Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajam atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei N. A. dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

9. Teismas pažymi, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

10.1. T. A. yra N. A. sūnus (el. b. l. 63);

10.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-947-1104/2024, be kita ko, laikinai apribota atsakovės N. A. motinos valdžia nepilnamečiui vaikui T. A.. Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo nuspręsta vykdyti skubiai. Priteistas iš atsakovės N. A. išlaikymas nepilnamečiui vaikui T. A. 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirta D. A. vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo T. A. gyvenamoji vieta nustatyta D. A. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovė N. A. nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos jo auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, teismo posėdžio metu patvirtino, kad su laikinu motinos valdžios apribojimu sutinka, tačiau taip pat pažymėjo, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo vaiko priežiūros ir deda pastangas, kad palaikytų ryšį su sūnumi – bendrauja su sūnumi laikinos globėjos namuose, nuotolinėmis bendravimo priemonėmis, atveža sūnui lauktuvių, yra susiradusi būstą, ieško darbo, siekdama sudaryti galimybes sūnui T. grįžti pas atsakovę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametis atsakovės sūnus noriai bendrauja su motina, laukia jos atvykstant. Pažymėjo, kad konkrečiu atveju, atsakovė nėra praradusi ryšio su sūnumi. Be to, nurodė, kad atsakovės N. A. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė vaiko neprižiūri ir neaugina. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio T. tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, atsakovė deda pastangas, kad atkurtų ryšį su vaiku ir susigrąžintų vaiką. Atsakovė teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo, taip suteikiant jai (atsakovei) laiko ir galimybę sukurti tinkamas sąlygas vaikui grįžti į šeimą ir tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Taip pat darė išvadą, kad atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, tačiau, teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų paaiškinimų manytina, kad atsakovės atžvilgiu byloje yra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovės šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti (el. b. l. 32–41);

10.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9487-541/2024 nustatyta T. A. nuolatinė globa. Skirta T. A. globėja ir lėšų tvarkytoja D. A.. Nustatyta T. A. globos ir gyvenamoji vieta globėjos D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 24–28).

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius nuo 2024 m. gegužės 8 d., kai teismo sprendimu buvo laikinai apribota atsakovės N. A. valdžia nepilnamečio vaiko T. A. atžvilgiu.

12.1. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2024 m. gegužės 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus su kelių mėnesių pertraukomis (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 00 sek.). Nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų dėl alkoholio vartojimo (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 00 sek.). Nuo 2025 m. pradžios atsakovė nebevartoja alkoholio (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 10 sek.). Atsakovė vartoja vaistus, gydymas numatytas vienerius metus (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 20 sek., 20 min. 25 sek.);

13. Teismas pastebi, kad byloje matyti ir tam tikrų neigiamų atsakovės elgesio bruožų.

14. Atsakovė vis dar neteikia nuolatinio ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo vaikui (130,00 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės). Teismas pabrėžia, kad kasacinio teismo praktikoje periodinis tinkamo dydžio išlaikymo vaikams teikimas yra nurodomas kaip svarbi aplinkybė vertinant, ar tėvai tinkamai rūpinasi vaiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pažymėjęs, kad “<…> rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo <…> sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 45 punktas); “<…> per 2018 m. (duomenys neskelbtini) vykusį atvejo vadybos posėdį, kurio metu vyko (duomenys neskelbtini) laikinosios globos (rūpybos) peržiūra, atsakovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nuo 2019 m. vasario mėn. teikti išlaikymą dukteriai po 50 Eur periodinėmis išmokomis, tačiau atsakovė du kartus nusiuntė globėjai maždaug 50 Eur vertės sauskelnių siuntinį ir jokio kitokio išlaikymo vaikui neteikė” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 45.2 papunktis). Kita vertus, nurodoma ir tai, kad “<…> EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintas bendrasis principas, jog finansiniai sunkumai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų svarių priežasčių” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 36 punktas). Teismo vertinimu, nors atsakovė jau ilgą laiką neteikia vaikui tinkamo išlaikymo, tačiau įvertinus tai, kad pastaruoju metu ji ieško darbo, nurodė, kad turi didelio dydžio skolas, turi sveikatos problemų, ji turi dar 5 nepilnamečius vaikus (el. b. l. 63), bent jau nuo 2025 m. balandžio 10 d. tai galėtų būti pateisinama sprendžiant dėl jos kaip motinos valdžios ribojimo vaiko atžvilgiu. Nepaisant to, teismas vertina visą atsakovės nedarbo laikotarpį, ypač po Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo priėmimo, iš kurio matyti, kad atsakovė ilgą laiką nedirbo ir neieškojo darbo be pateisinamų priežasčių.

14.1. 2024 m. rugsėjo 26 d. duomenimis N. A. nepagerino finansinės šeimos padėties (nedirba), nemokėjo susidariusių įsiskolinimų. 2024 m. birželio 17 d. Užimtumo tarnyboje buvo nutraukta N. A. darbo paieška be teisės registruotis 6 mėn. Moteris yra kritinėje situacijoje (negauna jokių pajamų) ir nesistengia jos keisti. 2024 m. gruodžio 13 d. duomenimis N. A. yra kritinėje situacijoje (negauna jokių pajamų) ir nesistengia jos keisti (el. b. l. 12);

14.2. Atsakovė nuo 2025 m. balandžio 10 d. yra registruota Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriuje kaip darbo ieškantis asmuo (el. b. l. 117);

14.3. Atsakovė paaiškino, kad nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 50 sek.). Būtų sudėtinga atvykti į darbą iš kaimo į miestą. Bandys įsidarbinti pas ūkininkus (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 20 sek.). Šiuo metu ją išlaiko tėvas, tačiau galimai gaus išmokas dėl registracijos Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 20 sek.). Jos skolos sudaro apie 30 000 Eur (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 30 sek.). Gydosi skrandžio, stuburo problemas (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 55 sek.).

15. Teismas labiau neigiamai vertina aplinkybę, kad atsakovė pakankamai ilgai nelankė T. A. Sutinkama, kad tarp atsakovės ir globėjos gyvenamųjų vietų yra nemažas atstumas, kelionės kainuoja. Vis dėlto toks atsakovės nesimatymo su vaikais laikotarpis yra per ilgas, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė bandė kreiptis pagalbos dėl susisiekimo (pvz., pavežėjimo paslaugos) su valstybės ar savivaldybės institucijomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 46 punktas). Kasacinis teismas taip pat pabrėžia vaikų lankymo svarbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 45.3 papunktis). Teismas taip pat pažymi, kad 2025 m. atsakovė tik keletą kartų paskambino T. A.. Šiame kontekste teismas pastebi, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

15.2. Atsakovė paaiškino, kad 2024 m. atsakovė nebendravo su T. A., buvo „įklimpusi“ į alkoholizmą (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 5 sek.). Šįmet atsakovė nuvyko pas T. A. 2 kartus, 3–4 kartus jam skambino (2025 m. vasario, kovo mėn.) (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 00 sek., 27 min. 15 sek.). Atstumas tarp jos gyvenamosios vietos ir globėjos yra apie 25 km (2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 10 sek.);

16. Byloje nustatytos aplinkybės rodo ne visada tinkamą atsakovės bendradarbiavimą su jai pagalbą teikiančiais specialistais ir kitais už atsakovės bei vaikų priežiūrą atsakingais asmenimis (įsipareigojimų netinkamą vykdymą).

16.1. 2024 m. gruodžio 13 d. pagalbos plane yra nurodyta, kad 2024 m. gegužės 17 d. duomenimis socialinė darbuotoja neturi galimybių lankytis N. A. namuose, bendravimas su moterimi vyksta tik telefonu. Moteris nevykdė pagalbos plane jai numatytų įsipareigojimų. 2024 m. gruodžio 13 d. duomenimis socialinė darbuotoja neturi galimybių lankytis N. A. namuose, bendravimas su moterimi kartais vyksta tik telefonu. N. A. ir toliau nevykdo pagalbos plane jai numatytų įsipareigojimų (el. b. l. 12). Jai su N. nepavyksta susisiekti ir telefonu. Šiandien ji taip pat skambino N., moters telefonas išjungtas (el. b. l. 13). 2024 m. gruodžio 13 d. buvo numatytos konkrečios pagalbos priemonės, tarp kurių N. A. turi ieškotis nuolatinio gyvenamojo būsto; pagerinti šeimos finansinę padėtį; palaikyti tarpusavio ryšį su sūnumi T.; nevartoti alkoholio; esant poreikiui ilgalaikis stacionarus priklausomybės nuo alkoholio palaikomasis gydymas (el. b. l. 14);

17. Teismas palyginimui, pabrėžiant ypač pastarųjų paminėtų atsakovės neigiamų elgesio bruožus, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje aprašyta situacija, sudariusi pagrindą neapriboti neterminuotai tėvų valdžios. Matyti, kad atsakovės atveju atsakovės pastangos dar nėra pakankamos tam, kad nebūtų neterminuotai apribota jos kaip motinos valdžia vaikų atžvilgiu. „Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lanko savo sūnų. Remiantis teismų nustatytais duomenimis, pareiškėja nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. sūnaus aplankyti buvo atėjusi trylika kartų, taip pat nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. kovo 2 d. sūnų lankė aštuonis kartus. Remiantis išvadą byloje teikiančios institucijos duomenimis, pareiškėja vykdė jai nustatytus įpareigojimus: ji vyko konsultacijos į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, jai yra paskirtas medikamentinis gydymas. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu kiekvieną dieną, lanko sūnų, siekia, kad jis augtų kartu šeimoje. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja stengiasi palaikyti ryšį su sūnumi, domisi juo, deda pastangas gydytis, kreipėsi pagalbos į socialinius darbuotojus ir siekia keisti savo gyvenimo būdą. Taip pat byloje nustatytos reikšmingos emocinės, psichologinės, materialinės, medicininio pobūdžio aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjos padarytą pažangą ir siekį bendrauti su sūnumi bei ateityje sudaryti galimybes jam augti kartu šeimoje. Minėta, kad tėvų valdžios apribojimas (tuo labiau neterminuotas) gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra abejonių, jog tėvai negali (negalės) tinkamai rūpintis vaiku ir priešingu atvejų būtų daroma žala vaikui ir pažeidžiamas geriausių vaiko interesų principas. Šiuo atveju byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad aplinkybės dėl pareiškėjos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu neišnyko, tačiau yra pagrindas spręsti dėl neterminuoto pareiškėjos valdžios apribojimo pakeitimo laikinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 26, 27 punktai).

18. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovės motinos valdžią vaiko T.A. atžvilgiu: 1) atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus; 2) nesirūpina vaiku. Teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovė laikino motinos valdžios laikotarpiu nesiekė pakeisti ir nepakeitė pagrindų, dėl kurių jai buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir psichinį saugumą, vaiko grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės. Nagrinėjamu atveju vaiko paėmimas iš motinos yra pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir ugdytis, nes šiuo metu tai nėra įmanoma vaiko motinos šeimoje net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą pagalbą.

19. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko T. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

20. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovės elgesiui iš esmės pasikeitus, suvokus poreikį nuosekliai, visapusiškai spręsti savo problemas bei teikiamos pagalbos naudą ir iš esmės pakeitus požiūrį į vaiko auklėjimą bei vaiko interesų užtikrinimą ir tokiu būdu bus įrodyta, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

22. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria vaikui buvo paskirta nuolatinė globa, gyvenamąją vietą nustatant globėjos D. A. gyvenamojoje vietoje, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu iš atsakovės priteistas vaiko išlaikymas iki pilnametystės, šie klausimai nagrinėjamoje civilinėje byloje nebesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus visiškai žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovės.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 331,25 Eur (e. b. l. 110).

25. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. l. 99–100).

26. Kadangi abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-378/2022, 48 punktas), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie kitas (ne valstybės) patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečio vaiko T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei N. A. netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.