Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo O. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1416-797/2020 pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kareda“ dėl 1650 Eur darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. kovo 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje (neatvykus ieškovui bei jo atstovams) byla buvo išnagrinėta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinys atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo O. S. atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 18 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei UAB „Kareda“ buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis – 2020 m. vasario 24 d. 11.00 val. Šiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas P. G.; teismas protokoline nutartimi nutarė: 1) nepriimti ieškovo atstovų pateikto patikslinto ieškinio, kadangi jis nepasirašytas, 2) įpareigoti ieškovo atstovus iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti su ieškiniu susijusius dokumentus ir paskaičiavimą, 3) nustatyti atsakovei terminą iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti dokumentus, susijusius su ginčo dalyku; 4) skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. kovo 9 d. 14.10 val.; ieškovo atstovas apie kito parengiamojo teismo posėdžio datą supažindintas pasirašytinai (b. l. 70–72).

14. Nustatyta, kad 2020 m. vasario 28 d. teisme buvo gauti ir priimti atsakovės UAB „Kareda“ rašytiniai dokumentai, kurie 2020 m. vasario 28 d. buvo išsiųsti ieškovo atstovui (b. l. 83–161). 2020 m. kovo 3 d. ieškovo atstovams išsiųstas pranešimas dėl dokumentų pateikimo, kuriame teismas informavo, kad 2020 m. vasario 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas P. G. įsipareigojo teismui iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti papildomus rašytinius įrodymus dėl ieškinio; kad 2020 m. vasario 28 d. ieškovo atstovui buvo išsiųsti atsakovės pateikti dokumentai, tačiau atstovas nepatvirtino jų gavimo (b. l. 162–163). 2020 m. kovo 6 d. teisme buvo gautas ieškovo atstovo prašymas skirti 10 d. terminą (iki 2020 m. kovo 16 d.) ieškinio patikslinimui, kadangi atsakovės pateikti dokumentai buvo gauti 2020 m. kovo 5 d., o kita ieškovo atstovė yra nedarbinga (b. l. 164). 2020 m. kovo 6 d. pranešimu teismas ieškovo atstovą informavo, kad civilinėje byloje yra rengiamasi bylos nagrinėjimui iš esmės ir 2020 m. kovo 9 d. 14.10 val. yra paskirtas parengiamasis teismo posėdis; kad visi procesiniai dokumentai ieškovo atstovui buvo išsiųsti elektroniniu paštu dar 2020 m. vasario 28 d., o duomenys apie kitos ieškovo atstovės nedarbingumą teismui nebuvo pateikti (b. l. 165–166).

15. Nustatyta, kad į 2020 m. kovo 9 d. 14.10 val. parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovas, nei jo atstovai neatvyko; iš ieškovo (jo atstovų) prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį ar bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, negauta; atsakovės atstovui prašius priimti sprendimą už akių, teismas išėjo į pasitarimų kambarį spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo, kurio paskelbimą atidėjo 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. (b. l. 167). 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. teismui grįžus iš pasitarimų kambario, neatvykus proceso dalyviams, teismo sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, laikytas paskelbtu (b. l. 168).

16. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. 13.56 val. teisme elektroniniu paštu buvo gautas ieškovo procesinis dokumentas, įvardintas patikslintu ieškiniu, kuris buvo užregistruotas 2020 m. kovo 16 d. 16.10 val. (b. l. 154–184). Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) 2025 Eur dienpinigių nepriemoką; 2) nesumokėtą darbo užmokestį (358,45 Eur) už 2018 m. rugpjūčio mėnesį; 3) netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį (b. l. 174–175).

Dėl ginčo esmės

18. Ieškovo atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti 2020 m. kovo 23 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovas (jo atstovai) pateikė nepasirašytą atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 18 d. nutarties panaikinimo, nurodydami, jog Vyriausybė nuo kovo 9 d. dėl viruso paskelbė karantiną, dėl ko buvo uždraustas judėjimas visoje šalyje, todėl ieškovo atstovai į 2020 m. kovo 9 d. posėdį neatvyko. Teismas atkreipė dėmesį, jog karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas tik nuo 2020 m. kovo 16 d., nebuvo uždraustas judėjimas visoje šalyje ir žodiniai teismo procesai vyko visą savaitę nuo 2020-03-09 iki 2020-03-13. Teismas akcentavo, jog nors atskirasis skundas yra nepasirašytas, tačiau terminas trūkumams pašalinti nenustatytinas, kadangi skundą atsisakytina priimti ir ieškovui buvo išaiškinta, kad 2020 m. kovo 18 d. nutartis yra neskundžiama.

19. Ieškovas atskirajame skunde pažymėjo, kad teismo argumentai dėl nepasirašyto atskirojo skundo neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi pasirašytas atskirasis skundas teismui buvo išsiųstas registruota pašto siunta.

20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 18 d. nutarties teisme buvo gautas 2020 m. kovo 23 d., jis buvo nepasirašytas nei ieškovo, nei jo atstovų. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2020 m. kovo 26 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo skundas dėl 2020 m. kovo 18 d. nutarties, pasirašytas ieškovo atstovo, teismui skundas buvo išsiųstas paštu 2020 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 18 d. nutarties pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas nepasirašytas. Tačiau pažymėtina, kad teismo nutartis priimta 2020 m. kovo 23 d., o paštu skundas gautas 2020 m. kovo 26 d., t.y. po teismo nutarties priėmimo.

21. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad 2020 m. kovo 9 d. posėdyje nebuvo galimybės dalyvauti, kadangi Vyriausybė dėl karantino uždraudė judėjimą visoje šalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį, jog karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas tik nuo 2020 m. kovo 16 d., nebuvo uždraustas judėjimas visoje šalyje ir žodiniai teismo procesai vyko visą savaitę nuo 2020-03-09 iki 2020-03-13.

22. 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 207 (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė (i) paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; (ii) paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną; (iii) patvirtinti nutarimo 3 punkte numatytą karantino režimą. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 24 val. (Nutarimo 6 punktas). Nutarimo 3.2 ir 3.2.1 punktuose, reglamentuojančiuose karantino režimą, susijusį su viešojo ir privataus sektoriaus veikla, numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Taip pat numatyta, kad privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajam sektoriuje. Taip pat numatytas karantino režimas judėjimui per sieną ir šalies viduje (Nutarimo 3.1 punktas), sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimui (Nutarimo 3.4 punktas), socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimui (Nutarimo 3.5 punktas); stabdomi ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose.

23. Teisėjų taryba 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. 36P-47-(7.1.10) teismams pateikė rekomendacijas, kuriose numatė, kad žodinio proceso nagrinėjamų bylų nagrinėjimas karantino laikotarpiu turi būti atšauktas, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus.

24. Parengiamasis teismo posėdis, į kurį nei ieškovas, nei jo atstovai neatvyko, buvo paskirtas 2020 m. kovo 9 d., t. y. dar iki Vyriausybės nutarimo priėmimo, dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas tik nuo 2020 m. kovo 16 d., judėjimas visoje šalyje nebuvo uždraustas ir žodiniai teismo procesai vyko.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog nors atskirasis skundas yra nepasirašytas, tačiau terminas trūkumams pašalinti nenustatytinas, kadangi skundą atsisakytina priimti ir ieškovui buvo išaiškinta, kad 2020 m. kovo 18 d. nutartis yra neskundžiama.

26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

27. CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

28. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

29. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 19 punktą).

30. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartyje nurodė, kad ieškovui buvo išaiškinta, jog CPK 141 straipsnio 4 dalis nenumato teisės paduoti atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo ir tai neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka su nauju ieškiniu, todėl atskirąjį skundą atsisakytina priimti.

31. Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė, kad 2020 m. kovo 16 d. 16:00 val. buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei UAB ,,Kareda“ dėl 1650 Eur priteisimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad po sprendimo už akių priėmimo (po bylos išnagrinėjimo) buvo gautas ieškovo atstovų pasirašytas procesinis dokumentas, įvardintas patikslintu ieškiniu. Teismas akcentavo, kad terminas ieškinio patikslinimui ieškovui buvo nustatytas iki 2020 m. kovo 2 d., o 2020 m. kovo 6 d. el. pašto adresu ieškovo atstovui atsakyta, jog pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. kovo 9 d. 14.10 val., į kurį ieškovo atstovai neatvyko, terminas nebuvo pratęstas, prašymai nepateikti, nei iki posėdžio, nei posėdžio metu nebuvo gauta pareiškimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta, ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo atsisakytina priimti, nutartis neskundžiama.

Dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės

32. Bylos duomenimis ieškovas O. S. pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Kareda“ dėl darbo užmokesčio priteisimo. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga 1650 Eur, teismo prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, dienpinigius ir netesybas. Teismui pateiktame procesiniame dokumente, įvardintame patikslintas ieškinys ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) 2025 Eur dienpinigių nepriemoką; 2) nesumokėtą darbo užmokestį (358,45 Eur) už 2018 m. rugpjūčio mėnesį; 3) netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, jis atsisakytinas priimti, o nutartis yra neskundžiama, kadangi CPK 141 straipsnio 4 dalis nenumato teisės paduoti atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo. Ieškovas atskirajame skunde akcentuoja, kad keisti ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką niekada neprašė ir jų nekeitė.

33. Pažymėtina, kad civilinė byla pagal ginčo teisenos taisykles pradedama ieškinio priėmimo veiksmu (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinys priimamas ir civilinė byla pagal pateiktąjį ieškinį pradedama, jeigu šis procesinis dokumentas atitinka proceso įstatymo nustatytus turinio ir formos reikalavimus. CPK 135 straipsnis nurodo, kokie reikalavimai yra keliami ieškinio turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat turi būti nurodytas ir pats reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Be to, ieškovas turi pridėti prie ieškinio įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo ribų tinkamas apibrėžimas yra būtinoji tinkamo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (lot. conditio sine qua non). Todėl teismas turi imtis priemonių, kad būtų tinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos (tiek, kiek tai neperžengia dispozityvumo principo įgyvendinimo ribų, t. y. nereiškia įsikišimo į tą sritį, kurioje šalys veikia, besinaudodamos savo nuožiūra). Šiam tikslui įgyvendinti yra skirta pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija.

34. Pasirengimą nagrinėti bylą teisme reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos (225–233 straipsniai). Pagal CPK 225 straipsnį teismas, priėmęs ieškinį: prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (1 punktas); atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (6 punktas); gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (7 punktas). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. CPK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė įtvirtinta CPK).

35. Pažymėtina, kad visų įvardytų procesinių veiksmų atlikimas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį – tinkamai pa(si)rengti nagrinėti bylą teisme, be kita ko, tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (kaip pirmiau nurodyta, bylos šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti (nurodyti) visus bylai reikšmingus įrodymus, o teismas, jeigu egzistuoja toks poreikis, sudaro šalims sąlygas atlikti pirmiau įvardytus procesinius veiksmus ir užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje).

36. CPK 410 straipsnis numato, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis. CPK 413 straipsnis numato, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. CPK 414 straipsnis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ir kt.

37. Šios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo, ieškinyje prašė teismo priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, dienpinigius ir netesybas. Ieškinyje, pagal kurį buvo pradėta ši civilinė byla, formuluojant faktinį ieškinio pagrindą, nurodyta, kad: pagal (duomenys neskelbtini) ieškovas dirbo pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 straipsnio 1 dalį; atleidimo dieną atsakovė su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolinga 1650 Eur. Dalyvavęs pirmajame parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė tokį ieškinio faktinį pagrindą: jog ieškovui nebuvo sumokėta, nes jis dirbo visą parą, kai nevairavo, tada saugojo krovinį, jis dirbo užsienyje, todėl jam turėjo būti taikoma Direktyva 96/71/EB ir mokamas tos valstybės, kurioje dirbo ieškovas, darbo užmokestis, turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys tarp atsakovės ir užsienio įmonių. LITEKO duomenimis iš 2020 m. vasario 24 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo galima spręsti, kad ieškovas nurodė, kad atsakovei nepateikus į bylą atsiliepimo į ieškinį ir prašytų dokumentų, ieškovas negali patikslinti, sukonkretinti ieškinio reikalavimų, tai padarytų atsakovei pateikus dokumentus.

38. Taip pat iš bylos duomenų pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, 2020 m. vasario 24 d. teismas ieškovo atstovų teikiamo patikslinto ieškinio nepriėmė, kadangi jis buvo nepasirašytas ir ieškovo atstovus įpareigojo iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti su ieškiniu susijusius dokumentus ir paskaičiavimą, paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2020 m. kovo 9 d. 14.10 val., įpareigojo atsakovę pateikti bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus. T. y. teismas pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atitinkamai ieškinio reikalavimus, bei atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarydamas šalims (tiek ieškovui, tiek atsakovei) galimybę įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigas. Tai pat atskira tos pačios dienos 2020m. vasario 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovę iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti konkrečius dokumentus.

39. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. vasario 28 d. teisme buvo gauti ir priimti atsakovės UAB „Kareda“ rašytiniai dokumentai, kurie 2020 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsti ieškovo atstovui. 2020 m. kovo 3 d. ieškovo atstovams buvo išsiųstas pranešimas, kuriame teismas informavo, kad 2020 m. vasario 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas P. G. įsipareigojo teismui iki 2020 m. kovo 2 d. pateikti papildomus rašytinius įrodymus dėl ieškinio, ir kad 2020 m. vasario 28 d. ieškovo atstovui buvo išsiųsti atsakovės pateikti dokumentai, tačiau atstovas nepatvirtino jų gavimo. 2020 m. kovo 6 d. teisme buvo gautas ieškovo atstovo prašymas skirti 10 d. terminą iki 2020 m. kovo 16 d. ieškinio patikslinimui, kadangi atsakovės pateikti dokumentai buvo gauti tik 2020 m. kovo 5 d., o kita ieškovo atstovė yra nedarbinga. 2020 m. kovo 6 d. pranešimu teismas ieškovo atstovą informavo, kad civilinėje byloje yra rengiamasi bylos nagrinėjimui iš esmės ir 2020 m. kovo 9 d. 14.10 val. yra paskirtas parengiamasis teismo posėdis; kad visi procesiniai dokumentai ieškovo atstovui buvo išsiųsti elektroniniu paštu dar 2020 m. vasario 28 d., o duomenys apie kitos ieškovo atstovės nedarbingumą teismui nebuvo pateikti.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į 2020 m. kovo 6 d. teismo pranešimo turinį, taip pat ir teismo rezoliuciją, esančią ant 2020 m. kovo 6 d. ieškovo atstovo prašymo skirti 10 d. terminą ieškinio patikslinimui, galimai gali kilti abejonių, ar teismas pakankamai aiškiai nurodė, kad (ne) tenkina prašymą, ar įpareigoja pateikti dokumentus numatytam 2020 m. kovo 9 d. posėdžiui, teismas ieškovo atstovui nurodė, kad yra rengiamasi bylos nagrinėjimui iš esmės, kad byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kad atsakovės procesiniai dokumentai buvo išsiųsti dar 2020 m. vasario 28 d., o duomenų apie ieškovo atstovės nedarbingumą teismui nepateikta. Tačiau ieškovas būdamas rūpestingas ir atidus, sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, jei jam nebuvo aišku ar tenkintas jo prašymas, šias aplinkybes turėjo galimybę tikslinti, reikšti papildomus prašymus teismui dėl dokumentų pateikimo, dėl 2020 m. kovo 9 d. paskirto parengiamojo posėdžio ir pan. Neatvykimas į teismo parengiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių gali sukelti CPK numatytas teisines pasekmes.

41. CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 straipsnis). Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties.

42. CPK 230 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.

43. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad į 2020 m. kovo 9 d. parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovas, nei jo atstovai neatvyko; iš ieškovo (jo atstovų) prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį ar bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, negauta; papildomų įrodymų, susijusių su ieškovo pareikštu ieškiniu, teismui nepateikta. 2020 m. kovo 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovui paprašius priimti sprendimą už akių, teismas išėjo į pasitarimų kambarį spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo, kurio paskelbimą atidėjo 2020 m. kovo 16 d. 16 val.

44. 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Į teismų informacinę sistemą LITEKO sprendimas už akių buvo įkeltas 16.03 val. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. 13.56 val. teisme elektroniniu paštu buvo gautas ieškovo procesinis dokumentas, įvardintas patikslintu ieškiniu (jis teisme užregistruotas 2020 m. kovo 16 d. 16.10 val.), kuriame ieškovas, išanalizavęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) 2025 Eur dienpinigių nepriemoką; 2) nesumokėtą darbo užmokestį (358,45 Eur) už 2018 m. rugpjūčio mėnesį; 3) netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Šiame procesiniame dokumente, įvardintame patikslintu ieškiniu, formuluojant faktinį pagrindą, nurodyta, kad: atsakovė pateikė tarnybinių komandiruočių įsakymus, kuriuose nurodyta komandiruočių pradžia ir pabaiga, kokiose šalyse ir kiek dienų truko komandiruotė, vadovaujantis šiais dokumentais – darbuotojui dienpinigių nepriemoka sudaro 2025 Eur; atsakovė pateikė kasos išlaidų orderį, kur yra nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsiskaitė su darbuotoju, dienpinigius ir komandiruotės išlaidas išmokėdama grynais pinigais, tačiau ieškovas tuo metu Lietuvoje nebuvo ir asmeniškai pasirašyti bei gauti grynus pinigus negalėjo, tad atsakovė, pateikdama su klastotą dokumentą, siekia suklaidinti; atsakovė pateikė įsakymą dėl atleidimo, tačiau nei banko pavedimuose, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad su darbuotoju buvo ar yra tinkamai atsiskaityta, todėl prašė priteisti nesumokėtą darbo užmokestį (358,45 Eur) ir kt.

45. Akcentuotina, jog ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).

46. CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Taigi pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Sisteminė proceso įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, jog naujų (papildomų) ieškinio reikalavimų, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai), pareiškimas, nekeičiant tų, kurie buvo pareikšti ankstesniu ieškiniu, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, vietoje ankstesnio ieškinio reikalavimo (dalyko), suformuluojant naują. Atitinkamai, keičiant ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas), ankstesnis ieškinio pagrindas pakeičiamas nauju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-933/2002; Nr. 3K-3-34/2008; Nr. 3K-3-380/2008).

47. CPK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Kadangi pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškovas bet kada gali tikslinti, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes tai sudaro pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės dalyką, jeigu nenustatoma piktnaudžiavimo procesu, tai jam neturi būti šioje stadijoje užkertama galimybė tai daryti. Dėl to CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostata aiškinama taip, kad atskiruoju skundu neskundžiama teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą tik tuomet, kai ji priimama po teismo nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės. O kai keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, tai vertintina kaip naujo ieškinio teikimas, kuriam taikomos bendrosios ieškinio priėmimo taisyklės, įskaitant galimybę skųsti atsisakymą priimti ieškinį atskiruoju skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

48. Nagrinėjamu atveju parengiamojo posėdžio metu į bylos nagrinėjimą iš esmės nepereita. Tačiau ieškovui neatvykus į 2020 m. kovo 9 d. parengiamąjį posėdį, atsakovės atstovui paprašius priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą dėl sprendimo už akių priėmimo, nors jo paskelbimą atidėjo 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. ( šios nutarties 41-43 punktai). Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 16 d. 16.00 val. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas.

49. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nors ir nurodė dėl bylos faktinių aplinkybių, pasirengimo bylos nagrinėjimui esmės, tačiau nevertina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties tuo aspektu, ar teismo atsisakymas priimti ieškovo pateiktą procesinį dokumentą, patikslintą ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi tai nėra šios apeliacijos dalykas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja tik atskirojo skundo ribose, t.y. dėl šios nutarties apskundimo galimybės.

50. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė, kad byla išnagrinėta, ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo priimti atsisakytina ir jis grąžintinas. Iš esmės sprendė, kad atsisakymas priimti patikslintą ieškinį, t.y. procesinis veiksmas neskundžiamas dėl nutartyje nurodytų aplinkybių, bei dėl tos priežasties, kad byla iš esmės išnagrinėta. Ieškovui teismas išaiškino, kad CPK 141 straipsnio 4 dalis nenumato teisės paduoti atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo ir tai neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka su nauju ieškiniu.

51. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti CPK numatytais atvejais, arba kai teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad teismui 2020 m. kovo 9 d. priėmus sprendimą baigti bylos nagrinėjimą iš esmės pasirengimo nagrinėti bylą teisme proceso stadijoje priimant sprendimą už akių dėl ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį, teismas atsisakęs priimti patikslintą ieškinį pagrįstai nurodė, kad šis teismo procesinis veiksmas neskundžiamas. Apeliacinio teismo vertinimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartis neskundžiama. Susiklosčius minėtoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad 2020 m. kovo 16 d. yra priimtas sprendimas už akių, byla išnagrinėta iš esmės, 2020 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytos aplinkybės dėl CPK 141 straipsnio 4 dalies normų taikymo -pagrįstos.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartimi teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo O. S. atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 18 d. nutarties. Todėl tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti 2020 m. kovo 23 d. nutartį apelianto nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.