręsti, kad nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, baigus turto realizavimą, paskirsčius išieškotojams lėšas bei pervedus likutį pareiškėjui, priėmus patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nelieka procesinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, ar turto realizavimą, kuris yra užbaigtas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą vadovavosi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, neatsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes ir prie 2014 m. vasario 3 d. skundo pridėtų dokumentų. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus esminius skolininko skunde išdėstytus argumentus, ir pagrįstai rėmėsi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliantas teigia, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nebuvo aptartas klausimas, kodėl antstolis nenukreipė UAB ,,Danta“ ir UAB ,,Saurida“ naudai išieškojimų į pinigines lėšas bankuose, o tiesiogiai nukreipė į turtą naudojamą gamyboje. Minėta teismo nutartis nėra apeliacijos dalyku, tačiau pažymėtina, kad dar 2007 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo pakeistas turto areštas, skolininko (byloje atsakovo) Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvo sąjungos prašymu, t.y. panaikintas atsakovui Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvo sąjungai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų, esančių bankų atsiskaitomosiose sąskaitose areštas, ir areštuotas jai priklausantis pastatas restoranas-parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose. Pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje buvo aptartas ir išspręstas klausimas dėl šio areštuoto turto. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkas neprašė panaikinti turto pastato-restorano-parduotuvės arešto, tačiau skundė tik šio turto vertės dydį. Šis klausimas jau buvo išspręstas minėtoje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog visi skolininko argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, jau buvo analizuoti, dėl jų buvo pasisakyta aukščiau nurodytoje teismo nutartyje, o naujų aplinkybių, įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vykdymo veiksmus vertinti kitaip, skolininkas nepateikė.

Apelianto argumentai dėl antstolio S. D. šališkumo nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, apeliantas nenurodė kokius jo, kaip skolininko interesus ignoravo antstolis, nepateikė jokių konkrečių faktų, kurie pagrįstų apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio pasinaudojimo tarnybine padėtimi. Sutiktina su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog skolininkas nesutikdamas su antstolio šališkumu, turėjo teise pasinaudoti CPK 636 str. nustatyta tvarka, t.y. ji turėjo teisę pareikšti raštu prašymą nušalinti antstolį, pačiam antstoliui. Tačiau toks nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 636 str. 2 d.). Byloje ir vykdomosiose bylose, kurių vykdymas prasidėjo dar 2007-2008 m., kaip matyti iš vykdymo veiksmų eigos, pareiškėjas būdamas aktyvus išieškojimo vykdymo procese, reikšdamas įvairius prašymus, nušalinimo antstoliui nebuvo pareiškęs, taigi, apelianto motyvai nėra pagrindu antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

Pažymėtina, kad CPK 602 straipsnio 2 dalis numato, jog turto pardavimo iš varžytinių aktai gali būti ginčijami ir gali būti taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas neskundė 2014 m. vasario 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto, sutiko su parduotu turtu bei jo verte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.