Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria buvo patenkintas ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl 30 004,12 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 m. mokestinį laikotarpį bei 1 620,24 Eur delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei UAB ,,Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklauso komercinės patalpos ir inžineriniai statiniai, adresu Liepų g. 2, Klaipėda; komercinės patalpos, adresu Minijos g. 1, Klaipėda; Taikos pr. 39-1, Klaipėda (priklausė iki 2023 m. gegužės 3 d.); Taikos pr. 81-4, Klaipėda; Tiltų g. 7, Klaipėda; Turgaus a. 6-1, 6-2 ir 6-3, Klaipėda. Be to, atsakovė pagal valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus (jų dalis), adresu Audros g. 17, Klaipėda; Danės g. 17, Klaipėda; Danės g. 17A, Klaipėda; Dubysos g. 27A, Klaipėda; Jūrininkų pr. 38, Klaipėda; Sandėlių g. 66, Klaipėda; Sandėlių g. 68, Klaipėda; Sukilėlių g. 2, 4, 6, 8 Klaipėda; Taikos pr. 58, Klaipėda; Turgaus g. 16/Tiltų g. 12, Klaipėda.

13. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

14. Pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

16. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2–91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (nagrinėjamu atveju - ieškovė). Už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos (Aprašo 46 punktas). Delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius (Aprašo 46.2 papunktis).

17. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė atsakovei UAB „Mūsų laikas“ 2023 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. AAA00059388 (pirminė), kuri 2023 m. gruodžio 15 d. buvo patikslinta (patikslintos deklaracijos Nr. AAA00059757) už 2023 m. mokestinį laikotarpį, pagal kurią atsakovei apskaičiuotas 30 004,12 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nuomos mokesčio už 2023 m. mokestinį laikotarpį nebuvo sumokėjusi iki Vyriausybės nutarime nurodyto termino - kalendorinių metų lapkričio 15 d. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį žemės mokesti būtų sumokėjusi iki bylos nagrinėjimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu žemės mokesčio mokėjimo reglamentavimu, taip pat kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktą; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 28 punktą), tenkindamas ieškovės ieškinį pilna apimtimi, konstatavo, jog aplinkybė, kad tik po ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu, atsakovei 2023 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu siųsta Aprašo 69 p. įtvirtinta priminimo forma savaime nepaneigia atsakovės pareigos laiku mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, o skolos priminime nurodytas terminas nevertintinas kaip papildomas terminas prievolei įvykdyti.

20. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai, kad ieškovė tik po kreipimosi į teismą dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo el. paštu išsiuntė atsakovei aktualaus ginčo santykiams Apraše nustatytos formos priminimą, negali būti vertinama kaip neteisėtas ieškovės elgesys, įskaitant ir piktnaudžiavimą teise, juo labiau sudarantis pagrindą teismui atsisakyti ginti pažeistą teisę, šiuo atveju ieškovės, kaip valstybinės žemės valdytojo mokestine prasme.

21. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovės, kaip valstybinės žemės faktinės naudotojos bei nuomininkės, pareiga sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, ir sumokėti jį būtent iki tam tikro termino, nepriklausomai nuo to, ar jai dar buvo siunčiamas prieš tai atskiras įspėjimas / priminimas ar kitokio pobūdžio dokumentas, yra imperatyvi ir kyla teisės aktų – Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 ir 10 punktų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.6 punkto – bei jį aiškinančios teismų praktikos pagrindu bei negali būti paneigta ar „atitolinta“ šios pareigos nežinojimo, neįspėjimo motyvais ir argumentais.

22. Be to, kaip neneigia ir pati apeliantė bei kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ši pareiga atsakovės yra pažeidinėjama sistemiškai, jai nemokant įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nuomos mokesčio iš esmės nuo 2019 metų ir ieškovei kaskart (kiekvienais metais) kreipiantis į teismą dėl šios pareigos priverstinio įgyvendinimo (žr. pvz., civilines bylas Nr. L2-551-973/2014; Nr. eL2-2914-1149/2021; Nr. eL2-4086-732/2023), todėl esant tokiai faktinei situacijai, ieškovės kreipimasis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 metus vos jai praleidus mokėjimo terminą, negali būti vertinamas kaip siurprizinis, netikėtas, nesąžiningas, neracionalus, neprotingas elgesys atsakovės atžvilgiu, o juo labiau, kaip neteisėtas elgesys.

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, net jei atsakovės akcentuojamas priminimas ir būtų išsiųstas atsakovei dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, tai finale situacijos nepakeistų, nes atsakovė nebūtų į jį sureagavusi ir ieškovė bet kuriuo atveju kreiptųsi į teismą. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad ieškovei 2023 m. gruodžio 7 d. el. paštu išsiuntus atsakovei priminimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 m. laikotarpį sumokėjimo, šis mokestis net iki šiol, t. y. praėjus beveik 11 mėnesių, nėra sumokėtas. Be to, net jei priminimas ir būtų išsiųstas Aprašo 69 p. nustatyta tvarka, tai nepaneigtų ir nepakeistų nei mokesčio mokėtojo prievolių atsiradimo momento, nei neigiamus padarinius delspinigių ar kita forma, kurios atsirastų dėl teisės aktuose numatyto prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kitaip tariant, prievolę sumokėti nustatyta tvarka ir terminu valstybinės žemės mokestį sukuria ir suponuoja ne Aprašo 69 p. numatyto priminimo valstybinės žemės naudotojui ir nuomininkui išsiuntimo faktas ir/ar momentas, bet pats valstybinės žemės naudojimo / nuomos faktas, tuo tarpu nuomos mokesčio dydis ir jo sumokėjimo terminai – tai teisės aktais jau sureguliuoti dalykai, kurių vėlgi negali paneigti ar pakeisti skolininkui siunčiamas priminimas.

24. Esant tokiai situacijai, būtent atsakovės elgesys, eilę metų sistemingai vengiant vykdyti mokestines su valstybinės žemės naudojimu susijusias prievoles, formaliais pagrindais jas kvestionuojant ir tokiu būdu atitolinant galutinį jai nepalankų rezultatą, sudaro pagrindą įžvelgti piktnaudžiavimo teisėmis požymius.

25. Šių nurodytų argumentų pagrindu visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovei nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 m. mokestinį laikotarpį, ieškovės reikalavimas dėl šio mokesčio priteisimo yra pagrįstas, o ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. išsiųstas Aprašo 69 p. įtvirtintas priminimas, savaime nepaneigia atsakovės pareigos laiku mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio.

26. Nėra pagrindo pritarti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentams, jog delspinigiai pirmosios instancijos teismo iš atsakovės yra priteisti už būsimo termino praleidimo dienas. Teismui konstatavus, jog atsakovė, praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, pažeidė savo prievolę, jai atsiranda pareiga už prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įvykdymo termino praleidimą mokėti delspinigius (CK 6.70, 6.71 straipsniai, Aprašo 46 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.10 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 10 punktas).

27. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo priteisti iš atsakovės 5 procentų procesinių palūkanų, nes pati byla buvo iškelta neteisėtai / nesavalaikiai, todėl, anot atsakovės, nesant vienos iš procesinių palūkanų priteisimo sąlygų (t. y. bylos iškėlimas teisme), teismas turėjo imtis objektyvių priemonių ir nepriteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

29. Nagrinėjamoje byloje nustačiusi pagrindą visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus, teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis CK normomis ir atsižvelgdamas į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad, tenkinant ieškinio reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir su šiais reikalavimais susijusį (išvestinį) ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

31. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo reikalavimus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos iš kitos šalies. Ieškovė nepateikė prašymo dėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas apie tai nepasisako.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė (apeliantė) už apeliacinį skundą sumokėjo 37 Eur, pačiame skunde nurodydama, jog ginčijama suma yra 1 620,24 Eur (t. y. ginčijamu sprendimu priteista delspinigių suma). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį sprendžia, jog buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi, t. y. tiek iš atsakovės ieškovei priteista 30 004,12 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio suma, tiek 1 620,24 Eur delspinigių suma, tiek ir priteistos 5 procentų metinės palūkanos.

34. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, kad už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 699 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), kad atsakovė pateikdama apeliacinį skundą yra sumokėjusi tik dalį - 37 Eur – mokėtino žyminio mokesčio sumos, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistina likusi (nesumokėta) žyminio mokesčio dalis, t. y. 662 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų laikas“ (juridinio asmens kodas 140422672) į valstybės biudžetą 662 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.