- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-2234-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00633-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transfriga“
- Kategorijos
- 1.1.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.9.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. I. (A. I.) ir apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Transfriga“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. (A. I.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transfriga“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transfriga“ priešieškinį ieškovui A. I. (A. I.) dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Transfriga“ vairuotojo pareigų neteisėtu; panaikinti UAB „Transfriga“ direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymą Nr, 54 ir 2017 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 07; priteisti iŠ atsakovės 2493,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 64.84 Eur delspinigių už uždelsimą išmokėti avansą ir darbo užmokestį, 718 Eur gyvenamojo ploto nuomos išlaidų, 212 Eur dienpinigių, 84 Eur reiso išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už viršvalandžius, darbą nakties metu ir poilsio dienomis, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 3000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad su UAB „Transfriga“ direktoriumi sutarė dėl darbo krovininio automobilio vairuotoju, vykdant pervežimus tarp Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Vokietijos. Sutarė dėl 1650 Eur darbo užmokesčio ir 55 Eur dienpinigių už kiekvieną darbo dieną, nustatant komandiruotės trukmę ne trumpesnę kaip 4 savaitės, 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė darbo sutartį. 2016 m. rugsėjo 21 d. pradėjo dirbti. Tą pačią dieną UAB „Transfriga“ į ieškovo sąskaitą pervedė 300 Eur reiso išlaidoms. Ieškovo teigimu, jis nebuvo davęs sutikimo vykdyti krovinio pakrovimo ir iškrovimo darbus, tvirtinti krovinį, tačiau įmonės vadovas reikalavo vykdyti šiuos darbus, taip pat nurodė vykdyti UAB „Delamode Baltics“ dispečerės nurodymus, dėl kurių vykdymo jis taip pat nebuvo davęs sutikimo. Ieškovas atsisakė vykdyti nurodymus, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo, atsisakė pažeidinėti darbo
ir poilsio režimą. Pasak ieškovo, jo atsisakymas pakrauti ir iškrauti krovinį, pažeisti darbo ir poilsio režimą buvo palaikytas konfliktišku elgesiu.
3. Vykdydamas direktoriaus nurodymą, ieškovas automobilį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. laikė Vokietijoje mokamoje stovėjimo aikštelėje, už automobilio stovėjimą sumokėjo 30 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovas sumokėjo 50 Eur už naudojimąsi keliais Belgijoje, tačiau ši suma jam nekompensuota. Ieškovas 2016 m. spalio 6 d. pranešė įmonės vadovui, kad baigėsi pinigai ir pareikalavo sumokėti dienpinigius bei darbo užmokestį. 2016 m. spalio 6 d. atsakovas į ieškovo sąskaitą pervedė 300 Eur reiso išlaidoms. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. spalio 6-7 d. jis išleido 115 Eur maistui. 2016 m. spalio 6 d. ieškovas, vykdydamas UAB „Delamode Baltics“ nurodymus, nuvažiavo į GH Baudeschlage GmbH, Vokietijoje, ten jo pareikalavo vykdyti krovimo darbus, tačiau ieškovas atsisakė tai daryti. UAB „Delamode Baltics“ dispečerei pareikalavus vykdyti krovinio siuntėjo nurodymus, ieškovas atsisakė. 2016 m. spalio 7 d. jam paskambino UAB „Transfriga“ vadovas ir liepė dirbti ir važiuoti į iškrovimo punktą, kuriame automobilį reikės perduoti kitam jį pakeisti atvykusiam vairuotojui. Pasak ieškovo, jis nenorėjo vykdyti Šio neteisėto nurodymo, tačiau negalėjo rasti laisvos vietos automobiliui pastatyti, todėl naktį važiavo iki iškrovimo vietos Vokietijoje. 2016 m. spalio 7 d. ryte lengvuoju automobiliu atvyko vairuotojas V. S., kuriam ieškovas perdavė krovininį automobilį su kroviniu, o V. S. perdavėjam lengvąjį automobilį, į kurį įdėjo ir krovininio automobilio atsarginį ratą. 2016 m, spalio 8 d. ieškovas pareikalavo, kad darbdavys išmokėtųjam darbo užmokestį, tačiau įmonės vadovas jam atsakė, jog sumokės, kai ieškovas pateiks komandiruotės ataskaitą, lengvąjį automobilį ir krovininio automobilio ratą. Ieškovo teigimu, 2016 m. spalio 4 d. maistui jis išleido 45 Eur. Dėl lėšų stygiaus išeiginėmis dienomis (2016 m. spalio 8-9 d.) ieškovas negalėjo praleisti Vokietijoje ir turėjo miegoti automobilyje. Duodamas nurodymą grįžti į Lietuvą lengvuoju automobiliu, atsakovas turėjo skirti ieškovui lėšų gyvenamojo ploto nuomai Vokietijoje ir Lenkijoje, Ieškovo įsitikinimu, atsakovė reiso išlaidoms jam turėjo sumokėti ne mažiau kaip 970,5 Eur, o sumokėjo 600 Eur. Dėl to ieškovas neturėjo galimybės gerai maitintis. Neturėdamas galimybės ilsėtis, važiuodamas lengvuoju automobiliu per 26 valandas atidirbo 20 valandų, dėl ko jam paūmėjo stuburo liga. 2016 m. spalio 9 d. jis atvyko į Vievį. UAB „Transfriga“ vadovas ieškovui davė komandiruotės ataskaitos blanką ir pareikalavo krovinio pervežimo Vokietijoje CMR. Ieškovas paaiškino, kad, kad šiam kroviniui CMR nebuvo įformintas. Įmonės vadovas vis tiek pareikalavo jį pateikti ir atsisakė išmokėti darbo užmokestį. Ieškovo teigimu, neturėdamas lėšų pragyvenimui, jis 2016 m. spalio 10 d. išvyko į Sankt-Peterburgą, kur kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą. Apie tai informavo darbdavį. 2016 m. spalio 27 d. ieškovas gavo darbdavio pranešimą, kad jis nuo 2016 m. spalio 26 d. yra atleistas iš darbo pagal DK 107 straipsnį.
4. Ieškinyje pažymima, kad ieškovo nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2016 m. spalio 28 d. Kadangi darbdavys neišmokėjo darbo užmokesčio, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ši 2017 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė išieškoti jam iš atsakovo 466,57 Eur darbo užmokesčio ir 328 Eur dienpinigių. Ieškovo teigimu, 2017 m. sausio 30 d. jis sužinojo, kad SoDra jam išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. 2017 m. sausio 31 d. atsakovė jam atsiuntė įsakymą Nr.7, kuriame nurodyta, jog jis atleistas iš darbo nuo 2016 m. spalio 29 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. Ieškovo įsitikinimu, darbdavio įsakymai dėl ieškovo atleidimo iš darbo yra neteisėti, nes jis buvo atleistas ligos metu, iš anksto neįspėjus prieš tris dienas, kaip reikalavo DK 107 straipsnio 1 dalis, ir nesant realių jo padarytų pažeidimo išbandomuoju laikotarpiu.
5. Darbo ginčų komisijos sprendimą atsakovė UAB „Transfriga“ įvykdė 2017 m. kovo 24 d,, tačiau nesumokėjo darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti laiką ir delspinigių. Ieškovas nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu išieškotas darbo užmokestis už 17 darbo dienų, neįskaitant viršvalandimo darbo, darbo naktį ir poilsio dienomis. Pasak ieškovo, dėl netinkamų darbo sąlygų jam pablogėjo sveikata, paūmėjo nugaros skausmai, jis buvo nedarbingas, neteisėtai atleidus iš darbo, nerimavo dėl nesumokėtų pinigų. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3000 Eur.
Šalies argumentai
6. Ieškovas prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Dėl atsakovės priešieškinio nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
7. Atsakovė UAB „Transfriga“ su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo 1450,64 Eur turtinei žalai atlyginti.
8. Priešieškinyje nurodyta, kad dar prieš sudarant darbo sutartį būsimi darbuotojai supažindinami su būsimu darbu, įspėjami, jog bus atsakingi už visų dokumentu pateikimą laiku, visiškai atsakingi už jiems patikėtą transporto priemonę, pervežamą krovinį. Ieškovas su visomis sąlygomis sutiko. 2016 m. rugsėjo 20 d. šalys sudarė darbo sutartį Nr. 255 (toliau - Darbo sutartis), kuria ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, šaltkalviu, nustatant 3 mėnesių išbandymo laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 20 d., taip pat nustatytos šalių teisės ir pareigos. Su ieškovu 2016 m. rugsėjo 20 d. taip pat sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurioje įtvirtinta, kad šios sutarties ir Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių aktų nustatyta tvarka ieškovas visiškai atsako už žalą, nurodytą šioje sutartyje, ir atlygina ją įmonei šioje sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu, visos Darbo sutarties ir Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygos buvo išsamiai išaiškintos ieškovui, jis patvirtino, kad viską suprato, visos sąlygos tinka, nenurodė atsakovei, jog turi kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti siūlomo darbo pagal nurodytas darbo sąlygas.
9. Atsakovė ieškovą 2016 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė į komandiruotę laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 21 d. Komandiruotės tikslas - pervežti krovinius pagal pateiktus užsakymus. 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. spalio 6 d. į ieškovo sąskaitą atsakovė pervedė 600 Eur reiso išlaidoms. Atsakovės teigimu, nuo pat darbo Vokietijoje pradžios ieškovas nevykdė savo pareigų: neteikė kelionės ataskaitų, grubiai elgėsi su krovinių siuntėjais ir gavėjais. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė sulaukė skundų iš savo užsakovo UAB „Delamode Baltics“. 2016m, rugsėjo 30 d. šis užsakovas paprašė, kad atsakovė įspėtų ieškovą dėl elgesio su krovinių siuntėjais ir gavėjais, nes klientai Vokietijoje skundžiasi ieškovo bendravimu, elgesiu, o 2016 m. spalio 4 d. užsakovė pareikalavo pakeisti ieškovą kitu vairuotoju, nes dėl jo grubaus elgesio ir nuolatinių konfliktų užsakovai atsisako UAB „Delamode Baltics“ paslaugų. UAB „Delamode Baltics“ 2016 m. spalio 12 d. nurodė atsakovei, kad ieškovas nepateikė krovinio pervežimo dokumentų, todėl sustabdoma su atsakove sudaryta bendradarbiavimo sutartis ir atsisakoma mokėti už krovimo pervežimą.
10. Priešieškinyje pažymima, kad atsakovės veikla - pervežimai pagal užsakymus. Užsakymui gauti didelę reikšmę turi vairuotojo elgesys su klientais. Atsakovei iki ieškovo darbo įmonėje nė vienas užsakovas nebuvo pateikęs skundų, ieškovas - pirmasis darbuotojas, dėl kurio elgesio bei darbo skundėsi klientai. Atsakovės teigimu, ji ne kartą bandė kalbėtis su ieškovu dėl jo darbo ir elgesio, tačiau ieškovo elgesys nesikeitė, o telefonu jis vis prašydavo atsiųsti daugiau pinigų, gąsdindamas, kad priešingu atveju paliks automobilį su kroviniu ir grįš namo. Dėl šių priežasčių atsakovei teko į komandiruotę išsiųsti kitą vairuotoją U. S., skiriant jam įmonės lengvąjį automobilį, kuriuo ieškovas grįžo į Lietuvą. Atsakovės teigimu, perimant iš ieškovo krovininį automobilį, buvo užfiksuoti apgadinimai: pradurta padanga (ji eksploatacijai nebetinkama), sulaužytas vilkiko laiptelis, sulaužytas staliukas. Tokiais veiksmais ieškovas padarė turtinę žalą įmonei.
Atsiliepimas
11. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 10, 11, 12, 13 dienomis ieškovas neatvyko į darbą, nepranešė neatvykimo priežasčių. 2016 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieškovą, kad įmonės netenkina jo darbas ir kad jis bus atleistas iš darbo nuo 2016 m. spalio 17 d. kaip nepraėjęs išbandymo laikotarpio. 2016 m. spalio 14 d. atsakovė gavo ieškovo laišką, kuriame jis nurodė, kad serga, ir pateikė nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2016 m. spalio
14 d. iki 2016 m. spalio 17 d. Pasak atsakovės, šiame pranešime ieškovas nenurodė jokių jo pravaikštas pateisinančių priežasčių, nepranešė, kada ketina atvykti į darbą ir pateikti ataskaitą apie atliktą darbą, kada pateiks kitus dokumentus. 2016 m. spalio 18 d. atsakovas gavo dar vieną ieškovo laišką, kuriame jis nurodė, jog vis dar serga, pateikė nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 21 d. Gavusi ieškovo nedarbingumo pažymėjimą, atsakovė perkėlė atleidimo iŠ darbo datą į 2016 m. spalio 24 d. Atsakovė 2016 m. spalio 21 d, vėl gavo ieškovo laišką, kuriame nenurodyta jokių pravaikštas pateisinančių priežasčių, nepranešta, kad ieškovas ketina atvykti į darbą ir pateikti ataskaitą apie atliktą darbą, kada pateiks kitus dokumentus. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovas neatvyko j darbą. Atsakovė 2016 m. spalio 27 d. išsiuntė ieškovui pranešimą, kad jis nuo 2016 m. spalio 25 d. atleistas iš darbo, kaip nepraėjęs išbandymo laikotarpio. Vėliau atsakovas gavo Sodros raštą su informacija apie ieškovo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 28 d. Dėl šios priežasties atsakovė atšaukė 2016 m. spalio 24 d. įsakymą ir 2017 m. sausio 31 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2016 m. spalio 29 d. Atsakovės teigimu, ji laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
12. Ieškovo reikalavimui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.
13. Ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą su juo atsiskaityti atsakovė prašė atmesti, remdamasi tuo, kad su ieškovu nebuvo laiku atsiskaityta dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nepateikė su jo darbu susijusių ataskaitų, krovinio pervežimo dokumentų ir kitų dokumentų, kurie reikalingi norint tiksliai apskaičiuoti ieškovui išmokėtinas sumas. Ieškovas iki šiol nėra pateikęs atsakovui komandiruotės ataskaitos.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų jis patyrė 1450,64 Eur žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinio dalį dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmetė, dėl kitų ieškinio reikalavimų bylą nutraukė; bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė; priteisė iš ieškovo 11,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovės 11,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
16. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, trukusių nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. spalio 29 d., todėl ginčui išspręsti taikytinos 2002 m. Darbo kodekso (toliau - DK), galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., normos.
Dėl ieškinio
17. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė Darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti UAB „Transfriga“ vairuotoju-ekspeditoriumi, šaltkalviu. Darbo pradžia nurodyta 2016 m. rugsėjo 21 d., nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis iki 2016 m. gruodžio 20 d. 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu ieškovas laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 16 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Europoje parvežti krovinius pagal pateiktus užsakymus. 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 54 ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį nuo 2016 m. spalio 25 d. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl ieškovo nedarbingumo, atsakovė 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.07 panaikino 2016 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 54 ir ieškovo atleidimo iš darbo datą perkėlė į 2016 m. spalio 29 d., atleisdama ieškovą iš darbo tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl nepatenkinamų darbo rezultatų pagal DK 107 straipsnio 1 dalį. 2016 m. spalio 27 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad jis nuo 2016 m. spalio 25 d. atleistas iš darbo. Ieškovas pripažino, kad šį pranešimą gavo tą pačią dieną.
18. Pagal DK 300 straipsnį darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Terminas atleidimui iš darbo apskųsti baigėsi 2016 m. lapkričio 27 d.
19. Teismas pažymėjo, kad iš Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 31d. sprendimo Nr. DGKS- 584 matyti, jog ieškovas atleidimą iš darbo skundė Darbo ginčų komisijai. Taigi ieškovas siekė apginti savo teises, tačiau gynė jas nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir nurodžius, kad toks reikalavimas turi būti reiškiamas tiesiogiai teismui, ieškovas ieškinį teismui padavė 2017 m. vasario 28 d.
20. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovas gyvena Sankt-Peterburge, nemoka lietuvių kalbos, nežino Lietuvos teisinės sistemos, kas apsunkina jo galimybes įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ieškovo įvardytas aplinkybes laikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl to atnaujino terminą sprendimui dėl atleidimo iš darbo apskųsti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
21. Vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą iš esmės, teismas pažymėjo, kad darbo sutartis šalių sudaryta nustatant bandomąjį laikotarpį. Bandomojo laikotarpio tikslas — tiek darbdaviui įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, tiek darbuotojui įsitikinti, ar sulygtas darbas jam tinka (DK 105 straipsnis). Jeigu darbdavys pripažįsta, kad darbuotojo darbo rezultatai jo netenkina, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją įspėjęs apie tai raštu prieš tris dienas ir nemokėti jam išeitinės išmokos (DK 107 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nereikalauja, kad darbdavio išvada dėl darbuotojo darbo rezultatų būtų objektyvi ir pagrįsta įrodymais. Atleisti darbuotoją DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu pakanka subjektyvios darbdavio nuomonės apie darbuotojo darbo rezultatus. Teismas pažymėjo, kad šalių nurodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais patvirtintos aplinkybės apie tai, jog ieškovas atsisakė vykdyti savo darbo funkcijas ir darbdavio nurodymus, klientų skundai darbdaviui dėl darbuotojo elgesio ir darbo (UAB „Delamode Baltics“ skundai, ieškovo grasinimai darbdaviui palikti jam patikėtą turtą - transporto priemonę su kroviniu, ieškovo elgesio lemtas darbdavio sprendimas grąžinti ieškovą iš komandiruotės ir siųsti kitą vairuotoją reisui tęsti, rodo, kad atsakovės išvada dėl nepatenkinamų ieškovo darbo rezultatų turėjo pagrindą. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atleidimas iš darbo nepripažintinas neteisėtu.
22. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį reikalaujama, prieš atleidžiant darbuotoją, įspėti jį prieš 3 dienas. Atsakovė 2016 m. spalio 12 d. pranešimu įspėjo ieškovą, kad jo darbo rezultatai darbdavio netenkina ir kad jis nuo 2016 m. spalio 17 d. bus atleistas iš darbo. Tai, kad paaiškėjus, jog darbuotojas serga, sprendimas dėl atleidimo iš darbo priimtas vėliau, nedaro įspėjimo negaliojančio, nes ieškovas atleistas įspėjime nurodytu pagrindu. Šio įspėjimo tikslas - informuoti darbuotoją apie būsimą atleidimą. Įstatymas nenumato darbdaviui pareigos rašyti įspėjimus darbuotojui kiekvieną kartą, kai dėl objektyvių priežasčių darbuotojas nebuvo atleistas įspėjime nurodytą dieną.
Šalies argumentai
23. Ieškovo teiginius, kad jis atleistas nedarbingumo laikotarpiu, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad, priimdama sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, atsakovė vadovavosi paties ieškovo pateiktu nedarbingumo pažymėjimu Nr. 243846560118. Kitų duomenų apie neatvykimo į darbą priežastis ieškovas darbdaviui neteikė. Gavus duomenis iš SoDros apie ieškovo nedarbingumą iki 2016 m. spalio 28 d., ieškovo atleidimo iš darbo diena 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 07 perkelta į 2016 m. spalio 29 d. Teismo vertinimu, ieškovo darbo santykiai su atsakovu baigėsi jam pasveikus. Nenustatęs, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, šią ieškinio dalį teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nurodė, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma. Pareiga atlyginti žalą yra neteisėtų asmens veiksmų pasekmė. Nenustačius, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
25. Teismas nurodė, kad DK 287 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nagrinėjami tik ginčai dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo ir atleidimo iš darbo teisėtumo. Teismuose nagrinėjami apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. Teismas nėra alternatyvi darbo ginčų nagrinėjimo institucija, Įstatymo nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas užkerta kelią ginti savo teises teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas).
26. Ieškovas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2017 m. sausio 31 d. sprendimu DGKS-584 nutarė išieškoti ieškovui iš atsakovės 466,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 328 Eur dienpinigių už komandiruotėje būtą laiką. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad ieškovas nesikreipė dėl apmokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį ar poilsio dienomis, už delsimą atsiskaityti, dėl komandiruotėje patirtų išlaidų atlyginimo - ikiteismine ginčų sprendimo tvarka šie reikalavimai nebuvo nagrinėti. Darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovas neskundė. Teismas konstatavo, kad, ieškovui nesilaikius privalomos ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti ieškinio reikalavimų priteisti ieškovui su darbo užmokesčiu susijusias išmokas.
27. Teismas pažymėjo, kad DK 289 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl naujų reikalavimų į darbo ginčų komisiją ieškovas nesikreipė. Kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas seniai baigėsi ir ieškovas nebegali pasinaudoti ikiteismine savo teisių gynimo tvarka. Dėl to teismas nustatė pagrindą bylą dėl ieškinio reikalavimų, nenagrinėtų darbo ginčų komisijoje, nutraukti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
Dėl priešieškinio
28. Teismas pakartojo, kad DK 287 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio reikalavimams spręsti,
29. UAB „Transfriga“ į darbo ginčų komisiją su reikalavimu ieškovui dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidusi DK 287 straipsnyje nustatytą terminą. Darbo ginčų komisija 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr.DGKS-1257 UAB „Transfriga“ nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir atsisakė nagrinėti prašymą, kaip paduotą praleidus terminą. Šio sprendimo UAB „Transfriga“ teismui neskundė, su reikalavimu darbuotojui dėl žalos atlyginimo 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi tiesiogiai į teismą, pareikšdama priešieškinį šioje byloje. Darbo ginčų komisija 2017 m. kovo 13 d. sprendime nurodė, kad UAB „Transfriga“ per DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą gali kreiptis į teismą, nes pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teismas nurodė, kad tokie Darbo ginčų komisijos teiginiai prieštarauja DK 287 straipsnio 1 daliai ir ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo tikslui. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė neskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą, reiškia, jog ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka atsakovė nepasinaudojo. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinis priimtas nesant tam pagrindo, todėl bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, nesvarstant jo reikalavimų pagrįstumo iš esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
30. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo; atnaujinti ieškovui terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
30.1. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, yra akivaizdžiai nepagrįsta, priimta pažeidžiant DK 141 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 297 straipsnio 3 dalies normas, nustatančias, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną ir išmokėti visas jam priklausančias lėšas.
30.2. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl atsakovo delsimo atsiskaityti. Dėl to teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti ieškovo reikalavimus dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką bei delspinigių už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą, turi būti panaikinta.
30.3. Teismo sprendimas yra prieštaringas, pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Teismas nustatė, kad ieškovas 2016 m. spalio 24 d. buvo neteisėtai atleistas iš darbo nuo 2016 m. spalio 25 d., taigi nedarbingumo laikotarpiu. Dėl to ieškovo atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu. Kadangi atsakovės 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 54 ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo nuo 2016 m. spalio 25 d., teismas turėjo išnagrinėti ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, atlyginimo, nepaisant kitų reikalavimų patenkinimo. Šis reikalavimas nebuvo teismo išnagrinėtas, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 paragrafą ir 13 straipsnį.
30.4. Teismo sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo yra neteisinga ir galbūt neobjektyvi.
30.5. Teismo išvada, jog „įstatymas nereikalauja, kad darbdavio išvada dėl darbuotojo darbo rezultatų būtų objektyvi ir pagrįsta įrodymais“ yra neteisinga. Teismas nenurodė, kuo pasireiškė klientų skundai, dėl kurių teismas sutiko, kad atsakovė turėjo teisėtą pagrindą atleisti ieškovą iŠ darbo. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių apie atsakovės klientų reikalavimą vykdyti krovimo darbus bei krauti automobilį su krovimo vežimėliu. Teismas nenagrinėjo ieškovo nurodytos pretenzijos, kad Darbo sutarties 4 punkte nustatyta neteisėta sąlyga - darbas pagal AETR (Europos susitarimas dėl tarptautinių kelių transporto priemonių įgulų darbo), teisinio reguliavimo, kuris neturėjo būti taikomas. Teismas neįvertino, kad atsakovė pati pažeidinėjo įstatymą - neišmokėjo ieškovui avanso ir darbo užmokesčio, dėl to ieškovas, esant lėšų stygiui, negalėjo vykdyti darbo pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
30.6. Teismas nustatė, kad ieškovas nesupranta lietuvių kalbos, jam nežinoma Lietuvos teisės sistema, o tai apsunkina jo teisę į teisinę apsaugą. Tačiau teismas neišvertė ieškovui į rusų kalbą nė vieno atsakovės pateikto dokumento, nė vieno teismo dokumento, išskyrus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį. Dėl to ieškovas dalyvavo teismo posėdyje nesuprasdamas atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų bei teismo veiksmų.
30.7. Teismas šiurkščiai pažeidė procesines ir turtines ieškovo teises.
Atsiliepimas
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
31.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su ieškovu nebuvo pilnai atsiskaityta, šią aplinkybę patvirtina Darbo ginču komisijos sprendimas bei byloje esantys mokėjimo dokumentai. Atsakovo tvirtinimu, visi ieškovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo išnagrinėti Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. DGKS-584. Šis sprendimas įsiteisėjęs, ieškovas jo neskundė. Įstatymas darbo ginčams nustato privalomą išankstinę tvarką. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs DK 289 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl pažeistų teisių gynimo. Kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas seniai baigėsi ir ieškovas nebegali pasinaudoti ikiteismine savo teisių gynimo tvarka. Dėl to teismas pagrįstai bylą Šioje dalyje nutraukė (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
Šalies argumentai
31.2. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad jis nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, teigdamas, jog pareiškimas dėl kompensacijų bei delspinigių išieškojimo iš atsakovės užregistruotas Darbo ginčo komisijoje ir dėl jo priimtas 2017 m, gegužės 2 d. sprendimas DGKS- 2133. Atsakovės tvirtinimu, apeliaciniame skunde nurodytas Darbo ginčų komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. DGKS-2133 nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje. Tačiau atsakovė, visgi pasisakydama ir dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. DGKS-2133, nurodė, kad šis sprendimas neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui, nes Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, o ieškovas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo neskundė.
31.3. Ieškovo teiginiai, neva teismas nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo 2016 m. spalio 25 d., taigi nedarbingumo laikotarpiu, yra neteisingi, nes teismas sprendime padarė priešingą išvadą.
31.4. Ieškovo teiginiai, kad teismas neteisėtai konstatavo, jog ieškovo ir atsakovės darbo santykiai pasibaigė 2016 m. spalio 29 d., ir tvirtinimas, kad Darbo sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta 2016 m. spalio 25 d., yra nepagrįsti. Apie ieškovo nedarbingumą iki 2016 m. spalio 28 d. atsakovė iš Sodros sužinojo tik 2017 m. sausio 30 d. Gavusi informaciją apie ieškovo nedarbingumą, atsakovė atleidimo datą pagrįstai perkėlė į 2016 m. spalio 29 d., nes įstatymas draudžia atleisti darbuotoją jo nedarbingumo metu (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31.5. Ieškovo argumentai, kad teismo sprendime nenurodyta, kuo pasireiškė klientų skundai, dėl kurių atsakovė turėjo teisėtą pagrindą atleisti ieškovą iš darbo, yra nepagrįsti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, remdamasis šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais.
31.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad „teismas nenagrinėjo ieškovo nurodytos ieškinyje pretenzijos, teigiančios, kad darbo sutarties 4 punkte yra neteisėta sąlyga - darbas pagal AETR (Europos susitarimas dėl tarptautinių kelių transporto priemonių įgulų darbo), teisinio reguliavimo, kuris neturėjo būti taikomas ir su tuo susijęs šalių konfliktas, dėl kurio ieškovas buvo pašalintas iš darbo ir atleistas iš darbo“. Šie ieškovo teiginiai - nepagrįsti. Darbo sutartyje buvo įtvirtina sąlyga, kad ieškovas privalo griežtai laikytis darbo ir poilsio režimo normų pagal AETR taisykles. Visos Darbo sutarties sąlygos buvo išsamiai išaiškintos ieškovui ir, prieš pasirašydamas sutartį, ieškovas patvirtino, kad viską suprato, kad jam visos sąlygos tinka. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nurodytos Darbo sutarties sąlygos pripažinimo neteisėta.
31.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad „pagal 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1365 ir 1996 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 116 ieškovas turėjo teisę atsisakyti vykdyti darbus komandiruotėje, nes atsakovė nesumokėjo jam 50 procentų dienpinigių prieš komandiruotę. Teismas neįvertino, kad atsakovė pati pažeidinėjo įstatymą — neišmokėjo ieškovui avanso ir darbo užmokesčio, dėl to ieškovas negalėjo vykdyti darbų dėl piniginių lėšų trūkumo. Todėl ieškovo pareiškimas dėl darbo sustabdymo buvo logiškas, natūralus ir nesudarė pagrindo atleisti iš darbo“. Šie ieškovo teiginiai - nepagrįsti. Kadangi ieškovas padarė daug žalos atsakovei, ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir laukė, kol Darbo ginčų komisija nagrinėjo prašymą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė baiminosi, kad asmuo, kurio gyvenamoji vieta Rusijos Federacijoje, gavęs darbo užmokestį tiesiog pradings ir bus neįmanoma išsueškoti iš jo įmonei padarytą žalą. Darbo ginčų komisija 2017 m. kovo 13 d. sprendimu atsakovės prašymą atmetė. Atsakovė pavedimą ieškovui pagal Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimą atliko 2017 m. kovo 23 d.
32. Atsakovė UAB „Transfriga“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria byla dėl priešieškinio reikalavimų nutraukta; dalį, kuria teismas nepaskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų; dalį, kuria teismas atnaujino ieškinio senaties terminą sprendimui dėl atleidimo iš darbo apskųsti; dėl šių dalių priimti naują sprendimą - atsakovės priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovo reikalavimui dėl neteisėto atleidimo iš darbo taikyti ieškinio senatį; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
32.1. Teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m, lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Tokios tvarkos įtvirtinimas taip pat negali būti vertinamas kaip papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, nepagrįstas ribojimas, nes tokio instituto įtvirtinimu iš esmės siekiama, kad pati teisinė problema (šalių ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją kvalifikavimo, ne kartą nurodė, kad DK 289 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia darbdavio materialiosios subjektinės teisės gauti žalos atlyginimą pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą (t. y. kreiptis į Darbo ginčų komisiją) išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės Darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su šios institucijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą. Tokiu atveju darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui bei priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Taigi, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad Darbo ginčų komisija atsakovo prašymą išnagrinėjo ir atmetė. Skirtingai, nei konstatuota skundžiamame sprendime, atsakovė savo teisę kreiptis į privalomą ikiteisminį organą - Darbo ginčų komisiją - yra įgyvendinęs tinkamai.
32.2. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą sprendimui dėl atleidimo iš darbo apskųsti. Toks prašymas turėjo būti atmestas ir ieškovo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu turėjo būti taikoma ieškinio senatis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
34. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ginčo šalių pateiktų apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinių ir teisinių argumentų.
35. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 255, kuria ieškovas priimtas dirbti UAB „Transfriga“ vairuotoju-ekspeditoriumi, šaltkalviu. Pagal Darbo sutarties sąlygas darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. rugsėjo 21 d., nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis iki 2016 m. gruodžio 20 d.
36. 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių ieškovas laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. spalio 16 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Europoje pervežti krovinius pagal pateiktus užsakymus.
37. 2016 m. spalio 24 d. priimtas įsakymas Nr. 54 atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį nuo 2016 m. spalio 25 d. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų.
38. 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 07, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl ieškovo nedarbingumo, atsakovė UAB „Transfriga“ panaikino 2016 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 54 dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir atleidimo iš darbo datą perkėlė į 2016 m. spalio 29 d., atleisdama ieškovą iš darbo tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų pagal DK 107 straipsnio 1 dalį.
39. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo nepagrįstu bei išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius.
40. Darbo ginčų komisija 2017 m. sausio 31d. sprendimu Nr. DGKS-584 ieškovo prašymą tenkino iš dalies: nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės UAB „Transfriga“ 466,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 328 Eur dienpinigių už komandiruotėje būtą laiką. Komisija atsisakė nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, nurodydama, kad individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo nagrinėjami tiesiogiai teisme (DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
41. Ieškovas 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė: pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Transfriga“ vairuotojo pareigų neteisėtu, panaikinti UAB „Transfriga“ direktoriaus 2016 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 54 ir 2017 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 07; priteisti iš atsakovo 2493,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti, 64,84 Eur delspinigių už uždelsimą išmokėti avansą ir darbo užmokestį, 718 Eur gyvenamojo ploto nuomos išlaidų, 212 Eur dienpinigių, 84 Eur reiso išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už viršvalandžius, darbą nakties metu ir poilsio dienomis, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 3000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimą.
42. Atsakovė UAB „Transfriga“ 2017 m. gegužės 15 d. pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo 1450,64 Eur dydžio turtinę žalą, atsiradusią dėl įmonės turto (krovinio automobilio) sugadinimo.
Žemesnės instancijos teismas
43. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atnaujino ieškovui senaties terminą reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti, tačiau, išnagrinėjęs šį reikalavimą iš esmės, jį atmetė; bylos dalį dėl kitų ieškinio reikalavimų ir dėl priešieškinio reikalavimo nutraukė.
44. ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis iš darbo UAB „Transfriga“ atleistas neteisėtai, jam nesumokėtos priklausančios išmokos, o pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
45. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio, atsakovo priešieškinis yra visiškai pagrįstas, todėl turi būti patenkintas, o ieškovo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu turėtų būti taikoma ieškinio senatis.
Del senaties reikalavimui dėl neteisėto atleidimo iš darbo taikymo
46. Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Taigi ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos.
47. Pagal DK 27 straipsnio 5 dalies taisykles ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu DK ir kituose įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. DK nereglamentuoja ieškinio senaties termino praleidimo padarinių, todėl šis klausimas spręstinas vadovaujantis CK nuostatomis. CK nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
48. Nagrinėjamu atveju apie atleidimą iš darbo atsakovė informavo ieškovą 2016 m. spalio 27 d. pranešimu. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovas šį pranešimą gavo tą pačią dieną. Vadinasi, terminas kreiptis į teismą dėl, ieškovo nuomone, neteisėto atleidimo iš darbo baigėsi 2016 m. lapkričio 27 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2017 m. vasario 28 d. Darytina išvada, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą reikalavimui pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu pareikšti. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškovo reikalavimui ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą darbdavio sprendimui dėl atleidimo iš darbo apskųsti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino tai, kad ieškovas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu jau buvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją, taigi siekė apginti savo pažeistas teises. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismas laikė ir tai, kad ieškovas gyvena Sankt-Peterburge, nemoka lietuvių kalbos, nežino Lietuvos teisinės sistemos, o tai apsunkina ieškovo galimybes įgyvendinti savo teisę į teisinę gynybą. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka.
50. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes - šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų - užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą - pusiausvyros (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į atsakovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-356/2010).
51. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m, rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
52. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas terminą reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu praleido dėl priežasčių, kurios šiuo konkrečiu atveju laikytinos teikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Aplinkybės, kad ieškovas gyvena Rusijos Federacijoje, gerai nemoka lietuvių kalbos ir neišmano Lietuvos Respublikos teisinės sistemos (nustatytų specialių terminų ir tvarkos įstatyme nurodytiems ginčams dėl darbo santykių nagrinėti), iš tiesų pateisina ieškovo pavėluotą kreipimąsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas siekė ginti savo galimai pažeistas teises, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o aplinkybė, kad ginčas nenagrinėtinas Darbo ginčų komisijoje ir dėl to su reikalavimais reikia kreiptis tiesiogiai į teismą, ieškovui tapo žinoma tik Darbo ginčų komisijai priėmus 2017 m. sausio 31 d. sprendimą, po kurio, ilgai nedelsdamas (mažiau nei po mėnesio), ieškovas kreipėsi į teismą.
53. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad skundžiamu sprendimu ieškovui pagrįstai atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog šis ieškovo reikalavimas turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo
54. DK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ir nemokėti jam išeitinės išmokos (DK 107 straipsnio 1 dalis).
55. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu), ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas - patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas - patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr, 3K-3-318/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr, 3K-3-58/2010).
56. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Transfriga“ nurodė, kad nuo pat komandiruotės Vokietijoje pradžios ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigų, neteikė kelionės ataskaitų, grubiai elgėsi su krovinių siuntėjais ir gavėjais. Dėl tokių veiksmų atsakovė sulaukė skundų iš savo užsakovės UAB „Delamode Baltics“. Atsakovė paaiškino, kad ne kartą bandė gražiuoju kalbėtis su ieškovu dėl tokio jo darbo ir elgesio, tačiau ieškovo elgesys nesikeitė. Dėl šių priežasčių atsakovei teko į komandiruotę išsiųsti kitą vairuotoją. Atsakovės UAB „Transfriga“ nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai: UAB „Delamode Baltics“ raštas, kuriame prašoma įspėti vairuotoją A. dėl netinkamo bendravimo ir elgesio manieros; įsakymas dėl tarnybinės komandiruotės, kuriuo vairuotojas A. I. pakeistas kitu vairuotoju U. S., esant pavojui, kad vairuotojas A. I. gali palikti automobilį ir grįžti į namus, nepristatydamas krovinio gavėjui (T. 1, b. 1. 98, 99).
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbdavio pateikti įrodymai pakankami daryti išvadą, kad ieškovo atleidimo iš darbo priežastys yra realios, o ieškovo tinkamumas darbui įvertintas remiantis patikimais ir pakankamais įrodymais apie jo darbą ir asmenines savybes. Taigi atsakovė UAB „Transfriga“ turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su ieškovu sudarytą Darbo sutartį pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, darbuotojui neišlaikius išbandymo.
58. Byloje pateiktais duomenimis, apie atleidimą iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų nuo 2016 m. spalio 17 d. ieškovas buvo įspėtas prieš tris darbo dienas (T. 1, b. 1. 97). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, neturėjo duomenų apie ieškovo nedarbingumą. Kai tik atsakovė gavo duomenis apie ieškovo nedarbingumą iki 2016 m. spalio 28 d., jo atleidimo datą 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 07 perkėlė į 2016 m. spalio 29 d.
59. Nors atsakovė pakartotinai neįspėjo ieškovo apie atleidimą iš darbo nuo 2016 m. spalio 29 d., tačiau nustatytas formalus DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbo sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikymas, iš naujo neįspėjus apie Darbo sutarties nutraukimą, darbuotojui neišlaikius išbandymo, nesuteikia pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, nes jis apie darbdavio sprendimą nutraukti Darbo sutartį, darbuotojui neišlaikius išbandymo, informuotas dar 2016 m. spalio 12 d. pranešimu. Iš esmės buvo pasiektas DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslas informuoti darbuotoją apie būsimą atleidimą aptariamu pagrindu. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis buvo atleistas iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, jam nebuvo išmokėtos visos priklausančios išmokos, kurias vėliau priteisė Darbo ginčų komisija, negali būti laikomos pakankamomis pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.
60. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad atsakovė UAB „Transfriga“ pakankami pagrindė, jog ieškovo elgesys, asmeninės savybės nebuvo tinkamos Darbo sutartimi sulygtoms pareigoms vykdyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovės įrodyti ieškovo veiksmai ir savybės laikytini pakankamais pripažinti, kad darbdavys teisėtai atleido ieškovą iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
61. Ieškovas taip prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai, kurią jis patyrė dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, remdamasis tuo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą,
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai - reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
63. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131- 686/2017, 59 punktas). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m, kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
64, Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie darbdavio nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti darbuotojui tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti darbuotojui padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas iš esmės vien deklaratyviais teiginiais apie galimą pavojų sveikatai ir gyvybei, nuoskaudas, negatyvias emocijas, tačiau byloje nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų ir itin neigiamų ieškovo išgyvenimų, sprendžiant jo atleidimo iŠ darbo klausimą.
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų UAB „Transfriga“ atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo
66. Byloje ieškovas taip pat pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 2493,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 64,84 Eur delspinigių už uždelsimą išmokėti avansą ir darbo užmokestį, 718 Eur gyvenamojo ploto nuomos išlaidų, 212 Eur dienpinigių, 84 Eur reiso išlaidų, 94,08 Eur darbo užmokesčio už viršvalandžius, darbą nakties metu ir poilsio dienomis, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2017 m. sausio 31 d. sprendimu DGKS-584 nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovo 466,57 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 328 Eur dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką. Teismas konstatavo, kad ieškinyje pareikšti ieškovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ikiteismine ginčų sprendimo tvarka nebuvo nagrinėti, Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimo ieškovas neskundė, todėl teismas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas nutraukė, pasibaigus kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminui (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
68. Tokią pirmosios instancijos poziciją apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai nepagrįsta.
69. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tik tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
70. DK 287 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Atvejus, kai individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, nustato DK 299 straipsnis. Pagal DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktą tiesiogiai teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iŠ darbo teisėtumo.
71. DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis - Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CPK 24 straipsnio 1 dalį, byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas darbo teisės normas, yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).
73. Vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad, taikant CPK 24 straipsnio 1 dalį, visi jie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą bei aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas ar tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo.
74. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas pareiškė teisme nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Šiuo atveju kiti ieškovo pareikšti reikalavimai yra susiję, kylantys šalių sudarytos darbo sutarties pagrindu. Nors darbo ginčai dėl ieškovo prašomų priteisti išmokų nepatenka į tiesiogiai teisme nagrinėtinų ginčų kategoriją ir jiems pagal bendrąją taisyklę galiotų DK 287 straipsnyje įtvirtintas privalomas nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant, atsižvelgiant į nurodytą reikalavimų sąsajumą su reikalavimu dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nagrinėtinu tiesiogiai teisme, ieškovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo taip pat nagrinėtini tiesiogiai teisme.
75. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė darbo teisės ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčų priskirtinumą teismams ir ginčų nagrinėjimą išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka, nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas. Dėl to ši sprendimo dalis panaikinama.
76. Kartu pažymėtina, kad nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumas negali būti nustatinėjamas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybes, susijusias su ieškovo reiškiamais reikalavimais, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju asmeniui, nesutinkančiam su tam tikrų aplinkybių nustatymu, jų vertinimu, būtų atimta teisė į apeliaciją.
77. Išdėstytų motyvų pagrindu, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl atsakovės priešieskinio
78. Byloje atsakovė pareiškė priešieškinį dėl turtinės žalos iŠ ieškovo (buvusio darbuotojo) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė su tokiu reikalavimu buvo kreipusis į Darbo ginčų komisiją, kuri 2017 m. kovo 13 d. sprendime Nr. DGKS-1257 nurodė, jog atsakovė praleido įstatymo nustatytą kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą, atsakovės nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir atsisakė nagrinėti prašymą, kaip paduotą praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šio sprendimo atsakovė teismui per DK 296 straipsnyje nustatytą vienos mėnesio terminą neskundė, su reikalavimu darbuotojui dėl žalos atlyginimo 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi tiesiogiai į teismą. Teismas vertino, kad atsakovė, neskundusi Darbo ginčų komisijos sprendimo, nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, taigi priešieškinis buvo priimtas nesant tam pagrindo, ir bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė.
79. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
80. Pagal DK 289 straipsnio 1 dalį darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Šiam terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės Darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą, kuris yra procesinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015), pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/701/2016).
81. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad DK 296 straipsnyje nustatytam procesiniam vieno mėnesio terminui, per kurį individualaus darbo ginčo šalys, nesutinkančios su Darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį teisme, taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (DK 29 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
82. Aptariamu atveju atsakovė UAB „Transfriga“ su priešieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi DK 296 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio procesinį terminą. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas nėra naikinamasis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, turėjo apsvarstyti tokio termino atnaujinimo klausimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Atsakovė priešieškinyje neprašė atnaujinti praleisto termino reikalavimui dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, kurį atsisakyta nagrinėti Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. DGKS-12572017, pateikti. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti DK 296 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl Darbo ginčų komisijos nenagrinėto reikalavimo praleidimo priežastis. Įvertinęs priežastis, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, teismas turėjo teisę atnaujinti praleistą terminą ir priešieškinį priimti (CPK 78 straipsnis). Motyvuota nutartimi atmetęs prašymą atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, teismas turėjo konstatuoti, kad, pasibaigus procesiniam terminui, kuriam atnaujinti nenustatyta svarbių priežasčių, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 5 dalis), ir priešieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Jeigu priešieškinio trūkumai dėl praleisto procesinio termino paaiškėjo jau priėmus priešieškinį, teismas turėjo nustatyti terminą paaiškėjusiems trūkumams pašalinti. Nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis, teismas bylos dalį galėtų nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto, ne 2 punkto pagrindu.
83. Nagrinėjamoje byloje teismas nevertino procesinio termino priešieškiniui paduoti praleidimo priežasčių, neteisingai teisiškai kvalifikavo susidariusią procesinę situaciją ir nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų, vadovaudamasis klaidingai nustatyta aplinkybe, kad atsakovė UAB „Transfriga“ nesilaikė privalomos ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nutraukti bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų naikintina. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
84. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo, paliekama galioti. Apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl kitų ieškinio reikalavimų, taip pat kuria nutraukta bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
85. Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija neturi galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, nes neaiškus galutinis bylos išsprendimo rezultatas. Ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir patirtos apeliacinės instancijos teisme, bus paskirstytos galutinai išsprendus jų ginčą, t. y. išnagrinėjus perduotą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Bylą nurodytose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.