Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą Nr. LK -179 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, - buvo baustas drausmine nuobauda; nauobauda panaikinta paskatinimo būdu, nusikalstamo elgesio rizika žema ( 38 balas), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokuroro nuomone, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad D. J. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Be to, abu nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėjo, jog nuteistajam dėl pirmą kartą padaryto sunkaus nusikaltimo buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau šiam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes jis du kartus įspėtas už probacijos sąlygų pažeidimą padarė du administracinius nusižengimus, nevykdė pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, be to, jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Po to, nuteistajam, bausmės vykdymo atidėjimo metu, buvo paskirtas papildomas įpareigojimas, - nustatytu laiku būti namuose, tačiau jis vėl du kartus pažeidė pareigą nustatytu laiku būti namuose, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Juolab, kad paskutinė nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį, todėl sprendžia, kad tokios asmenybės pataiso procesas laisvėje yra sunkia įgyvendinamas. Nuteistasis yra teistas tiek už narkotinių medžiagų vartojimą, tiek už platinimą. Tai kelia pagrįstas abejones, ar jis mažiau struktūruotoje aplinkoje, nesant nuolatinės priežiūros, sugebės nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių, įstatymų bei taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekt bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę 1/3 paskirto bausmės, kuriems paskirta bausmė neviršiją ketverių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimas LK -179 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Nuteistasis D. J. nuteistas 2020-08-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 259 straipsnio 1 dalį sumažinta, subendrinta, galutine 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 10 mėnesių ir 25 dienos.

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Nors teismui D. J. iš esmės teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, reikiamą lygtinio paleidimo taikymui su intensyvia priežiūra, pataisos įstaigoje laikosi nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad iš esmės nėra galimybės numatyti, kaip D. J. gebės laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų struktūrizuotoje aplinkoje, kadangi jis, gyvendamas reabilitacijos centre, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėl nusikalto už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis; neatlikęs pakankamai didelės bausmės integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. Be to, iš esmės išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai : netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, neigiama pasirenkamų draugų aplinka, galimai vartojimas psichiką veikiančių medžiagų (jo paties teigimu).

Be to, neatliktos bausmės dydis (1 metai 10 mėnesių ir 25 dienos iš paskirtų 2 metų ir 10 mėnesių) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atlieka palyginus neilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra atlikęs tik daug virš metų paskirtosios bausmės. Aplinkybės, kad nuteistasis nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais bei administracijos darbuotojais, nėra kuo nors išskirtinės, būtent toks elgesys yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. J. 2020-05-19, iš esmės tik pradėjęs atklikti bausmę, drausmine tvarka baustas, nors vėliau ir skatintas, šiuo metu bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis D. J. pateikė duomenis apie galimą jo gyvenimą reabilitacijos centre „Pergalė“, tačiau teismas pažymi, jog tokio pobūdžio duomenų pateikimas savaime neužtikrina to, kad jis paleistas lygtinai tikrai ten gyvens, įsidarbins ir gaus stabilų atlygį. Juolab, jog jis šiame centre gyveno, bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teigiami nuteistojo D. J. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-179 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. LK-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. J., gim. (duomenys neskelbtini), netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.