Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei V. Ž., nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams A. A., P. P., E. P., jų atstovui advokato padėjėjui E. P., kaltinamiesiems G. Š., E. Š., jų gynėjui advokatui T. V., D. R., jo gynėjui advokatui E. J., vertėjoms Irtinai Pirtinienei ir T. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos),

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (3 veikos),

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) aikštelėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š. ir D. R., konflikto su nukentėjusiuoju A. A. metu, ranka sugriebęs nukentėjusiajam už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavė jam smūgį į galvą ir apie keturis smūgius į veido, kaklo, pečių sritis, besigrumdamas su nukentėjusiuoju pateko į jo buto, (duomenys neskelbtini), koridorių, kur kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tuo pačiu metu E. Š. sugriebus rankomis nukentėjusiajam A. A. už plaukų, juos stipriai patempus ir taip laikant apie penkiolika kartų trenkus nukentėjusiojo galvą į sieną, o D. R. sudavus apie septynis smūgius kumščiais nukentėjusiajam į pečius, nugarą, veidą bei spyrus apie keturis kartus nukentėjusiajam į kojas – tokiais bendrais su E. Š. ir D. R. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

be to, jis, 2021 m. liepos m. 17 d. apie 02.45 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., bendrais veiksmais įspyrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinę, po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas – tuo padarė nukentėjusiajam P. P. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairiame dilbyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą – tokiais bendrais su D. R. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą.

D. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. Š. ir E. Š., po to, kai (duomenys neskelbtini) aikštelėje G. Š. ranka sugriebus nukentėjusiajam A. A. už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavus smūgį jam į galvą ir apie keturis smūgius į veido, kaklo, pečių sritis, grumtynių su nukentėjusiuoju metu patekus į nukentėjusiojo buto koridorių ir ten sudavus nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo pačiu metu E. Š. sugriebus rankomis nukentėjusiajam A. A. už plaukų, juos stipriai patempus ir taip laikant apie penkiolika kartų trenkus nukentėjusiojo galvą į sieną, jis (D. R.) sudavė nukentėjusiajam A. A. apie septynis smūgius kumščiais į pečius, nugarą, veidą bei spyrė apie keturis kartus į kojas - tokiais bendrais su G. Š. ir E. Š. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

be to, jis, 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su G. Š., bendrais veiksmais įspyrė nukentėjusiajam P. P. į krūtinę, po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas – tuo padarė nukentėjusiam P. P. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairiame dilbyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą - tokiais bendrais su G. Š. veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. P. sveikatą. Šiuose D. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymiai;

be to, jis, 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įspyrė nukentėjusiajai E. P. į sėdmenis, kuri nuo suduoto smūgio atsitrenkė į durų staktą ir nukrito ant žemės - tuo padarė nukentėjusiajai E. P. poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio žasto srityje - tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. P. sveikatą.

E. Š. buvo kaltinama tuo, kad 2021 m. liepos 17 d. apie 02.45 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) koridoriuje, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su G. Š. ir D. R., po to, kai (duomenys neskelbtini) aikštelėje G. Š. ranka sugriebus nukentėjusiajam A. A. už kaklo, kitos rankos kumščiu sudavus smūgį jam į galvą ir apie keturis smūgius į veido, kaklo, pečių sritis, grumtynių su nukentėjusiuoju metu patekus į nukentėjusiojo buto koridorių ir ten sudavus nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, D. R. sudavus apie septynis smūgius kumščiais nukentėjusiajam į pečius, nugarą, veidą bei spyrus apie keturis kartus nukentėjusiajam į kojas, ji (E. Š.) sugriebusi rankomis nukentėjusiajam A. A. už plaukų, juos stipriai patempė ir taip laikydama apie penkiolika kartų trenkė nukentėjusiojo galvą į sieną - tokiais bendrais su G. Š. ir D. R. veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

Fizinio skausmo sukėlimas A. A., BK 140 str. 1 d.

Nežymus sveikatos sutrikdymas E. P., BK 140 str. 1 d.

Nežymus sveikatos sutrikdymas P. P., BK 140 str. 1 d.

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta dešimt vaizdo įrašų, užfiksuotų pareigūnų nešiojamosiomis vaizdo kameromis (Body kameros). Vaizdo įrašuose (duomenys neskelbtini) (Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (Nr. 2) užfiksuota, kad pareigūnai bendrauja su nukentėjusiais asmenimis iš 17 buto. Buto duris atidaro moteris (E. P.). Moters sūnus (A. A.) sako: „Dabar visą naktį chebra ošia nuo 23 val. Išėjau, sakau chebra, nu duokit man išsimiegot, aš atvažiavau pas tėvus į svečius, tai kaip puolė trise. Čia dabar buvo įsirovę. Bam, bam. Tėvai seni, be to, pas mamą ranka turbūt lūžus. Aš vakar pasiskiepinęs, tos energijos nėra, čia trise. Aš būčiau duris užrakinęs. Moteris ir dar vyrai prigėrę. Man išėjus sako: „Tu čia negyvensi, tave užmušim. Rankoje ar tai peilis, ar kažkas, visi trys gatovi. Visą dieną ošia. Jeigu taip mane gąsdins, chebra, jeigu Jūs man nepadėsit, aš pasiimu pagalį, einu pats tada". Moteris (E. P.) sako pareigūnams: „Jie čia negyvena, jie čia tik pagert ateina, suprantat? Ir geria iki ryto. Mane moterį griebė (rodo ranka savo kaklą) ir smaugė ir ranką (rodo dešinės rankos delną) užlaužė, taip už gerklės griebė. Klausykit, nu neįmanoma“. Moters sūnus (A. A.): „Tegu jie tvarkosi. Aš tai blaivas. Aš iš vis abstinentas. Jeigu jie atvarys, kiekvieną naktį taip oš, taip gąsdins. Gąsdina: „Kas tu toks, tu tuoj neišeisi, aš tave nx, px. Ar taip čia galima. Jeigu mane taip gąsdins vidury nakties, tai aš negaliu apsigint? Jis įsirovė čia. Aš nespėjau durų užrakinti, aš jį būčiau uždubasinęs. Yra tokia situacija“. Vaizdo įrašuose (duomenys neskelbtini) (Nr. 3), (duomenys neskelbtini) (Nr. 4), (duomenys neskelbtini) (Nr. 5) užfiksuota, kad pareigūnai bendrauja su gretimame bute esančiais asmenimis. Kambaryje yra dvi moterys ir du vyrai. Vieno vyro (G. Š.) akis sumušta. Moteris sako: „Vyro Jubiliejus. Mes čia sėdim, girdit muziką? Ji tyliai, ne garsiai. Galbūt garsiai šnekam. Atėjo pas mus, pabeldė į duris. Vyras išėjo. Ir viskas - girdisi tik bum, bum, bum, bum. Atidarau duris, nesuprantu kas vyksta. Vyras sako: „Atėjau, šalia kaimynas. Tyliau. Ta prasme, o ką mes čia sakau darom? Garsiai?". Moteris: “Ir jie ten stumdosi. Ta prasme diedukų sūnus išėjo ir tipo„ Jūs galit tyliau?“ Mano vyras sako: „Kas tau negerai?“ „Eik miegot“. Sako: „ Koks miegot. Pašol tu ir tas puolė (rodo į akį), nu matosi". Moteris: „Aš išėjau. O tie dedukai: „ Mano sūnaus nepulsi“. „Niekas nepuola, sakau, paleiskit mano vyrą“. Moteris rodo į kitą bute buvusį vyrą ir sako: "Tas atėjo ir tam kalė. Žodžiu, prieš diedukus tai nekelsi rankų. Susistumdėm". Vyras: „Aš ėmiau tą jaunėlį, kuris užšoko. Ėmiau už krūtų. Aš jam, jisai man". Pareigūnas: „O prie diedukų?“. Vyras: „Ne. 100 metų. Diedukas man atėjo. Diedukui sakau, nu jis rusas: „ Tarmazi. Je jevo netronu“. Nu jau šeimininkė moteris pradėjo rėkti: „mane muša“. Aš tai stovėjau nuo jos nusisukęs. Nu kaip aš moterį. Nu aš negaliu. O tą jauną. Aš sakiau: „Duok man jį, užsiimsiu“. Moteris: „Realiai vyras pamuštas, sudaužytas", „bet realiai tai užpuolė jį“ (1 t., b. l. 45-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad P. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, kairiame dilbyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, užduotyje nurodytu laiku – 2021 m. liepos 17 d. Sužalojimai nebūdingi savigynai, tyčiniam savęs žalojimuisi, griuvimui ir atsitrenkimui be pašalinės jėgos poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Nukentėjusiajam P. P. konstatuotas kairės krūtinės pusės sumušimas. 2021 m. liepos 18 d. VšĮ Jonavos ligoninėje rentgenologinio tyrimo metu aiškių lūžio linijų nestebima, negali atmesti šonkaulio lūžio krūtininėje dalyje, gyd. ortopedo-traumatologo nukreiptas pakartotinai radiologo konsultacijai (gyd. T. M.). 2021 m. liepos 20 d. VšĮ Jonavos ligoninėje atliktoje tiesinės krūtinės ląstos rentgenogramoje – apimtuose kauluose aiškių lūžių nematyti. Diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. liepos 17 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 34-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku – 2021 m. liepos 18 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 75-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad E. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2021 m. liepos 17 d., užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi savigynai, savęs žalojimuisi, griuvimui be pašalinės jėgos poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant pašalinei jėgai nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 82-84).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo įrašais, kad 2021 m. liepos 17 d. 03.16 G. Š. nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, 03.18 val. E. Š. nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, A. A. buvo blaivus (3 t., b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Baudžiamojoje byloje kaltinamųjų kaltė pagrinde grindžiama nukentėjusiųjų parodymais taip pat specialisto išvadomis ir kita rašytine medžiaga. Kaltinamieji neneigia ir patvirtina, kad tarp jų ir nukentėjusiųjų įvyko žodinis konfliktas, G. Š. grūmėsi su A. A.. Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiųjų parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad jie prieštarauja tarpusavyje, bet ir yra nenuoseklūs. Pradėtina nuo nukentėjusiojo A. A. pirmame pareiškime, kuris buvo rašytas 2021 m. liepos 17 d. nurodo, jog iš minėto buto išėjo jam nepažįstami moteris ir vyras, ir jie visi pradėjo jį stumdyti. Konfliktuojantis kaimynas jam sudavė apie 15 smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat sudavė smūgius ir jo tėvams. 2021 m. liepos 22 d. jis nurodo: „tuomet iš minėto buto išėjo moteris su vyru ir jie visi pradėjo jį stumdyti laiptinėje“. Toliau jis nurodo, kad „buto koridoriuje du vyrai ir šviesių plaukų, stambaus sudėjimo moteris sudavė jam rankomis smūgius į įvairias kūno vietas. Kur kuris pataikė, tiksliai nurodyti negali, viskas vyko labai staigiai. Sudavė ne mažiau 15 smūgių. Konflikto metu taip pat buvo sužaloti jo tėvai, tačiau kas konkrečiai, kokius smūgius ir kur sudavė tėvams, jis negali nurodyti, kadangi tuo metu gynėsi nuo jį užpuolusių asmenų“. Pagal antrus parodymus veiksmas persikelia į buto koridorių, kur jau jį muša du vyrai ir šviesių plaukų moteris, vėl gi suduoda tuos pačius 15 smūgių, kuriuos sudavė koridoriuje pagal pirminį pareiškimą ir atsiranda nauja aplinkybė, kad konflikto metu buvo sužaloti jo tėvai, tačiau nei kas, nei kur, nei kokius smūgius sudavė jis negali pasakyti, t. y. tiesiog nematė. 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsiranda treti parodymai: „žemesnio ūgio vyras, stovėdamas koridoriuje jam už nugaros, sudavė apie 7 smūgius kumščiais į pečius, nugarą, į veido sritį ir daug kartų spyrė į kojas“. G. Š. buvo apibūdintas kaip aukštas vyras, kaimynas, tai reiškia tas žemesnio ūgio vyras turėtų būti D. R. ir jis, stovėdamas koridoriuje jam už nugaros, suduoda: „septynis smūgius kumščiais į pečius, nugarą, į veido sritį“. Tai dabar, stovėdamas už nugaros suduoda į veido sritį. Manytina, kad toks mušimo mechanizmas nelabai turėtų pavykti, nes jei A. A. kažkas iš nugaros suduoda smūgius, tai jis to žmogaus nelabai gali matyti. Toliau jis nurodo: „tas vyras buvo užėjęs ir į kambarį“. Iš šių nukentėjusiojo parodymų negalima suprasti ar D. R. jį mušė buto koridoriuje, ar laiptinėje. Akivaizdu, kad parodymai nuoseklūs, kelia abejones.

A. A. nurodė, jog matė, kad jo tėvų atžvilgiu fizinį smurtą vartojo abu bute buvę vyrai, detalizuoti kiekvieno vyro suduotų smūgių jo tėvams negali, nors anksčiau teigė nematęs, kas smurtavo prieš jo tėvus. Tačiau jis sako: „tie patys asmenys - 2 vyrai ir šviesių plaukų moteris, vienu metu sudavė smūgius tiek jam (A. A.), tiek mamai, kuri stovėjo šalia, tiek tėvui, kuris buvo pasilenkęs. Smūgiai (A. A.) ir mamai buvo suduodami rankomis“. D. R. kaltinamai pareikšti, jog sužalojimus P. P. ir E. P. padarė spirdamas. O A. A. sako, kad buvo suduodami smūgiai rankomis. Negalima nepaminėti, kad A. A. šios apklausos metu nurodė, jog „koridoriuje nėra daug vietos, todėl praktiškai visi buvo vienoje krūvoje ir tie įsibrovę asmenys – du vyrai ir dvi moterys (atsiranda dar viena moteris), sudavinėjo smūgius tiek rankomis, tiek kojomis. 2022 m. rugsėjo 11 d. A. A. parodymai teisme, kuriuose nurodo: „su manimi konfliktavo buto šeimininkas G. Š. savo kaire ranka sugriebė mane už kaklo. Aš norėjau įeiti į savo butą, gyniausi, kita ranka prisidenginėjau. Tuo metu G. Š. viena ranka laikė mane suėmęs už kaklo, kita ranka smūgiavo į petį, ranką, galvą. Kai alkūne pradariau savo buto duris, norėdamas įsmukti į butą, tuo metu mano mama buvo prie durų, atidarinėjo duris, išėjo tėvas, kuris gavo krušą smūgių. Mama pradėjo rėkti, užlindo tėvas, G. Š. spyrė jam į krūtinę, stumdėmės, tuomet į butą įbėgo visi kaltinamieji. Tuo momentu visi buvo buto viduje, buvo kumščiavimas, stumdymasis. G. Š. mane vis laikė už kaklo, įėjus į vidų jis vis dar laikė mane už gerklės ir tuo metu įspyrė tėvui į krūtinę“. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinama, kad G. Š. ir D. R. bendrais veiksmais vieną kartą įspyrė P. P. į krūtinę, A. A. teigia matęs, kad tai padarė G. Š., tai nėra jokių įrodymų patvirtinančių D. R. kaltę.

E. P. nurodo, kad: „D. R. stovėjo arčiau išėjimo durų“ (tiksliau tariant prie jų buto durų). Šią aplinkybę, kad D. R. nebuvo užėjęs į buto vidų, o stovėjo prie buto slenksčio parvirtino teisiamajame posėdyje kiti kaltinamieji ir liudytoja R. P.. Taigi E. P. sako: „tuo tarpu D. R. spyrė man į žemutinę stuburo dalį, aš krentu į kambario pusę ir užsigaunu stipriai galvą į durų staktą, nuo ko man įlinko kaukolė ir dabar žymė yra, man aptemsta akyse, aš vos atsikėliau, man buvo bloga. Muštynės pasibaigė tuo, kad dar D. R. buvo nuspyręs mano vyrą P. ir kai aš jau buvau nukritusi žemyn ir kai krisdama užsigavau galvą, šaukiau, kad kviestų greitąją ir policiją. Buvo sumuštas ir mano vyras. Jam spyrė D. R., jis krito ant grindų, jam yra sužalotas šonkaulis. Iš pradžių man spyrė, o paskui vyrui. Atsikeldama pamačiau, kad guli ir mano vyras. Kadangi tuo metu kėliausi, nemačiau, kaip jam (jos vyrui) spyrė D. R.“. Vienu atveju E. P. sako: „aš mačiau, kaip mano vyrui spyrė D. R.“, o po to sako: „kadangi tuo metu kėliausi, nemačiau, kad jam spyrė D. R.“. Toliau E. P. nurodė: „iš vyro žodžių žinau, kad jam įspyrė D. R. ir gulinčiam dar keturis kartus įspyrė, taip išeina, kad D. R.“. E. Š. prispaudė sūnų prie prieškambario sienos visu savo kūnu ir daužė jo galvą į sieną, o G. Š. stovėjo iš kairės. Sūnus stovėjo nugara į sieną, veidu į duris. E. Š. visu savo kūnu buvo prispaudusi mano sūnų prie sienos ir įsikibusi abiem rankomis į jo plaukus, daužė jo galvą į sieną. O G. Š. stovėjo iš kairės, ar iš dešinės, nežinau ir dviem rankomis smaugė sūnų. Abudu jie buvo įsikibę į mano sūnų. Aš buvau jiems iš kairės, t. y. veidu į smurtautojus“. Akivaizdu, kad jei ir vyko grumtynės koridoriuje, tai labiausia tikėtina, kad E. P. galimai galėjo būti kažkieno tai besistumdančių asmenų pastumta ir praradus pusiausvyrą tiesiog nukristi. E. P. nurodė, kad „vyras tuo metu gulėjo kitame kambaryje ir išgirdęs triukšmą atėjo. Kai nukritusi pradėjau rėkti, atsikėlė mano vyras. Aš kritau veidu žemyn iš prieškambario į kambarį dešine puse ir labai stipriai atsitrenkiau į durų staktą“. Taigi, akivaizdu, kad P. P. tuo metu snaudė, kai E. P. nukrito. Kaip jau buvo minėta nukentėjusiųjų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi tarpusavyje.

Kaltinimas visiems kaltinamiesiems grindžiamas ir specialisto išvadomis. Taip, sužalojimai yra konstatuoti, tai yra objektyvu, tačiau ne tik svarbu sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą ne tik tai patys sužalojimai, bet ir jų atsiradimo mechanizmas, kaip tie sužalojimai galėjo atsirasti. Svarbu nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp kaltų kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados patvirtina sužalojimus, tačiau teismo med. ekspertė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. jokie objektyvūs sužalojimai nebuvo konstatuoti, sveikatos sutrikdymo mastas nėra nustatomas. Taip pat nurodė, kad jei nukentėjusįjį į sieną trankytų 15 kartų, tai būtų rasti sužalojimai. O dėl E. P. padarytų sužalojimų, tai taip pat specialisto išvadose nurodoma, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Analogiškai ir P. P. atžvilgiu. Nustatyta, kad buvo konfliktas, susistumdymas, kad nukentėję matydami, jog grumiasi jų sūnus, bandė įsitraukti į tą konfliktą ir akivaizdu, kad atsižvelgiant į jų garbų amžių, jie galėjo patirti tam tikrus sužalojimus griūdami ar dar kažkaip tai grumtynių metu. Jokiu būdu tie sužalojimai neatsirado tyčiniais G. Š. ir E. Š. veiksmais, t. y. dėl trauminio poveikio.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo G. Š. gynėjas nurodė, kad jo ginamasis veikė esant būtinajai ginčiai. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Būtinoji gintis nėra teisėta ir tuomet, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016). Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Ir nors byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis G. Š. buvo sužalotas, teismas konstatuoja, kad jo veiksmai nebuvo veikiant besiginant.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas nenustatė objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamieji G. Š., D. R. ir E. Š. dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus, todėl jie išteisintini (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai : elektroninė laikmena su vaizdo įrašais, darytais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (prie 2021 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo), elektroninė laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro (prie 2021 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolo), elektroninė laikmena su G. Š. pateiktomis nuotraukomis (prie 2021 m. rugpjūčio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo), elektroninė laikmena su nukentėjusiojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (prie 2022 m. balandžio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Marškinėliai, kuriuos pateikė nukentėjusysis A. A. (saugomi Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) – sunaikintini.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis P. P. pareiškė 5 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, 799,40 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. E. P. pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 58,40 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. A. A. pareiškė 5 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kadangi G. Š., D. R. ir E. Š. išteisintini nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikaltimą, civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2 veikos) išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

D. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (3 veikos) išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

E. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamiesiems G. Š. D. R. ir E. Š. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės netaikyti.

P. P., E. P., A. A. ieškinius atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: elektroninę laikmeną su vaizdo įrašais, darytais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis (prie 2021 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo), elektroninę laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro (prie 2021 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolo), elektroninę laikmeną su G. Š. pateiktomis nuotraukomis (prie 2021 m. rugpjūčio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo), elektroninę laikmeną su nukentėjusiojo A. A. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (prie 2022 m. balandžio 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Marškinėlius, kuriuos pateikė nukentėjusysis A. A. (saugomi Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.