- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1677-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00280-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-540-814/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. dėl antstolio veiksmų padavė skundą, prašydamas panaikinti 2013-01-03 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. V/LP-3316 , 2013-01-03 patvarkymą Nr. V/TA-Du-886/P dėl skolos išieškojimo, 2013-01-03 vykdymo išlaidų apskaičiavimą dėl 1 890,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013-01-03 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803, Nr. 0165/12/01044 ir Nr. 0165/12/01045 (b.l. 3).
Nurodė, kad minėti procesiniai dokumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl jų vykdymas turi būti sustabdytas, o išieškojimas iš jo invalidumo pensijos nutrauktas, vadovaujantis CPK 510-513 straipsniais dėl sekančių argumentų: 1) dėl išieškojimo vykdymo bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803 yra pradėtos civilinės bylos Nr. 2-2870-598/2012, Nr. 2-2869-598/2012 ir Nr. 2-3073-598/2012, o dėl išieškojimo vykdymo byloje Nr. 0165/12/01044 yra pradėta civilinės bylos Nr. 2-3210-598/2012 ir Nr. 2-287-598/2013. Todėl iki neįsiteisės procesiniai sprendimai minėtose civilinėse bylose yra negalimas vykdymas ir pinigų išieškojimas; 2) vykdymo byloje Nr. 0165/12/01045 yra pažeistos CPK 655 ir 656 straipsnių nuostatos, nes nepateikus raginimo įvykdyti sprendimą, neteisėtai pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai; 3) pagal CPK 739 straipsnį negalimas išieškojimas iš invalidumo pensijos, kuri mokama kaip socialinė pašalpa už dalį netekto darbingumo.
Antstolis 2013 m. vasario 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (b.l. 46-49). Teismas nustatė, kad antstolio N. A. kontoroje yra vykdomas vykdymo išlaidų išieškojimas bylose Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/00803, Nr. 0165/12/01044 ir Nr. 0165/12/01045 ir konstatavo, kad vykdomųjų bylų duomenimis, 2012-06-01 raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. S-4315 A. B. buvo įteiktas asmeniškai 2012-06-09 (vykdomoji byla Nr. 0165/12/00481; Nr. 0064/12/00965). Antstolei R. M. nusišalinus nuo vykdomosios bylos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-24 vykdomąjį raštą Nr. 1-7-768/2012 dėl 3900,00 Lt baudos išieškojimo iš A. B. pateikė vykdymui antstoliui N. A., kuris 2012-12-05 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodant, kad visi šioje byloje priimti procesiniai dokumentai, raštai ir kiti dokumentai, susiję su šia vykdomąja byla bus kaupiami ir saugomi vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00481. Teismas, remdamasis CPK 655 straipsnio 3 dalimi konstatavo, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo paties prašymu ir vėl pateiktas vykdyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad vykdomasis dokumentas išieškotojui buvo grąžintas dėl to, kad antstolė R. M. nusišalino, o išieškotojas pakartotinai pateikė tą patį vykdomąjį dokumentą vykdyti tik kitam antstoliui – N. A. – pakartotinis raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas ir pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo pateiktas raginimas įvykdyti sprendimą, o iš karto neteisėtai pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui iš VSDFV biudžeto yra mokama invalidumo/ netekto darbingumo pensija, kuri nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą. Be to pažymėjo, kad CPK 737 straipsnio 7 punktas nustato, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat yra taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Teismas, sutikdamas su antstolio 2013 m. vasario 4 d. patvarkyme nurodytais argumentais, konstatavo, kad antstolio 2013-01-03 patvarkyme dėl skolos išieškojimo nebuvo nurodytas reikalavimas išieškoti iš skolininko gaunamos invalidumo pensijos, todėl antstolis, nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių, todėl tik išskaitas vykdanti institucija, šiuo atveju VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius turėjo pareigą nustatyti iš kokių konkrečių skolininko pajamų turi būti daromos išskaitos, nurodytos antstolio patvarkyme. Kadangi duomenų, kad skolininkui būtų mokamos CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos išmokos, byloje nėra, todėl teismas pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtais antstolio procesinius dokumentus šiuo pagrindu.
Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo A. B. argumentą, kad išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0165/12/00803, Nr. 0165/12/00481, Nr. 0165/12/00802, Nr. 0165/12/010 44 yra negalimas, kadangi yra neįsiteisėję procesiniai sprendimai pradėtose civilinėse bylose Nr. 2-2870-598/2012, Nr. 2-2869-598/2012, Nr. 2-3073-598/2012, Nr. 2-3210-598/2012, Nr. 2-287-598/2013. Teismas konstatavo, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo (CPK 510 str. 3 d.) ir pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2-2870-598/2012, Nr. 2-2869-598/2012, Nr. 2-287-598/2013 yra išnagrinėtos, jose sprendimai įsiteisėję. Nors civilinėse bylose Nr. 2-3073-598/2012 ir Nr. 2-137-598/2013 (buvęs Nr. 2-3210-598/2012) sprendimai neįsiteisėję, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančių įstatymų normas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti (b.l. 64).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma vykdyti, o nustatyti faktai ir aplinkybės vienoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjami ir laikomi įrodytais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys bei nėra motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas padaro išvadas. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 (tas pats teismas ir ta pati teisėja) nustatė faktus ir aplinkybes, kad pagal CPK 739 straipsnį invalidumo pensija yra priskiriama prie pinigų sumos, iš kurios išieškoti skolą valstybei bei vykdymo išlaidas negalima. Suinteresuoti bylos baigtimi asmenys šios aplinkybės ir faktų neginčijo apeliacine tvarka, dėl ko nustatyti faktai ir aplinkybės įsiteisėjo ir tapo privalomi vykdyti po 2013 m. sausio 31 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-174-259/2013 įsiteisėjimo. Taigi, negalima išieškoti skolų ir vykdymo išlaidų, kol instancine tvarka nebus panaikintos minėtos nutartys. Jokie suinteresuotų asmenų šioje byloje raštai ar paaiškinimai dėl galimumo išieškoti iš apelianto invalidumo pensijos negali būti iš naujo vertinami ir įrodinėjami, nes bus pažeista Konstitucinio Teismo suformuota privaloma praktika dėl precedento taikymo. Apelianto teigimu yra pažeidžiami CPK 6, 7, 17, 21 straipsniai ir Konstitucijos 29 d., kadangi taikomi dvigubi teisingumo standartai, vykdoma diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos teismuose, atmetant ieškinius dėl žalos atlyginimo, o Jonavos rajono apylinkės teismas yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis N. A. prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (b.l. 75). Antstolis nurodo, kad pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Skolininko gaunama pensija jam yra mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, o ne pagal kitą įstatymą, todėl savaime nėra priskiriama prie sumų, numatytų CPK 739 straipsnyje. Apelianto minima Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2327-814/2012 nesukūrė jokio precedento, kuris galėtų būti taikomas priimant minėtu atskiruoju skundu skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1093-217/2013, kadangi civilinė byla Nr. 2-2327-814/2012 nebuvo analogiška civilinei bylai Nr. 2-1093-217/2013 (skyrėsi ne tik skundo dalykai, bet ir kitos aplinkybės), tuo labiau, pareiškėjo minimoje civilinėje byloje, išnagrinėjus ją apeliacine tvarka, visi pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Kauno apygardos teismas 2013-04-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-851-260/2013 konstatavo, kad CPK 739 straipsnis nedraudžia vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo pensijos, kad išieškojimas iš pensijų leidžiamas nurodyta CPK 737 straipsnyje (CPK 182 str. 2 p.). Remiantis šiuo precedentu, teismai, tame tarpe ir aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas, nuosekliai formuoja praktiką, jog apelianto atskirajame skunde minima invalidumo pensija nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytų lėšų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą (2013-02-12 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-137-598/2013, kuri išnagrinėta apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo 2013-05-10 nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-02-12 nutartis palikta nepakeista, o pareiškėjo skundas atmestas; 2013-04-13 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-851-260/2013). Teismas pagrįstai pažymėjo, jog antstolio patvarkymai perduoti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui nurodant daryti išskaitas tik iš tų skolininko pajamų, iš kurių galima išieškoti, nėra neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl 2013-01-03 antstolio patvarkymų VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui. Byloje nustatyta, kad skundžiamais 2013 m. sausio 3 d. patvarkymais Nr. V/LP-3316 dėl 7112,37 Lt išieškotinos skolos ir vykdymo išlaidų padengimo ir išieškotų lėšų paskirstymo, bei Nr. V/TA-DU886/P (prijungta vykdomoji byla Nr. 0165/12/00481, b.l. 2-5) persiųstuose suinteresuotam asmeniui SODROS Jonavos skyriui, nurodytas reikalavimas iš skolininko A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti atitinkamai 70 ir 50 procentų bendrai 7112,37 Lt sumą skolai bei vykdymo išlaidoms padengti.
CPK 738 straipsnis išvardija pašalpų rūšis, iš kurių išieškojimas yra ribojamas, t.y. galimas tik vykdant teismo sprendimus, priimtus tam tikros kategorijos bylose, o 739 straipsnis – pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra įsakmiai draudžiamas, t.y. apskritai negalimas. Vykdomajame procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį – užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, ir yra absoliutaus pobūdžio.
Ginčijamuose patvarkymuose nėra jokių nurodymų atlikti suinteresuotam asmeniui išskaitas iš pareiškėjo gaunamos invalidumo pensijos, antstolis pavedė atlikti suinteresuotam asmeniui SODROS Jonavos skyriui išskaitas iš apelianto (skolininko) pajamų ne CPK 739 straipsnyje numatytu pagrindu (pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas), o iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ar davinių sumos, kaip tai numatyta CPK 736 straipsnyje, todėl pareiškėjo prašymą panaikinti 2013-01-03 patvarkymus, adresuotus VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui, pirmosios instancijos atmetė pagrįstai, nes nenustatyta, kad antstolis pažeidė CPK 739 straipsnio reikalavimus.
Dėl precedento. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo paties sukurtu precedentu ir nekreipė dėmesio į įsiteisėjusius sprendimus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; kt.). Pažymėtina, jog skunde deklaratyviai minimos nutartys, buvo priimtos esant kitoms aplinkybėms, nei šioje byloje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas nesivadovavo analogiškose bylose suformuotais teismų precedentais, nes ginčijamu patvarkymu ne antstolis, o antstolio patvarkymą vykdanti institucija sprendžia, iš kokių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti vykdomas išieškojimas.
Dėl teismo šališkumo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas yra šališkas pareiškėjo atžvilgiu. Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo taip pat pripažintini nepagrįstais. Nors įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu (CPK 64-66 str.) sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Vykdydamas teisingumą, teismas kiekvienu atveju turi diskrecijos teisę įvertinti byloje esančius įrodymas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu ir priimti dėl ginčo atitinkamą procesinį sprendimą (CPK 185 str.). Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad teismas (ar teisėjas) yra šališkas ir neobjektyvus. Jokių konkrečių duomenų ar įrodymų dėl galimo teisėjos suinteresuotumo konkretaus klausimo baigtimi šioje civilinėje byloje apeliantas nepateikia.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.