- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1269-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01487-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
- 3.1.14.7Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-284-443/2024 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. M. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, nustatant atsakovui R. M. sūnaus R. M. išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokamas periodines išmokas po 585 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, indeksuojant išlaikymo dydį valstybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant iki einamo mėnesio 20 dienos į ieškovės, kuri šias lėšas valdo uzufrukto teise, nurodytą sąskaitą.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo 16 metų, iš esmės pasikeitė ne tik vaiko poreikiai, bet ir tėvo galimybės teikti tinkamą išlaikymą savo sūnui. Vaiko poreikių vertinimo lentelėje vaiko poreikiai sudaro 1 420 Eur. Iš šios sumos atimama valstybės išmokami taip vadinami „vaiko pinigai“ – 250 Eur, tėvams tenkanti dalis sudaro 1 170 Eur, – arba kiekvienam iš tėvų po 585 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui iki 400 Eur, o ne iki pirminio ieškinyje nurodyto 585 Eur reikalavimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikui yra 17 metų, yra ir daugiau išlaidų, pirko kompiuterį, pradėjo lankyti vairavimo kursus, nuolat atsiranda ir nenumatytų, nereguliarių išlaidų. Su vaiko tėvu bandė mediacijos metu susitarti, tačiau nepavyko. Ieškovė 14 metų gyvena (duomenys neskelbtini), yra niekur nedirbanti, gauna nedarbingumo pensiją. Ieškovė yra ištekėjusi, gyvena su sutuoktiniu ir sūnumi. Ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 760 Eur. Su atsakovu buvo susituokusi, po to išsiskyrė bendru sutarimu. Vaikas du kartus per metus parvažiuoja į (duomenys neskelbtini), susitinka su tėvu, taip pat vaikas bendrauja su tėvu telefonu, kitomis ryšio priemonėmis. Atsakovas vaikui yra kelis kartus atsiuntęs dovanėles švenčių proga, kai susitinka ką nors nuperka – drabužių, batus. Šiuo metu pritaikius indeksą gauna 200 Eur išlaikymą. Ieškovė gyvenamojo būsto nuomos mokestį ir mokesčius moka bendrai su savo vyru, vyras prisideda ir prie šalių vaiko materialinio išlaikymo.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 250 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis turi įsipareigojimų – būsto paskolą, už kurią, kas mėnesį moka 332 Eur, vartojimo paskolą, už kurią kas mėnesį moka 203 Eur, ir daugiau išlaikymo jam būtų sunku mokėti. Išlaikymą moka sūnui nuo pat gimimo. Išlaikymas buvo mokamas, sūnui yra ne kartą nupirkęs telefoną. Dirba (duomenys neskelbtini), uždirba 1 300 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas yra pensinio amžiaus, tačiau dar dirba, sukūręs šeimos nėra, turi vieną vaiką, gyvena mamos bute. Atsakovas papildomai dabar moka priteisto išlaikymo indeksavimą, kuris kurį tai laiką per klaidą nebuvo mokėtas.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių savivaldybėje nurodė, kad, įvertinusi ieškinio reikalavimus, jie neprieštarauja geriausiems vaiko interesams ir išlaikymo dydis gali būti padidintas vaiko naudai, teismui įvertinus visas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui ir iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą sūnui R. M. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. spalio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovė paskirta priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 851,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 59,16 Eur žyminį mokestį ir 12,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (pašto).
6. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai nuo 2007 m. kai buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasikeitė, t. y. padidėjo, nes 2007 m. sūnus buvo kūdikis, neturintis nei metų amžiaus, o šiuo metu jam jau yra 17 metų, jis mokosi, lanko sporto klubą, priklauso futbolo komandai, taigi, reikalinga skirti daugiau lėšų vaiko lavinimui (kanceliarinėms prekėms, edukacijoms mokykloje, knygoms ir kitoms reikmėms). Teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, apsprendžiantys vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tačiau teismai nėra nustatę konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio. Vienintelis suformuotas kriterijus, leidžiantis konkrečiau nuspręsti apie vaikui priteistino išlaikymo dydį, yra tas, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri 2023 m. buvo 840 Eur (po mokesčių 633 Eur), 2024 m. yra 924 Eur (po mokesčių 708 Eur). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, duotus paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei neįrodė, kad vaiko poreikiai nepasikeitė, t. y. nepadidėjo iš esmės ir todėl nustačius, kad yra visos sąlygos, išvardintos CK 3.201 straipsnyje, teismas išlaikymo dydį nusprendė pakeisti, jį padidinant.
7. Teismas, priimdamas sprendimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, prioritetiniais laikydamas vaiko interesus, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pažymėjo, kad nustatytos ankstesniu teismo sprendimu 101 Eur (350 Lt) sumos, net ją ir indeksavus, tikrai nepakanka vaiko būtiniems ir protingiems poreikiams tenkinti. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bus atsižvelgta į protingus vaiko poreikius bei ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į galimybę dirbti ir uždirbti, nustačius, kad atsakovas turi teikti išlaikymą vienam nepilnamečiam vaikui, išlaikymą nustatant po 350 Eur kas mėnesį. Teismas, nustatęs jog vaiko poreikiai yra ne mažesni nei 708 Eur kas mėnesį, vertino jog nėra pagrindo iš šios sumos atimti vaiko pinigus (250 Eur) ir dar labiau mažinti nustatomo išlaikymo dydį, nes taip būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (88 proc.), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 59,16 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo padidintos išlaikymo sumos už vienerius metus pagal ieškinio kainą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (350 Eur – 101 Eur = 249 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 88 proc.) už priteisto išlaikymo pakeitimą. Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 12,82 Eur (14,57 Eur x 88 proc.) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos tenkančios ieškovei neviršija 8 Eur, todėl valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinos. Ieškinį patenkinus iš dalies (88 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 968 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (1 100 Eur x 88 proc.), ir atsakovui iš ieškovės priteistina 116,16 Eur dydžio (12 proc.) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (968 Eur x 12 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (968 Eur – 116,16 Eur = 851,84 Eur), todėl iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistina 851,84 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai 660 Eur išlaidų už teisines paslaugas bei 8,74 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisti atsakovo naudai 387,2 Eur už teisines paslaugas bei 5,83 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys patenkintas iš dalies (88 proc.), todėl neteisingai paskirstė ir priteisė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, padidinant jį iki 585 Eur sumos. Teismo posėdyje ieškovė žodžiu sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodines išmokas po 400 Eur kas mėnesį. Ieškovė be svarbių priežasčių reikalavimą sumažino iki 400 Eur, todėl atsisakyta reikalavimų dalis laikytina sprendimu, priimtu atsakovo naudai.
1.2. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo dar sumažino ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokamas periodines išmokas po 350 Eur kas mėnesį. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas patenkintas 60 procentų, atitinkamai, skirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovė prašė priteisti 1 100 Eur išlaidų už teisines paslaugas, todėl, tenkinus 60 procentų ieškinio reikalavimo, ieškovės naudai priteistina 660 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Atsakovas prašė priteisti 968 Eur išlaidų už teisines paslaugas, todėl, atmetus 40 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovo naudai priteistina 387,20 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, bei išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, paskirstymo ir priteisimo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė J. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Klaidingas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys patenkintas iš dalies, kadangi bylos duomenimis ieškovė prašė priteisti 400 Eur, tačiau teismas priteisė tik 350 Eur.
2.2. Ieškovė sumažino ieškinį nuo 585 Eur iki 400 Eur periodinių išmokų, atsižvelgiant į teismų praktiką Marijampolės apylinkės teismo teritorijoje – priimtas teismo sprendimas tai patvirtinta. Atsakovas dėl to papildomai nesigynė – dėl papildomos gynybos jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė – pats atsakovas to nenurodė ir to nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tarp šalių buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
15. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).
16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymo dydį, nustatant atsakovui R. M. sūnaus išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokamas periodines išmokas po 585 Eur / mėn., išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Kaip patvirtina ir teismo posėdžio garso įrašai, bylos nagrinėjimo metu, ieškovė, įvertinusi atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, sumažino prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą iki 400 Eur / mėn. mokamos sumos.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir paskirstydamas tarp šalių jų bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai buvo patenkinti 88 procentais, ieškovės patenkintų reikalavimų dalį apskaičiavus nuo patikslintų (sumažintų) reikalavimų sumos. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nurodydamas, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis turėjo būti skaičiuojama nuo pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų, kas sudaro 60 procentų, ir, atitinkamai, pagal tai turėjo būti paskirstytos šalių byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos.
18. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kuris leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 24 punktą). Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo pradinį ieškinio reikalavimą, vėliau, naudodamasi jai CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama iš atsakovo teismo procesiniu sprendimu priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymą padidinti jau ne iki 585 Eur / mėn. sumos, o iki 400 Eur / mėn. sumos.
19. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje išskirtos savarankiškos ieškovo procesinės teisės ir nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio ir kt.; 5 dalyje pažymėta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
20. Taigi, ieškinio reikalavimų sumažinimas ir padidinimas yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. CPK 93 straipsnyje įtvirtintose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėse nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar pakeistą reikalavimą, kuriuo ieškinio reikalavimas yra sumažinamas.
21. Nors ieškovės atstovas, teismo posėdžio metu ir nurodė, kad yra mažinama ieškiniu pareikšta išlaikymo suma iki 400 Eur dydžio, pažymėdamas, jog, atsisakius dalyje ieškinio, tai neužkerta teismui kelio skirti didesnes išlaikymo sumas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovės atstovo pozicija nelaikytina teismui tinkamai pateiktu ieškinio reikalavimo dalies atsisakymu CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Juo labiau, kad tokio ieškinio dalies atsisakymo CPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nėra įforminęs ir pats pirmosios instancijos teismas.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio reikalavimų atsisakymas ir ieškinio reikalavimų sumažinimas yra skirtingos ieškovo procesinės teisės, atitinkamai sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Pagal CPK 140 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio atsisakymo institutą, 1 dalį, ieškovui įgyvendinus procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų ar jų dalies, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, tačiau materialusis teisinis reikalavimas išlieka tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šiuo atveju ieškovės ieškinio sumos sumažinimas atitinka ieškinio dalies atsisakymą, ar tuo labiau laikyti tai kaip bylos dalies išsprendimą atsakovo naudai.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tarp šalių, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), ir dėl tos sumažintos reikalavimų dalies iš dalies laimėjus ginčą, vertintina, ar ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, kokia buvo ieškinio reikalavimų sumažinimo priežastis, taip pat ar kitos šalies (atsakovo) išlaidos procese nepadidėjo dėl to, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti didesnę pinigų sumą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012).
24. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pradinio ieškinio sumą (išlaikymo dydį tenkantį atsakovui) grindė pateikta vaiko poreikių vertinimo lentele, kurioje buvo nurodyta vienam mėnesiui tenkanti vaiko poreikiams bendra suma, iš jos atėmus gaunamus vaiko pinigus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad jų nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė, t. y. jie padidėjo, tačiau byloje kilo ginčas dėl pačios išlaikymo sumos dydžio, atsakovui iš esmės laikantis pozicijos, jog jis neturi galimybių mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys neneigė aplinkybių dėl ketinimo susitarti taikiai, ieškovės atstovas įvardino ir galimą išlaikymo sumos pasiūlymą (350 Eur), tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti tik 250 Eur. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo pozicija nepasikeitė, tuo tarpu, kaip minėta, ieškovė, įvertinusi atsakovo galimybės teikti jų nepilnamečiui vaikui išlaikymą, prašomą priteisti sumą sumažino iki 400 Eur / mėn. sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus nesąžiningais, kadangi ieškovės poreikį sumažinti reikalaujamą priteisti išlaikymo sumą iš esmės nulėmė ne vaiko poreikiams skirti būtinos sumos sumažėjimas, ją perskaičiavus ar atsakovui įrodžius mažesnį sumos dydį, tačiau būtent paties atsakovo veiksmai, teigiant, kad jis prašomos priteisti sumos nepilnamečiui vaikui skirti neturi galimybių.
26. Net tais atvejais, kai ieškovas teise sumažinti reikalavimus pasinaudoja sąžiningai, atsakovas iki ieškinio sumažinimo gali patirti išlaidų, kurių būtų nepatyręs, jei tokio dydžio reikalavimo ieškovas nebūtų pareiškęs. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Byloje reikšmingo ieškovės nesąžiningo elgesio nėra pagrindo pripažinti, be to, dėl ieškinio sumos sumažinimo atsakovas nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų, atsakovo materialusis teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi bei ginantis nuo pareikšto ieškinio viso bylos nagrinėjimo metu išliko toks pat – įrodyti, kad neturi galimybių teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio jų nepilnamečiui vaikui, o tai bet kuriuo atveju nulėmė atsakovo poreikį ginti savo teises pasitelkiant kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiantį atstovą. Dėl to byloje nėra pagrindo spręsti, kad, teismui tenkinus iš dalies ieškovės sumažintus ieškinio reikalavimus, atsakovas galėjo tikėtis savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą, bylos išnagrinėjimo rezultatas sietinas su sumažinto ieškinio reikalavimo suma ir nuo jos skaičiuotina patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcija. Atitinkamai, nenustačius ieškovės nesąžiningo elgesio, šiai bylos procese sumažinant ieškinio reikalavimus, ir dėl to atsakovui nepatyrus papildomų bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patenkintų reikalavimų dalį nuo patikslintų (sumažintų) reikalavimų sumos, tokiu būdu netinkamai taikė ar aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. M. apeliacinis skundas yra netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimas yra paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.