- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- TS-53-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00358-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Nuteistasis
- H. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. K. skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RV-25_1233, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam H. A., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. H. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir H. A. paskirta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas H. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. birželio 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atmesti nuteistojo H. A. ir jo gynėjo advokato M. K. apeliaciniai skundai.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo H. A. kasacinis skundas, tačiau pakeistos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nekeičiant nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės.
4. Bausmės pradžia — 2018 m. liepos 16 d., pabaiga — 2025 m. balandžio 24 d. Pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2021 m. liepos 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1233 nutarta netaikyti H. A. lygtinio paleidimo įkalinimo įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu.
5.1. Nutarime nurodyta, jog nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2023 m. balandžio 13 d. – 2 (dveji) metai 11 (vienuolika) dienų. Taip pat nurodyta, kad H. A. Komisijai teikiamas ketvirtą kartą. Nurodyta, jog Komisija 2022 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 58-280 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo bei rekomendavo tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Turimais duomenimis, H. A. vykdė Komisijos rekomendacijas.
5.2. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Praeityje teistas aštuonis kartus. Dabartinis ir ankstesni teistumai susiję su neteisėtu siekiu pasipelnyti, taip pat dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai, todėl pagrįstai nustatomas jo elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptas dėmesys, jog H. A. ne kartą atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ne kartą buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, bet nuteistasis probacijos laikotarpiu įvykdydavo naujas tapačias nusikalstamas veikas ir pažeisdavo probacijos sąlygas. Nusikalto būdamas recidyvistu, o jo padaromi nusikaltimai sunkėja.
5.3. Komisija taip pat atkreipė dėmėsi, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nenuoseklus, jis ne visada gebėjo tinkamai prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio ir bendravimo ypatumų, ne kartą baustas drausmine tvarka, padarė administracinį nusižengimą, nes vartojo psichiką veikiančias medžiagas.
5.4. Taip pat nurodyta, jog nuteistasis negeba tinkamai identifikuoti ryšio tarp kilusių problemų ir kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo, nusikalstamų veikų metu jis buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio. Be to nuteistasis užpildęs savęs vertinimo anketą nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, o tai rodo, kad nuteistasis negeba atpažinti problemų, išskirti pagrindinių kriminogeninių veiksnių, įtakojusių jo kriminalinį elgesį.
5.5. Taip pat nutarime nurodyta, kad šiuo metu H. A. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones (mokosi, nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. kovo 20 d. dirbo tvarkinio pareigose, savanoriškai mokas skolas, kreipėsi į įstaigos specialistus dėl individualaus plano vykdymo, dalyvavo prevencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse). Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika yra vidutinė. Paskutiniu metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą ir pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau, įvertinus ilgą probleminio elgesio patirtį, teigiamo elgesio pokyčiai nėra pakankami, jog būtų galima išlaikyti jų tęstinumą lygtinio paleidimo sąlygomis (a . b., t. II, d. I, b. l. 79-81).
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su komisijos nutarimu nuteistojo H. A. gynėjas advokatas M. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
3.1. Skunde nurodo, kad komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, jog Konstitucinio teismo nutarimuose, Valstybės tarnybos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme suformuluotas imperatyvus reikalavimas, kad priimti sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais, o šiuo atveju nutarimas paremtas tik deklaratyviais, formaliais teiginiais, psichologiniais pamąstymais bei prielaidomis. Nutarime trūksta teisinių argumentų ir konkrečių aplinkybių vertinimo. Atkreipė dėmesį, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstytas ketvirtą kartą, o Vilniaus kalėjime – trečią, tačiau į nutarimą įrašoma visiškai tapati frazė, jog teigiamo elgesio pokyčiai nėra pakankami, nepadaryta reikšminga pažanga. Atstovo manymu, taip pažeistas aiškumo kriterijus. Iš sprendimų nesuprantama, kas komisijos nuomone, galėtų būti vertinama, kaip reikšminga pažanga, kokie teigiamo elgesio pokyčiai turėtų būti pakankami. Todėl susidaro įspūdis, jog komisijos nutarimai priimami neįsigilinus į konkrečiai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, pokyčius po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo, o vadovaujamasi senais ir tais pačiais argumentais.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad Europos tarybos Ministrų Komitetas priėmė specialų teisės aktą, reguliuojantį būtent lygtinio paleidimo taikymo ir vykdymo standartus, t. y. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R (03) 22 dėl lygtinio paleidimo, pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, bet ne išimtimi ar nuteistajam teigiama privilegija.
3.3. Skunde nurodo, jog 2023 m. balandžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1123 nurodyta, jog nuteistasis per visą bausmės laikotarpį intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose, bausmės atlikimo metu atnaujino vidurinio išsilavinimo žinias, gerais pažymiais išlaikė baigiamuosius egzaminus, o tai rodo jo požiūrį į ateitį, siekimą keisti elgesį teigiama linkme. Nurodė, kad nutarime taip pat pažymėta, jog nuteistasis mokosi, savanoriškai moka skolas, nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. kovo 20 d. dirbo tvarkinio pareigose, kreipėsi į įstaigos specialistus dėl individualaus plano vykdymo. Atstovo nuomone, tai, kad nuo 2023 m. kovo 16 d. H. A. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, rodo, jog 2023 m. kovo 16 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimas Nr. NĮ-25-206 perkelti jį į lengvąją grupę akivaizdžiai prieštarauja nutarime padarytai išvadai, jog H. A. nepadarė reikšmingos pažangos.
3.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, nuo 2021 m. lapkričio 23 d., po perkėlimo į Vilniaus kalėjimą, nebuvo daugiau baustas, bausmės atlikimo metu 7 kartus skatintas, o tai, atstovo nuomone, dar kartą paneigia, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo norą keistis rodo ir tai, kad iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą, nuteistasis savo iniciatyva atliko priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre; 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėją dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, išreiškė norą lankyti resocializacijos programas; tiek Pravieniškių kalėjime, tiek Vilniaus kalėjime lankė įvairias terapines grupes, praėjo motyvacinius pokalbius. Po perkėlimo į Vilniaus kalėjimą, H. A. ėmėsi vykdyti ir kitas komisijos rekomendacijas (dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, užsirašė į užsienio kalbos kursus, mokosi ir pan.).
3.6. Skunde atkreipia dėmesį, kad po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis intensyviai dalyvavo užsiėmimuose, todėl įvertinus ankstesnį lygtinio paleidimo komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, darytina pagrįsta išvada, jog H. A. vykdo visas ankstesnes lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas bei dalyvauja prevencinio pobūdžio užsiėmimuose ir stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą.
3.7. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo. Jis perkeltas į Vilniaus kalėjimą kreipėsi dėl įdarbinimo net keturis kartus, bet įdarbintas nebuvo. 2022 m. lapkričio 9 d. įdarbintas tvarkinio pareigoms, iš kurių 2023 m. kovo 20 d. jo paties prašymu atleistas. Nors tą pačią dieną pateikė prašymą įdarbinti pagal jo turimas specialybes, tačiau gautame atsakyme buvo nurodyta, kad pagal prašomas specialybes darbo nėra. skunde nurodoma, kad iki laisvės atėmimo nuteistasis dirbo savo sesės vyro priklausančioje įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „K.“, kurioje lygtinio paleidimo atveju bus vėl įdarbintas. Be to, nuteistasis vykdė individualią veiklą – taksi, taksi automobilių nuomos paslaugas, prekybą lengvaisiais automobiliais, o būdamas laisvėje žada atnaujinti šias veiklas. Atstovo nuomone, kad nepaisant to, jog komisija darė prielaidas, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai gali būti jo pragyvenimo, pasipelnymo šaltiniais, nėra pagrindo tokiai išvadai. Nuteistasis, būdamas laisvėje galės visiškai išlaikyti tiek save, tiek šeimą.
3.8. Skunde taip pat nurodoma, jog iš nuteistojo vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose. Iki bausmės pradžios įsiskolinimai buvo mažinami pagal galimybes, nuteistojo teigimu, padengta apie 9 000 Eur įsiskolinimo. Paties nuteistojo iniciatyva įsiskolinimai atlyginami papildomai, iš darbinių išmokų, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų. Pažymėjo, jog įsiskolinimai turi būti dengiami ir toliau, bet tai įmanoma padaryti tik jam dirbant.
3.9. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą. Jo sesuo patvirtino, kad H. A. galės gyventi pas ją. Be to nuteistasis palaiko glaudžius santykius su savo šeima – sutuoktine ir judviejų mažamečiu sūnumi. Jis planuoja gyventi su jais. Nuteistasis taip pat turi ir kitą mažametį vaiką, su kuriuo taip pat palaiko ryšius ir kuriuo rūpinasi. Taigi, šiuo metu pažeidžiami ir vaikų interesai bei teisė turėti abu tėvus.
3.10. Atkreipė dėmesį, jog nutarime pabrėžti ankstesni nuteistojo teistumai, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų turtinis pobūdis, sunkumas, ankstesni probacijos sąlygų pažeidimai bei, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Tačiau pabrėžė, kad visa tai buvo įvertinta jam paskiriant bausmę.
3.11. Pabrėžė, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes net ir atleidus asmenį lygtinai nuo bausmės, jam taikomos prievartos priemonės – skiriami įvairūs apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus (b. l. 1-7).
7. Skundas pateiktas (teisme gautas 2023 m. balandžio 24 d.) nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino (aktuali įstatymo redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą negauta.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
11. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
12. Nuteistasis H. A., kuriam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) atliko 2021 m. liepos 23 d. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
13. Nuteistajam H. A. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – didelis teistumų skaičius (8); naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; vengė vykdyti teismo skirtus įpareigojimus; terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis; dinaminiai – sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialios veiklos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes; apsauginiai – laisvėje įgyta ne viena paklausi profesinė kvalifikacija; galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu; galimybė dirbti laisvėje (a. b., t. II, d. I, b. l. 77-78).
14. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, būtina įvertinti ne tik formaliuosius pagrindus, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, t. y. taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialines reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
15. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
16. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis su atstovu iš esmės nesutinka su komisijos nutarimu priimtomis išvadomis, motyvuodami tuo, kad priimtas sprendimas nėra aiškus, frazės pasikartojančios, o pats sprendimas nepagrįstas teisiniais argumentais.
18. Nuteistojo atstovas nesutinka su komisijos sprendimu, jog H. A. nepadarė reikšmingos pažangos ir apskirtai neaišku, kas komisijos nuomone galėtų būti vertinama, kaip reikšminga pažanga ir kokie teigiamo elgesio pokyčiai turėtų būti pakankami.
19. Nagrinėjamu atveju iš teisme gautos nuteistojo H. A. asmens bylos ir socialinio tyrimo 2023 m. balandžio 6 d. išvados Nr. RV-25-1123 matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 7 kartus paskatintas: 2019 m. sausio 7 d. nutarimu už aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo veikloje; 2019 m. balandžio 3 d. nutarimu už aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo veikloje, parodytą iniciatyvą ruošiant ir teisėjaujant šaškių turnyre bei Klaipėdos krašto dienai paminėti skirtame stalo teniso turnyre; 2019 m. liepos 3 d. nutarimu už aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones; 2019 m. spalio 4 d. nutarimu už pozityvią veiklą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą; 2021 m. liepos 23 d. nutarimu už daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, už mokymąsi (duomenys neskelbtini) ir baigus 12 klasę; 2023 m. kovo 14 d. sprendimu (a. b., d. II, b. l. 144; a. b., t. I, d. II, b. l. 57; a. b. l. t. I, d. II, b. l. 65; a. b. t. I, d. II, b. l. 73; a. b. t. I, d. II, b. l. 108; a. b. t. I, d. II, b. l. 135; a. b., t. III, b. l. 75). Tačiau taip pat matyti, jog nuteistajam bausmės atlikimo metu skirta 11 nuobaudų: 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu už tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo sulaikytas 11-o būrio gyvenamosiose patalpose ir iš jo rankų paimtas mobiliojo ryšio telefonas; 2018 m. spalio 17 d. už tai, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 10.10 val. buvo pastebėtas bendro pasivaikščiojimo teritorijoje tuo metu, kai pro 4-o lokalinio sektoriaus vartų apačią paėmė keramikinį puodelį; 2020 m. sausio 16 d. už tai, kad 2020 m. sausio 12 d. apie 10 po ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais į gyvenamąją zoną bandė neteisėtai įsinešti artimųjų perduotus daiktus, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu; 2020 m. sausio 31 d. už tai, kad demonstratyviai pozavo foto nuotraukoje, matomoje vietoje nedėvėdamas įstaigos administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka; 2020 m. sausio 29 d. už tai, kad 2020 m. sausio 29 d. apie 10.20 val. vykdant paskirtą drausminę nuobaudą, atsisakė sutvarkyti pasivaikščiojimo teritoriją; 2020 m. vasario 3 d. už tai, kad 2020 m. sausio 31 d. apie 9.06 val. buvo sulaikytas prie Antrojo sektoriaus 20-o būrio prieigų neturėdamas įstaigos direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno leidimo; 2020 m. spalio 5 d. už tai, kad asmens kratos metu nuteistajam iš kelnių kišenės buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas; 2020 m. spalio 9 d. už tai, kad 2020 m. spalio 1 d. apie 13.50 val. prie Antrojo sektoriaus neturėdamas pataisos įstaigos direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno leidimo, kalbino į darbą išvedamus 1-mo būrio nuteistuosius. Nepaisė pareigūno draudimo nebendrauti su 19-o būrio nuteistaisiais ir išeiti iš minėtos teritorijos; 2020 m. gruodžio 7 d. už tai, kad apėjimo metu, pastebėtas rankoje turintis mobiliojo ryšio telefoną; 2021 m. rugpjūčio 20 d. už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.50 val. neplaninės kratos metu 13 būrio virtuvėje, į patalpą nuteistasis atėjo neatsiklausęs be pareigūnų leidimo bei neturėjo matomoje vietoje užsidėjęs kortelės su fotonuotrauka, vardu, pavarde; 2021 m. rugsėjo 15 d. už tai, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. 2 val. užėjus į 13-to būrio 6-tą brigadą, pastebėtas gulintis savo lovoje, o prieš jį įjungtas jam priklausantis televizorius (a. b. t II, d. II, b. l. 1; a. b. t. II, d. II, b. l. 6; a. b. t. II, d. II, b. l. 8; a. b. t. II, d. II, b. l. 58; a. b. t. II, d. II, b. l. 84; a. b. t. II, d. II, b. l. 90; a. b. t. II, d. II, 101; a. b. t. II, d. II, b. l. 167; a. b. t. II, d. II, 173; a. b. t. I, d. II, b. l. 40; a. b. t. I, d. II, b. l. 46). Be to 2020 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0060-ANR_N-9-2020, H. A. nubaustas už tai, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, tuo padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje (a. b. t. II, d. II, b. l. 58). Taigi visa tai rodo, jog nepaisant to, kad nuteistas buvo paskatintas 7 kartus, tačiau taip pat matyti, kad nuteistasis tuo pat metu pažeidinėjo nustatytą tvarką, paskutinį kartą buvo nubaustas 2021 m. rugsėjo 15 d. Visa tai rodo, kad H. A. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pozityvus, o keistis teigiama linkme asmuo pradėjo tik tuomet, kai pirmą kartą buvo svarstomas lygtinio paleidimo taikymas bei priimtas nepalankus nuteistajam sprendimas.
20. Pastebėtina, jog nors nuteistojo atstovas skunde nurodė, kad nuteistasis paskutinį kartą buvo paskatintas visai neseniai – 2023 m. kovo 14 d., kas jo nuomone paneigia, jog nuteistojo elgesyje nėra reikšmingos pažangos. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad paskutinis paskatinimas įvyko po beveik dvejų metų nuo prieš tai buvusio paskatinimo, o iki tol nuteistasis darė nusižengimus. Taigi paskutinio paskatinimo skyrimas negali būti vertintinas kaip ypatingas pasikeitimas nuteistojo pažangoje.
21. Iš pirmiau minėtos socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis pakankamai aktyviai dalyvauja 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytame nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plane Nr. 102-182 numatytose elgesio pataisos programose bei priemonėse. Tačiau įvertinus individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių vykdymo analizę dar kartą pastabėtina, kad iš esmės H. A. jas vykdyti pradėjo ir intensyviai dalyvauti užsiėmimuose pradėjo tik nuo 2022 metų, o iki to laiko per daugiau nei 3 metus sudalyvavo vos keliuose užsiėmimuose.
22. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog galima teigti, kad iki suėmimo nuteistasis turėjo teisėtą pajamų šaltinį, tačiau tai jo nestabdė daryti nusikalstamas veikas, siekiant finansinės naudos. Jis mokosi, trumpais laikotarpiais dirbo. Be to iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad iš paskutinio darbo paprašė būti atleistas, nors žinojo, kad turi vykdomųjų bylų. Nuteistojo atstovas skunde pažymėjo, kad nuteistasis atlygino apie 9 000 Eur, tačiau byloje tokių duomenų nėra, tokių duomenų ir kaltinamasis nepateikė.
23. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad galima teigti, jog nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais ir tai gali būti vertinama, kaip nuteistojo socialinę integraciją laisvėje palengvinantis veiksnys. Tačiau taip pat nurodyta, kad H. A. gyvenimo stilius pasižymi kriminaliniais bruožais (sąmoningas nusikaltimų vykdymas, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Taip pat nurodyta, kad pagal turimus duomenis teigtina, jog nuteistasis nelinkęs apsvarstyti savo elgesio pasekmių, turėjo kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumų, o tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu.
24. Skunde nurodoma, kad nuteistasis būdamas laisvėje nori gyventi su sutuoktine ir vaikais, tačiau teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šiais metais nuteistojo santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (civilinės bylos Nr. e2-866-1052/2023), iš sprendimo turinio matyti, kad jau seniai jokie glaudūs ryšiai jo su šeima nesiejo.
Motyvuojamoji dalis
25. Teismas, įvertinęs komisijos nutarimo turinį, skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria komisijos padarytai išvadai, iš kurios matyti, kad nepaisant to, jog nuteistasis vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacija, tačiau visgi iki šiol išlieka probleminės sritys, kurios reikalauja tolesnių nuteistojo pastangų, kartu taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei neišsiskyrė ypatingai geru ir nepriekaištingu elgesiu.
26. Nuteistojo atstovas skunde pažymėjo, jog nutarime atkreiptinas dėmesys į ankstesnius teistumus, ankstesnį probacijos sąlygų pažeidimus. Tačiau, teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei, priešingai nei nurodo nuteistasis, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
27. Nuteistojo atstovas skunde akcentuoja, kad vadovaujantis Komisija priimdama nutarimą nepaisė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R (03) 22 dėl lygtinio paleidimo (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“), lygtinis paleidimas negali būti išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Sutiktina, su šiuo skundo argumentu, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas.
28. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
29. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą, pažymi, kad nors nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, palaiko glaudžius santykius su artimais giminaičiais, taip pat stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visetas, kuris šiuo metu nėra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
30. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kaip minėta, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką bei įvertinti ar nuteistasis savo veiksmais įrodė, kad ateityje nenusikals. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistasis praeityje nuo jauno amžiaus darė nusikalstamas veikas, jis teistas 8 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Šios laisvės atlikimo metu net 11 kartų jam buvo paskirtos nuobaudos, taip pat jis padarė vieną administracinį nusižengimą. Nors nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau per beveik 5 metų laisvės atėmimo bausmės laikotarpį jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi – vidutinė. Iš esmės matyti, kad nuteistasis tik paskutiniu metu deda pastangas pasikeisti, aktyviai dalyvauti programose pradėjo nuo 2022 m. Skunde nuteistojo atstovas pasisako, jog nesupranta, kokie teigiamo elgesio pokyčiai turėtų būti pakankami, tačiau įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, jų nekartojant, spręstina, jog nagrinėjamu atveju, nuteistojo elgesys gerėti pradėjo visai neilgą laiką, iš esmės jo elgesys neišskyrė ypatingai geru ar pavyzdingu. Taip pat, nors nuteistojo atstovo nuomone, nuteistojo perkėlimas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, rodo nuteistojo pažangą jo elgesyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis perkeltas tik 2023 m. kovo 16 d.
31. Įvertinus išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, jog nėra pagrindo nuteistojo dedamų pastangų laikyti akivaizdžiai pakankamomis, jos nebuvo nuoseklios, todėl nuteistasis, toliau vykdydamas komisijos teikiamas rekomendacijas, gali įrodyti, kad šios pastangos nėra trumpalaikės bei turi toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, dėti pastangas darbinėje veikloje, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai yra nepakankami, jog būtų skirtas lygtinis paleidimas, todėl dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų H. A. adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistasis bausmės atlikimo vietoje privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šiuo metu nuteistajam H. A. paskirtos bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl H. A. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo H. A. atstovo advokato M. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1233, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.