- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- e2-1679-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01981-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.18.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 30 004,12 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2023 m. mokestinį laikotarpį, 1 620,24 Eur delspinigius už 2023 m. mokestinį laikotarpį, susidariusius mokestinio laikotarpio nepriemokai, skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovė, būdama valstybinės žemės naudotoja ir nuomininke, nevykdo savo įsipareigojimų pagal pateiktas žemės nuomos mokesčio deklaracijas, todėl yra skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio bei delspinigius.
1.2. Dėl atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos (savo esme identiškų ieškovės reikalavimų) jau buvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. L2-5510-973/2014 (už 2013 m., po teismo pareiškimo susimokėjo), Nr. eL2-2914-1149/2021 (už 2019-2020 m., po teismo pareiškimo susimokėjo), Nr. eL2-4086-732/2023 (už 2021-2022 m., po teismo pareiškimo susimokėjo).
1.3. Visose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose po skolų suvestine paryškintu tekstu nurodyta informacija, kaip ir kokiu būdu teikiamos deklaracijos juridiniams asmenims savitarnos svetainėje ir (ar) el. paštu pagal mokesčio mokėtojo savitarnos svetainėje ar Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau - ir Savivaldybė) administracijai raštu pateiktą prašymą, kaip prisijungti prie savitarnos. Jei daryti prielaidą, kad atsakovė, kaip profesionali rinkos dalyvė, deklaracijose nurodyta e-galimybe nesinaudoja, tai prisiima savo fizinės pašto dėžutės ir fizinio pašto pristatymo trūkumus/rizikas.
1.4. Atsakovė yra faktinė valstybinės žemės naudotoja, kadangi nuosavybės teise valdė ten nekilnojamąjį turtą: komercines patalpas ir inžinerinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini); komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); komercines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).
1.5. Atsakovė yra valstybinių žemės sklypų nuomininkė pagal valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, nuosavybės teise ten pat valdanti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mūsų laikas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Nėra ginčo, kad valstybinės žemės nuomininkai ar naudotojai turi mokėti nuomos mokestį. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nesavalaikiai kreipėsi į teismą – pažeidė gero administravimo principą ir pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei vėliau teikdama ieškinį veikė ultra vires – nesilaikydama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad yra draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Nagrinėjamu atveju ši taisyklė taikytina ieškovės atžvilgiu, nes ji nesąžiningai ir nesavalaikiai pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir patį ieškinį.
2.2. Aprašo 69 punkte nustatyta, jog nesumokėjus žemės nuomos mokesčio suėjus mokėjimo terminui, kai nepriemoka viršija 80 Eur, nuo kito mėnesio pirmos dinos Apskaitos skyrius per 10 darbo dienų skelbia informaciją žemės nuomos mokesčio savitarnos svetainėje ir mokesčio mokėtojui siunčia el. paštu, paštu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą priminimo formą. Kad Apraše nurodytas pranešimas mokesčių mokėtojui būtų ne formalus, tai turėtų būti laikoma, kad mokesčio mokėtojui Apskaitos skyrius siunčia priminimo formą el. paštu ir paštu (registruotu laišku), nes priešingu atveju siuntimo tvarka iš esmės prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatoms. Taigi ieškovė pranešimą turėjo išsiųsti ir el. paštu, ir paštu, bei taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatas, nes to reikalauja gero administravimo principas.
2.3. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesiuntė atsakovei Apraše nurodytos priminimo formos, o tiesiog antrą dieną (2023 m. lapkričio 17 d.) po termino (2023 m. lapkričio 15 d.) sumokėti mokestį suėjimo, piktnaudžiaudama teise, pateikė pareiškimą teismui, taip darant ekonominį spaudimą UAB ,,Mūsų laikas“. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas padėtimi ir teise.
2.4. Mokesčio išieškojimo procedūra pradėta akivaizdžiai neteisėtai. Aprašo 70 punkte nustatyta, kad nesumokėjus žemės nuomos mokesčio per 30 dienų po priminimo išsiuntimo, pradedama mokesčio išieškojimo procedūra, kurią inicijuoja Finansų skyrius. Tai reiškia, kad išieškojimo procedūra galėjo būti pradėta tik po priminimo išsiuntimo ir tik jeigu per priminime nustatytą terminą mokesčių mokėtojas jo neįvykdė gera valia.
2.5. Priminimo forma, kaip Aprašo sudedamoji dalis taip pat turi būti skelbiama viešai, nes ji pagal Aprašą taikoma administruojant mokestį, t. y. Aprašo ir jo priedų tvirtinimas priskiriamas Savivaldybės tarybos kompetencijai. Savivaldybė neturi teisės veikti priešingai gero viešojo administravimo principui ir veikti viršijant įgaliojimus. Tačiau nei Teisės aktų registre (TAR), nei ieškovės tinklapyje nepavyko rasti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos ir paskelbtos priminimo formos. Nepateikus teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto priminimo, Savivaldybės atliktas mokesčių administravimas ir išieškojimas yra aiškiai neteisėti veiksmai.
2.6. Terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2023 m. lapkričio 16 d., o ieškovė pareiškimą teismui pateikė sekančią dieną. Nėra įtikinamų įrodymų, kad per dieną Finansų skyrius sutikrino visus Savivaldybės administruojamus mokėtojus, visiems išsiuntė priminimus ir juos visi asmenys gavo 2023 m. lapkričio 16 d. ir kad tą pačią dieną visus nesumokėjusius mokesčio asmenis Finansų skyrius perdavė Teisės skyriui, kurio teisininkas dėl visų asmenų sekančią dieną pateikė pareiškimus teismui. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė iš ieškovės patyrė neteisėtą poveikį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti apie akivaizdų piktnaudžiavimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovės kreipimasis į teismą yra neteisėtas, todėl teismas negali ginti nesąžiningos ieškovės teisių pagal nesąžiningai užvestą civilinę bylą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriuo su atsiliepime nurodytais argumentais nesutiko, palaikė ieškinio reikalavimus. Dublikas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
3.1. Atsiliepimas, ieškovės nuomone, turi didelių vidinių prieštaravimų. Atsakovė pripažino pareigą mokėti pradelstą valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nurodo, jog pastarasis pareikalautas ,,per anksti“.
3.2. Vadovaujantis pačios atsakovės motyvais, atsakovė turėjo prašyti atidėti pradelstos prievolės įvykdymo terminą iš laikotarpio ,,per anksti“ į laikotarpį ,,normalus laikas“, tačiau pareikalavo visiškai atmesti ieškovės reikalavimą, kuris tokiu atveju nebegalėtų būti vykdomas. Tampa neaišku, ar atsakovė prieštarauja sau, ar netinkamai suformulavo prašymą dėl prievolės termino atidėjimo.
3.3. Aprašas ne draudžia, o įpareigoja ieškovę atlikti tam tikras vidines procedūras tam, kad nė viena didesnė kaip 80 Eur pradelsta skola neišvengtų teisminio nagrinėjimo. Kitaip tariant, numatytas tam tikras mechanizmas pradelstų skolų neišvengiamumui užtikrinti, be to, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti.
3.4. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. AD1-3573 buvo patvirtinta priminimo forma, kuri nesukuria kažkokių papildomų prievolių skolininkams, o skirta ieškovės turimos skolų informacijos atvaizdavimui.
3.5. Atsakovei 2023 m. gruodžio 7 d. skolos priminimas buvo išsiųstas tą pačią dieną atsakovės el. paštu, kuris atitinka viešus atsakovės duomenis. Pažymėjo, jog visose 2021-2023 m. deklaracijose nurodytos instrukcijos atsakovei, kaip ji gali kontroliuoti/keisti pranešimų įteikimo adresus.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dublike išdėstytais argumentais ir motyvais, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Triplikas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
4.1. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų, pagal kuriuos valdžios institucijos tarnauja žmonėms, turi paisyti teisės viršenybės, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų – konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms – reiškia, ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą.
Šalies argumentai
4.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažįsta, kad pažeidė gero administravimo principą, nes 2023 m. lapkričio 17 d. pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei gavusi prieštaravimus, tęsdama neteisėtai pradėtą procesą veikė ultra vires, piktnaudžiaujant teise ir esmingai pažeidžiant gero administravimo principą, nes ieškovė teikė pareiškimą nesilaikydama Aprašo nuostatų.
4.3. Ieškovė pateikė duomenis, kad tik 2023 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas Aprašo 69 punkte numatytas priminimas, o apie jo įteikimą atsakovei duomenų net nepateikė. Akivaizdu, kad atsakovė pagrįstai tvirtina, jog ieškovė pateikė 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir tęsė bylinėjimosi procesą piktnaudžiaudama valdžia, pažeisdama viešojo administravimo principus bei piktnaudžiaudama teise. Todėl yra pagrindas tiek atsisakyti ginti ieškovės tam tikras teises, tiek taikyti ieškovei atitinkamą atsakomybę už sukeltas pasekmes. Viena tokios atsakomybės formų yra nukrypimas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių.
4.4. Nagrinėjamu atveju būtų išvengta dalies bylinėjimosi išlaidų, jei ieškovė būtų sąžiningai vykdžiusi Aprašo nuostatas. Jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi Aprašo nuostatas, tai bylinėjimosi proceso apskritai nebūtų buvę ir atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų nebūtų patyrusi jokių bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovė, būdama nesąžininga, privalo prisiimti bylinėjimosi išlaidų naštą ir turi atlyginti atsakovei šios patirtas išlaidas.
4.5. Ieškovė pripažįsta, kad yra įpareigota veikti taip, kaip numatyta įstatymų, tačiau to nepadarė – pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Todėl nekyla abejonių, kad ieškovė, nesąžiningai pateikusi 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškimą ir tęsdama bylinėjimąsi, yra nesąžininga proceso šalis.
4.6. Ieškovės nurodomas 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. AD1-3573, kuriuo buvo patvirtinta priminimo forma, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punktui ir šis neteisėtas aktas yra nepaskelbtas viešame teisės aktų registre, todėl Savivaldybė neturi teisės tokio akto taikyti viešame administravime.
4.7. Savivaldybės tarybos nepatvirtinta ir teisės aktų registre neišviešinta Apraše nurodyta priminimo forma negali būti taikoma mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. esant tokiai spragai Savivaldybė pati sau užkerta kelią Aprašo tinkamam įgyvendinimui. Todėl akivaizdu, kad ieškovė, pradėjusi priverstinį išieškojimą atsakovės atžvilgiu, veikė ultra vires. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip institucijos veiklos principo pažeidimas.
4.8. Ginčytina ieškovės teisė reikalauti netesybų, nes iš nurodytų aplinkybių nekyla abejonių, kad ieškovė kreipėsi į teismą piktnaudžiaudama teise. Vien dėl to, kad nebuvo įgyvendintos Aprašo nuostatos pačiai ieškovei kyla pasekmių rizika ir atsakomybė už savo neteisėtus veiksmus.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovė nebuvo viena, dėl kurios nesumokėtų mokesčių buvo kreiptasi į teismą laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. Kitose teismine tvarka išnagrinėtose bylose nebuvo nustatyta, jog buvo pažeistos Aprašo nuostatos. Mano, jog tai būdas vilkinti mokesčio sumokėjimą. Atkreipė dėmesį, jog tai nėra pirma byla dėl atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, todėl Savivaldybė trumpina skolų išieškojimo laiką. Nemato jokių pažeidimų iš Savivaldybės pusės. Papildomai paaiškino, jog atsakovei priminimas dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio buvo išsiųstas jos nurodytu būdu. Nurodė, jog priminimas valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojui siunčiamas automatiniu būdu, tai daugiau techninis priminimas, siunčiamas net ir po to, kai kreipiamasi dėl priverstinio skolos išieškojimo, priminimo siuntimas proceso nestabdo. Pažymėjo, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio skola nėra sumokėta iki šiol.
6. Atsakovė (jos atstovai) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovės atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko visus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašo jais remtis nagrinėjant bylą. Atsižvelgiant į nurodytą, civilinė byla išnagrinėta atsakovei (jos atstovams) teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 1642/2782 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); 1309/1411 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu, (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovei UAB ,,Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklauso komercinės patalpos ir inžineriniai statiniai, adresu (duomenys neskelbtini); komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (priklausė iki (duomenys neskelbtini)); komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini); komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).
9. Be to, atsakovė su Klaipėdos apskrities viršininke (ir (ar) jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT)) yra sudariusi šias valstybinės žemės nuomos sutartis: 2003 m. gegužės 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2782 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) dalis, sudaranti 0,1599 ha); 2003 m. gegužės 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2782 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) dalis, sudaranti 0,0043 ha); 2003 m. kovo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1531 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0604 ha); 2003 m. kovo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0806 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); 2000 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (3,3948 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 2,6595 ha pagal 2006 m. kovo 28 d. susitarimą dėl sutarties papildymo); 2008 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (2,7822 ha plotos žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); 2008 balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. birželio 16 d. susitarimą (03278 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); 2008 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. birželio 16 d. susitarimą (1,2591 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); 2003 m. balandžio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. sausio 31 d. susitarimą bei 2017 m. vasario 20 d. susitarimą (0,1411 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0252 ha, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) dalis, sudaranti 0,0252 ha); 2003 m. balandžio 23 d. Nr. N21/2003-0053 ir 2011 m. sausio 31 d. susitarimą (žemės sklypo dalies, sudarančios 0,0096 ha, adresu (duomenys neskelbtini)); 2003 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. lapkričio 25 d. susitarimą (1,7704 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)); 2001 m. sausio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. spalio 30 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. liepos 24 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo (0,1450 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0223 ha), kadangi nurodytuose žemės sklypuose (jų dalyse) taip pat yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
10. Ieškovė parengė atsakovei 2023 m. rugsėjo 20 d. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminė), kuri 2023 m. gruodžio 15 d. patikslinta (patikslintos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. mokestinį laikotarpį, pagal kurią atsakovei apskaičiuotas 30 004,12 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis. 2024 m. gegužės 16 d. mokesčių mokėtojo apskaitos kortelės duomenimis atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoka sudaro 30 004,12 Eur, be to, atsakovei apskaičiuoti 1 620,24 Eur delspinigiai. Duomenų, jog nuomos mokestis už 2023 m. mokestinį laikotarpį bei delspinigiai yra sumokėti, byloje nėra.
11. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 17 dalis numato, jog žemės naudotojas – žemės savininkas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise (Žemės įstatymo 2 straipsnio 31 dalis).
12. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 22 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktą; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 28 punktą). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktą; 2024 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-403/2024).
14. Kasacinis teismas, be kita ko, yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018 31 punktą).
15. Pagal CK 6.551 straipsnio nuostatas, valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).
16. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės). Minėto nutarimo (teisės akto redakcija, galiojusi ginčo mokestiniu laikotarpiu) 2.2 punktas numato, jog pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras. Be to, nutarimo 2.12 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Savivaldybės taryba kontroliuoja, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos kito valstybinės žemės nuomotojo, sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio, žemės nuomos mokesčio priedo mokėjimo, o nustačiusi pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba kreipiasi į nuomotoją dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.
22. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 ,,Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas, kurio 5 punktas numato, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas (toliau – mokesčio mokėtojas) yra fizinis ar juridinis asmuo (valstybinės žemės nuomininkas ar naudotojas), išsinuomojęs valstybinę žemę arba naudojantis ją faktiškai statiniams ar (ir) patalpoms eksploatuoti be nuomos sutarties, arba kuriam žemės sklypas (žemės plotas) suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriam žemę administruojančių institucijų sprendimais žeme leista naudotis žemės reformos metu. Žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Aprašo 6 punktas).
23. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė yra valstybinės žemės naudotoja (sprendimo 8 punktas) ir nuomininkė (sprendimo 9 punktas), todėl jai kyla pareiga už naudojimąsi valstybine žeme mokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovė jai tenkančios prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neginčija (CPK 187 straipsnis).
24. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, teigia, jog šiuo atveju ieškovė pažeidė gero administravimo principą, kadangi nesavalaikiai kreipėsi į teismą, viršijo įgaliojimus, t. y. veikė ultra vires, be to, pažeidė Aprašo 69 punkto reikalavimus, kadangi atsakovei nesiuntė priminimo apie nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį, piktnaudžiavo teise. Šie atsakovės argumentai nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Teismas atkreipia dėmesį, jog prievolė mokėti už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš sudarytos nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos ar skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).
26. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė iš įstatymo kylančios pareigos teisės aktų nustatytu terminu (iki mokestinių metų lapkričio 15 dienos) sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neįvykdė, taigi pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl ko ieškovė kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio išieškojimo teismine tvarka. Pastebėtina, jog ieškovė dėl nuomos mokesčio nepriemokos už 2023 m. mokestinį laikotarpį išieškojimo kreipėsi po termino sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį pabaigos (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2023 m. lapkričio 17 d., teismo įsakymas priimtas 2023 m. lapkričio 20 d.). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio laiku nemokėjo ir už 2019-2020 m. mokestinius laikotarpius (civilinė byla Nr. eL2-2914-1149/2021), 2021-2022 m. mokestinius laikotarpius (civilinė byla Nr. eL2-4086-732/2023), t. y. nuo 2019 m. kasmet laiku nevykdė prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nedelsiant po prievolės įvykdymo termino pabaigos kreipdamasi į teismą ieškovė veikė ultra vires (viršydama savo įgaliojimus) ar veikė nesąžiningai ir (ar) piktnaudžiavo teise (CPK 185 straipsnis), kadangi būtent atsakovės ankstesnis elgesys (prievolės vykdymo termino praleidimas) lėmė greitesnį nepriemokos išieškojimo proceso inicijavimą.
27. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 punktas).
28. Minėta, šiuo atveju atsakovė imperatyvių nuostatų laiku mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nesilaikė. Aplinkybė, jog tik po kreipimosi į teismą dienos atsakovei 2023 m. gruodžio 7 d. el. paštu išsiųsta Aprašo 69 punkte įtvirtinta priminimo forma, savaime nepaneigia atsakovės pareigos laiku mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, o skolos priminime nurodytas terminas teismo nevertintinas kaip papildomas terminas prievolei įvykdyti. Aprašo VIII skyriuje įtvirtinta procedūra (žemės nuomos mokesčio nepriemokos išieškojimo tvarka), teismo vertinimu, skirta ieškovei tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.12 punkte valstybinės žemės nuomotojams ir (ar) atitinkamos savivaldybės tarybai įtvirtintas pareigas kontroliuoti sutarčių dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme mokėjimo sąlygų tinkamą vykdymą. Atitinkamai aplinkybė, jog ieškovė Aprašo 69 punkte įtvirtintą pranešimo formą siuntė jau po kreipimosi į teismą dienos nelaikytina gero administravimo principo pažeidimu, ypač įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį bei teisinį reglamentavimą.
29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei priminimo, įtvirtinto Aprašo 69 punkte, forma buvo išsiųsta 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau atsakovė prievolės padengti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2023 m. mokestinį laikotarpį nėra įvykdžiusi iki šiol. Tokių duomenų atsakovė byloje neteikė (CPK 178 straipsnis).
30. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, jog atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2023 m. mokestinį laikotarpį nėra sumokėjusi, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 30 004,12 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2023 m. mokestinį laikotarpį.
31. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1 620,24 Eur delspinigius už 2023 m. mokestinį laikotarpį, susidariusius mokestinio laikotarpio nepriemokai, skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. imtinai.
32. CK 6.70 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
33. Šiuo atveju byloje nustačius, jog atsakovė pažeidė prievolę, t. y. praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, o pareiga valstybinės žemės nuomininkui ir naudotojui už prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį įvykdymo termino praleidimą mokėti delspinigius, be kita ko, yra įtvirtinta teisės aktuose, ieškovei iš atsakovės priteistini 1 620,24 Eur delspinigiai (Aprašo 46 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ 1.10 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 10 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
34. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
35. Kiti atsakovės atsiliepimo ir tripliko argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
37. Ieškovė ir atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
38. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šioje byloje už ieškinio pareiškimą mokėtinas 699 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), kuris, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Mūsų laikas“ 30 004,12 Eur (trisdešimt trūkstančių keturių eurų 12 ct) nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2023 m. mokestinį laikotarpį, 1 620,24 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt eurų 24 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 31 624,36 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 36 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Mūsų laikas“ valstybės naudai 699 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.