Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta T. P. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Nurodyta T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Nuspręsta neišieškoti iš T. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjos dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. P. nuteistas už tai, kad 2025-03-26 apie 23.08 val., Plungės r., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Fiat Stilo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 23.38 val. nustatytas 2,09 prom. neblaivumas, o 23.54 val. nustatytas 2,04 prom. neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nurodoma, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, siūloma paskirti jam švelnesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti). Kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Jeigu BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

6. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas T. P. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas įvertino tai, kad T. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas (b. l. 66–76), baustas administracine tvarka, nesumokėjęs jam paskirtų baudų (b. l. 77–84), nedirba (b. l. 85). Teismas įvertino ir T. P. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jam anksčiau jau buvo paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, jas atlikęs jis tik 2024-06-03 buvo paleistas į laisvę, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje. Teismo nuomone, aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro. Teismas pažymėjo, jog T. P. ne tik pavojingai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,04 prom. neblaivumas, tačiau tai darė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 33), nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, užklimpo dirvoje, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių. Apylinkės teismas nustatė vieną T. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs aptartas T. P. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinta nuteistajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė ilgesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį – 9 mėnesius. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 6 mėnesių.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam T. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu T. P. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. P. už vieną BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Atsižvelgdama į tai, jog T. P. naują nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas ne kartą teistas, tik 2024-06-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs griežtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju jo pageidaujama švelnesnė, juo labiau su realiu laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis T. P. šiuo metu dirba ir išlaiko šeimą, todėl turėtų lėšų sumokėti baudą, jeigu tokia bausmė jam būtų paskirta, tačiau tokie teiginiai yra laikytini deklaratyviais, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis dirba ar apskritai turi kokių nors legalių pajamų, juo labiau siekiančių 2 500-3 000 Eur per mėnesį. Su apeliaciniu skundu yra pateikiama tik Užimtumo tarnybos darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje nurodyta, kad T. P. registracijos data (duomenys neskelbtini) skyriuje yra 2025-05-06, o jo apsilankymo data buvo numatyta 2025-08-25 (b. l. 115). Pažymėtina ir tai, jog nėra duomenų, kad nuteistasis būtų bent jau sumokėjęs baudas, kurios jam buvo skirtos už administracinių nusižengimų padarymą.

8. Apeliantė abstrakčiai prašo taikyti T. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šio prašymo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).???

10. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau aptarta anksčiau, T. P. yra daug kartų teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nedirba, praėjus mažiau nei metams po to, kai 2024-06-03 atlikęs bausmę buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, padarė naują nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors buvo nustatyta viena BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau buvo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Konstatuotina, jog esant išvardytų aplinkybių visumai T. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai arba iš dalies atidėti nėra teisinio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog T. P. jau pasimokė iš savo netinkamo elgesio ir pasižada daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų, sutinka, kad bausmės vykdymas jam būtų atidėtas maksimaliam sankcijoje numatytam terminui, skiriant jam vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, tokios išvados paneigti negali ir nesudaro prielaidų išvadai, kad nuteistojo resocializacija šiuo atveju galima be realaus laisvės atėmimo (arba nuteistajam atlikus tik laisvės atėmimo bausmės dalį).

11. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. T. P. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padaryto nusikaltimo, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti.