Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-01-19 · Civilinė byla Nr. e2A-28-372/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
e2A-28-372/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-28-372/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00529-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1679-1118/2021 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui J. G. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. G. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, skirtas paslėptų automobilio defektų šalinimui – 1 930,00 Eur, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš atsakovo, sumokėjęs 6 400,00 Eur, įsigijo automobilį „Skoda Superb“, (duomenys neskelbtini). Atsakovas tiek automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt Nr. (duomenys neskelbtini), tiek sutartyje deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 6 800,00 Eur, suderinta galutinė kaina – 6 400,00 Eur, tačiau atsakovas sutartyje nurodė automobilio kainą 4 000,00 Eur, sakydamas, kad jam taip geriau.

3. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d. pažįstamas jam parodė skelbimą, kuriame aukcione www.autoa.lt parduodamas šis automobilis su pažymėtu variklio defektu. Automobiliu pravažiavus apie 700 km, jo prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis, kad variklio alyvos lygis nukritęs iki kritinio. Automobilis buvo sustabdytas, įsigyta variklio alyvos ir jos papildyta į variklį iki normos. Po variklio alyvos papildymo pravažiavus apie 500 km, prietaisų skydelyje vėl įsijungė alyvos kritinį lygį indikuojanti lemputė. Dėl šio pastebėto paslėpto automobilio defekto automobilis buvo pristatytas išsamiai patikrai į automobilių remonto dirbtuves. Automobilio variklio patikros metu buvo nustatytas paslėptas variklio defektas, perteklinis variklio alyvos vartojimas. Apie gedimą atsakovas buvo informuotas SMS pranešimu 2020 m. lapkričio 9 d., atsakovas nepareiškė noro susipažinti su gedimais automobilių remonto dirbtuvėse ir kartu dalyvauti defektuojant automobilį. 2020 m. lapkričio 23d. automobilis buvo suremontuotas, ieškovas apmokėjo PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BAM 00618. Kadangi atsakovas savo adreso nenurodė, ieškovas neturėjo galimybės jam išsiųsti pretenzijos su galimybe susitarti taikiai.

4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas apie paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus nieko neminėjo, nei sutartyje, nei automobilio pardavimo skelbime apie defektus nenurodė. Žinodamas apie tokią automobilio būklę, ieškovas būtų prašęs sumažinti automobilio pirkimo kainą arba nebūtų sudaręs šio sandorio. Preziumuojama, kad atsakovas buvo informuotas apie automobilio paslėptus defektus, neparodė noro kartu vykti į remonto dirbtuves ir ten pats įsitikinti, kad automobilis yra su paslėptais defektais, nes iš anksto jau apie tai žinojo ir tai sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo.

5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neinformavo jo apie automobilio trūkumus, parduotas daiktas, dar iki jo perdavimo ieškovui, jau turėjo esminių paslėptų trūkumų, dėl ko automobilio naudoti, neatstačius būklės į tinkamą eksploatuoti pagal paskirtį, neįmanoma. Sutartyje nenurodyta informacija apie automobilio trūkumus, automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo tik eksploatacijos metu, o vėliau patvirtinti ardant automobilio variklį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo, kurie buvo nustatyti tik atlikus patikrą servise ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto paslėptų defektų šalinimą. Nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovas neturėjo galimybės automobilį eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Įsigydamas automobilį, ieškovas turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau dėl atsakovo tyčinių veiksmų, nuslepiant esminius daikto trūkumus, šis lūkestis liko neįgyvendintas.

6. Ieškovo vertinimu, sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo, ko tikėjosi; 2) griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo); 3) atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo, tiesioginės tyčios bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio paslėptus defektus; 4) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, kompensuodamas ieškovui paslėptų automobilio defektų šalinimo išlaidas, nes ši suma būtų ženkliai mažesnė, nei sumokėta kaina už automobilį.

Atsiliepimas

7. A. J. G. atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovas nurodė, kad ieškovas sąmoningai ir tyčia nutyli, kad ginčas dėl automobilio įsigijimo aplinkybių buvo nagrinėjamas policijos komisariate, po ko nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas neteisingai ir klaidingai aiškina, kad atsakovas esą nebendradarbiavo defektuojant automobilį. Priešingai, atsakovas nuosekliai ir sistemingai prašė, kad automobilis nebūtų remontuojamas, sutiko automobilį susigrąžinti ir ieškovui grąžinti jo sumokėtą automobilio kainą. Ieškovas iki sandorio sudarymo momento savarankiškai Klaipėdoje specializuotame autoservise tikrino ginčo automobilį, buvo nustatyti defektai, tačiau jis priėmė sprendimą automobilį įsigyti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neteisingai nurodo, kad už įsigytą automobilį faktiškai sumokėjo 6 400,00 Eur, ieškovas neginčija parduoto automobilio kainos. Automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt automobilio kaina buvo nurodyta 6 800,00 Eur, tačiau automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta iki 4 000,00 Eur, atsižvelgiant į esamus ir galimus kitus automobilio defektus, taip pat ir dėl galimo automobilio variklio defekto. Atsakovo vertinimu, ieškovas nesąžiningai siekia atsakovo sąskaita pasigerinti automobilio kokybę.

10. Atsakovas nurodė, jog viename iš internetinių puslapių aptiko, kad yra parduodamas naudotas automobilis „Skoda Superb“, (duomenys neskelbtini) su 120 000 km rida. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis yra su variklio defektu. Prieš nuspręsdamas automobilį įsigyti, atsakovas automobilio pardavėjo teiravosi apie automobilio techninį stovį ir būklę. Pardavėjas patvirtino, kad automobilis yra pakankamai geros būklės, negalėjo detalizuoti, koks yra konkretus automobilio variklio defektas, paaiškino, kad automobilio variklis dėl jo normalaus nusidėvėjimo daugiau suvartoja alyvos, todėl ir vertino, kad parduodamas automobilis yra su „variklio defektu“. Kadangi automobilis buvo važiuojantis ir turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo mažesnės vertės, nei rinkoje vyrauja tokių automobilių rinkos kaina, atsakovas nusprendė automobilį įsigyti už 4 000,00 Eur kainą savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas su UAB „Judama“ 2020-10-12 sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią už 4 000,00 Eur kainą įsigijo automobilį. Automobilis, atsižvelgiant į jo pagaminimo metus, buvo geros būklės, jis važiavo, aiškių variklio defektų nebuvo matyti, automobilį buvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Prieš naudojantis įsigytu automobiliu, atsakovas savo iniciatyva automobiliu buvo užvažiavęs ant rampos, vizualiai apžiūrėjo variklio skyrių iš apačios, nematė, kad iš variklio būtų alyvos prasiskverbimų per tarpines ar / arba kitas variklio sudedamąsias dalis. Savo jėgomis ir lėšomis pakeitė variklio alyvą ir filtrus, po ko automobilį pradėjo naudoti ir juo naudojosi apie savaitę laiko, galėjo nuvažiuoti iki 500 km. Automobilio eksploatavimo laikotarpiu atsakovas nepastebėjo, kad variklis dirbtų neįprastai ar / arba variklis suvartotų daugiau alyvos nei tokiam automobiliui būtų įprasta. Atsakovas, žinodamas, kad automobilį įsigijo trumpam laikotarpiui, internetiniuose puslapiuose paskelbė apie jo pardavimą. Kadangi automobilis važiavo, variklio darbas automobilio naudojimosi laikotarpiu nebuvo sutrikęs, iš automobilio variklio nematė skysčių prasiskverbimų, atsakovas vertino, kad pardavėjas klaidingai skelbime paskelbė, kad parduodamas automobilis yra su „variklio defektu“, todėl skelbime nenurodė, kad parduodamas automobilis yra su „variklio defektu“. 2020-10-22 su ieškovu buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią automobilis ieškovui buvo parduotas už 4 000,00 Eur.

11. Atsakovas nurodė, kad prieš įsigyjant automobilį ir sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas atsakovui pareiškė reikalavimą automobilį patikrinti specializuotoje autoserviso įmonėje. Atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko. Ieškovas pats savo iniciatyva ir savo lėšomis Klaipėdoje susirado specializuotą autoserviso įmonę, kur ir buvo apžiūrėtas ginčo automobilis. Ieškovui buvo išduotas automobilio defektavimo aktas, kuriame, atsakovo vertinimu, buvo išvardinti visi automobilio defektai, taip pat ir galimas variklio defektas, nes buvo atliekama variklio diagnostika. Ieškovas šio akto teismui nepateikė. Po automobilio apžiūros specializuotoje autoserviso įmonėje ieškovas pareikalavo automobilio kainą sumažinti, nes esą bus būtina šalinti automobilio apžiūros metu nustatytus defektus. Po ilgų derybų šalys susitarė, kad automobilis bus parduodamas už 4 000,00 Eur kainą. Sudarytoje šalių transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad „Automobilį tikrinosi pirkėjas autoservise, su trūkumais susipažino“, su tokios sutarties sąlygos formulavimu ir defektų aptarimu sutiko tiek pats ieškovas, tiek pritarė atsakovas, nors atsakovui ieškovas nepateikė susipažinti, kokie automobilio defektai buvo nustatyti jo apžiūros metu. Atsakovo vertinimu, sumažinta automobilio kaina padengia ieškovo galimai patirtas 1 930,00 Eur dydžio išlaidas. Ieškovui apie galimus automobilio defektus, taip pat ir apie galimą variklio defektą buvo žinoma sandorio sudarymo momentu, todėl jis neturi teisėto pagrindo teigti, jog atsakovas jo apie galimus automobilio defektus neinformavo.

12. Atsakovas nurodė, jog nepagrįsta ieškovo pozicija dėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Automobilio kainos ginčijimas nėra šios bylos dalykas, ieškovas tokio reikalavimo nepateikė. Ieškovas dėl automobilio kitos kainos, nei numatyta sutartyje, nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių. Ieškovas su transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina susipažino ir sutiko. Ieškovas parašu patvirtino, kad sutartis surašyta teisingai. Jis turėjo sutarties egzempliorių, nereiškė ir dabar nereiškia dėl parduoto automobilio kainos jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų. Automobilio kaina nuo pradinės 6 800,00 Eur iki 4 000,00 Eur kainos buvo sumažinta, atsižvelgiant į ieškovo iniciatyva specializuotoje autoserviso įmonėje nustatytus defektus. Automobilio kainos sumažinimo reikalavo ieškovas. Atsakovo nuomone, automobilio kainos sumažinimas yra susijęs su automobilio variklio defektų šalinimu, ir apie tai aiškiai žinojo ir suprato pats ieškovas, prieš priimdamas sprendimą automobilį įsigyti.

13. Atsakovas nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktos pretenzijos nėra gavęs, ieškovas nepagrindė pretenzijos įteikimo fakto. Dėl ginčo situacijos vertinimo ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, atsakovas teikė savo paaiškinimus dėl sudaryto sandorio, nurodė, kad jis sutinka automobilį susigrąžinti ir grąžinti ieškovui jam sumokėtą 4 000,00 Eur sumą. Atsakovas pateikė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pats įsigijo ginčo automobilį, šioje sutartyje buvo nurodytas atsakovo adresas. Atsakovas ieškovo nuosekliai ir sistemingai prašė automobilio neremontuoti, sutiko susigrąžinti automobilį, o ieškovui grąžinti sumokėtą automobilio kainą. Atsakovas neišreiškė valios ir pritarimo, kad ieškovas automobilį remontuotų atsakovo sąskaita. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas buvo ir yra nesąžiningas, aiškindamas aplinkybes dėl bendradarbiavimo stokos. Atsakovas sutartiniuose santykiuose nuosekliai aiškino, kad automobilio remontuoti neverta ir nėra jokios būtinybės, o tai, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, pagrindžia ir policijos įstaigoje atliktas tyrimas, kuriame jis teikė savo rašytinius paaiškinimus.

14. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš jo automobilio remonto išlaidas yra nepagrįstas. Atsakovas automobilio kainą sumažino nuo pradinės 6 800,00 Eur iki 4 000,00 Eur kainos. Ieškovo teismui pateikta 2020-11-23 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BAM00618 nėra apmokėta, t. y. ieškovas nepateikė jokių įrodymų, rodančių, kad jis šią sąskaitą faktiškai yra apmokėjęs. Ieškovo pateiktos patirtos išlaidos, susijusios su automobilio variklio remontu, nesusijusios su didesniu alyvos sunaudojimo kiekiu, t. y., ieškovo nurodytos 1 115,98 Eur išlaidos (cilindrų galvutės remontas 150,00 Eur; alkūninio veleno riebokšlis 48,21 Eur; variklio alyva 40,00 Eur; variklio alyvos filtras 15,39 Eur; paskirstymo grandinės komplektas 329,26 Eur; stūmoklis 475,88 Eur; aušinimo skysčio pompa 57,24 Eur) yra aiškiai nepagrįstos. Atsakovo vertinimu, ieškovas turi pateikti pakeistas automobilio variklio detales, po ko gali būti teismo prašoma paskirti ekspertizę. Atsakovas nurodė, kad jeigu ieškovas patyrė 1 930,00 Eur dydžio automobilio variklio remonto išlaidas, nors leistinomis įrodinėjimo priemonėmis to nepagrindė, tokiu atveju minusavus remonto kainą 1 115,98 Eur, ieškovas ieškiniu galėtų formaliai reikalauti ne 1 930,00 Eur, o 814,02 Eur remonto išlaidų, kadangi dalis remonto išlaidų nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo kalte ir atsiradusia žala. Atsakovas automobilio pardavimo kainą sumažino 2 800,00 Eur, kainos sumažinimas buvo susijęs su ieškovo automobilio defektavimu, tai reiškia, kad ieškovas negali tikėtis pasigerinti automobilio vertę atsakovo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo J. G. ieškovo S. P. naudai 1930,00 Eur išlaidų, turėtų įsigytos transporto priemonės trūkumų pašalinimui, 1362,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, ir jokių papildomų sąnaudų, kurių ieškovas nežinojo prieš įsigyjant automobilį, nereikės patirti.

17. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, įsigydamas automobilį ir perparduodamas jį ieškovui, žinojo apie esamą automobilio variklio defektą, tačiau apie šį faktą ieškovo neinformavo. Atsakovas, žinodamas apie jo automobiliui nustatytą variklio defektą, parduodamas jį ieškovui ir neinformuodamas apie šį defektą, elgėsi nesąžiningai.

18. Teismas vertino, kad ieškovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, prieš įsigydamas automobilį siekė išsiaiškinti visus perkamo automobilio defektus, tačiau, atsakovui neinformavus apie variklio defektą, ieškovas atlikto tik išorinę automobilio apžiūrą, todėl negalėjo išsiaiškinti vėliau nustatyto variklio defekto.

19. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, kad už ginčo automobilį ieškovas sumokėjo jo nurodytą sumą, o 2020 m. spalio 22 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodant 4 000,00 Eur sumą, buvo siekta išvengti / sumažinti privalomus mokesčius. Teismas pažymėjo, kad nustatyta labiau tikėtina aplinkybė dėl tikrosios automobilio pardavimo kainos esminės reikšmės neturi, kadangi UAB „Autobolidas“ pateiktame rašte nurodė, jog jokie esminiai automobilio trūkumai nebuvo nustatyti; atsakovas apie variklio defektą prieš pasirašant sutartį ieškovo neinformavo; ieškovui apie šį defektą tapo žinomo po sandorio sudarymo, pristačius automobilį išsamiai apžiūrai. Teismas sprendė, jog yra neįrodyta, kad atsakovas ieškovui suteikė 2 800,00 Eur nuolaidą už nustatytą variklio defektą, todėl tokios sumos įskaityti, vertinant pagrįstas automobilio defektų šalinimo išlaidas, nėra pagrindo.

20. Tesimas konstatavo, kad esminiam automobilio trūkumui (defektui), lėmusiam uždraudimą jį eksploatuoti, išaiškėjus nepraėjus nei mėnesiui nuo sandorio sudarymo ir tik po atliktos visiškos automobilio apžiūros, ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakovu pirkimo - pardavimo sutarties. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog nustatytas defektas atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės, todėl yra pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Teismas nurodė, kad esant į bylą pateiktiems įrodymams apie ieškovo patirtas išlaidas, šalinant nustatytą variklio defektą, darytina išvada, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti 1930,00 Eur išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas.

22. Teismas vertino, kad nesant objektyvių duomenų dėl atsakovo vertimosi transporto priemonių pardavimu ir byloje nenustačius vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties požymių, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ji atliktų tyrimą, savo kompetencijos ribose, dėl atsakovo veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje, prekiaujant transporto priemonėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) J. G. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti visiškai; iš skundžiamo sprendimo pašalinti aplinkybes, susijusias su neteisingai 2020-10-22 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta kaina, nes atsakovas ieškovui automobilį pardavė už 4 000,00 Eur kainą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Byloje nėra jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, objektyviai patvirtinančių, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sudarymo momentu egzistavo paslėptas variklio defektas – „uždeginti tepaliniai stūmoklių žiedai, yra užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės“, dėl ko ginčo automobilio variklis naudojo didesnį alyvos kiekį. Teismas privalėjo įvertinti faktinę aplinkybę, ar ginčo automobilis sandorio sudarymo dieną turėjo paslėptą variklio defektą, buvo „uždeginti tepaliniai stūmoklių žiedai, yra užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės“, dėl ko ieškovui įsigijus ginčo automobilį, jo variklis naudojo didesnį alyvos kiekį. Teismas nors ir padarė išvadą, kad atsakovas žinojo apie variklio defektą, tačiau apie kurį konkretų defektą atsakovas turėjo ir / ar privalėjo žinoti, visiškai neatskleidė. Jeigu atsakovas iki sandorio sudarymo momento variklio neardė, juo naudojosi, naudojimosi laikotarpiu jokių variklio defektų nestebėjo ir negirdėjo, tai tokiu atveju nėra logiška teismui daryti išvadą apie tai, kad nors atsakovas variklio ir nebuvo išardęs, tačiau būtent apie ši konkretų defektą žinojo, todėl buvo nesąžiningas. Ieškovas jokių leistinų įrodinėjimo priemonių apie didesnį alyvos suvartojimą po 2020-10-22 sutarties sudarymo nepateikė; taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam pravažiavus 700 km, ar dar papildomai nuvažiavus 500 km, variklį reikėjo papildyti alyva; nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pirko alyvą, o jeigu pirko, tai neaišku, kokią alyvą pirko, ar pagal savo technines savybes nupirkta alyva buvo tinkama tokios markės ir tokio modelio automobiliams. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl didesnio alyvos suvartojimo, alyvos įsigijimo ir jos papildymo. Tikėti vien tik ieškovo paaiškinimais negalima, kadangi jo paaiškinimai apie užsidegusį prietaisų skydelyje įspėjimą neįrodyti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. MB „Bamservisas“ 2020-11-16 sudarytame Transporto priemonės apžiūros akte ir prie jo pridėtose nuotraukose matyti, kad prietaisų skydelyje jokia įspėjamoji ar / arba draudžiamoji lemputė nedega. Dėl automobilio realiai nuvažiuoto atstumo ieškovo paaiškinimai prieštaringi. Vertinant aplinkybes dėl ridos, kurią realiai ieškovas nuvažiavo laikotarpiu nuo 2020-10-22 iki 2020-11-16, galima padaryti išvadas: 1) arba ieškovas nuvažiavo iki 300 km, nes atsakovas taip pat automobiliu naudojosi ir galėjo nuvažiuoti iki 500 km; 2) arba rida buvo atsukta, iš anksto žinant, kad ieškovas ateityje sieks neteisėtai ir nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes esą automobilio variklio defektas atsirado nenuvažiavus didelio atstumo. Ieškovas neigė, kad turi kokių nors sąsajų su MB „Bamservisas“, kuri automobilį defektavo, tačiau byloje liudytoju apklaustas ieškovo draugas pripažino, kad su MB „Bamservisas“ vadovu jis yra pažįstamas, pats ieškovui rekomendavo automobilį nugabenti į šį servisą ir atlikti defektavimą. Tad yra pakankamas pagrindas manyti, kad MB „Bamservisas“ neteisingai ir nesąžiningai defektavo ginčo automobilio variklio paslėptą defektą, bylą nagrinėjančiam teismui pateikė paaiškinimą dėl atliktų darbų, stengdamasis suformuoti reikalingą teismo įsitikinimą dėl ginčo dalyko. Ieškovui ieškinio pareiškimą už atlygį rengė UAB „Autopretenzija“, apžiūros akto forma parengta pagal www.autopretenzija.eu rekomendacijas. Šios aplinkybė rodo, kad UAB „Autopretenzija“ už paslaugų ieškovui atlikimą siekė gauti atlygį ir šį atlygį gavo, be to, MB „Bamservisas“ ir UAB „Autopretenzija“ galimai turi neaiškius susitarimus tokio pobūdžio bylose, kad esant ginčui dėl parduoto automobilio galimų defektų, automobilio defektavimas ir dokumentai bus sudaryti taip, kaip reikalinga UAB „Autopretenzija“. Ieškovas paaiškino, kad visų pakeistų detalių neturi, todėl vien tik iš pateikto automobilio defektavimo akto ir / ar prie akto pateiktų nuotraukų objektyvios ekspertizės nebus galima atlikti. Teismas turėjo įvertinti ieškovo elgesį nuo automobilio variklio atlikto defektavimo momento iki jo remonto atlikimo bei apmokėjimo. Defektavimas atliktas 2020-11-16, variklio remontas atliktas ir už jį apmokėta 2020-11-23, t. y. faktiškai remontas atliktas per 7 kalendorines dienas. Variklio remonto skubėjimas buvo susijęs su tuo, kad atsakovui būtų apribota galimybė objektyviai įsitikinti, ar tikrai sandorio sudarymo momentu variklio defektas egzistavo, o jeigu ir egzistavo, tai kada tie defektai atsirado, kokios yra defektų priežastys. Teismas nevertino Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2020-07-28 UAB „Telšių techninės apžiūros centras“. Pateikta kortelė rodo, kad CO2 yra leistinos normos ribose, automobilį galima eksploatuoti. Skirtumas ridos nuo automobilio techninės patikros iki pardavimo galėjo sudaryti daugiausiai iki 2 899 km., tad mažai tikėtina, kad esant tokiai automobilio ridai, būtų galima „uždeginti žiedus“ taip, kad atsirastų didesnis alyvos suvartojimas. Daugiau tikėtina, kad „žiedų uždeginimas“, jeigu tai tikrai buvo, atsirado po to, kai ieškovas įsigijo ginčo automobilį.

23.2. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodytas automobilio variklio trūkumas nebuvo akivaizdus jau vien dėl to, kad naudotiems automobiliams keliami kitokie, nei naujiems automobiliams, kokybės reikalavimai. Ieškovas automobilį apžiūrėjo specializuotame servise, įvertino jo techninę būklę, kuri pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu jam tiko. Atsakovui nebuvo žinoma apie variklio defektą, kadangi atsakovas iki sutarties sudarymo momento variklio neardė, be to, nėra automobilių serviso specialistas, galintis išmanyti variklio darbą. Pats atsakovas kurį laiką naudojosi automobiliu, nestebėjo jokio variklio darbo pasikeitimo, nenustatė ir nematė, kad variklį sistemingai reikėtų papildyti alyva. Svarbu ir tai, kad ieškovas pirko ne naują, o dešimties metų naudotą automobilį, todėl ieškovo teisės ir teisėti interesai negali būti ginami tokia pačia apimtimi, kaip ir asmens, kuris įgijo naują daiktą. Labiau tikėtina, kad ginčo automobilio variklis tokių defektų, apie kuriuos ieškovas įrodinėjo teisme („uždegę žiedai, užsikišusios skylutės“) sandorio sudarymo momentu net neegzistavo, o jeigu ir egzistavo, tai dėl normalaus automobilio nusidėvėjimo. Automobilis dalyvavo eisme, prieš kelis mėnesius buvo atlikta automobilio privaloma apžiūra, tiek atsakovas, tiek ieškovas automobiliu naudojosi, įrodymų, kad automobilio variklis naudojo didesnį kiekį alyvos iki jo defektavimo nėra. Teismas netinkamai vertino bylos šalių pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė ir materialinės teisės normas, suabsoliutino ieškovo teisę tikėtis gauti visą automobilio variklio remonto kainą, neįvertino, kad ginčas kilo ne dėl naujo, o dėl dešimties metų senumo naudoto automobilio, sureikšmino atsakovo nesąžiningumą, kai jis pats nežino ir negalėjo pasakyti ne apie bet kokius variklio defektus sandorio sudarymo momentu, o dėl variklio defekto, kad „uždeginti žiedai ir užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės“, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestas.

23.3. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pranešimą, kurį esą siuntė atsakovui, iš kurio negalima suprasti, kam jis buvo adresuotas, kadangi nėra pranešimo gavėjo duomenų. Vėliau ieškovas pateikė kitokios formos nevisą pranešimą, siųsta ne SMS, o MMS formatu į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas pranešimo nei vienu, nei kitu formatu negavo, kaip ir negavo jo pažįstamas, kuris aktualiu laikotarpiu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Be to, ne visi mobilieji telefonai gali atidaryti gaunamas žinutes MMS formatu. Atsakovas patvirtina, kad tikrai 2020-11-09 telefonu kalbėjo su ieškovu, bandė aiškintis, kas sugedo, tačiau ieškovas šių aplinkybių nedetalizavo, net nepranešė žodžiu, kad automobilis bus defektuojamas. Kaip matyti iš MMS pranešimo, defektavimas bus atliekamas 2020-11-10, nors faktiškai defektavimas buvo atliekamas 2020-11-16. Atsakovas dar telefoninio pokalbio, vykusio 2020-11-09, metu primygtinai prašė ieškovo automobilio neremontuoti, nes automobiliui joks remontas nereikalingas, siūlė automobilį grąžinti, o jis įsipareigojo tuoj pat jam grąžinti sumokėtą automobilio kainą. Tačiau ieškovas atsisakė, savo atsisakymo nemotyvavo, aiškino, kad sieks bloginti atsakovo padėtį. Šios aplinkybės parodo ieškovo nesąžiningumą tinkama forma informuoti atsakovą apie numatomą automobilio defektavimą, pats defektavimas buvo atliekamas vėliau, apie tai jokio pranešimo atsakovas iš ieškovo negavo. Ieškovas jokiomis leistinomis formomis neinformavo apie ketinimą defektuoti ginčo automobilį, nesudarė tiesiogiai dalyvauti automobilio defektavime, ieškovas stengėsi automobilį defektuoti taip, kad šiame procese nedalyvautų atsakovas, o tai reiškia, kad buvo pažeistos atsakovo teisės.

Žemesnės instancijos teismas

23.4. Visiškai neaišku, kodėl sprendimu iš atsakovo buvo priteistos visos variklio defektų šalinimo išlaidos, kurios visiškai nesusijusios su „uždegusiais stūmoklių žiedais“. Ieškovo pateiktos esą patirtos išlaidos, susijusios su automobilio variklio remontu, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su variklio didesniu alyvos sunaudojimo kiekiu. Teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovo naudai priteisė 1 115,98 Eur. Automobilio variklio alyvos didesnis suvartojimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su cilindrų variklio galvutės defektu ar / arba variklio galvutės remontu, su alkūninio veleno riebokšlio pakeitimu, su paskirstymo grandinės komplekto pakeitimu, su pakeistu stūmokliu, su alyvos, filtro, antifrizo ir aušinimo skysčio pompos pakeitimu, su variklio tarpinių komplekto pakeitimu. Dalis nurodytų remonto darbų yra įprasti, kai žmogus nusiperka naudotą automobilį, o dalis darbų visiškai nesusiję su galimu variklio alyvos didesniu suvartojimu. Žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas; jeigu šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ieškovas neįrodė ir objektyviai negali įrodyti, kad atlikti darbai, pakeistos detalės yra susiję priežastiniu ryšiu su to pačio serviso galimai nustatytu didesniu alyvos suvartojimu. Teismas kitų leistinų įrodinėjimo priemonių pateikti ieškovui nepasiūlė, atsakovas pasinaudoti teise byloje paskirti ekspertizę negalėjo, nes ieškovas pakeistomis detalėmis, išskyrus stūmoklių žiedus, nedisponuoja. Ieškovo nurodyti atlikti darbai ir panaudotos detalės yra susijusios su bendru naudoto variklio atnaujinimu, bet ne su „uždegusiais žiedais“. Ieškovas nesąžiningai ir neteisėtai siekia padidinti įsigyto automobilio vertę, ilgesnį įsigyto naudoto automobilio variklio tarnavimo laiką, o tai reiškia, kad ieškovo padėtis neproporcingai pagerėtų atsakovo sąskaita. Teismas ne tik nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

23.5. Teismas, priteisdamas automobilio variklio remonto išlaidas, vadovavosi vien tik ieškovo pateiktais rašytiniai įrodymai, nors turėjo ir privalėjo įvertinti detalių nusidėvėjimą ir jo vertę išminusuoti iš apskaičiuotos kainos. Teismas, skaičiuodamas ieškovui priteistino remonto išlaidų dydį, privalėjo vertinti automobilio nusidėvėjimą, nes naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas, siekdamas gauti visą patirtų remonto išlaidų kainą, pasigerintų automobilio kokybę pardavėjo sąskaita, pažeistų pardavėjo teises. Vidutinė naujo automobilio „Skoda Superb“, 2010 metų pirmos registracijos, priklausomai nuo komplektacijos, kaina sudaro apie 21 000,00 Eur, 2020 metais tokio automobilio vidutinė rinkos vertė, priklausomai nuo komplektacijos ir būklės, vidutiniškai sudaro 5 100,00 Eur, nusidėvėjimas sudarytų iki 76 proc. Taikant bendrą automobilio nusidėvėjimo 76 proc., galima apskaičiuoti ieškovui priteistinų remonto išlaidų dydį. Jeigu būtų vertinama, kad ieškovas patyrė 1 930,00 Eur išlaidų automobilio remontui, taikant bendrą automobilio nusidėvėjimą iki 76 proc., ieškovui priteistinos sumos dydis sudarytų ne daugiau, kaip 466,00 Eur. Jeigu ieškovo 1 327,18 Eur patirtos išlaidos nebūtų laikomos susijusios priežastiniu ryšiu su paslėpto defekto šalinimu, pagrįstos išlaidos sudarytų 602,82 Eur. Įvertinus automobilio nusidėvėjimą iki 76 proc., priteistinos sumos dydis sudarytų 144,68 Eur. Teismas, priteisdamas ieškovui visas jo patirtas 1 930,00 Eur dydžio išlaidas, nors ir nesusijusias tiesioginiu priežastiniu ryšiu su galimai paslėptu automobilio defektu, iš esmės pažeidė CK 1.5 straipsnyje deklaruojamus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sudarė aiškiai nesąžiningas prielaidas ieškovui nesąžiningai maksimaliai pagerinti ne tik automobilio bendrą vertę, tačiau ir suremontuoto automobilio variklio bendrą tarnavimo trukmę, t. y., suremontuotas variklis prilygsta naujo variklio kokybei.

23.6. Teismas padarytos tikėtinos išvados, kad ieškovas atsakovui sumokėjo ne 4 000,00 Eur, o 6 400,00 Eur, prieštarauja CPK 5 straipsniui, CK 6.189 straipsnio 1 daliai, nes materialaus reikalavimo nei ieškovas, nei atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė. Teismas, darydamas daugiau tikėtinas išvadas, rėmėsi ieškovo ir jo draugo paaiškinimais, paskelbtu skelbimu internetiniame puslapyje www.autoplius.lt, netiesioginiu UAB „Autobolidas“ paaiškinimu apie atliktą ginčo automobilio defektavimą. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, turinti įstatymo galią, yra rašytinis įrodymas; sutartis pateikta valstybinėms institucijoms; sutartis sukelia teisines pasekmes ne tik ieškovui, bet ir atsakovui. Teismas sprendė, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje neteisingai nurodyta parduoto automobilio pardavimo kaina, nors šalys kainą patvirtino parašais, tokiu atveju yra taikomos 184 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės. Ieškovas, teikdamas argumentus dėl kainos, turėjo / privalėjo ne tik pateikti ieškinio reikalavimą, bet ir pateikti įrodymus apie oficialaus dokumento suklastojimą, o teismas neteisingos kainos nurodymą sutartyje savarankiškai susiejo su siekiu išvengti / sumažinti privalomus mokesčius. Ieškovo paaiškinimai apie sumokėtą pinigų sumą už transporto priemonės įgijimą, jo draugo paaiškinimai nepaneigia šalių rašytinėje sutartyje įrašytos 4 000,00 Eur sumos. Sutartį ieškovas patvirtino savo parašu, jo draugas sutarties sudaryme ir pasirašyme nedalyvavo, nieko apie sutarties surašymo aplinkybes negalėjo pasakyti. Ieškovas, parašu patvirtinęs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, nors ir matė, jog joje esą neteisingai įrašyta transporto priemonės kaina, šios sutarties, kaip sudarytos suklydimo, apgaulės ar kt. būdu, neginčijo ir neginčija. Aplinkybė, kad internetiniame puslapyje buvo nurodyta vienokia transporto priemonės pardavimo kaina, o transporto priemonė buvo įsigyta už kitą, nepaneigia rašytinėje šalių sutartyje sulygtos kainos. Jeigu ieškovas sutarties sudarymo momentu ir po sutarties sudarymo matė, jog neteisingai nurodyta transporto kaina, jis turėjo galimybę ją ištaisyti ar / arba daryti veiksmus, kad šią klaidą ištaisytų. Teismo padarytos išvados neatitinka įrodinėjimo principų civiliniame procese, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas, nors ir darydamas tikėtinas išvadas apie neteisingai transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą naudoto automobilio kainą, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, neleistinai peržengė ieškinio reikalavimo ribas, todėl, atsakovo vertinimu, iš skundžiamo sprendimo turi būti pašalintos išvados apie esą nustatytą tikrąją parduoto automobilio kainą.

Atsiliepimas

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri nurodo, jog pirkėjas per garantinį laikotarpį turi įrodyti defektų egzistavimo faktą, pardavėjas privalo įrodyti, kad defektai atsirado jau po pirkimo pardavimo - sutarties sudarymo dėl pirkėjo kaltės. Įrodinėjimo pareiga bylos nagrinėjimo metu priklausė atsakovui. Atsakovas buvo pasyvus, į bylą nepateikė jokių įrodymų, neprašė skirti ekspertizės, nesinaudojo kitomis procesinėmis teisėmis. Pirkėjui kyla pareiga įrodyti, kad jis įsigijo daiktą su defektu, o pardavėjui, kad defektai galėjo atsirasti dėl pirkėjo kaltės netinkamai eksploatuojant automobilį. Šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo, neteikė jokių prašymų dėl duomenų, įrodymų išreikalavimo ir pan. Byloje nenustatyta jokių sąsajų tarp ieškovo ir MB „Bamservisas“; atsakovas neteikė prašymų dėl pakartotinės automobilio apžiūros, specialistų, atlikusių apžiūrą, apklausos, ekspertizės ar pan.; atsakovas nenurodė, kokiais įrodymais ar duomenimis remiasi vertindamas MB „Bamservisas“ kompetenciją. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad turi visas esmines pakeistas detales. Ieškovas neturėjo pareigos saugoti detales tokia forma, kokia pageidautina atsakovui. Ieškovas iš viso neturėjo pareigos saugoti, o remontą atlikęs servisas perduoti sugadintas detales, išskyrus atvejus jeigu pats paslaugos gavėjas to pageidauja. Atsakovas atsisakė (nereaguodamas į kvietimus atvykti į defektaciją) dalyvauti apžiūroje ir defektų nustatyme, taip prarasdamas teisę ginčyti jos rezultatus, o aplinkybės, jog ieškovas prieš automobilio variklio defektaciją kvietė atsakovą atvykti į autoservisą, nepaneigė jokiais įrodymais. Techninės apžiūros atlikimas nelaikytinas automobilio trūkumų nustatymu. Bylos duomenimis ir teismo įsitikinimu nustatyta, kad automobilis buvo nupirktas už 6 400 Eur, o ne 4 000 Eur; bylos metu nenustatyta, kad ieškovui servise buvo nurodyta pakeisti variklio grandinę. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad esą jis galvojo, kad automobilį jam pardavusi įmonė suklydo ir nurodė neegzistuojantį defektą, todėl jis šio defekto nenurodė ieškovui. Teismas pagrįstai sprendė, kad šie atsakovo teiginiai yra tik gynybinė pozicija, bei konstatavo atsakovo, kaip pardavėjo, nesąžiningumą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo informuotas apie variklio defektą prieš sudarant sutartį; apie neinformavimą dėl variklio defekto patvirtina atsakovo skelbimas, pirkimo - pardavimo sutartis, atlikta automobilio apžiūra, liudytojo parodymai. Atsakovas bando visas galimas gynybines pozicijas, kurios neatitinka realiai egzistavusių faktinių aplinkybių.

24.2. Ieškovas patvirtino ir pateikė įrodymus, kad informavo atsakovą jam vieninteliu žinomu kontaktiniu būdu, t.y. telefonu, kuriuo ne kartą su atsakovu bendravo dėl automobilio įsigijimo, pranešdamas apie vietą ir laiką, kur bus atliekama automobilio apžiūra. Byloje pateikti įrodymai, kad žinutė buvo išsiųsta numeriu, sutampančiu su skelbime apie parduodamą automobilį nurodytu. Ieškovui ir atsakovui ruošiantis sudaryti, sudarant sandorį, jie naudojosi tokiomis komunikacijomis priemonėmis, kurios abiejų šalių buvo pripažįstamos kaip tinkamos, todėl atsakovas nepagrįstai kelia klausimą dėl netinkamos komunikacijos formos. Be to, atsakovui buvo pateiktos net dvi rašytinės pretenzijos dėl netinkamos kokybės daikto, kurios buvo išsiųstos jo registruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismas pagrįstai sprendė, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog ieškovas informavo atsakovą apie būsimą defektaciją, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė jokiais įrodymais.

24.3. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų, paneigiančių atlikto remonto masto reikalingumą, taip pat nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų trečiųjų asmenų (specialistų) pateiktą rašytinę išvadą (defektacijos aktą, sąmatą, sąskaitas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nuginčijančių ar paneigiančių įrodymų, o vadovavosi tik savo asmenine pozicija. Skunde atsakovas teikia naujus įrodymus (nuorodas internete), kuriomis grindžia savo argumentus. Šie įrodymai negali būti vertinami, nes atsakovas nenurodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, be to, viešoje erdvėje esanti bendro pobūdžio informacija negali būti tinkamu įrodymu įrodinėjant konkrečias faktines šios bylos aplinkybes. Atsakovas nedalyvavo automobilio apžiūroje (defektacijoje) ir neteikė savo pozicijos, nesikvietė specialistų, nesiūlė įvertinti transporto priemonę jo pasirinktame servise ir pan., todėl apribojo savo galimybes ginčyti ieškovo pateiktus įrodymus. Atsakovas neteikė prašymo apklausti MB „Bamservisas“ atstovus, nepateikė jokių kitų specialistų oficialių išaiškinimų, nuomonių, išvadų, paneigiančių MB „Bamservisas“ padarytas išvadas. Atsakovas neprašė teismo skirti ekspertizę. Atsakovas buvo neaktyvus, savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo. MB „Bamservisas“ pateiktais rašytiniais įrodymais konstatuota, kad siekiant pašalinti nustatytus variklio defektus, yra būtina atlikti nurodytus remonto darbus visa apimtimi pagal gamintojo rekomendacijas (tiesioginis priežastinis ryšys), todėl atsakovo argumentai dėl tam tikrų remonto darbų / detalių priežastinio ryšio nebuvimo su nustatytais defektais atmestini.

24.4. Reikalavimo taikyti detalių nusidėvėjimą atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nekėlė. Nuostolių dydžio pagrįstumo ar nepagrįstumo aplinkybes turi įrodyti šalys, vadovaudamosi rungtyniškumo principu. Teismas neturi pareigos ex officio nustatyti šias aplinkybes ir reikalauti pateikti įrodymus. Atsakovas dalyvavo teismo procese, apie ieškovo teikiamus įrodymus dėl žalos apimties ir nuostolių dydžio žinojo, todėl galėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis ir teikti įrodymus dėl kitokio nuostolių dydžio, tačiau savo abejonių jokiais įrodymais pirmosios instancijos teisme negrindė, o apeliacinės instancijos teisme prijungti naujus įrodymus taip pat neprašo. Be to, neprašė ir sumažinti priteistinų nuostolių dydį. Ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo nebuvo nagrinėjama, todėl išimties dėl nuostolių sumažinimo taikymui nėra pagrindo. Atsakovas nepagrindė, kokiais oficialiais šaltiniais remiasi, darydamas skaičiavimus dėl nusidėvėjimo, skaičiuoja galimą paties automobilio vertės sumažėjimą, o ne jo detalių nusidėvėjimą, remiasi skelbimų portalo informacija, kuri negali būti įrodymu, vertinant tikslią automobilio vertę.

24.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas sumokėjo 6 400 Eur, o ne 4 000 Eur sumą, nurodytą pirkimo - pardavimo sutartyje, nes visuma byloje esančių įrodymų, faktinių aplinkybių, atsakovo paaiškinimų neatitikimas įprastoms tokio pobūdžio sutarčių sudarymo (derybų dėl galutinės kainos) aplinkybėms, liudytojo parodymai sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti tokią išvadą, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu. Ieškovas neturėjo pagrindo ginčyti pirkimo - pardavimo sutarties, todėl nereiškė materialaus reikalavimo pripažinti, kad tikroji automobilio pirkimo - pardavimo kaina buvo kitokia, nei nurodyta sutartyje. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus dėl tikrųjų faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu, tam, kad atskleistų dar vieną aplinkybę, susijusią su atsakovo nesąžiningumu, bei paneigtų atsakovo motyvus, kad ieškovas esą įsigijo automobilį už gerokai mažesnę, nei rinkos kainą, kadangi buvo informuotas apie esminius jo trūkumus. Atsakovo prašymas iš skundžiamo sprendimo pašalinti padarytas išvadas apie esą nustatytą tikrąją parduoto automobilio kainą netenkintinas. Teismas neperžengė ieškinio reikalavimo ribų, o tik papildomai konstatavo savo sprendimo motyvuojamąją dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 22 d. tarp ieškovo S. P. ir atsakovo J. G. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovui pardavė automobilį „Skoda Superb“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina – 4 000,00 Eur; skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad pirkėjas automobilį tikrino autoservise, su trūkumais susipažino.

27. UAB „Telšių techninės apžiūros centras“ Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2020 m. liepos 28 d. Ataskaitoje užfiksuotas automobilio kilometražas (rida) – 119401 km. Atlikus privalomąją techninę apžiūrą, konstatuotas jos rezultatas – „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“. Techninė apžiūra galioja iki 2022 m. liepos 28 d.

Žemesnės instancijos teismas

28. UAB „Autobolidas“ rašte nurodyta, kad „2020 m. spalio 22 d. automobilis buvo apžiūrėtas išoriškai, patikrintos kėbulo detalės dažų storio matuokliu, patikrinta važiuoklė bei automobilio varikliui atlikta kompiuterinė diagnostika. Išoriškai apžiūrėjus jokių matomų gedimų ar defektų neaptiko, kompiuterinė diagnostika taip pat jokių klaidų ir gedimų, susijusių su automobilio varikliu bei elektronika, nerodė, automobilių prietaisų skydelyje jokių klaidų nerodė. Automobilio pirkėjas, galimai S. P., buvo informuotas apie apžiūros rezultatus žodžiu, defektavimo aktas nebuvo surašytas, kadangi užsakovas nepageidavo jo gauti. Taip pat, atsižvelgiant į automobilio ridą, pagal gamintojo rekomendacijas, galimai pirkėjas buvo informuotas, kad būtina pasikeisti automobilio variklio grandinę. Iš praktikos ir viešai internetu prieinamų šaltinių žinant, kad tos markės automobiliai su benzininiais – turbininiais varikliais naudoja daugiau variklio alyvos nei įprastai, bet norime atkreipti dėmesį, kad automobilio variklio grandinės keitimas nėra susijęs su didesniu variklio alyvos suvartojimu. Išoriškai apžiūrėti ir įvertinti sudegusių tepalo žiedų ar vožtuvų nėra įmanoma neišardžius variklio, todėl negalėtume traktuoti, kad tai yra paslėptas defektas“.

29. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovas kreipėsi į MB „Babservisas“ nurodydamas, kad dingsta variklio alyva. 2020 m. lapkričio 26 d. MB „Babservisas“ atliko transporto priemonės apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame nustatė, kad automobilis „Skoda Superb“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra su variklio defektu. Vizualiai apžiūrėjus variklį, alyvos nuotėkis nebuvo pastebėtas. Pagal turimas žinias, šie varikliai pradeda deginti variklio alyvą. Buvo nuspręsta ardyti variklį. Išardžius variklį, buvo rasta, kad stūmoklių tepaliniai žiedai yra užsidegę bei užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės. Pridedamos nuotraukos bei stūmokliai su žiedais. Preliminarūs atstatymo kaštai: darbai – 725,96 Eur, detalių ir skysčių kaina – 1204,12 Eur.

30. Ieškovas už nustatyto variklio defekto remonto darbus sumokėjo 1930,00 Eur (cilindrų galvutės remontas – 150,00 Eur, stūmoklių žiedų keitimas – 575,96 Eur, variklio tarpinių komplektas – 201,20 Eur, alkūninio veleno riebokšlis – 48,21 Eur, antifrizas – 28,00 Eur, variklio alyva – 40,00 Eur, varikio alyvos filtras – 15,39 Eur, paskirstymo grandinės komplektas – 329,26 Eur, hermetikas – 8,86 Eur, stūmoklis – 475,88 Eur, aušinimo skysčio pompa – 57,24 Eur).

Dėl ginčo esmės

31. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

32. Pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

33. Reikalavimai pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

34. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

35. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo - pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

36. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

37. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

38. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

39. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo, teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, skirtas paslėptų automobilio defektų šalinimui – 1 930,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo įsigijus naudotą automobilį, paaiškėjo paslėpti automobilio defektai, dėl ko automobilio naudoti, neatstačius būklės į tinkamą eksploatuoti pagal paskirtį, neįmanoma. Atsakovas apie paslėptus automobilio defektus nieko neminėjo, nei sutartyje, nei automobilio pardavimo skelbime apie defektus nenurodė. Automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo tik eksploatacijos metu, o vėliau patvirtinti ardant automobilio variklį. Ieškovo vertinimu, automobilis jo perleidimo jo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo, todėl atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto paslėptų defektų šalinimą. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad prieš įsigyjant automobilį ir sudarant automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas automobilį tikrino specializuotoje autoserviso įmonėje. Ieškovui buvo išduotas automobilio defektavimo aktas, kuriame buvo išvardinti visi automobilio defektai, taip pat ir galimas variklio defektas. Po automobilio apžiūros specializuotoje autoserviso įmonėje ieškovas pareikalavo automobilio kainą sumažinti, šalys susitarė, kad automobilis bus parduodamas už 4 000,00 Eur kainą. Sudarytoje šalių transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad „Automobilį tikrinosi pirkėjas autoservise, su trūkumais susipažino“, su tokios sutarties sąlygos formulavimu ir defektų aptarimu, taip pat ir sutartyje nurodyta automobilio kaina ieškovas sutiko.

41. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

42. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą šį naudoti asmeniniams poreikiams, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, savo iniciatyva atliko automobilio patikrą, buvo žodžiu supažindintas su apžiūros rezultatais, automobilį nusprendė įsigyti. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, važiuos tinkamai, jokių papildomų sąnaudų, kurių ieškovas nežinojo prieš įsigyjant automobilį, nereikės patirti.

43. Ieškovas nurodė, jog automobiliu pravažiavus apie 700 km, jo prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis, kad variklio alyvos lygis nukritęs iki kritinio. Automobilis buvo sustabdytas, įsigyta variklio alyvos ir jos papildyta į variklį iki normos. Po variklio alyvos papildymo pravažiavus apie 500 km, prietaisų skydelyje vėl įsijungė alyvos kritinį lygį indikuojanti lemputė. Dėl šio pastebėto paslėpto automobilio defekto automobilis buvo pristatytas išsamiai patikrai į automobilių remonto dirbtuves. Automobilio variklio patikros metu buvo nustatytas paslėptas variklio defektas, perteklinis variklio alyvos vartojimas.

44. Į nagrinėjamą bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 26 d. MB „Babservisas“ atliko transporto priemonės apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame nustatė, kad automobilis „Skoda Superb“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra su variklio defektu. Vizualiai apžiūrėjus variklį, alyvos nuotėkis nebuvo pastebėtas. Pagal turimas žinias, šie varikliai pradeda deginti variklio alyvą. Buvo nuspręsta ardyti variklį. Išardžius variklį, buvo rasta, kad stūmoklių tepaliniai žiedai yra užsidegę bei užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės.

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovo parduotas daiktas (automobilis) buvo netinkamos kokybės. Automobilio kokybės trūkumai buvo reikšmingi (esminiai), kadangi ieškovo įsigytas automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, objektyviai patvirtinančių, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sudarymo momentu egzistavo paslėptas variklio defektas – „uždeginti tepaliniai stūmoklių žiedai, yra užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės“. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai paaiškėjo per mėnesį nuo sandorio sudarymo ir tik atlikus detalią automobilio apžiūrą, nustatyti automobilio trūkumai buvo esminiai, kadangi nepašalinus šių trūkumų, automobilio nebuvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

46. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje taip pat būtina nustatyti, ar ieškovas automobilio pirkimo metu nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

47. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad viename iš internetinių puslapių aptiko, kad yra parduodamas naudotas automobilis „Skoda Superb“. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis yra su variklio defektu. Automobilio pardavėjas patvirtino, kad automobilis yra pakankamai geros būklės, tačiau negalėjo detalizuoti, koks yra konkretus automobilio variklio defektas, paaiškino, kad automobilio variklis dėl jo normalaus nusidėvėjimo daugiau suvartoja alyvos, todėl vertina, kad parduodamas automobilis yra su „variklio defektu“. Atsakovas automobilį įsigijo, jis, atsižvelgiant į jo pagaminimo metus, buvo geros būklės, važiavo, aiškių variklio defektų nebuvo matyti, automobilį buvo galima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Automobilio eksploatavimo laikotarpiu atsakovas nepastebėjo, kad variklis dirbtų neįprastai ar / arba variklis suvartotų daugiau alyvos nei tokiam automobiliui būtų įprasta. Atsakovas internetiniuose puslapiuose paskelbė apie automobilio pardavimą. Kadangi automobilis važiavo, variklio darbas automobilio naudojimosi laikotarpiu nebuvo sutrikęs, iš automobilio variklio skysčių prasiskverbimų nebuvo matyti, atsakovas vertino, jog skelbime buvo klaidingai paskelbta, kad parduodamas automobilis yra su „variklio defektu“, todėl atsakovas savo skelbime nenurodė, kad parduodamas automobilis yra su „variklio defektu“.

48. Byloje nustatyta, kad atsakovas automobilį įsigijo 2020 m. spalio 12 d. iš UAB Judama“ už 4 000,00 Eur. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties skiltyje „informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta – variklio defektas. Apie šio automobilio pardavimą buvo skelbiama automobilių aukcione, esančiame internetiniame skelbimų portale www.autoa.lt, kuriame taip pat buvo nurodyta informacija, kad automobilis parduodamas su variklio defektu. Atsakovas, įdėjęs skelbimą apie parduodamą automobilį skelbimų portale www.autoplius.lt, nenurodė informacijos, kad parduodamas automobilis turi variklio defektą. 2020 m. spalio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas ieškovui pardavė automobilį „Skoda Superb“. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina – 4 000,00 Eur; skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad pirkėjas automobilį tikrino autoservise, su trūkumais susipažino. Jokių duomenų apie variklio defektą 2020 m. spalio 22 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyta.

49. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad atsakovo parduotas automobilis turėjo esminių trūkumų, bet ir tai, kad atsakovas apie šiuos trūkumus ieškovo neinformavo. Atsakovas, įsigydamas automobilį, žinojo, kad automobilis turi variklio defektą, tačiau parduodamas transporto priemonę ieškovui, apie šiuos trūkus nepranešė, nors, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo nutylėta informacija apie variklio defektą, ieškovui buvo reikšminga sutarties sudarymo atžvilgiu. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos, o tokios informacijos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nors ir padarė išvadą, kad atsakovas žinojo apie variklio defektą, tačiau apie kurį konkretų defektą atsakovas turėjo ir / ar privalėjo žinoti, visiškai neatskleidė; atsakovas iki sandorio sudarymo momento variklio neardė, juo naudojosi, naudojimosi laikotarpiu jokių variklio defektų nestebėjo ir negirdėjo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nors atsakovas variklio ir nebuvo išardęs, tačiau apie ši defektą žinojo, todėl buvo nesąžiningas.

50. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, savo iniciatyva jį tikrino UAB „Autobolidas“, ieškovas žodžiu buvo supažindintas su apžiūros rezultatais. UAB „Autobolidas“ rašte nurodyta, kad „2020 m. spalio 22 d. automobilis buvo apžiūrėtas išoriškai, patikrintos kėbulo detalės dažų storio matuokliu, patikrinta važiuoklė bei automobilio varikliui atlikta kompiuterinė diagnostika. Išoriškai apžiūrėjus jokių matomų gedimų ar defektų neaptiko, kompiuterinė diagnostika taip pat jokių klaidų ir gedimų, susijusių su automobilio varikliu bei elektronika, nerodė, automobilių prietaisų skydelyje jokių klaidų nerodė. Automobilio pirkėjas, galimai S. P., buvo informuotas apie apžiūros rezultatus žodžiu, defektavimo aktas nebuvo surašytas, kadangi užsakovas nepageidavo jo gauti. Taip pat, atsižvelgiant į automobilio ridą, pagal gamintojo rekomendacijas, galimai pirkėjas buvo informuotas, kad būtina pasikeisti automobilio variklio grandinę. Iš praktikos ir viešai internetu prieinamų šaltinių žinant, kad tos markės automobiliai su benzininiais – turbininiais varikliais naudoja daugiau variklio alyvos nei įprastai, bet norime atkreipti dėmesį, kad automobilio variklio grandinės keitimas nėra susijęs su didesniu variklio alyvos suvartojimu. Išoriškai apžiūrėti ir įvertinti sudegusių tepalo žiedų ar vožtuvų nėra įmanoma neišardžius variklio, todėl negalėtume traktuoti, kad tai yra paslėptas defektas“.

51. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, iniciavo automobilio patikrą, kurios metu nustatyta, jog išoriškai apžiūrėjus automobilį, jokių matomų gedimų ar defektų neaptikta, kompiuterinė diagnostika jokių klaidų ir gedimų, susijusių su automobilio varikliu bei elektronika, nerodė, automobilio prietaisų skydelyje jokių klaidų nebuvo nurodyta; išoriškai apžiūrėti ir įvertinti sudegusių tepalo žiedų ar vožtuvų nėra įmanoma neišardžius variklio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, prieš įsigydamas automobilį, siekė išsiaiškinti visus perkamo automobilio defektus, tačiau, atsakovui neinformavus apie variklio defektą, ieškovas atlikto tik išorinę automobilio apžiūrą, todėl neturėjo galimybių išsiaiškinti apie esminį automobilio trūkumą – variklio defektą.

52. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog atsakovo parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo iš atsakovo įsigytas automobilis turėjo kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovui nebuvo pranešta apie esminius automobilio trūkumus (variklio defektą), dėl kurių nebuvo galimybės transporto priemonę naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovo įsigytas naudotas automobilis netrukus po jo įsigijimo turėjo tokių kokybės trūkumų, kad jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai, šie trūkumai buvo nustatyti ir specialistų (2020 m. lapkričio 26 d. MB „Babservisas“ atlikta transporto priemonės apžiūra). Aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovui sutarties sudarymo metu, nes automobilį jis pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau.

53. Darytina išvada, jog ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti automobilio trūkumų (variklio defekto), kurie konstatuoti tik detalios apžiūros metu, ir negali prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus apie mėnesiui laiko nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems prarastą galimybę jį eksploatuoti ir naudoti pagal tikslinę paskirtį, ieškovas (pirkėjas) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

54. Kaip jau minėta, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas buvo pasyvus, neprašė skirti ekspertizės, neteikė prašymų dėl duomenų, įrodymų išreikalavimo, nesinaudojo kitomis procesinėmis teisėmis, t. y. minėtų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo.

55. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jokių leistinų įrodinėjimo priemonių apie didesnį alyvos suvartojimą po 2020-10-22 sutarties sudarymo ieškovas nepateikė; taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad variklį reikėjo papildyti alyva; nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pirko alyvą, o jeigu pirko, tai neaišku, kokią alyvą pirko, ar pagal savo technines savybes nupirkta alyva buvo tinkama tokios markės ir tokio modelio automobiliams. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl, atsakovo vertinimu, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes dėl didesnio alyvos suvartojimo, alyvos įsigijimo ir jos papildymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovo pakeisti automobilio tepalai galėjo lemti automobilio defektus. Byloje nustatyta, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo esminių trūkumų, ieškovas apie esminius transporto priemonės trūkumus nežinojo ir negalėjo žinoti, o atsakovas apie šiuos trūkumus ieškovo neinformavo.

56. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2020-07-28 UAB „Telšių techninės apžiūros centras“. Pasisakydamas dėl privalomosios techninės automobilio apžiūros, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apžiūra buvo atliekama ne atsakovo, o ankstesnio automobilio savininko; privalomoji techninė automobilio apžiūra buvo atlikta 2020 m. liepos 28 d., automobilis atsakovui su variklio defektu buvo parduotas vėliau, t. y. 2020 m. spalio 12 d., tad techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumų nebuvimą; privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme.

57. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai ir dėl to, kad ieškovas jokiomis leistinomis formomis neinformavo atsakovo apie ketinimą defektuoti ginčo automobilį, nesudarė galimybių tiesiogiai dalyvauti automobilio defektavime, stengėsi automobilį defektuoti taip, kad šiame procese nedalyvautų atsakovas, o tai reiškia, kad buvo pažeistos atsakovo teisės. Byloje nustatyta, kad MB „Babservisas“ 2020 m. lapkričio 11 d. buvo nustatytas variklio defektas. Ieškovas, prieš pristatant automobilį į servisą, atsakovui jo nurodytu (skelbime dėl parduodamo automobilio) kontaktiniu numeriu 2020 m. lapkričio 9 d. išsiuntė žinutę, kad įsigytas automobilis sugedo ir jis 2020 m. lapkričio 10 d. bus pristatytas į automobilių servisą MB „Bamservisą“, kur bus atlikta jo patikra, tačiau atsakymo iš atsakovo ieškovas negavo. Apeliaciniame skunde atsakovas pats nurodė, kad 2020-11-09 telefonu kalbėjo su ieškovu, bandė aiškintis, kas sugedo, vadinasi buvo informuotas apie atsiradusį gedimą. Atsakovas atsisakė (nereaguodamas į kvietimus atvykti į defektaciją) dalyvauti apžiūroje ir defektų nustatyme, o aplinkybės, jog ieškovas prieš automobilio variklio defektaciją kvietė atsakovą atvykti į autoservisą, nepaneigė jokiais įrodymais.

58. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog neaišku, kodėl sprendimu iš jo buvo priteistos visos variklio defektų šalinimo išlaidos, kurios visiškai nesusijusios su „uždegusiais stūmoklių žiedais“. Ieškovo pateiktos patirtos išlaidos, susijusios su automobilio variklio remontu, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su variklio didesniu alyvos sunaudojimo kiekiu. Atsakovo vertinimu, teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovo naudai priteisė 1 115,98 Eur, kadangi automobilio variklio alyvos didesnis suvartojimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su cilindrų variklio galvutės defektu ar / arba variklio galvutės remontu, su alkūninio veleno riebokšlio pakeitimu, su paskirstymo grandinės komplekto pakeitimu, su pakeistu stūmokliu, su alyvos, filtro, antifrizo ir aušinimo skysčio pompos pakeitimu, su variklio tarpinių komplekto pakeitimu.

59. Iš pateikto MB „Bamservisas“ apžiūros akto nustatyta, jog išardžius variklį buvo rasta, kad stūmoklių tepaliniai žiedai yra uždegę bei užsikišusios alyvos nubėgimo skylutės, dėl to buvo atlikti šie darbai – cilindrų galvutės remontas, stūmoklių žiedų keitimas, pakeisti variklio tarpinių komplektas, alkūninio veleno riebokšlis, antifrizas, variklio alyva, varikio alyvos filtras, paskirstymo grandinės komplektas, atlikta hermetika, pakeisti stūmokliai bei aušinimo skysčio pompa. Ieškovas už nustatyto variklio defekto remonto darbus sumokėjo 1930,00 Eur (cilindrų galvutės remontas – 150,00 Eur, stūmoklių žiedų keitimas – 575,96 Eur, variklio tarpinių komplektas – 201,20 Eur, alkūninio veleno riebokšlis – 48,21 Eur, antifrizas – 28,00 Eur, variklio alyva – 40,00 Eur, varikio alyvos filtras – 15,39 Eur, paskirstymo grandinės komplektas – 329,26 Eur, hermetikas – 8,86 Eur, stūmoklis – 475,88 Eur, aušinimo skysčio pompa – 57,24 Eur). 2021 m. birelio 11 d. MB „Bamservisas“ paaiškinime dėl atliktų darbų pagal apžiūros aktą nurodyta, kad tais atvejais, kada nustatoma, kad stūmoklių tepaliniai žiedai yra uždegę bei užsikišusios alyvos nubėgimo skystis, nurodytos detalės pagal gamintojo rekomendacijas turi būti pakeistos, kad šis defektas būtų visiškai pašalintas.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atlikto remonto masto reikalingumą, taip pat nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų pateiktą paaiškinimą, defektacijos aktą, sąmatą, sąskaitas. Atsakovas nepateikė jokių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nuginčijančių ar paneigiančių įrodymų, apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl remonto darbų, vadovaujasi savo asmenine pozicija. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių atlikto remonto masto reikalingumą, kad nustatytas variklio defektas būtų pašalintas, todėl spręstina, kad byloje esant įrodymams apie ieškovo patirtas išlaidas, šalinant nustatytą variklio defektą, reikalavimas iš atsakovo priteisti 1 930,00 Eur išlaidas yra pagrįstas.

61. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas automobilio variklio remonto išlaidas, vadovavosi vien tik ieškovo pateiktais rašytiniai įrodymai, nors turėjo ir privalėjo įvertinti detalių nusidėvėjimą ir jo vertę išminusuoti iš apskaičiuotos kainos. Teismas, skaičiuodamas ieškovui priteistino remonto išlaidų dydį, privalėjo vertinti automobilio nusidėvėjimą, nes naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas, siekdamas gauti visą patirtų remonto išlaidų kainą, pasigerintų automobilio kokybę pardavėjo sąskaita, pažeistų pardavėjo teises.

62. Šiuo atveju visiškai sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, jog reikalavimo taikyti detalių nusidėvėjimą atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nekėlė, jokių įrodymų dėl kitokio nuostolių dydžio neteikė, savo abejonių jokiais įrodymais negrindė, sumažinti priteistinų nuostolių dydį neprašė, ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo nebuvo nagrinėjama. Be to, atsakovas nepagrindė, kokiais oficialiais šaltiniais remiasi, darydamas skaičiavimus dėl nusidėvėjimo, skaičiuoja galimą paties automobilio vertės sumažėjimą, o ne jo detalių nusidėvėjimą.

63. Apeliaciniame skunde atsakovas pažymėjo, jog teismo padarytos tikėtinos išvados, kad ieškovas atsakovui sumokėjo ne 4 000,00 Eur, o 6 400,00 Eur, prieštarauja CPK 5 straipsniui, CK 6.189 straipsnio 1 daliai, nes materialaus reikalavimo nei ieškovas, nei atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė. Teismas, nors ir darydamas tikėtinas išvadas apie neteisingai transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą naudoto automobilio kainą, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, neleistinai peržengė ieškinio reikalavimo ribas, todėl, atsakovo vertinimu, iš skundžiamo sprendimo turi būti pašalintos išvados apie esą nustatytą tikrąją parduoto automobilio kainą.

64. Pasisakydamas dėl automobilio kainos, teismas nurodė, jog esant byloje duomenims apie atsakovo 2020 m. spalio 12 d. įsigytą automobilį už 4 000,00 Eur ir tokios pačios sumos nurodymas 2020 m. spalio 22 d. su ieškovu sudarytoje transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje leidžia pripažinti esant labiau tikėtiną ieškovo nurodytą aplinkybę, kad už ginčo automobilį ieškovas sumokėjo jo nurodytą sumą, o 2020 m. spalio 22 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodant 4 000,00 Eur sumą, buvo siekta išvengti / sumažinti privalomus mokesčius. Teismas pažymėjo, kad nustatyta labiau tikėtina aplinkybė dėl tikrosios automobilio pardavimo kainos esminės reikšmės neturi, kadangi UAB „Autobolidas“ pateiktame rašte nurodė, jog jokie esminiai automobilio trūkumai nebuvo nustatyti, atsakovas apie variklio defektą prieš pasirašant sutartį ieškovo neinformavo, ieškovui apie šį defektą tapo žinomo po sandorio sudarymo, 2020 m. lapkričio 11 d. pristačius automobilį išsamiai apžiūrai, todėl laikytina neįrodytu, kad atsakovas ieškovui suteikė 2 800,00 Eur nuolaidą už MB „Bamservisas“ nustatytą variklio defektą ir tokios sumos įskaityti, vertinant pagrįstas automobilio defektų šalinimo išlaidas, nėra pagrindo.

65. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog net ir tuo atveju, jeigu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies būtų pašalintas teiginys – esant labiau tikėtiną ieškovo nurodytą aplinkybę, kad už ginčo automobilį ieškovas sumokėjo jo nurodytą sumą, o 2020 m. spalio 22 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodant 4 000,00 Eur sumą, buvo siekta išvengti / sumažinti privalomus mokesčius, likusi sprendimo motyvacija bei argumentacija išliktų nepakitusi, t. y. išliktų nepaneigtos nustatytos aplinkybės, kad ieškovo iš atsakovo įsigytas automobilis turėjo kokybės trūkumų, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovui nebuvo pranešta apie esminius automobilio trūkumus (variklio defektą), dėl kurių nebuvo galimybės transporto priemonę naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad aplinkybės, susijusios su už automobilį sumokėta kaina, pirmosios instancijos teismo buvo nurodytos ne formuluojant tam tikras išvadas, galinčias daryti poveikį byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teisėms arba pareigoms, bet siekiant geriau atskleisti šioje byloje kilusio ginčo kontekstą ir kompleksiškumą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo iš skundžiamo sprendimo pašalinti aplinkybes, susijusias su neteisingai 2020-10-22 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta kaina, nes atsakovas ieškovui automobilį pardavė už 4 000,00 Eur kainą.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

67. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

69. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 1 452,00 Eur, bei 2021 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 1 452,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

70. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

71. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui S. P. iš atsakovo J. G. priteistina 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė