Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-05-03 · Civilinė byla Nr. e2A-203-739/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-23Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e2A-203-739/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02899-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
M. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-203-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02899-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.8.;3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.5.20.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5573-956/2021 pagal ieškovo M. I. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui antstoliui A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Colemont draudimo brokeris“.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. I. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio A. B. (toliau – ir atsakovas, ir antstolis, ir apeliantas) 1076,90 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje paaiškino, kad antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla, kurioje buvo paskelbtos varžytynės Nr. 195318, jose parduodamas areštuotas turtas – ratinis traktorius TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu. Ieškovas įsigijo minėtą turtą, susidedantį iš trijų vienetų, už bendrą 27100 Eur kainą (atskiros parduoto turto dalys atskirai nebuvo įvertintos). Visa įsigyto turto kaina sumokėta 2020 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 23 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-25-20312, kuriame nurodyta, kad varžytynių aktu ieškovas įgyja nuosavybės teises į ratinį traktorių TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu. Tačiau 2020 m. rugsėjo 30 d. turto priėmimo-perdavimo aktu perduotos tik dvi daikto dalys: traktorius TYM T1054 (gam. Nr. 10SPK00133) ir frontalinis krautuvas FL-360 (gam. Nr/3851). Atsakovas paaiškino, kad kartu su traktoriumi turėjęs būti kaušas yra dingęs ir nėra žinoma jo buvimo vieta. 2020 m. gruodžio 1 d. buvo kreiptasi į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimos atsakovo nusikalstamos veikos, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Atsakovas vykdymo procese neužtikrino areštuoto daikto saugojimo, pardavė daiktą nepilnos komplektacijos, dėl ko patyrė nuostolius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas antstolis A. B. atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. areštuoto ratinio traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu saugotoju paskirtas išieškotojas UAB „Livila“. Tą pačią dieną, tai yra 2019 m. gruodžio 10 d., areštuotą ratinį traktorių su frontaliniu krautuvu perėmė (išsivežė) išieškotojo UAB „Livila“ atstovas. Kadangi ant ratinio traktoriaus perėmimo metu nebuvo uždėtas kaušas, tai teko traktorių išsivežti be kaušo, kaušas buvo skolininko sodyboje, tik nebuvo techninių galimybių jo pasiimti. 2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykus pirmosioms varžytynėms Nr. 195318, paskelbtas laimėtojas M. I., pasiūlęs didžiausią sumą – 27100,00 Eur. Po 2020 m. rugsėjo 23 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo pirkėjas M. I. iš UAB „Livila“ pasiėmė traktorių su frontaliniu krautuvu, o įsigyto kaušo, likusio pas skolininką L. G., esančio adresu (duomenys neskelbtini), nepasiėmė, nors 2020 m. rugsėjo 23 d. antstoliui nuvykus minėtu adresu kaušo pasiėmimas buvo suderintas su skolininko L. G. įgaliotu atstovu R. G. (tą pačią dieną minėtas kaušas buvo nufotografuotas). Po kurio laiko telefonu pirkėjas informavo, jog nėra pasiėmęs kaušo. Dėl kaušo slėpimo kreipėsi į policiją. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, suradus kaušą, kuris dabar yra pas skolininko kaimynę (duomenys neskelbtini) ir ieškovas gali pasiimti kaušą. Teigė, kad ieškovas nepagrindė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl paršo ieškinį atmesti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui M. I. iš atsakovo antstolio A. B. 800 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 17,76 Eur žyminį mokestį, 740 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas varžytynių metu įsigijo tris daiktus – ratinį traktorių TYM T1054, frontalinį krautuvą ir kaušą, ir dėl to, kad ieškovui perduoti tik du daiktai - ratinis traktorius TYM T1054 ir frontalinis krautuvas. Ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, jog būtų užtikrintas areštuoto turto mastas ir dėl to jis patyrė išlaidas (nuostolius), kaip asmuo dalyvavęs atsakovo paskelbtose varžytynėse.

7. Teismas konstatavo, kad antstolis netinkamai vykdė savo paties priimtą patvarkymą dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo. Atsakovas turėjo pareigą užtikrinti, kad visos trys turto dalys, t. y. ratinis traktorius TYM T1054, frontalinis krautuvas ir kaušas, būtų perduoti saugoti UAB „Livila“. Ne ieškovo, kaip pirkėjo, pareiga ieškoti įsigyto turto, o antstolio, kaip vykdžiusio pardavėjo funkciją, pareiga yra perduoti pirkėjui visą varžytynių metu įsigytą turtą, o jei to turto nėra, kaip nagrinėjamu atveju, dingęs ar paslėptas, tai antstolio pareiga jį surasti arba varžytynėse parduoti tik esamą turtą.

8. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaušas yra surastas, ieškovas gali jį pasiimti, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, o be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kur randasi minėtas kaušas, tik paaiškino, kad pas ūkininkę tame pačiame kaime. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra ne tai, kur dabar yra ginčo kaušas, o tai, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. turto priėmimo-perdavimo metu ieškovui nei saugotoja UAB „Livila“, nei atsakovas kaušo neperdavė.

9. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nesiėmė visų veiksmų, turėjusių užtikrinti ieškovo, kaip varžytynėse dalyvavusio asmens, teisės gauti varžytynių metu įsigytą turtą pilnos komplektacijos už varžytynėse numatytą ir ieškovo sumokėtą kainą. Atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus ir antstoliui nustatytus profesinius reikalavimus, todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nustatė neteisėtą antstolio neveikimą (CK 6.2.46 straipsnio 1 dalis) ir jo kaltę (CK 6.248 straipsnis).

10. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pateiktus rašytinius įrodymus, vykdymo byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad ieškovas įrodė savo patirtų nuostolių dydį, kuriuos sudaro įsigyto kaušo kaina – 1076,90 Eur (CPK 178 straipsnis). Tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinant aplinkybę, kad ieškovas varžytynėse įsigijo ne naują kaušą (5 metų senumo), ir atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaušas atsiradęs, ieškovas turi teisę pasiimti kaušą, nuostolių atlyginimo dydį sumažino iki 800 Eur (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovas antstolis A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11.1. Pasak apelianto, teismas, nesivadovaudamas jokiomis įstatymo normomis, klaidingai konstatavo, kad antstolio, kaip vykdžiusio pardavėjo funkciją, pareiga yra perduoti pirkėjui visą varžytynių metu įsigytą turtą, o jei to turto nėra, kaip nagrinėjamu atveju, dingęs ar paslėptas, tai antstolio pareiga jį surasti arba varžytinėse parduoti tik esamą turtą. Kadangi turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra specialioji procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), tai antstolis, realizavęs turtą bei surašęs atitinkamą aktą, neturi pareigos papildomai surašyti turto perdavimo akto, ar imtis kokių nors kitų įstatymais numatytų veiksmų, nes nuo akto surašymo momento yra laikoma, kad tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė.

11.2. Apeliantui nesuprantama teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog antstolis netinkamai vykdė savo pareigas, tai yra nesutinka, jog turtui nesant, kaip nagrinėjamu atveju, dingęs ar paslėptas, antstolis turi pareigą jį surasti arba varžytinėse parduoti tik esamą turtą. Tiek areštuojant ratinį traktorių TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu, tiek skiriant saugotoją, skelbiant varžytines, surašant turto pardavimo iš varžytinių aktą, t. y. viso turto realizavimo proceso metu (nuo jo areštavimo momento, tai yra nuo 2019 m. gegužės 24 d.) kaušas niekur nebuvo dingęs ir visą laiką buvo pas skolininką. Šį faktą patvirtina 2020 m. rugsėjo 23 d. padarytos nuotraukos atvykus pas skolininką adresu (duomenys neskelbtini), o Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-25- 20312 surašytas bei patvirtintas po to, kai įsitikinta dėl realizuojamo turto egzistavimo.

11.3. Mano, kad šiuo atveju teismas visiškai ignoravo antstolio iniciatyvą, tai yra 2020 m. gruodžio 31 d. surašytą pareiškimą dėl areštuoto turto perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo bei trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendimą, dėl ko 2021 m. sausio 8 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 246 str. (dėl dingusio ar paslėpto kaušo).

11.4. Teigia, kad teismas nesigilino kokioms aplinkybėms esant 2019 m. gruodžio 10 d. areštuotą ratinį traktorių su frontaliniu krautuvu (be kaušo) perėmė (išsivežė) išieškotojo UAB „Livila“ atstovas. Neįvertino tos aplinkybės, jog būtent tuo metu dėl techninių kliūčių nebuvo galimybės uždėti kaušo ant traktoriaus frontalinio krautuvo, o vėliau ir pats išieškotojas UAB „Livila“ pareiškė poziciją, jog atskirai pervežti kaušą į (duomenys neskelbtini) (areštuoto turto saugojimo vietą), būtų neracionalu, neprotinga bei nelogiška, kadangi vien to kaušo transportavimas galėtu kainuoti kelis šimtus eurų (beveik to kaušo vertė), dėl ko nukentėtų pačio išieškotojo UAB „Livila“ bei kitų kreditorių interesai.

11.5. Nurodo, kad turto pirkėjas M. I. ratinį traktorių TYM T1054 su frontaliniu krautuvu iš UAB „Livila“ pasiėmė tik 2020 m. rugsėjo 30 d., tai yra praėjus savaitei po Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-25-20312 surašymo, tačiau nėra duomenų apie tai, kada M. I. buvo atvykęs pasiimti kaušo į jo buvimo vietą, ir ar aplamai buvo atvykęs pasiimti įsigytą kaušą. Negana to, M. I. neteisingai (melagingai) apkaltino antstolį A. B. dėl kaušo dingimo 2020 m. gruodžio 1 d. kreipdamasis į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimos antstolio A. B. nusikalstamos veikos.

Atsiliepimas

11.6. Atsakovas nesutinka su ieškovo išsakyta pozicija, jog antstolis neteikė jokios informacijos apie kaušą. Priešingai, tiek su pareiškėju, tiek su pareiškėjo advokate buvo ne kartą bendrauta telefonu bei dėtos pastangos nustatyti parduoto kaušo buvimo vietą, ne kartą vykta pas skolininką bei jo įgaliotą asmenį, kreiptasi į policiją su pareiškimu bei teikiama informacija apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.

11.7. Nurodo, kad teismas, nenaikindamas paskelbtų varžytynių bei 2020-09-23 surašyto Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-25-20312, dėl kurio nėra jokio ginčo ir neprašoma jo naikinti, papildomai iš antstolio priteisė 800,00 Eur sumą už pareiškėjo nuožiūra įsigytam turtui atliktus patobulinimus (naujo kaušo sąskaita).

11.8. Manau, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimas, nes teismas pasisakė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Ratinio traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu kaušu saugotoju paskirta išieškotoja UAB „Livila“, kuriai ir teko perduoto daikto apsauga. Išieškotoja UAB „Livila“ yra atsakinga už perduoto turto išsaugojimą, įvykus varžytynėms ir pardavus ieškovui traktorių su kaušu, jį perduoti turėjo išieškotoja. Kadangi ieškovas žalą kildina dėl to, jog jam nebuvo perduotas kaušas, todėl žalos priteisimas iš antstolio nėra galimas, nes išieškotoja buvo atsakinga už jo išsaugojimą.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. I. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

12.1. Ieškovo teigimu, atsakovas paskelbė varžytynes neįsitikinęs, kad parduodamas daiktas iš varžytynių yra pilnos komplektacijos; areštuotą turtą perduodamas turto saugotojui – UAB „Livila“, atsakovas pripažino, kad traktorius nėra pilnos komplektacijos. Nepaisant nurodytų aplinkybių, iki varžytynių atnaujinimo atsakovas nesiėmė veiksmų, kad trūkstama traktoriaus dalis būtų surasta arba patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo būtų nurodyta, kad traktorius parduodamas be kaušo. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas, kaip antstolis, netinkamai vykdė įstatymo leidėjo nustatytas pareigas, nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir nepadėjo šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

12.2. Pažymi, kad atsakovas veiksmų ėmėsi tik tuomet, kai ieškovas pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo, t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo. Ieškovo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atsakovo 2020 m. gruodžio 31 d. surašyto pareiškimo pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius kaušo buvimo vietą pas skolininko kaimynus, nepaneigia faktų, kad atsakovas varžytynėse pardavė turtą ne pilnos komplektacijos.

12.3. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą užtikrinti, kad visos trys parduodamo varžytinėse turto dalys, t. y. ratinis traktorius TYM T1054, frontalinis krautuvas ir kaušas, būtų perduoti saugoti UAB „Livila“. Atsakovas, manydamas, kad būsimas teismo sprendimas turės įtakos UAB „Livila“ teisėms ir pareigoms, turėjo galimybę reikšti prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą, tačiau tokia procesine teise atsakovas nepasinaudojo. Be to, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens teisių ar pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys antstoliui dėl nuostolių priteisimo patenkintas iš dalies. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio deliktinės atsakomybės, kai iš varžytinių parduotas turtas (jo dalis) nebuvo perduota pirkėjui ir dėl to pastarasis patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad antstolis nesiėmė visų veiksmų, turėjusių užtikrinti ieškovo, kaip varžytynėse dalyvavusio asmens, teisės gauti varžytynių metu įsigytą turtą pilnos komplektacijos už varžytynėse numatytą ir ieškovo sumokėtą kainą.

15. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad antstolis neturi pareigos papildomai surašyti turto perdavimo akto, ar imtis kokių nors kitų įstatymais numatytų veiksmų, antstolis neturi pareigos turtą surasti arba varžytinėse parduoti tik esamą turtą. Be to, nurodo, kad viso turto realizavimo proceso metu (nuo jo areštavimo momento, tai yra nuo 2019 m. gegužės 24 d.) traktoriaus kaušas niekur nebuvo dingęs ir visą laiką buvo pas skolininką. Mano, kad teismas nevertino traktoriaus perdavimo saugotojui aplinkybių, nevertino to, kad pirkėjas buvo informuotas apie kaušo buvimo vietą pasibaigus varžytinėms ir pats pirkėjas nepateikė duomenų, kad būtų bandęs kaušą atsiimti. Taip pat mano, kad teismo sprendimu buvo suteikta galimybė pirkėjui praturtėti, nes varžytinių aktas nebuvo panaikintas. Dar vienas antstolio argumentas, kad šuo atveju egzistuoja teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, nes teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – ginčo turto saugotojo.

16. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0025/19/01078 2019 m. gegužės 24 d. surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas ratinis traktorius TYM T1054, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu nuspręsta skirti turto ekspertizę, patvarkyme nurodoma, kad traktorius TYM T1054, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su frontaliniu krautuvu ir kaušu. 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „Verslavita“ atliko ekspertizę, pagal kurią ratinio traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 2015, rinkos vertė yra 15400 Eur, ekspertizės metu turtas buvo apžiūrėtas vietoje, vykdomoje byloje yra fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti tik kaušo fragmentai. 2019 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu dėl turto įvertinimo, antstolis areštavo ratinį traktorių TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 10 d. patvarkymu areštuoto ratinio traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu saugotoju paskirta išieškotoja UAB „Livila“. 2019 m. gruodžio 10 d. antstolis akte apie turto neradimą konstatavo, kad UAB „Livila“ areštuotas ratinis traktorius su frontaliniu krautuvu iš skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) savo eiga išvažiavo be kaušo, kurio tuo metu nebuvo.

17. 2020 m. liepos 31 d. paskelbtos ratinio traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. G., pirmosios varžytynės. Pradinė parduodamo turto kaina 12320,00 Eur, parduodamo turto nuotraukų įkelta nebuvo, kaip ir nebuvo nurodyta nei informacija dėl turto apžiūros, nei turto buvimo vieta (CPK 707 straipsnis) (v. b. II tomas, 59–60 l.). 2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykus pirmosioms varžytynėms Nr. 195318, paskelbtas laimėtojas M. I., pasiūlęs didžiausią sumą – 27100,00 Eur. 2020 m. rugsėjo 23 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-25-20312, pagal kurį antstolis A. B. pardavė iš varžytinių ieškovui ratinį traktorių TYM T1054 su frontaliniu krautuvu ir kaušu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 30 d. turto priėmimo-perdavimo aktu (surašytas turto saugotojos UAB „Livila“) ieškovui perduotos tik dvi įsigyto daikto dalys – traktorius TYM T1054 ir frontalinis krautuvas.

18. Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. sausio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo antstolio A. B. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnyje, L. G. ir R. G. atžvilgiu, 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (v. b. III tomas 138-144 l.). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad perkant traktorių kaušas neįėjo į traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu krautuvu komplektaciją ir L. G. kartu su traktoriumi perduotas nebuvo, tai patvirtino Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas raštas ir kartu pateiktas UAB „Livila“ paaiškinimas, kad ūkininkas L. G. nupirko traktorių TYM T1054 su frontaliniu krautuvu, turto priėmimo-perdavimo akte buvo padaryta neatidumo klaida, traktorius buvo perduotas tik su frontaliniu krautuvu, bet be kaušo.

19. Ieškovas patirtus nuostolius įrodinėjo 2021 m. kovo 9 d. ieškovo su UAB „Dotnuva Baltic“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. T-21-1859, pagal kurią ieškovas įsigijo naują nenaudotą kaušą 210H už 1076,90 Eur. 2021 m. kovo 10 d. ieškovas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DPT001807 sumokėjo už kaušą 1076,90 Eur sumą. 2021 balandžio 28 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo.

20. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovas varžytynių metu įsigijo turtą – ratinį traktorių TYM T1054, frontalinį krautuvą, kaušą. 2020 m. rugsėjo 30 d. turto priėmimo-perdavimo metu ieškovas gavo tik ratinį traktorių TYM T1054 ir frontalinį krautuvą, ieškovui varžytynių metu įsigytas kaušas nebuvo perduotas ir bylos nagrinėjimo metu.

21. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).

22. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

23. Sprendžiant klausimą dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti atsižvelgiama į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

24. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančio 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris šioje byloje vertintinas kartu su visų byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis) bei kuriuo rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad skolininkas L. G. kaušo prie traktoriaus su frontaliniu krautuvu nebuvo įgijęs, ikiteisminio tyrimo metu antstolis, apklausiamas kaip liudytojas, paaiškino, kad sutikrinimo tarp realiai egzistuojančio turto ir areštuotino turto nedarė, pasikliovė dokumentais.

26. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, taigi šiuo konkrečiu atveju antstolis, teigdamas, kad jis vykdymo procese veikė teisėtai, privalėjo šią aplinkybę įrodyti. Nors antstolis šioje byloje teigia, kad jis dėjo visas pastangas, kad kaušas būtų rastas bei kad jis kaušą rado ir pirkėjas gali traktoriaus kaušą bet kada atsiimti, tokie antstolio argumentai nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis.

27. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia antstolis, bylos duomenys nepatvirtina, kad antstolis vykdymo procese veikė pakankamai rūpestingai. Nors antstolis teigė, kad surado ir nufotografavo ginčo traktoriaus kaušą, byloje esančių duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tiek fotografuojant traktorių vertinimui, tiek 2020 m. rugsėjo 23 d. antstoliui fotografuojant kaušą, nebuvo įsitikinta, kad kaušas skolininkui L. G. priklausė nuosavybės teise. Antstolis, aprašydamas turtą, jį surasdamas, nesielgė pakankamai aktyviai ir neišsiaiškino kokios komplektacijos traktorius iš tiesų priklausė skolininkui bei kokios komplektacijos buvo perduotas pardavėjos – išieškotojos UAB „Livila“ 2018 metais. Šios aplinkybės buvo nustatytos tik ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius, kad kaušas neįėjo į traktoriaus TYM T1054 su frontaliniu krautuvu komplektaciją ir L. G. kartu su traktoriumi 2018 metais perduotas nebuvo.

30. Vykdymo procese turtą įgiję asmenys turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad turto realizavimas vykdymo procese bus teisėtas, šios procedūros garantas yra šios srities profesionalas – vykdymo veiksmus atliekantis antstolis. Priverstinio turto pardavimo vykdymo procese specifika yra ta, kad šiame procese siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, įskaitant ir jo ekonomiškumą, t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022 34 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, paskelbdamas varžytines ir jose parduodamas turtą, neįsitikinęs, kad jis realiai priklauso skolininkui, šiuo konkrečiu atveju negali gintis argumentais, kad įstatymas nenumato pareigos jam fiziškai perduoti pirkėjui turtą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad rengdamas atsakymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams antstolis nurodė aplinkybes, kad jau po turto pardavimo iš varžytinių skolininko įgaliotas atstovas aiškino antstoliui, kad kaušas skolininkui nepriklauso, kad jis priklauso kitam savininkui (kaimynui), tačiau skolininko atstovas (tėvas), duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime parodė, kad antstoliui šias aplinkybes nurodė jau tada, kai antstolis ir išieškotoja atvažiavo paimti traktoriaus saugojimui. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje antstoliui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl kaušo nuosavybės, tačiau antstolis šias aplinkybes ignoravo ir, kaip pats nurodė ikiteisminiame tyrime duodamas parodymus, sutikrinimo tarp realiai egzistuojančio turto ir areštuotino turto nedarė. Visi antstolio argumentai, kad kaušas niekur nebuvo dingęs, kad antstolis buvo nurodęs pirkėjui, kur yra jo nupirkto turto – traktoriaus kaušo buvimo vieta yra neįrodyti, antstolis nepateikė jokių duomenų, koks kaušas ir kur konkrečiai šiuo metu yra, juo labiau, kad tokie antstolio argumentai iš esmės yra paneigti byloje esančiais duomenimis, jog kaušas realiai skolininkui nepriklausė, todėl negalėjo būti paskelbtas ir tokio neegzistuojančio turto pardavimas, o pirkėjas, teisėtai tikėdamasis įsigyti varžytinėse parduodamą turtą, pasiūlydamas didžiausią kainą ir ją sumokėdamas už skelbime nurodytą turtą, realiai patyrė nuostolius, nes negavo to, ko tikėjosi ir buvo priverstas papildomai investuoti į kaušo pirkimą (CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, CK 6.246–6.249 straipsniai).

32. Nors antstolis nurodo, kad tokiu sprendimu, t. y. nenuginčijus turto iš varžytinių akto, ieškovas nepagrįstai praturtėja, nes nusipirkęs naują kaušą tuo pačiu lieka ir varžytinėse laimėto kaušo savininku, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, sumažindamas ieškovui priteistinus nuostolius, atsižvelgė ne tik į tai, kad iš varžytinių parduodamas kaušas galimai buvo ne naujas, bet ir į tai, kad ieškovas kaušą bet kada gali atsiimti. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia turto atsiėmimo tikimybė, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, itin maža, todėl atsakovo argumentai apie ieškovo praturtėjimą antstolio sąskaita laikytini visiškai nepagrįstais.

33. Apeliantas taip pat mano, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, t. y. išieškotoja UAB „Livila“ yra atsakinga už perduoto turto išsaugojimą, todėl, įvykus varžytynėms ir pardavus ieškovui traktorių su kaušu, jį pirkėjui perduoti turėjo išieškotoja. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, 13-14 sprendimo punktuose teismas iš tiesų nurodė, kad „ieškovas nuvyko pasiimti įsigyto turto pas išieškotoją UAB „Livila“, kuri turėjo saugoti traktorių, frontalinį krautuvą ir kaušą“, „2020 m. rugsėjo 30 d. turto priėmimo-perdavimo metu ieškovui nei saugotojas UAB „Livila“, nei atsakovas kaušo neperdavė“. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, byloje neginčijamai nustačius, kad antstolis iš viso nėra perdavęs išieškotojos UAB „Livila“ saugojimui traktoriaus kaušo, konstatuotina, jog UAB „Livila“ negalėjo kilti pareiga saugoti to, kas jai saugoti nebuvo perduota, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad UAB „Livila“ turėjo saugoti kaušą ir turėjo jį perduoti ieškovui, kaip nepagrįsti ir galimai galintys turėti įtakos į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms, šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo motyvacinės dalies, tuo pačiu atmetant apelianto argumentą dėl šio asmens neįtraukimo į bylos nagrinėjimą.

34. Apibendrinus tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pritaria išvadai, kad antstolis nesiėmė visų veiksmų, turėjusių užtikrinti ieškovo, kaip varžytynėse dalyvavusio asmens teisę gauti už varžytynėse numatytą ir ieškovo sumokėtą kainą varžytynių metu įsigytą pilnos komplektacijos turtą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai taikė tiek antstolių veiklą, tiek deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą sprendimą nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl to patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nors šios ieškovo išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgus į atsiliepimo apimtį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas rėmėsi iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, dėl kurių ieškovas jau teikė argumentus bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovui priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažinamas iki 500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo antstolio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė