Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei N. A. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo, trečiasis asmuo – D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

13. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

14. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė N. A. turi viso 7 vaikus (el. b. l. 77), yra nedirbanti (el. b. l. 78), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, apie atsakovę duomenų nėra (el. b. l. 83). 2022 m. gruodžio 20 d. Administracinių nusižengimo išrašas patvirtina, kad N. A. per 5 metų laikotarpį bausta administracine tvarka 2 kartus už tėvų valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams (el. b. l. 72-74). 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimta Vaiko situacijos vertinimo anketa (el. b. l. 40-49). 2022 m. lapkričio 4 d. N. A. pasirašė atsisakymą priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą (el. b. l. 22-23). 2023 m. sausio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi leista nepilnametį T. A. paimti iš jo tėvų (el. b. l. 62-66). 2023 m. sausio 9 d. priimtas įsakymas dėl vaikui laikinosios globos nustatymo, laikinąja vaiko globėja paskirta D. A. (el. b. l. 59-61). 2023 m. vasario 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. priimti globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, kuriuose nurodoma, kad laikinoji globa vykdoma tinkamai (el. b. l. 32-37, 50-56). 2023 m. spalio 18 d. priimtas Ukmergės socialinių paslaugų centro Pagalbos planas šeimai (el. b. l. 24-31). 2023 m. lapkričio 8 d. D. A. pateikė prašymą dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju) (el. b. l. 17-20). 2023 m. lapkričio 20 d. pateikta patikslinta išvada dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai), įvaikinimui, budinčio globotojo, šeimynos steigėjo ir/ar dalyvio veiklai (el. b. l. 8-16). 2024 m. kovo 28 d Ukmergės globos centro pažymoje pažymima, kad atsakovė yra motyvuota priimti socialinės darbuotojos pagalbą (el. b. l. 136-138). 2024 m. balandžio 16 d. siuntimas patvirtina, kad atsakovė atlieka visuomenei naudingą veikla (el. b. l. 143). Užimtumo tarnybos duomenimis, atsakovė 2 kartus atsisakė darbo be pateisinamos priežasties, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 84, 117). N. A. pajamas nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 996,95 Eur socialinė pašalpa (el. b. l. 118), laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. N. A. išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių negavo (el. b. l. 119-120).

17. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovė N. A. nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, nevykdo pareigos jo auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, teismo posėdžio metu patvirtino, kad su laikinu motinos valdžios apribojimu sutinka, tačiau taip pat pažymėtina, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo vaiko priežiūros ir deda pastangas, kad palaikytų ryšį su sūnumi – bendrauja su sūnumi laikinos globėjos namuose, nuotolinėmis bendravimo priemonėmis, atveža sūnui lauktuvių, yra susiradusi būstą, ieško darbo, siekdama sudaryti galimybes sūnui T. grįžti pas atsakovę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametis atsakovės sūnus noriai bendrauja su motina, laukia jos atvykstant. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju, atsakovė nėra praradusi ryšio su sūnumi.

18. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės N. A. elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė vaiko neprižiūri ir neaugina. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio T. tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, atsakovė deda pastangas, kad atkurtų ryšį su vaiku ir susigrąžintų vaiką. Atsakovė teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo, taip suteikiant jai (atsakovei) laiko ir galimybę sukurti tinkamas sąlygas vaikui grįžti į šeimą ir tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku.

19. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Į bylą pateiktuose dokumentuose (vaiko situacijos vertinimo anketos, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose ir kituose) matoma, kad dėl vaiko amžiaus ((duomenys neskelbtini)) nėra galimybės išklausyti vaiko nuomonės.

20. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės, tačiau teismo vertinimu, iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išgirstų paaiškinimų manytina, kad atsakovės atžvilgiu byloje yra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovės šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

21. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad laikinas motinos valdžios apribojimas atsakovei N. A. jos nepilnamečio sūnaus T. atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

22. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių T. A. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, nustatyti jo gyvenamąją vietą vaiko dabartinėje gyvenamojoje vietoje, trečiojo asmens, D. A. šeimoje. Byloje nustatyta, kad nepilnametis T. gerai jaučiasi jo gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių globoti nepilnametį vaiką, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog nepilnamečiui vaikui būtina saugi, gerai pažįstama aplinka, nepilnamečio T. A. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina D. A. šeimoje.

23. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas).

24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės N. A. išlaikymą nepilnamečiui T. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 924 Eur (apie 708 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė N. A. yra sveika, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė turi dar 6 išlaikytinius, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė, kaip minėta, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti iš jos po 80 Eur išlaikymo sumą kas mėnesį nepilnamečiui sūnui T.. Kaip nurodė atsakovė, jos pajamos ir taip yra minimalios, darbo atsakovė dar nėra susiradusi, kiek gali, dirba pas ūkininkus kaime, jai finansiškai stengiasi pradėti šeimos nariai. Atsakovė nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro apie 400 Eur, tačiau ji dar turi mokėti nuomą už butą bei komunalines paslaugas. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atkreipti dėmesį į atsakovės pastangas susigrąžinti sūnų ir priteisti tokią išlaikymo sumą, kurią realiai atsakovė galėtų teikti sūnui. Kad atsakovė pagal galimybes remia sūnų – atveža drabužių, vaisių ir pan., patvirtino ir teismo posėdžio metu T. globėja D. A..

25. Iš atsakovės prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui neviršija net ½ minimalios mėnesinės algos, gaunamos į rankas, dydžio. Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Atsakovė, kaip minėta, nevengia pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, perka vaikui dovanas. Teismo posėdžio metu nepilnamečio T. globėja taip pat sutiko, kad iš atsakovės būtų priteistas 80 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Teismo vertinimu, kritiškai vertintini atsakovės argumentai dėl jos galimybės susirasti darbą. Pažymėtina, kad atsakovei nėra nustatytas neįgalumas, Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovė du kartus yra atsisakiusi jai siūlomo darbo be pateisinamos priežasties. Atsakovė turi dėti pastangas pagerinti savo turtinę padėti, susirasti darbą. Įvertinęs prašomą priteisti išlaikymo sumą (200 Eur) ir atsakovės turtinę padėtį, tai, kad atsakovė, kaip pati nurodė, nuomojasi butą, taip pat turi dar 6 išlaikytinius, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo po 200 Eur priteisimo turi būti mažinamas ir atsakovė turi būti pajėgi mokėti vaikui po 130 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais paskirtina laikinoji globėja D. A. (CK 3.275 straipsnis).

26. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis laikino tėvų valdžios apribojimo terminas yra nustatytas įstatymu, teismo procesiniame sprendime jis nenurodomas.

27. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75 Eur. Pritaikius ieškinio padavimo teismui metu galiojusį vartojimo kainų indeksą 118,7, turėjo būti mokamas 89 Eur žyminis mokestis. Atsakovė N. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-01799 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš 2024 m. kovo 18 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02975 nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 391,67 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės N. A. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

30. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiui vaikui T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 18 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.