Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo H. A. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo (toliau – gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu H. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdų bei H. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei H. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo H. A. ir jo gynėjo advokato M. K. apeliacinius skundus.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo H. A. kasacinis skundas, tačiau pakeistos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nekeičiant nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

4. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam H. A.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti H. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse.

5. Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, gynėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti šį sprendimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi gynėjo skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad dar nėra pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, todėl netikslinga nuteistajam H. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kadangi Komisijos Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais argumentais.

II. Skundo prašymai ir argumentai

8. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, kadangi Komisijos Nutarimas paremtas tik deklaratyviais teiginiais, psichologiniais samprotavimais ir prielaidomis, be to, Nutarimui trūksta teisinių argumentų ir konkrečių aplinkybių vertinimo.

9. Skunde nurodoma, kad nuteistasis H. A. per visą laisvės atėmimo bausmės laiką intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis atnaujino (duomenys neskelbtini) išsilavinimo žinias, gerais pažymiais išlaikė (duomenys neskelbtini) egzaminus ir gavo (duomenys neskelbtini). Tai apibūdina H. A. požiūrį į ateitį ir realų siekį keisti elgesį teigiama linkme. Nuteistasis toliau mokosi, savanoriškai moka skolas, teikė prašymus dėl įsidarbinimo galimybės, kreipėsi į įstaigos specialistus dėl individualaus plano vykdymo, dalyvavo prevencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus. H. A. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, po perkėlimo į (duomenys neskelbtini) nebaustas. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini).

10. Iki perkėlimo į (duomenys neskelbtini) nuteistasis atliko reabilitaciją (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu negali jos tęsti, kadangi šios įstaigos nėra (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistasis, perkeltas į (duomenys neskelbtini), nedelsdamas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo galimybės, išreiškė norą lankyti resocializacijos programas. Negauta jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis priklausytų kriminalinei subkultūrai, taip pat nepastebėta kriminalinį elgesį palaikančių, diskriminacinių H. A. nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

11. Darytina išvada, kad nuteistasis ne formaliai, tačiau iš tiesų vykdo visas rekomendacijas ir dalyvauja prevencinio pobūdžio užsiėmimuose, taip pat stebimas aktyvesnis H. A. įsitraukimas į resocializacijos procesą. Kategoriškai nesutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis nemažina savo nusikalstamo elgesio rizikos ir nedaro akivaizdžios pažangos gerindamas savo elgesį. Priešingai, asmuo nuosekliais, daugkartiniais ir įvairiapusiškais veiksmais daro akivaizdžią pažangą.

12. Gynėjas skunde akcentuoja, kad pats baudžiamasis procesas, atlikta reali laisvės atėmimo bausmės dalis buvo pakankamos priežastys H. A. pakeisti gyvenimo būdą, padaryti atitinkamas išvadas griežtai laikytis gero elgesio taisyklių. Tai patvirtina dabartinis nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, todėl nėra jokios būtinybės H. A. izoliuoti nuo visuomenės.

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas atmestinas

13. Patikrinus skundžiamą nutartį ir Komisijos Nutarimą, įvertinus skunde nurodytus argumentus ir motyvus, susipažinus su pateikta nuteistojo asmens byla, daroma išvada, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nuteistajam H. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, priėmė teisingą procesinį sprendimą atmesti gynėjo skundą.

14. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo, tačiau neviršija 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

15. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir reali, o ne formali pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, jog nuteistasis iš tiesų būdamas neizoliuotas nuo visuomenės laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi dėti realias pastangas, kad įrodytų savo siekį taisytis ir ateityje nebenusikalsti, nebekelti grėsmės visuomenei. Realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis turi taip paveikti nuteistąjį, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pasiekti vieni iš svarbesnių bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

16. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su pateikta rašytine medžiaga, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis iš tiesų vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat bausmės atlikimo metu H. A. nuostatos mokytis yra teigiamos (past. – įgyta ne viena profesinė kvalifikacija; pakartotinai įgytas (duomenys neskelbtini) išsilavinimas), asmuo dirbo. H. A. palaiko ryšius su artimaisiais, kas vertintina kaip nuteistojo socialinę integraciją laisvėje galintis palengvinti teigiamas veiksnys. Visos šios aplinkybės (taip pat nurodytos ir gynėjo skunde) iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jų nagrinėjamu atveju neužtenka neginčijamai bei objektyviai išvadai, kad H. A. padarė akivaizdžiai realią pažangą, dėl ko būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

17. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad H. A. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pozityvus, o keistis teigiama linkme asmuo pradėjo tik tuomet, kai pirmą kartą buvo svarstomas lygtinio paleidimo taikymas bei priimtas nepalankus nuteistajam sprendimas. Iš viso bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartų ((duomenys neskelbtini) kartus už šiurkščių pažeidimų padarymą), skatintas (duomenys neskelbtini) kartus. (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad H. A. ne visada gebėjo tinkamai prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Tai vertintina kaip reali rizika, kad asmuo laisvėje gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, jog H. A. praeityje teistas (duomenys neskelbtini) kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kartą, o nagrinėjamu atveju inkriminuotus sunkius nusikaltimus padarė taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, nuteistasis H. A. ne kartą buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų, tačiau probacijų laikotarpiais padarydavo naujas nusikalstamas veikas ir sistemingai pažeisdavo taikomų probacijų sąlygas, kas patvirtina, jog nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, nesugeba tinkamai laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti jam paskirtų įpareigojimų ir valstybėje galiojančių įstatymų.

18. Minėtoje (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesį įtakoja taip pat ir šie dinaminiai veiksniai: gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialios veiklos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Pažymėtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. H. A. elgesio reali korekcija teigiama linkme galima, tačiau nuteistasis nededa pakankamai pastangų sumažinti dinaminių veiksnių kiekį, kurie būtent ir sudaro didelę riziką, jog asmuo, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos taikant lygtinį paleidimą, toliau gali nusikalsti. Svarbu ir tai, kad nustatyti vos du nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie būdingi didžiajai daliai nuteistųjų ir nėra niekuo išsiskiriantys, bei kurie negali atsverti nustatytų 5 statinių ir 7 dinaminių kriminogeninių veiksnių. Tik padaręs realią, o ne formalią pažangą mažindamas šiame punkte nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis H. A. gali tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

19. Nagrinėjamo atvejo kontekste negalima konstatuoti, kad nuteistasis iš tiesų padarė akivaizdžią bei realią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų jokių abejonių, jog H. A. nebus pavojingas visuomenei. Skundą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių, kad šiuo metu atlikta bausmės dalis iš tiesų pakeitė nuteistojo mąstymą ir požiūrį į gyvenimą teigiama linkme, bendrosios tvarkos ir įstatymų laikymąsi. Šiuo metu H. A. sąlyginai trumpalaikis pozityvus elgesys (past. – vertinant visą atliktos bausmės laikotarpį bei asmens elgesio dinamiką) įkalinimo įstaigoje neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad jis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę bei nenusikalsti, kadangi išlieka reali recidyvo tikimybė, t. y. kol egzistuos didžioji dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių (past. – kuriuos panaikinti yra daug lengviau nei statinius ir tai priklauso praktiškai tik nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje), tol išliks reali naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė. Be to, gynėjo skunde akcentuojamas teigiamas H. A. elgesys pataisos įstaigoje nėra išskirtinis, kadangi tinkamai atlikti laisvės atėmimo bausmę, laikytis nustatytų elgesio ir drausmės taisyklių, siekti keistis teigiama linkme yra ne nuteistojo prerogatyva, o būtent pareiga tiek ir prieš visuomenę, tiek ir prieš valstybėje galiojančius įstatymus. Taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantys asmenys būtų nubausti adekvačiomis, proporcingomis ir teisingomis bausmėmis, kurios mažintų pasikartojančių nusikaltimų tikimybę ateityje, užtikrintų visuomenės saugumą.

20. Akcentuotina ir tai, kad prieš tai Komisija (past. – kaip ir šiuo atveju) vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam H. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad būtent Komisija geriausiai gali įvertinti, ar nuteistasis iš tiesų padarė realią, o ne formalią pažangą. Kaip jau minėta, Komisija jau antrą kartą vienbalsiai nesutiko taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kas vertintina kaip pakankamu pagrindu išvadai, jog nuteistasis daro tik formalią pažangą, kurios vienareikšmiškai neužtenka, jog būtų taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo H. A. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.