Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Vitalio Milevičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-42151-905/2020 pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Vitalis Milevičius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-37234-868/2019 dėl 12 692 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. M. trečios eilės išieškotojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) naudai.

2. Antstolis 2020 m. gruodžio 7 d. gavo pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas prašė grąžinti iš Teisingumo ministerijos gautas lėšas remdamasis tuo, kad negalima nukreipti išieškojimo į pareiškėjui priteistą neturtinę žalą visa apimtimi, išskaitos turi būti atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsniu.

3. Antstolis 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsisakydamas tenkinti skundą, antstolis nurodė, kad ginčo lėšos laikytinos vienkartinio pobūdžio lėšomis, todėl tokioms lėšoms išieškoti taikomas CPK 688 straipsnis, kuriame nenurodoma išskaitų dydžio. Antstolio teigimu, pareiškėjo gautos lėšos nepatenka į CPK 737 straipsnio reglamentavimo sritį, nes neturtinės žalos atlyginimas negali būti prilyginamas darbo užmokesčiui ar su juo susijusioms pajamoms. Dėl to, antstolio nuomone, nėra pagrindo taikyti CPK 736 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, išieškant skolą iš skolininkui priklausančių lėšų (priteisto iš valstybės neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), buvusių Teisingumo ministerijos sąskaitoje.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Vitalis Milevičius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-37234-868/2019 dėl 12 692 Eur skolos išieškojimo iš skolininko P. M. trečios eilės išieškotojos Teisingumo ministerijos naudai. 2020 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-20-13-2796 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir viršijančių pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, antstolis areštavo 13 869,48 Eur lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias laisvės atėmimo įstaigos – Alytaus pataisos namų – sąskaitoje. 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-20-13-12323 dėl informacijos pateikimo ir skolininkui priklausančių lėšų arešto antstolis areštavo ir paprašė Teisingumo ministerijos pervesti pareiškėjui P. M. priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 13 869,48 Eur sumos. Teisingumo ministerija, remdamasi nurodytu patvarkymu, 2020 m. lapkričio 10 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 760 Eur. Antstolis pervestas lėšas paskirstė 2020 m. lapkričio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-20-13-13329. Teisingumo ministerijos pervestos ir antstolio patvarkymu paskirstytos lėšos – 760 Eur – buvo priteistos pareiškėjui P. M. kaip neturtinės žalos atlyginimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3405-821/2019.

13. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Dėl to vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas (antstolis) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo (skolininko) turtą, turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Pasak apelianto (antstolio), 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymu CPK 739 straipsnį papildžius 9 punktu, tapo neaktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, pateiktas išaiškinimas, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Apeliacinės instancijos tokius apelianto (antstolio) argumentus pripažįsta nepagrįstais.

15. CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio turtą, iš kurio negali būti išieškoma, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas, be kita ko, negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).

16. CPK 739 straipsnio, reglamentuojančio pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, 9 punkte įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių.

17. Pažymėtina tai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis ir CPK 739 straipsnio 9 punktas tarpusavyje nekonkuruoja.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, pradedant išieškojimo veiksmus. Antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 21 punktą). Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas).

19. Jeigu nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas; 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 22 punktas).

20. CPK 739 straipsnis, įtvirtinantis sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra CPK LI skyriaus norma, reglamentuojanti išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kai išieškojimas jau vykdomas. Pagal šio straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje (nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančioje šio kodekso redakcijoje – 97 straipsnio 3 dalyje) nustatytų dydžių.

21. Taigi CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, pradedant išieškojimo veiksmus iš skolininko turto, ir CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatytas draudimas išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje skolininko sąskaitoje esančių piniginių lėšų tam tikros sumos, taikytinas vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, yra tarpusavyje suderinami apribojimai, nors tos pačios paskirties – kad tiek pradedant išieškojimą, tiek išieškojimo proceso metu skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.

22. Nagrinėjamos situacijos ypatumas yra tas, kad, apeliantui (antstoliui) 2020 m. vasario 21 d. priėmus vykdyti 2020 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-37234-868/2019, nebuvo rasta jokio (skolininko) turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-3405-821/2019, kuriuo pareiškėjui (skolininkui vykdymo procese) priteistas 760 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, atsirado skolininko turto, į kurį gali būti nukreiptas pareiškėjo (antstolio) vykdomas išieškojimas.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad antstolis, nustatęs esant skolininko (pareiškėjo) turto (760 Eur neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), pirmą kartą pradėjo išieškojimo veiksmus ir, nukreipdamas išieškojimą į šį skolininko turtą, privalėjo laikytis CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ribojimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

24. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-20-13-12323 dėl informacijos pateikimo ir skolininkui priklausančių lėšų arešto antstolis (apeliantas) areštavo ir paprašė Teisingumo ministerijos pervesti pareiškėjui P. M. priklausančias pinigines lėšas, nenurodydamas, jog areštuojamos lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienos MMA sumą. Teisingumo ministerija 2020 m. lapkričio 10 d. pervedė į antstolio sąskaitą visą skolininkui priteistos neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų sumą – 760 Eur. Antstolis 2020 m. lapkričio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-20-13-13329 paskirstė visą 760 Eur sumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju antstolis (apeliantas) išieškojimą į 760 Eur skolininkui (pareiškėjui) priklausančią pinigų sumą, kuri buvo Teisingumo ministerijos sąskaitoje, nukreipė ne kaip į pajamas, bet kaip į skolininko (pareiškėjo) turtą, turimą pradedant išieškojimą, todėl privalėjo nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 26, 30 punktus).

26. Atskirajame skunde apeliantas (antstolis) pažymi, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas buvo nukreiptas ne į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bet trečiojo asmens – Teisingumo ministerijos – turimas išmokėti skolininkui pinigines lėšas. Apelianto (antstolio) nuomone, pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra vienkartinio pobūdžio lėšos, iš kurių išieškoma pagal CPK 688 straipsnį, reglamentuojantį išieškojimą iš skolininko pinigų sumų ir kitokio turto, esančių pas kitus asmenis, ir kuriame nenustatyta išskaitų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto (antstolio) argumentams.

27. Pabrėžtina tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, taikytina tiek išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, tiek ir pas trečiuosius asmenis esančių skolininko lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas; 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 25 punktas).

28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolio veiksmai, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjo (skolininko) lėšas (760 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą), buvusias Teisingumo ministerijos sąskaitoje, netaikant CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, pripažintini neteisėtais. Dėl to apeliantas (antstolis) pagrįstai įpareigotas išieškojimą iš pareiškėjui priteistos 760 Eur neturtinės žalos sumos vykdyti laikantis CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo, t. y. iš sumos, viršijančios vienos MMA dydį.

29. Apeliantas (antstolis) taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas prilygintinas kitoms pajamoms, iš kurių išieškojimas vykdomas pagal išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančias teisės normas, be kita ko, laikantis CPK 736 straipsnyje įtvirtintų apribojimų.

30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apelianto (antstolio) poziciją, kad pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra vienkartinio pobūdžio lėšos, kurių išieškojimui negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, koks turtas priskirtinas pajamoms, iš kurių išieškoma pagal CPK normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų. Kasacinio teismo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši įstatyme įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 44 punktas).

32. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); iškaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 25 punktas).

33. Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, pareiškėjui (skolininkui) priteistas neturtinės žalos dėl netinkamų įkalinimo sąlygų atlyginimas patenka į kitų pajamų (ne darbo užmokesčio ir ne jam prilygintų pajamų) kategoriją.

34. Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, antstoliui pritaikius CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą, išieškojimas iš pareiškėjui priteistos 760 Eur sumos, viršijančios vienos MMA dydį, vykdytinas taikant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančias CPK LI skyriaus normas, įskaitant CPK 736 straipsnį.

35. Šios nutarties 23 punkte pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui priteistos 760 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos išieškotina kaip iš skolininko (pareiškėjo) turto, turimo pradedant išieškojimą, todėl taikytinas vienkartinis CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas neišieškoti vienos MMA dydžio sumos. Taigi pareiškėjo (skolininko) interesas turėti tokią pinigų sumą, kuri užtikrintų jo minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, užtikrinamas jam paliktina vienos MMA dydžio suma. Dėl to šiame etape antstolis, vykdydamas išieškojimą iš 760 Eur sumos, viršijančios vienos MMA dydį, neturi taikyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančių CPK LI skyriaus normų, be kita ko, ir CPK 736 straipsnyje įtvirtintų išskaitų dydžio apribojimų, kurių paskirtis yra analogiška – užtikrinti, kad vykdant išieškojimą, skolininkui liktų lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti.

36. Vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu turės būti taikomos išieškant iš jo ateityje gautinų pajamų (tiek vienkartinių, tiek periodinių) (žr. šios nutarties 17 punkte cituojamus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus).

37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog suinteresuotas asmuo (antstolis), vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priteistos 760 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos, veikė neteisėtai, todėl pagrįstai įpareigojo antstolį išieškojimą iš šios sumos vykdyti laikantis CPK normų nustatytos tvarkos. Tačiau apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, kai išieškojimo veiksmai pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu buvo atlikti pirmą kartą, išieškant iš 760 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos kaip iš skolininko turto, turimo pradedant išieškojimą, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, pašalinant iš jos įpareigojimą antstoliui išieškojimą iš 760 Eur sumos vykdyti laikantis, be kita ko, ir CPK 736 straipsnyje įtvirtintų apribojimų.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nenurodė, kokį konkretų antstolio patvarkymą ginčija. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (antstolio) pateiktų procesinių dokumentų turinį, vykdomojoje byloje esančius dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo interesai, antstoliui netaikant CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, pažeisti ir skundas paduotas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-20-13-13329. Dėl to šis patvarkymas naikintinas, įpareigojant antstolį išieškojimą iš pareiškėjui P. M. priteistos 760 Eur sumos vykdyti laikantis CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti antstolio Vitalio Milevičiaus atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 2 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:

„Skundą iš esmės tenkinti.

Panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2020 m. lapkričio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-20-13-13329.

Įpareigoti antstolį Vitalį Milevičių išieškojimą iš pareiškėjui P. M. priteistos 760 Eur sumos vykdyti laikantis CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo – neišieškoti pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos (MMA)“.