- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2S-1816-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08792-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Refmartus“ ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Refmartus“ atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Pilkoji kopa“ ieškiniu (2025-05-19 CBP-10820) prašė priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – ir atsakovas) 23 240,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas yra nesąžiningas, gali imtis veiksmų dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 23 240,80 Eur sumos, areštuoti atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, o nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose ir/ar kituose bankuose ir/ar kredito įstaigose, ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
4. Teismas sprendė, kad šioje bylos stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
5. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimo suma (23 240,80 Eur) yra didelė, ypatingai kai atsakovas yra fizinis asmuo. Byloje nebuvo duomenų apie atsakovo turimą turtą, šio turto kiekį, dydį bei mąstą. Pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes teismas darė išvadą apie atsakovo galimai nesąžiningus veiksmus, o būtent – atsakovo atsisakymas pateikti duomenis apie bendrovės turtą ir dokumentų buvimo vietą, grynųjų pinigų išėmimas iš banko sąskaitų, daromi pavedimai į asmeninę sąskaitą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atsakovas atskiruoju skundu (2025-05-29 DOK-65217) prašo panaikinti 2025 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20425-752/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1 Teismas nevertino ir nemotyvavo, kokios ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas šioje byloje imsis nesąžiningų veiksmų, sąmoningai siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš jo turto pagal galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės pateiktų duomenų pakanka atsakovo galimam nesąžiningam elgesiui, siekiant išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, konstatuoti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas būtų sudaręs turto perleidimo sandorį, ar kitaip pabloginęs savo turtinę padėtį.
6.2 Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl bendrovės dokumentų nepateikimo, dėl lėšų pervedimo į asmeninę sąskaitą bei lėšų išgryninimą nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nesąžiningas. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė atsakovo nesąžiningus veiksmus, remdamasis ieškinio materialiniams reikalavimams pagrįsti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl jų negalima laikyti nustatytomis šioje procesinėje stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas.
6.3 Objektyvaus turinio aplinkybių, išskyrus ieškinio sumos dydį, kaip pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, ieškovė nenurodė.
7. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui priklausančio turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).
12. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas preliminariai nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, teisingai vertino, kad pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Lietuvos apeliacinio teismas yra išaiškinęs, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
15. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
16. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad: 1) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą; 2) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; 3) jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).
17. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį – šiuo atveju kreditorei (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
18. Apeliantas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kokių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad atsakovas šioje byloje imsis nesąžiningų veiksmų, sąmoningai siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš jo turto pagal galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė atsakovo nesąžiningus veiksmus, remdamasis ieškinio materialiniams reikalavimams pagrįsti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl jų negalima laikyti nustatytomis šioje procesinėje stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai vertinamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apelianto nurodytus argumentus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais teismas grindė atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, susiję tarp šalių kilusiu ginču ir dėl tokių argumentų bus pasisakyta bylą nagrinėjant iš esmės, kadangi jie yra susiję su ieškinio reikalavimais ir negali būti vertinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad atsakovas, siekdamas išvengti ieškovei gal būt palankaus teismo sprendimo vykdymo, bandė nuslėpti ar perleisti savo turimą turtą.
20. Turto arešto paskirtis yra būtent nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų ar kito turto, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su ieškove pagal teismo priimtą procesinį sprendimą, sukaupimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinyje pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių skolininko nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jam nepalankaus teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų.
21. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma (23 240,80 Eur) fizinuiam asmeniui yra didelė, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi teisės aiškinimo, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
22. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė argumentų ar įrodymų, kad atsakovas vengtų vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui kaip fiziniams asmeniui yra didelė, byloje nesant duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos išieškojimo procesui ateityje palengvinti nepriklausomai nuo to, kurio subjekto (veikiančio ar bankrutuojančio juridinio asmens) naudai šis išieškojimas bus vykdomas. Bendrovės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų įmonės kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, kreditorių skirtingi interesai derinami, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Visgi poreikis užtikrinti bendrovės kreditorių reikalavimų operatyvų patenkinimą negali būti vertinamas kaip atsakovų sąžiningumo prezumpciją paneigianti aplinkybė, savaime lemianti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1573-464/2020). Pažymėtina tai, kad viešojo intereso gynimas šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. nešalina ieškovės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens (atsakovo) teises (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1066-370/2019).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Refmartus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.