Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. A., E. P., P. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

- G. Š. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas;

- D. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (3 veikos), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas;

- E. Š. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Skunde pažymi, kad šioje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. Š. ir D. R. 5 000 Eur neturtinei žalai, 799,40 Eur turtinei žalai atlyginti. Kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai dėl patirtų sužalojimų, taip pat dėl išlaidų medikamentams ir medicinos paslaugoms, sugadinto turto. Nepaisant pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti civilinį ieškinį nurodydamas, kad byloje esančių duomenų nepakanka pripažinti, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikaltimą.

3.7. Skunde P. P. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nepateikti įrodymų vertinimo motyvai bei išsamios išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo. Nuosprendis priimtas pirmenybę teikiant prieštaringiems išteisintųjų parodymams, jų neanalizuojant kitų įrodymų kontekste. Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl pirmenybę teikia išteisintųjų prieštaringiems parodymams ir kodėl atsisakė vertinti jų parodymus objektyvių medicinos specialistų išvadų bei kitų rašytinių įrodymų kontekste.

6. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Vaidotė Žižienė (toliau – Prokurorė) prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- G. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. A.) ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. P.) ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimus - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nebendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiaisiais; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

- E. Š. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimus - tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nebendrauti pačiai ar per kitus asmenis su nukentėjusiaisiais; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- D. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. A.) ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. P.) ir paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. P.) ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirti įpareigojimus - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nebendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiaisiais; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalimi, BK 71 straipsniu, D. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

- nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti A. A. solidariai iš G. Š., E. Š. ir D. R. 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

- nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti P. P. solidariai iš G. Š. ir D. R. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 178,40 Eur turtinės žalos atlyginimą;

- nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti E. P. iš D. R. 1500 Eur neturtinės žalos ir 58,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

4.7. Nustatyta, jog nukentėjusiesiems E. P. ir P. P. dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. A. sužalojimai nekonstatuoti, tačiau jis dėl G. Š., E. Š. ir D. R. prieš jį panaudoto smurto jautė fizinį skausmą. Akivaizdu, jog nukentėjusiesiems turėtų būti kompensuota už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą, fizinį skausmą. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sužalojimo mastą, žalą padariusių asmenų kaltę, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose (nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti). Prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju manytina, kad pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per dideli, neatitinkantys sukeltų pasekmių, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei tokio pobūdžio bylose formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl turėtų būti mažinami. Nukentėjusiosios E. P. ieškinys dalyje dėl 58,40 Eur turtinės žalos atlyginimo už išlaidas gydymuisi ir užmokestį už savarankiškai atliktą teismo medicinos tyrimą yra pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. Nukentėjusiojo P. P. ieškinys dėl 799,40 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - dėl išlaidų už vaistus, savarankiškai atliktą teismo medicinos tyrimą ir durų spynos pakeitimą tenkintinas visiškai, dalyje dėl 621 Eur turtinės žalos atlyginimo naujiems prieškambario baldams įsigyti, atmestinas, nes nenustatyta, kad ši žala padaryta kaltinamųjų veiksmais.

8. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokurorė ir nukentėjusieji prašė apeliacinius skundus tenkinti skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais. Išteisintieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

9. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžiu metu protokoline nutartimi teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą byloje ir nutarė apklausti papildomus liudytojus, t. y. I. R. (J.), L. S., G. B., N. K. bei išteisintuosius. 2023 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu apklaustas išteisintasis G. Š. parodė, jog parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, juos prisimena. Išteisintasis parodė, kad nugriuvimas nukentėjusiojo tėvų bute buvo paskutinė stadija, jis su A. A. tampėsi už marškinėlių, gavosi mosikavimasis. G. Š. teigė, kad jis daugiau nukentėjo už apeliantą A. A., tarp jų buvo pasistumdymai. Teismui pagarsinus išteisintojo G. Š. parodymus, jis papildė, jog jie su nukentėjusiuoju A. A. stovėdami grūmėsi, besitampydami papuolė į A. A. butą, koridoriuje dar tampėsi. Išteisintasis atsakydamas į gynėjo advokato Tomo Vildžiūno klausimus nurodė, jog pirmas smūgį sudavė apeliantas A. A., o išteisintojo bute triukšmo tikrai nebuvo, G. Š. su kitais bute buvusiais asmenimis tik kalbėjosi, nebuvo jokių šokių. Į tikslinamąjį kolegijos nario teisėjo Vaido Vasiliausko klausimą išteisintasis atsakė, kad iš pradžių su A. A. pasitampė, vėliau prasidėjo mosikavimas rankomis, kai abu parkrito, jie vienas kitam suduodavo pakaitomis. Išteisintasis nukentėjusiajam sudavė į petį, gal į veidą pataikė, tiksliai neatsimena, nors buvo neblaivus, tačiau neblaivumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Išteisintasis parodė, jog A. A. paskambino į jo buto duris ir sakė netriukšmauti, jis G. Š. susmūgiavo ir išprovokavo konfliktą, o taip pat nukentėjusysis puikiai žinojo, jog tiek išteisintasis, tiek kiti buvę bute asmenys buvo neblaivūs. Į medikus G. Š. nesikreipė, nes jam reikėjo į reisą, atvykę medikai apžiūrėjo, kad jo akis sumušta. Išteisintasis nurodė, jog jo veidas ir akis buvo pamušti bei jam ant kūno buvo sumušimai, kuriuos matė tiek atvykę policijos pareigūnai, tiek medikai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje apklaustas išteisintasis D. R. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 113, nurodė, jog pasilieka prie savo pirmų parodymų. Kai išteisintasis išėjo iš buto, nukentėjusysis A. A. stovėjo prie durų, buvo tamsu. Teismui pagarsinus D. R. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 106), jis nurodė, jog būna, kad atsimena, būna, kad neatsimena, o jo parodymai teisingesni tie, kurie duoti apklausiant pirmosios instancijos teisme. Apygardos teisme 2023 m. lapkričio 9 d. apklausiant išteisintąją E. Š., pastaroji nurodė, jog buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, teismui pagarsinus jos parodymus, esančius baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 10-11, E. Š. parodė, jog pagarsinta jos apklausa teisinga. Papildomai išteisintoji nurodė, jog jai išėjus iš buto, asmenų laiptinėje jau nebuvo, jie buvo nukentėjusiųjų buto koridoriuje, ten buvo tamsu. Ji matė, kad stovėjo jos vyras G. Š., senolis ir senolė, kurie draskė jos vyrą, nebuvo jokių keiksmų. E. Š. ne iš karto pavyko išeiti, išėjo tik kai pavyko pradaryti duris, prie išteisintosios asmenys nugriuvę nebuvo, jie stovėjo, o G. Š. stipriai laikė A. A., senolė draskė ir rėkė, jog paleistų jos sūnų, kuris atrodė įsismarkavęs bei draskėsi. Išteisintoji nurodė, jog smūgių nematė, tik matė, kaip jos vyras laikė A. A.. Minėtame teismo posėdyje apklausta liudytoja I. R. (J.) parodė, jog įvykio neatsimena, į gynėjo advokato Edgaro Jautakio klausimą, ar turi interesą parodymus užrašyti kitaip nei parodo apklausiamieji, nurodė, jog ne, ji rašo tai ką pasakoja asmenys. Asmenys pasakoja kas nutiko, o jei yra neaiškumų – pareigūnė perklausia, po apklausos asmenys perskaito savo apklausą ir pasirašo. Apklausta liudytoja N. K. parodė, kad pavadavo kolegę B. ir ikiteisminio tyrimo metu atliko vieną apklausą, susipažinusi su pareiškimu sutikslino neatitikimus (buvo nurodytas netikslus butas, adresas), ji patikrino įtariamųjų butą, nukentėjęs nurodė, kad buvo sumuštas, o taip pat jis nurodė, kad mušė jo tėvus. Pareigūnė taip pat atliko įtariamųjų apklausas, nei vienas iš įtariamųjų kaltės nepripažino, rašė tai, ką jie nurodė, įtariamieji sakė, kad sako tiesą, nemeluoja, o tai patvirtino savo parašais. Nei vienas iš apklausiamųjų nepripažino, kad vartojo smurtą A. A. atžvilgiu. Į tikslinamąjį gynėjo advokato Edgaro Jautakio klausimą liudytoja parodė, kad detalizavo butą, A. A. nurodė, kad tyrėja jį apklausdama jo nesuprato, tėvų nematė, kad muštų, o vėliau nurodė, kad jį apklaususi tyrėja blogai suprato rašydama apklausą ir nenurodė, kad tėvus mušė. Į tikslinamuosius gynėjo advokato Tomo Vildžiūno klausimus liudytoja parodė, kad A. A. parodymus davė lietuvių kalba, abejonių dėl jo kalbos supratimo nekilo, viską normaliai pasakojo. Į gynėjo klausimą, ar G. Š. asmeniškai tyrėjai perdavė foto nuotraukas dėl savo sužalojimo, atsakė, jog gal išteisintasis foto nuotraukas atsiuntė elektroniniu paštu, bet byloje jos tikrai buvo. Pirminės įtariamųjų apklausos metu minėtas foto nuotraukas rodė ar telefone, ar fiziškai, negali atsakyti. 2023 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. B. nurodė, jog tiksliai ikiteisminio tyrimo aplinkybių neprisimena, nes tai buvo prieš kelerius metus, nukentėjusysis A. A. pirmosiose apklausose buvo be atstovo advokato, vėliau buvo advokatas, dėl to buvo kviečiamas papildomai apklausai iškilus kažkokiems klausimams. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo A. A. apklausas, atliktas ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė, jog visas buvo surašyta iš jo žodžių kaip jis pats nurodė. Dėl nukentėjusiojo paminėtų peilių, kuriuos turėjo įtariamieji įvykio metu, tyrėja nurodė, jog konkretizuojant gal ir nepaklausė apie juos. Apklausiama pareigūnė nurodė, jog nukentėjusiojo A. A. parodymai surašyti jo žodžių kaip jis pats sakė. Kieno iniciatyva buvo tikslinamos aplinkybės liudytoja tiksliai negalėjo atsakyti, tačiau parodė, jog apklausos buvo rašomos iš nukentėjusiojo žodžių, jis skaitė iš kompiuterio ir sakė kur reikia pataisyti. Į tikslinamąjį gynėjo advokato Tomo Vildžiūno klausimą dėl tamsių plaukų moters, liudytoja nurodė, jog minėta moteris buvo apklausta, nieko daugiau tiksliai atsakyti negali. Apklausta liudytoja L. T. parodė, jog įvykio vietoje nebuvo, dirbo pajėgų valdyme ir apdorojo įvykį, siuntė į įvykio vietą ekipažą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

10. Iš nukentėjusiųjų bei Prokurorės apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms ir teigiama, jog G. Š., D. R. ir E. Š. atžvilgiu turi būti priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nukentėjusiųjų A. A., P. P. ir E. P. bei Prokurorės apeliacinių skundų argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, sutinka su nukentėjusiųjų P. P. ir E. P. bei Prokurorės skundų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tirdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl G. Š., D. R. ir E. Š. kaltės. Dėl šių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

11. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl kaltinamųjų parodymų

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog G. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, pastarasis teigė, jog pirmąjį smūgį kumščiu jam į akį sudavė nukentėjusysis A. A., ko pasėkoje, pasitraukus P. P., G. Š. su A. A. susigrūmė pirmiausia grumtynės vyko laiptinės aikštelėje, po to P. bute. G. Š. parodymais, senolis (P. P.), kuris buvo jam iš šono, norėjo jam suduoti, tačiau E. Š. jį sutramdė. E. P. G. Š. taip pat matė, ji grasino iškviesti policijos pareigūnus, po šio grasinimo visi išėjo namo. Kai jis apsisuko eiti namo, D. R. ir E. Š. stovėjo laiptinėje. G. Š. teigimu, P. P. nebuvo nukritęs ant žemės, o tarp jo ir P. P. buvo tik toks fizinis kontaktas, kad P. P. jam sudavė per petį. G. Š. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nematė, kad prieš P. P. kas nors būtų naudojęs fizinį smurtą, A. A. už kaklo sugriebęs nebuvo. Išteisintąjį apklausiant bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jis iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, teigdamas, kad smūgį pirmasis sudavė A. A.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu D. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog kaimynui per balkoną paprašius nerūkyti, grįžo į Š. butą, netriukšmavo. Kažkas pasibeldė į duris ir G. Š. išėjo, po kurio laiko išgirdo trinktelėjimą į duris, norėjo išeiti į laiptinę, tačiau durys buvo užremtos, girdėjosi, jog laiptinėje kažkas kalbasi, kai tik buto duris atsilaisvino, jis išėjo į laiptinę. G. Š. stovėjo laiptinėje, o nukentėjusieji savo bute, D. R. išėjus į laiptinę, nuo kažko gavo smūgį į veidą. Apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog nematė su kuo susikibęs yra G., kadangi jis stovėjo pastarajam už nugaros. D. R. teigimu, su A. A. jokio fizinio kontakto neturėjo, nukentėjusiojo P. P. jis nemušė ir nematė, kad kas nors kitas jo atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, E. P. šaukė ir rėkė, prieš ją niekas fizinio smurto taip pat nenaudojo, niekas nukritęs nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas D. R. nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes. Kauno apylinkės teisme apklausiama E. Š. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, o jai išėjus į laiptinę, aikštelėje stovėjo D. R., o jos vyras G. Š. stovėjo ant P. durų slenksčio, G. laikė kažkokį žmogų, o E. P. draskė G. Nukentėjusiojo A. A. ji teigė nemačiusi, į nukentėjusiųjų butą patekusi nebuvo, nes tai jai buvo fiziškai neįmanoma. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme E. Š. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, tačiau skirtingai nei apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog matė, kad A. A., kurį laikė jos vyras G. Š., atrodė įsismarkavęs bei draskėsi.

13. Vertinant G. Š., D. R. ir E. Š. parodymus tarpusavyje, darytina išvada, jog visi jie įvykio aplinkybes bei mechanizmą parodė skirtingai. G. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog kai su A. A. buvo nukentėjusiojo tėvų buto koridoriuje, jis sulaukė smūgio iš P. P., o besigrumiant G. ir A. ir papuolus į nukentėjusiųjų butą, E. Š. ir D. R. dar nebuvo išėję iš Š. buto, tačiau vėliau parodo, jog žmona atėjo skirti jo su A. A., tempė sutuoktinį, norėjo ištempti iš nukentėjusiųjų buto. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teisme apklausiamas D. R. nurodė, jog jam išėjus į laiptinę, jis matė G. Š. susikibusį su kažkuo, greičiausiai su A. A., negali tiksliai pasakyti, nes stovėjo jam už nugaros, tačiau patvirtino, jog E. Š. į nukentėjusiųjų butą įėjusi nebuvo ir rėkė, kad nemuštų jos vyro. Taip pat D. R. parodė, jog G. Š. matė tik ant kaimynų buto slenksčio ir nematė, jog jis būtų patekęs į nukentėjusiųjų butą bei patvirtino, jog nei vienas, t. y. nei G. Š., nei D. R., nei E. Š., nebuvo patekę į P. butą. Pirmosios instancijos teisme apklausta E. Š. parodė, jog jos vyras (G. Š.) jai išėjus į laiptinę, stovėjo prie P. buto durų slenksčio ir taip pat paneigė G. Š. versiją, jog jis su nukentėjusiuoju buvo P. bute. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei G. Š., nei D. R. neužsiminė apie nukentėjusiosios E. P. „draskymą nagais“ G. Š., ką parodė E. Š.. Taip pat pažymėtina, jog apklausiama E. Š. neparodė, jog gindama savo vyrą būtų jį tempusi iš nukentėjusiųjų buto, kaip tai nurodė G. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, darytina išvada, kad lyginant išteisintųjų parodymus ir siejant juos į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę, kaip to reikalauja įstatymas, matyti, jog esminės įvykio aplinkybės bei paties konflikto aplinkybės skiriasi, todėl paneigia vieni kitus ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

14. Kaip matyti iš aukščiau aprašyto, nei vienas iš išteisintųjų neneigia, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo, tačiau visi trys neigia savo kaltę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo prasme. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų turinį pažymi, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/ paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas išteisintųjų G. Š., D. R. ir E. Š. parodymus tiek duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek parodymus duodant apeliacinės instancijos teisme, laiko kaip pasirinktą gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės, juo labiau, jog šias jų versijas paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kuri pateikiama žemiau.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (A. A. atžvilgiu)

15. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

16. G. Š., D. R. ir E. Š. buvo kaltinami tuo, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, konflikto su nukentėjusiuoju A. A. metu, G. Š. ranka sugriebus nukentėjusiajam už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavus jam smūgį į galvą ir apie keturis smūgius į veido, kaklo, pečių sritis, besigrumiant su nukentėjusiuoju patekus į jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorių, kur kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. A. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo pačiu metu E. Š. sugriebus rankomis nukentėjusiajam A. A. už plaukų, juos stipriai patempus ir taip laikant apie penkiolika kartų trenkus nukentėjusiojo galvą į sieną, o D. R. sudavus apie septynis smūgius kumščiais nukentėjusiajam į pečius, nugarą, veidą bei spyrus apie keturis kartus nukentėjusiajam į kojas – tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs G. Š., D. R. ir E. Š. pateikto kaltinimo dėl fizinio skausmo A. A. sukėlimo elementus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, jog neįrodyta, kad išteisintieji dalyvavo padarant nusikalstamus veiksmus A. A. atžvilgiu. Prokurorės ir nukentėjusiojo A. A. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog nepagrįstai sureikšminti išteisintųjų G. Š., D. R. ir E. Š. parodymai, kurie procese buvo nenuoseklūs, neatsižvelgta į specialisto išvadą bei pernelyg sureikšmintas nukentėjusiojo A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nenuoseklumas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigiama Prokurorės bei nukentėjusiojo A. A. apeliaciniuose skunduose, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl G. Š., D. R. ir E. Š. inkriminuotų kaltinimų pagrįstumo A. A. epizode, vertino būtent įrodymų visumą, savo išvadas motyvavo, o tai, jog įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to tikėjosi apeliacinių skundų autoriai, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

18. Atsakant į A. A. apeliacinio skundo argumentą, jog nėra pagrindo teigti, kad išteisintieji veikė esant būtinosios ginties sąlygomis, teisėjų kolegija sutinka, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis savo veiksmais nesukėlė nei G. Š., nei D. R., nei E. Š. tokio pavojaus, jog pastarieji turėjo veikti esant būtinosios ginties sąlygoms. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog ši išvada konstatuota skundžiamame nuosprendyje, todėl dėl to ginčo nėra. Nors savo skunde nukentėjusysis teigia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje buvo ignoruota aplinkybė, kad pranešus apie įvykį, ikiteisminio tyrimo institucijos nesiėmė jokių veiksmų dėl sužalojimų nustatymo, nesiuntė į gydymo įstaigas, o pateiktus medicinos dokumentus jis privalėjo gauti savarankiškai kreipdamasis pagalbos į medicinos įstaigą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįsta byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tiek iš 2021 m. liepos 17 d., o taip pat ir iš 2021 m. liepos 22 d. A. A. apklausos protokolų matyti, jog pastarasis pats nurodė, jog atsisako medikų pagalbos ir atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, todėl darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentas prieštarauja paties nukentėjusiojo parodytam ikiteisminio tyrimo metu.

19. Iš bylos medžiagos matyti, jog nėra ginčo, kad tarp G. Š., D. R. ir E. Š. ir A. A. nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybių, kuriomis A. A. buvo suduoti smūgiai ir tokiais veiksmais jam sukeltas fizinis skausmas, nematė niekas, išskyrus bylos baigtimi suinteresuotus asmenis – D. R., E. Š., R. P., P. P. bei E. P.. Kaip matyti tiek iš skundžiamo nuosprendžio, tiek iš Prokurorės apeliacinio skundo, akivaizdu, jog nukentėjusiojo A. A. net penkios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei jo parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skiriasi, t. y. nebuvo nuoseklūs. 2021 m. liepos 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. A. parodė, jog kaltinime nustatytu metu jis per balkoną paprašė kaimyno nerūkyti, nes dūmai eina tiesiai į jo tėvų (P. ir E. P.) butą ir atsigulė miegoti, tačiau užmigti negalėjo, nes už sienos garsiai šūkavo moterys ir vyrai. Neapsikentęs triukšmo nukentėjusysis išėjo į laiptinę ir pabeldė į triukšmą keliančio buto duris ir jas atidariusiam vyrui pasakė, jog negali užmigti per triukšmą, o buto šeimininkas pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, sakė, kad išveš į mišką ir netrukus minėtas vyras sugriebė A. A. už kaklo ir sudavė smūgį kumščiu į dešinės pusės smilkinį, ko pasėkoje vyrai susistumdė laiptinėje. Iš minėto buto išėjo moteris ir vyras, jie visi pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, o A. A. tėvams atidarius savo buto duris, konfliktas persikėlė į buto koridorių. Konfliktuojantis kaimynas nukentėjusiajam sudavė apie penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat konflikto metu minėtas vyras sudavė smūgius ir apelianto tėvams. Po konflikto nukentėjusysis pašalinius žmones išstūmė į laiptinę ir uždarė buto duris. Dėl suduotų smūgių jaučia fizinį skausmų, medikų pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 1-5). 2021 m. liepos 22 d. vykusios apklausos metu A. A. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir pirmosios apklausos metu, tačiau nurodė, jog konfliktui persikėlus į nukentėjusiojo tėvų butą, koridoriuje du vyrai ir viena moteris (šviesių plaukų, stambaus kūno sudėjimo) sudavė rankomis smūgius į įvairias kūno vietas. Kur kuris asmuo pataikė A. A. nurodyti nurodė negalintis, nes viskas vyko greitai. Šioje apklausoje nukentėjusysis taip pat papildomai nurodė, kad dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymūs sužalojimai, į medikus nesikreipė ir niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir atsisakė vykti, kadangi jam nepadaryti žymūs sužalojimai (1 t., b. l. 68-71). Trečiosios apklausos metu, kuri vyko 2021 m. rugpjūčio 20 d., nukentėjusysis patikslino, jog kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pradėjo konfliktą laiptinėje, sugriebė jo kaklą iš pradžių abejomis rankomis, nukentėjusysis išsisuko, tada kaimynas sugriebė už kaklo ir sudavė vieną smūgį jam į galvos dešinės pusės smilkinį, ranka suėmė už nukentėjusiojo marškinėlių ties kaklu ir taip laikydamas mosikavosi kumščiu, tačiau ne visus smūgius pataikė, buvo pataikyti smūgiai į įvairias kūno vietas, laiptinėje abu apsistumdė ir tiek A. A., tiek kaimynas laiptinėje buvo nukritę ant žemės. Konflikto dalyviams įgriuvus į nukentėjusiojo tėvų butą, į buto vidų netrukus įsispraudė ir kiti asmenys iš (duomenys neskelbtini) buto. Buvo moteris šviesiais plaukais rankoje turinti kažkokį daiktą, o A. A. atsistojus, moteris jam buvo sugriebusi rankomis už plaukų ir juos stipriai tampė bei taip laikydama už plaukų trenkė jo galvą į sieną apie penkiolika kartų. Taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą vartojo ir kitas žemesnio ūgio vyras, kuris stovėjo jam už nugaros ir kumščiais sudavė apie septynis smūgius į pečius, į nugarą, į veido sritį, o taip pat spyrė daug kartų iš savo kojos į nukentėjusiojo kojas. Į buto vidų buvo užėjusi ir tamsių plaukų moteris, tačiau kokie buvo jos veiksmai, A. A. pasakyti negalėjo. Apklausoje apeliantas taip pat nurodė, kad išeidamas iš buto kaimynas iš rankų išmetė savo marškinėlius ir kažkokį rankoje laikytą daiktą (1 t., b. l. 72-77). Apklausos, vykusios 2021 m. rugsėjo 3 d. metu, A. A. nurodė, jog po įvykio pas gydytojus nesikreipė ir niekur nesigydė, 2021 m. liepos 22 d. apklausos metu atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus, šiuo metu jo sveikata yra pablogėjusi, jaučia skausmus dešinėje rankoje, galvoje ir mano, kad tai yra 2021 m. liepos 17 d. naktį vykusio įvykio pasekmė, todėl prašo išduoti užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 78-80). 2022 m. vasario 24 d. vykusios apklausos metu A. A. parodė papildomas aplinkybes, jog kaimynui atidarius duris pastarasis stvėrė nukentėjusiajam viena ranka už kaklo, kita ranka už marškinėlių, po to sekė nemažiau keturių smūgių rankos kumščiais apeliantui į veido, kaklo bei peties sritis. Sudavus smūgius kaimynui susipynė kojos ir jis slystelėjo bei priklaupė keliais ant grindų laiptinėje, o A. A. nukritęs nebuvo. Nukentėjusysis pats įėjo į tėvų butą ir pro atidarytas buto duris į vidų brovėsi trys asmenys (du vyrai ir viena šviesių plaukų moteris), kurie kumščiais bandė suduoti apeliantui. G. Š. ir E. Š. stvėrė nukentėjusįjį už marškinėlių ir bandė ištempti iš buto į laiptinę. Du vyrai ir šviesių plaukų moteris buvo įsibrovę į apelianto tėvų namus, visi jie vienu metu sudavė smūgius tiek nukentėjusiajam, tiek jo mamai E. P., tiek tėvui P. P., kuris buvo pasilenkęs. Smūgiai visiems nukentėjusiesiems buvo suduodami rankomis. Kai moteris šviesių plaukų buvo sugriebusi A. A. už plaukų ir jo galvą daužė į sieną nemažiau penkiolikos kartų, nukentėjusiojo mama stovėjo tarp minėtos moters ir sūnaus. Viskas vyko labai greitai, visi įsibrovę asmenys bei A. A. su tėvais stovėjo buto koridoriuje, koridoriuje nėra daug vietos, todėl visi buvo vienoje krūvoje, įsibrovę asmenys, t. y. du vyrai ir dvi moterys, sudavinėjo smūgius tiek rankomis, tiek kojomis tiek apeliantui, tiek jo tėvams, kurie bandė sūnų ginti. Smūgiai buvo suduoti tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas (galvą, veidą, pečius, nugarą, kojas). A. A. atžvilgiu smurtą naudojo du vyrai ir šviesių plaukų moteris, tamsių plaukų moteris naudojo fizinį smurtą epizodiškai stumdydama bei tampydama nukentėjusįjį. Kai apeliantas pasiėmė telefoną ir paskambino policijos pareigūnams, išteisintieji tik išgirdę, jog skambinama pareigūnams, išėjo iš buto (1 t., b. l. 87-90). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2022 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu, A. A. parodė, jog kaltinime nurodytoje vietoje bei nurodytu metu, jis pabudo nuo juntamo dūmų kvapo, supratęs, kad dūmų kvapas sklinda iš kaimynų buto per langą jų paprašė nerūkyti. Po pasakymo girdėjosi kaip jie keikėsi, burnojo nukentėjusįjį, kumščiais trankėsi į sieną, kaip emocinis kerštas. Apeliantas girdėjo žodžius, kurie buvo išsakyti jam. Kaimynų bute vyko išgertuvės, tą buvo galima nuspręsti pagal garsus. Viskas tęsėsi valandą, gal ilgiau, kadangi A. A. negalėjo užmigti, neapsikentęs išėjo parūkyti į kiemą. Kieme irgi girdėjosi triukšmas sklindantis ir kaimynų buto, einant namo, prasivėrė kaimynų durys, apeliantas pasakė kaimynams liautis triukšmauti, jie paklausė kas jis toks, pasakė, kad kaimynas. Su nukentėjusiuoju konfliktavo buto šeimininkas G. Š.. Jis, siekdamas parodyti kas jis toks, savo kaire ranka sugriebė nukentėjusiajam už kaklo, jis norėjo įeiti į savo butą, gynėsi, kita ranka bandė prisidengti. Tuo metu G. Š. viena ranka laikė A. A. suėmęs už kaklo, kita ranka smūgiavo į petį, ranką, galvą. Kai alkūne pradarė tėvų buto duris norėdamas įsmukti į butą, tuo metu jo mama buvo prie durų, atidarinėjo duris, išėjo tėvas, kuris gavo krušą smūgių. Mama pradėjo rėkti, užlindo tėvas, G. Š. spyrė jam į krūtinę, visi stumdėsi, tuomet į butą įbėgo išteisintieji. Tuo momentu visi buvo buto viduje, buvo kumščiavimas, stumdymasis. G. Š. nukentėjusįjį vis laikė už kaklo, įėjus į vidų jis vis dar laikė jį už gerklės ir tuo metu įspyrė tėvui į krūtinę. D. R. mušė ir A. A., ir jo mamą E. P.. Mama rėkė jį paleisti, nukentėjusysis susmuko ant lovos vos atgaudamas kvapą, tuo metu D. R. buvo kambaryje. Buto koridoriuje G. Š. laikė A. A. už gerklės, mama įlindo tarp sūnaus ir G. Š. bandydama ginti, per metrą nuo jų buvo D. R., kairėje už jo E. Š.. Kai G. Š. spyrė tėvui P. P., E. Š. buvo buto tarpdury, ji stengėsi, siekė sugriebti A. A., mamą, draskė jo marškinėlius, suėmusi už plaukų trankė jo galvą į sieną, tuo metu G. Š. visą laiką laikė jį už kaklo. E. Š. veiksmai buvo tokie: ji nukentėjusiojo galvą traukė į save, trankė į sieną, o jis mėgino išsisukti. D. R. tuo metu buvo kairėje pusėje, koridoriuje, jis spirdavo tai A., tai mamai, tai tėvui kam pakliuvo. Kai D. R. ėjo, spardė, mama stovėjo pusmetrio atstumu nuo nukentėjusiojo kairėje, tėvas dešinėje, viskas vyko buto koridoriuje.

20. Kaip matyti iš aukščiau aprašyto, nukentėjusysis A. A. visų savo apklausų metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nurodė skirtingas aplinkybes – tiek paties pirmojo susidūrimo su G. Š., tiek asmenų, dalyvavusių konflikte skaičių, tiek išteisintųjų naudojamo fizinio smurto mechanizmo. Pavyzdžiui, vienoje apklausoje apeliantas nurodo, jog išteisintieji turėjo su savimi jam nežinomus daiktus rankose, pirmoje apklausoje (2021 m. liepos 17 d.) teigia, jog jo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo vienas asmuo, penktoje apklausoje (2022 m. vasario 24 d.) nurodo, jog jį mušė trys asmenys, o ketvirtas asmuo jį stumdė. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo A. A. parodymų patikimumą konstatuoja, jog jų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai bei pažymi, jog asmens kaltei pagrįsti parodymai turi būti nuoseklūs, objektyvūs ir sudaryti loginę seką.

21. Iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 6 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog specialistė S. B., atlikusi tyrimą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos G. Č. 2021 m. rugsėjo 3 d. užduotį, nustatė, jog A. A. jokie objektyvūs sužalojimai nekonstatuoti, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 97-98). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje apklausus tyrėją G. B. (buvusią Č.), ji parodė, jog visos nukentėjusiojo A. A. apklausos buvo rašomos iš jo žodžių, jis parodymus perskaitė kompiuteryje. Į teismo klausimą, ar minėta pareigūnė klausė nukentėjusiojo, kodėl jis keičia parodymus, ji atsakyti negalėjo, nes neatsimena. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. vasario 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. M., kuri atliko kitų nukentėjusiųjų apžiūrą bei surašė specialisto išvadas, nurodė, jog jei nukentėjusiojo galva ne mažiau penkiolikos kartų būtų daužoma į sieną, gali būti ir be matomų išorinių sužalojimų žymių, tačiau nagrinėjamu atveju ji nieko nerado, o dažniausiai būna, jog specialistai randa ir nubrozdinimų, ir poodinių kraujosruvų bei žaizdų. Sužalojimai padaromi veikiant jėga, bet panaudojant mažesnę jėgą gali ir nelikti išorinių sužalojimų, tačiau jokių vidinių pasekmių nebuvo užfiksuota dokumentuose. Taigi, kompleksiškai vertinant teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos specialistės paaiškinimus ir kitus įrodymus, aptartus šiame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė in dubio pro reo principą, kurio esmė yra ta, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kadangi nukentėjusiojo A. A. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nėra pagrindo išvadai, jog G. Š., D. R. ir E. Š. veikdami bendrininkų grupėje, konflikto su nukentėjusiuoju A. A. metu, G. Š. ranka sugriebus nukentėjusiajam už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavus jam smūgį į galvą ir apie keturis smūgius į veido, kaklo, pečių sritis, besigrumiant su nukentėjusiuoju patekus į jo buto koridorių, kur kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. A. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo pačiu metu E. Š. sugriebus rankomis nukentėjusiajam A. A. už plaukų, juos stipriai patempus ir taip laikant apie penkiolika kartų trenkus nukentėjusiojo galvą į sieną, o D. R. sudavus apie septynis smūgius kumščiais nukentėjusiajam į pečius, nugarą, veidą bei spyrus apie keturis kartus nukentėjusiajam į kojas, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, visiškai pritartina pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog G. Š., D. R. ir E. Š. išteisintini dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo (A. A. epizode), neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas dalyje, o nukentėjusiojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (P. P. atžvilgiu)

22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, G. Š. ir D. R. buvo kaltinami, jog 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais įspyrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinę, po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas – tuo padarė nukentėjusiam P. P. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairiame dilbyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą – tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą.

23. G. Š. ir D. R. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrindžia objektyvūs tyrimo metu surinkti įrodymai. Nors skundžiamame nuosprendyje kritikuojami ir jais nesivadovauta, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo P. P. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, jog 19 nuosprendžio punkte nurodytu laiku ir vietoje jis miegojo, jį pažadino triukšmas, kuris sklido iš koridoriaus. P. P. atsikėlė ir nuėjo į koridorių, kur pamatė žmoną bei sūnų ir keturis nepažįstamus asmenis, tarp kurių vyko konfliktas. Nukentėjusysis bandydamas apginti savo sūnų, su žmona bandė atskirti vyrus ir nuo sūnaus A. A. juos atitraukti. Vienas iš vyrų įspyrė nukentėjusiajam į krūtinę kairėje pusėje, nuo spyrio P. P. nukrito ant žemės, tuomet vienas iš vyrų kojomis jam spyrė į įvairias kūno vietas nemažiau kaip keturis kartus. 2021 m. liepos 18 d. ryte nukentėjusysis kreipėsi į Jonavos ligoninę, jį apžiūrėję medikai išleido į namus. 2021 m. liepos 19 d. sūnus A. A. jį nuvežė į Kauną pas teismo medicinos ekspertus. Konflikto metu nukentėjusiajam buvo sulaužyti akiniai, kurių vertė 90 Eur (2 t., b. l. 3-6). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų nukentėjusiojo P. P. paaiškinimus ir teisiamojo posėdžio metu jo duotus parodymus apie smūgių jam sudavimo aplinkybes, pripažinti neišsamiais ar prieštaringais. Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo iš esmės analogiški ir neprieštaraujantys tarpusavyje.

24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu padaryta išvada, kad kelia abejonių, ar nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam galėjo sukelti išteisintųjų G. Š. ir D. R. veiksmai. Kaip matyti iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, pasirašyto gydančio gydytojo ortopedo traumatologo T. M., iškart po įvykio, kitos dienos ryte, P. P. kreipėsi į Viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusiajam diagnozuoti paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius bei šonkaulio lūžis. P. P. gydymo įstaigoje skundėsi kairės krūtinės pusės 3 šonkaulio sternalinės dalies srities, kairio žasto, dilbio, kairės pėdos II piršto skausmu. Objektyvioji būklė: skausmingas kairės krūtinės pusės III šonkaulio sternalinio galo sritis, kvėpavimas vezikulinis be karkalų, sumušimo žymės kairiame žaste – poodinė hematoma viršutiniame 1/3 iš vidinės pusės, kairiame dilbyje, kairėje pėdoje II piršte. Gydytojas išraše pažymėjo, jog aiškių lūžio linijų nestebi, negali atmesti šonkaulio lūžio sternalinėje dalyje (2 t., b. l. 26). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. liepos 19 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog specialistė Z. M. nustatė, jog P. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 18 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 27-28). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2023 m. vasario 27 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiama specialistė Z. M. patikslino, jog 2021 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje nurodyta įvykio data – 2021 m. liepos 18 d. klaidinga, kadangi ji buvo nurodyta tiriamojo, kuris tikslią datą galėjo pamiršti, tačiau vėliau, pagal įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog įvykis buvo kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 17 d. Antroje Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. kovo 5 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialistė Z. M. nurodė tuos pačius P. P. konstatuotus sužalojimus kaip ir pirmoje išvadoje, tačiau papildomai nustatė, jog sužalojimai nebūdingi savigynai, sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimas nebūdingas savęs tyčiniam savęs žalojimuisi, sužalojimai nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui be pašalinės jėgos poveikio, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą ir galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku (2 t., b. l. 34-37). Taip pat pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. M. patvirtino savo specialistų išvadas. Teismo medicinos eksperto kompetencija apygardos teismui nekelia abejonių, teismo medikai turi specialių žinių ir tam, kad galėtų spręsti ne vien apie sužalojimų lokalizaciją, bet apie jų padarymo laiką bei mechanizmą, be to, ši išvada neprieštarauja ir Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuotiems duomenims. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau paminėtose specialisto išvadose objektyviai yra nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai, kurie vienareikšmiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl smurtinių veiksmų prieš jį, t. y. sutampa sužalojimų laikas, vieta, mechanizmas, ir kartu su kitais aukščiau jau aptartais įrodymais sudaro visumą, pagrindžiančią G. Š. ir D. R. smurtinius veiksmus prieš P. P..

25. Aptartų įrodymų visumoje teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji E. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 22 d., 2021 m. rugpjūčio 18 d. bei 2022 m. lapkričio 9 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jos vyras buvo sužalotas vykusio konflikto metu, jį sužalojo du vyrai, t. y. G. Š. ir D. R.. Taigi, teisėjų kolegija pritaria Prokurorės skundo argumentams, jog teismas skundžiamame nuosprendyje pernelyg sureikšmino išteisintųjų parodymus, neatsižvelgdamas į objektyvius ir abejonių nekeliančius įrodymus – specialisto išvadas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o taip pat nuosekliais nukentėjusiojo P. P. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

26. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog G. Š. ir D. R. 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais įspyrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinę, po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas – tuo padarė nukentėjusiam P. P. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairiame dilbyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą – tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą. Esant tokioms aplinkybėms, Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas dalyje, nukentėjusiojo P. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (E. P. atžvilgiu)

27. D. R. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini)namo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įspyrė nukentėjusiajai E. P. į sėdmenis, kuri nuo suduoto smūgio atsitrenkė į durų staktą ir nukrito ant žemės – tuo padarė nukentėjusiajai E. P. poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio žasto srityje – tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. P. sveikatą.

28. Nors Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog neįrodyta, jog D. R. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

29. Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 22 d. protokole - pareiškime parodė, jog 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), sumušė vyras, kurio anketinių duomenų ji nežino, jis svečiavosi pas nukentėjusiosios kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškis spyrė nukentėjusiajai iš kojos į sėdmenis, nuo suduoto smūgio ji krito ir atsitrenkė į durų staktą, susižalojo dešinę ranką, galvos dešinę pusę, dėl ko jaučia fizinį skausmą ir jai buvo padaryti sužalojimai (2 t., b. l. 42-44). Nukentėjusiąją tą pačią dieną apklausiant ji parodė, jog 2021 m. liepos 17 d. naktį ją pažadino triukšmas, ji atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti iš kur sklinda triukšmas. Nukentėjusiajai priėjus prie buto durų ir jas atidarius į butą įėjo jos sūnus A. A. ir kartu dar trys asmenys. E. P. buvo labai išsigandusi ir pradėjo rėkti, jog jie liautųsi mušti jos sūnų, tačiau tada žemesnio ūgio vyras iš kojos jai spyrė į sėdmenis, nuo suduotu smūgio nukentėjusioji krito ir su galva atsitrenkė į durų staktą, tuo metu jai aptemo akyse (2 t., b. l. 49-51). Apklausiama 2021 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu bei 2022 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji E. P. nuosekliai nurodė tokias pat savo sužalojimo aplinkybes.

30. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) 2021 m. liepos 18 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, pasirašyto gydančio gydytojo T. M., matyti, jog pacientė atvežta iš Jonavos ligoninės dėl galvos traumos, 2021 m. liepos 16/17 d. d. buvo sumušta, 2021 m. liepos 18 d. kreipėsi į OTR dėl peties skausmų, ištirta ir nukreipta į LSMUL KK galvos KT dėl išliekančio galvos skausmo, bendro silpnumo. Gydytojas konstatavo, jog ūmiam kraujotakos sutrikimui būdingų židininių galvos smegenų pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. Pacientė grąžinama į Jonavos ligoninę tolimesniam stebėjimui ir gydymui, būklė stabili. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. liepos 19 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), atliktos specialistės Z. M., matyti, jog nukentėjusiajai E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 18 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 75-76). Antrojoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. kovo 25 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atliko specialistė Z. M., padaryta išvada, jog nukentėjusiajai E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 17 d. Sužalojimai nebūdingi savigynai, sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi, sužalojimai nebūdingi griuvimui be pašalinės jėgos poveikio. Nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant pašalinei jėgai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (2 t., b. l. 82-84). Teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, vykusio 2023 m. vasario 27 d., specialistė Z. M. patvirtino abi savo išvadas bei patikslino, jog pirmojoje išvadoje sužalojimų padarymo data turi būti 2021 m. liepos 17 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, išanalizavus nukentėjusiosios parodymus bei medicinos žinių turinčių specialistų išvadas bei parodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kaltinime nurodytu laiku bei vietoje nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė D. R. veiksmai jos atžvilgiu, o būtent – spyris iš kojos į sėdmenis.

31. Įvertinusi byloje nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. R., spirdamas koja nukentėjusiajai į sėdmenis, sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tą darydamas, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas sveikatos sutrikdymas ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). D. R. veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo

32. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. A. atžvilgiu nusikalstami veiksmai byloje neįrodyti, iš byloje esančio kaltinimo ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamos veikos nustatytų faktinių aplinkybių, matyti, kad G. Š. pateikti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl P. P. sužalojimo. Atitinkamai D. Š. pateikti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl P. P. sužalojimo, BK 140 straipsnio 1 dalį dėl E. P. sužalojimo.

33. Kaip matyti, kaltinimai yra pateikiami kaip atskiros nusikalstamos veikos dėl kiekvieno nukentėjusiojo sužalojimo. Tuo tarpu teisėjų kolegija negali sutikti su tokia veikų kvalifikacija, nes nukentėjusieji buvo sužaloti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, kas atitinka pavienės (tęstinės) veikos požymius.

34. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką.

35. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje buvo sužaloti nukentėjusieji P. P. ir E. P., tai yra tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje D. R. ir G. Š. neteisėtais veiksmais buvo sužaloti du asmenys. Esant dviem nukentėjusiesiems, kuriems padaryti to paties masto sužalojimai, akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu yra vienarūšės veikos ir atitinka to paties BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas laikytina tęstine veika. Norint veiką pripažinti tęstine, būtina nustatyti kaltininkų vieningą tyčią. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama, kad veikos ir padarinių požymiams būdingas pakankamai aukštas abstraktumo lygis. Sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas ir savo pobūdžiu pakankamai skirtingais ir ilgesnį laiką besitęsiančiais agresyviais veiksmais. Pabrėžtina ir tai, kad tokius veiksmus kaltininkas gali atlikti negalvodamas, kokį poveikį nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad asmens sveikata bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, spontaniškai, neracionaliai, tik sustiprina išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo nukreipta asmens sveikatai sutrikdyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas, stichinė jų tėkmė, ilgesnis padarymo laikas, kelių nukentėjusiųjų buvimas, kaltininko tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas nėra kliūtys pripažinti tęstinį jų pobūdį ir kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką. Taigi, kolegijos nuomone, kaltinamųjų veiksmuose yra visi požymiai, kurie leidžia konstatuoti, jog sveikatos sutrikdymas P. P. ir E. P. buvo padaryti vienos pavienės tęstinės nusikalstamos veikos metu, todėl jų neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

37. Atsižvelgiant į nurodytą, keistinas D. R. ir G. Š. pateiktas kaltinimas nurodant, kad:

D. R. ir G. Š. 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje, apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais įspyrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinę, po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas – tuo padarė nukentėjusiam P. P. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairiame dilbyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą – tokiais bendrais su G. Š. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą. Be to, D. R. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įspyrė nukentėjusiajai E. P. į sėdmenis, kuri nuo suduoto smūgio atsitrenkė į durų staktą ir nukrito ant žemės – tuo padarė nukentėjusiajai E. P. poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio žasto srityje - tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. P. sveikatą.

38. Šiais savo veiksmais D. R. ir G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas (G. Š.)

39. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir, be kita ko, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, būtina atsižvelgti ir į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

40. Prokurorė apeliaciniame skunde G. Š. prašo skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nebendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiuoju; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

41. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

42. Byloje nustatyta, kad G. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, tačiau nebuvo iš anksto planuotas, o įvykdytas spontaniškai. G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančiomis pripažintinos dvi – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (3 t., b. l. 26), yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 22), yra vedęs bei turintis nepilnametį vaiką (3 t., b. l. 32). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkamiausia G. Š. bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnei nei vidurkis, t. y. aštuonių mėnesių terminą. Kartu su laisvės apribojimo bausme paskiriant įpareigojimus: per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir draudimus: per bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiuoju; vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės skyrimas (D. R.)

43. Prokurorė apeliaciniame skunde D. R. prašo skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo P. P.) ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo E. P.).

44. Teisėjų kolegijai nustačius, kad D. R. padarę vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl tikslinga už P. P. ir E. P. padarytus sužalojimus paskirti vieną bausmę. Byloje nustatyta, kad D. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, tačiau nebuvo iš anksto planuotas, o įvykdytas spontaniškai. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (3 t., b. l. 90), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 84-85), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 87), išsituokęs, turintis du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tinkamiausia D. R. bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. vienerius metus. Kartu su laisvės apribojimo bausme paskiriant įpareigojimus: per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir draudimus: per bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiuoju; vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinių ieškinių

45. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis P. P. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, 799,40 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji E. P. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 58,40 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

46. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti P. P. solidariai iš G. Š. ir D. R. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 178,40 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti E. P. iš D. R. 1500 Eur neturtinės žalos ir 58,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

47. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamo bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023).

48. Vertindamas P. P. ir E. P. priteistinų neturtinių žalų dydžius, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Dėl G. Š. ir D. R. veiksmų P. P. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusįjį nuo patirtų sužalojimų iki šiol kamuoja skausmai krūtinės srityje, žasto ir dilbio srityje, kojų srityje, jis nesijaučia saugus savo namuose ar viešoje vietoje, nerimauja dėl savo šeimos saugumo, jaučiasi pažemintas ir t.t., o tiek G. Š. ir D. R. yra dirbantys, gaunantys pastovias pajamas. Tačiau, vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala ženkliai viršija vidurkį, todėl teisėjų kolegija sutinka su Prokurorės prašoma priteisti solidariai iš G. Š. ir D. R. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat 178,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, kadangi likusi 621 Eur suma, kurią prašo priteisti nukentėjusysis (pageidaujama suma įgyti prieškambario baldų komplektą), nėra įrodyta G. Š. ir D. R. nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pritartina Prokurorės skunde išdėstytam ir nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant jai iš D. R. 1500 Eur neturtinės žalos ir 58,40 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Š. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (P. P. nežymus sveikatos sutrikdymas) bei D. R. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) (P. P. nežymus sveikatos sutrikdymas; E. P. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

G. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; draudimus – bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiuoju, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą, o jo netekus, per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; draudimus – bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti pačiam ar per kitus asmenis su nukentėjusiuoju, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti P. P. solidariai iš G. Š. ir D. R. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 178,40 (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti E. P. iš D. R. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 58,40 (penkiasdešimt aštuonių eurų 40 ct) Eur turtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.