Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu, jį patikslinusi, prašo priteisti jai iš atsakovės 1 034 Eur žalą, 104,19 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovė ir draudėjas Č. P. (toliau – ir Draudėjas) sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas Draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2022 m. rugpjūčio 22 d. Butas buvo užlietas. Užliejimas įvyko iš aukščiau esančio kaimynų buto (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl Buto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 1 051 Eur dydžio draudimo išmoką. Pažymi, kad žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 17 Eur. Todėl galutinė suma, atskaičius nusidėvėjimą – 1 034 Eur.

Ieškovė jos reiškiamą reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais, 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 11, 12.1, 12.2, 34, 35, 87, 87.1, 87.2, 91, 92, 101 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3, 4.3-4.6, 7.1, 7.7 punktais.

Šiuo atveju ieškovė neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė apsiriboja tik nepagrįstu aplinkybių konstatavimu, kad Butas buvo aplietas iš bendrojo naudojimo konstrukcijų, o tuo metu atsakovė buvo Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovė nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikia nė vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Pabrėžia, kad atsakovė administruoja Pastato bendrojo naudojimo objektus Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti Pastato patalpų savininkai, išskyrus atvejį, jeigu kompetentingi subjektai nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas, Reglamento 96 punktas). Atsakovė, veikdama kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims.

Ieškovė ieškinį grindžia ir tuo, kad atsakovė, turėdama įstatymais jai nustatytą pareigą prižiūrėti visą Pastato bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą, šios pareigos nevykdė, todėl yra atsakinga už privačioje nuosavybėje trūkusį vamzdį ir tos avarijos pasėkoje atsiradusią žalą. Atsakovės teigimu, ji neturi galimybės savo iniciatyva vykdyti vamzdžių, esančio Pastato gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ar akivaizdžiai nematomų vamzdžių keitimo. Tokia galimybė atsiranda tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų, Pastato techninių prižiūrėtojų ar kitų subjektų pranešimus apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Tai, kad atsakovė gali reikalauti Pastato bendraturčius sumokėti atliekant darbus, skirtus pašalinti grėsmę bei kartu privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė turi pareigą atlikti Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jeigu jie nėra privalomieji.

Pažymi, kad ieškovė neįrodo prašomos priteisti žalos fakto, jos dydžio. Pagal jos pateiktus įrodymus ieškovė neįvertina nusidėvėjimo. Ieškovė taip pat nepateikia įrodymų, kad atsakovė veikė nerūpestingai ar neapdairiai.

Bylos nagrinėjimui buvo rengtasi paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir Č. P. 2021 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens padarytą žalą. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės. Dėl to ginčo byloje nėra. Galiojant draudimo apsaugai 2022 m. rugpjūčio 22 d. Butas buvo apgadintas dėl vandens poveikio. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir tuo pagrindu 2022 m. rugpjūčio 24 d. išmokėjo Draudėjui 1 051 Eur dydžio draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovei kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė, remdamasi jos pačios 2022 m. rugpjūčio 22 d. sudarytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, UAB „Smart Claims“ sudarytu 2022 m. rugpjūčio 22 d. turto apžiūros aktu, nuotraukomis, nustačiusi, kad pratekėjimas įvyko Pastato bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje, trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui virš buto (duomenys neskelbtini), esančiame bute (duomenys neskelbtini), sprendė, jog atsakomybė už kilusią žalą Draudėjo turtui tenka atsakovei ir prašė atsakovę ją atlyginti. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko nei iki šios bylos iškėlimo teisme, nei ieškovei pareiškus ieškinį šioje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Todėl prievolė atsakovei atlyginti ieškovės nurodomą kaip patirtą žalą kiltų tik konstatavus visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kad: 1) atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) yra atsakovės kaltė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) sieja su atsakovei kaip Pastato administratorei tenkančių pareigų nevykdymu – Pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų nepriežiūra, kas ir lėmė ieškovės nurodomos žalos Butui kilimą. Todėl ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad pavojingas, gadinantis Butą poveikis įvyko iš konkrečios atsakovės administruojamo turto vietos, nagrinėjamu atveju Pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad draudiminio įvykio – Buto apliejimo vandeniu, priežastis buvo vandens pratekėjimas trūkus Pastato bendro naudojimo inžinerinei įrangai – karšto vandens vamzdžiui. Tarp šalių ginčas kyla dėl to, ar aplinkybė, kad žalą sukėlė vandens pratekėjimas trūkus Pastato bendro naudojimo inžinerinei įrangai, yra pakankama konstatuoti atsakovės kaip Pastato administratorės pareigų nevykdymą. Ieškovė byloje teigia, kad ši aplinkybė yra pakankama atsakovės neteisėtiems veiksmams nustatyti. Atsakovė gi teigia, kad pati savaime aplinkybė, kad žalą sukėlė vandens pratekėjimas netikėtai trūkus Pastato bendro naudojimo inžinerinei įrangai, nepakankamas nustatyti atsakovės kaip Pastato administratorės neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Dėl to teismas sprendime pasisako plačiau.

Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 5, 8, 11, 12 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2022 m. balandžio 1 d. statinio apžiūros aktas, atsakovės pateiktas Pastato techninės priežiūros žurnalas, kuriame fiksuoti atsakovės atlikti tiek Pastato būklės stebėjimai, tiek jų pagrindu atlikti darbai, neginčijamai patvirtina, kad atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius Pastato stebėjimus. Nors 2022 m. balandžio 1 d. statinio apžiūros akte buvo konstatuoti Pastato bendro naudojimo inžinerinės įrangos defektai, pažymint, kad karšto vandentiekio tinklų būklė patenkinama, nusidėvėjusios vidaus inžinerinės sistemos, dalies vamzdynų izoliacija nusidėvėjusi, sena, akivaizdu, kad apie tokią Pastato bendro naudojimo inžinerinės sistemos būklę Pastato butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti, nes į 2022 m. balandžio 21 d. atsakovės sudarytą bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2022-2027 ilgalaikį planą įtraukė bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdynų, stovų remonto darbus, atliktinus per 60 mėn., dėl šio plano kvietė balsuoti Pastato bendraturčius, tačiau pastarieji 2022 m. gegužės 20 d. protokolu jam nepritarė. Tą liudija atsakovės paaiškinimai, taip pat į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 20 d. Pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas, kuriame buvo konstatuota, kad balsavime dalyvavusių Pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsų, jiems patiems elgiantis pasyviai, nepakako sprendimui minėtu klausimu priimti.

Išvados, kad atsakovė vykdė jai kaip Pastato administratorei tenkančias pareigas, nekeičia ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, vykdydama Pastato nuolatines ar periodines apžiūras, būtų faktiškai apžiūrėjusi karšto vandens bendro naudojimo vamzdį, kuriame įvyko vandens pratekėjimas. Vertindamas šį ieškovės argumentą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra patikimų duomenų, liudijančių, kaip atrodė karšto vandens vamzdis toje vietoje, kur jis trūko. Byloje surinkti įrodymai leidžia tik teigti, kad trūko bendro naudojimo karšto vandens vamzdis, prie kurio galima prieiti (patekti) per butą (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateikta iš esmės tik viena nuotrauka, kurioje tikėtina ant bute (duomenys neskelbtini), esančio karšto vandens bendro naudojimo vamzdžio uždėta apkaba, tačiau nei šioje nuotraukoje, nei kitose nuotraukose, kuriose pavaizduoti vamzdžiai, nematyti jokių akivaizdžių vamzdžių defektų, be kita ko, susijusių su 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykiu, kurių juos apžiūrėjusi atsakovė negalėjo nepastebėti. Todėl teigti, kad atsakovės neapžiūrėjimas karšto vandens vamzdžio, prie kurio galima prieiti tik per butą (duomenys neskelbtini), kaip nors susijęs su Draudėjo patirta žala, teismas neturi pakankamo pagrindo (CK 6.247 straipsnis). Tokie ieškovės argumentai yra deklaratyvūs. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, kad buto (duomenys neskelbtini), savininkai kokiu nors būdu patys būtų informavę atsakovę apie per jų butą einančiuose bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiuose pastebėtus trūkumus. Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Smart Claims“ turto apžiūros akte, surašytame administruojant butui (duomenys neskelbtini), nurodytą žalą, nurodyta, kad karšto vandens vamzdyno avarija buvo netikėta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 ir 182 straipsniai), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padarius išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Juolab, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio vandens pratekėjimo Pastato bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje nevykdė jai kaip Pastato administratorei tenkančių pareigų ir būtent tai lėmė ieškovės nurodomos žalos Butui kilimą.

Kasacinis teismas spręsdamas tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013, 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Kadangi civilinė atsakomybė kyla tik įrodžius visas sąlygas jai kilti, o byloje nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir jų ryšys su ieškovės nurodoma Butui padaryta žala ieškovės yra neįrodytas, ieškovės ieškinys tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl palūkanų priteisimo netenkinamas (CPK 178, 185 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų išsakyti argumentai iš esmės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi, todėl dėl jų plačiau teismas nepasisako, išskyrus kelis iš jų, kurie buvo itin akcentuoti šalių atstovų bylos nagrinėjimo teisme metu.

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu itin akcentavo teismų praktiką, pagal kurią atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji jai kaip Pastato administratorei tenkančias pareigas vykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai ėmėsi visų įmanomų priemonių žalai užkirsti, tam tarpe pasirinko tinkamas priemones tokios žalos atsiradimo galimybei nustatyti. Ieškovės teigimu, atsakovei 2022 m. balandžio 1 d. statinio apžiūros akte konstatavus patenkinamą Pastato karšto vandens vamzdyno būklę, jai teko pareiga imtis priemonių patenkinamą karšto vandens vamzdyno būklę šalinti, jį keičiant, be kita ko, be Pastato bendraturčių sutikimo. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.

Nuostatai namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui numato kelias savarankiškas pareigas. Namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų <...> priežiūrą, turi organizuoti namo techninę priežiūrą <...> (Nuostatų 4.3 punktas), o vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kaupimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgdamas į namo, jo bendrojo naudojimo objektų būklės vertinimo išvadas ir rekomendacijas dėl reikalingų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, jų kiekio, į Kaupimo tvarkos apraše nurodytą maksimalų mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą, turi rengti metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoti mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikti juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 punktas). Šios dvi namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigos, nors ir abi yra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, skiriasi tuo, jog įgyvendindamas pirmąją iš jų namo bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi gauti namo bendraturčių sutikimo, nes pastarųjų namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atliktinų veiksmų apimtis kaip minimali, būtina kiekvienam statiniui, yra reglamentuojama teisės aktais, priklausomai nuo šių atliktinų veiksmų apimties teisės aktais yra reguliuojami ir mokesčiai, mokami namo bendraturčių namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui (Nuostatų 8.2, 8.3 punktai). Gi įgyvendindamas antrąją iš jų namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi gauti namo bendraturčių sutikimą (pritarimą) ir tik jį turėdamas, imtis veiksmų tokius darbus, numatytus ilgalaikiame plane, viršijančius minimalius, būtinus konkrečiam statinius, vertinant jo individualią būklę, stovį, organizuoti ir kaupti reikiamas lėšas jiems apmokėti Kaupimo tvarkos apraše nustatyta tvarka (Nuostatų 11 punktas, Reglamento 98 punktas, Kaupimo tvarkos aprašo 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. vanduo netikėtai prasiskverbė per trūkusį karšto vandens bendro naudojimo vamzdį. Nei Reglamentas, nei Nuostatai, nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nenumato atsakovei kaip Pastato administratorei, organizuojant Pastato techninę priežiūrą, net ir tuo metu kai Pastate jau įvyko avarija, kaip nagrinėjamu atveju, be Pastato savininkų sutikimo imtis veiksmų keisti Pastato karšto vandens vamzdyną. Tokios pareigos minėti teisės aktai nenumato ir tuo atveju, kai objektyvių duomenų apie galimai įvyksiančią avariją Pastato administratorė dar net neturi. Reglamento 96 punktas numato, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pagal Reglamento 97 punktą nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Nagrinėjamu atveju atsakovė, 2022 m. balandžio 1 d. nustačiusi, kad Pastato karšto vandens vamzdynas yra patenkinamos būklės, jo atnaujinimo darbus 2022 m. balandžio 21 d. įtraukė į ilgalaikį planą ir siūlė Pastato bendraturčiams kaupti lėšas tokiems darbams atlikti, o 2022 m. rugpjūčio 22 d. karšto vandens vamzdyne įvykus avarijai nedelsdama ėmėsi veiksmų avarijai lokalizuoti ir likviduoti. Šie duomenys liudija, kad atsakovė kaip Pastato administratorė veikė teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai ir teisėtai.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė į teisinį santykį yra įstojusi Draudėjo vietoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2018).

Teismo vertinimu, pritariant ieškovei, kad atsakovė yra atsakinga už Draudėjo Butui padarytą žalą, nepaisant to, kad Pastato bendraturčiai nesutiko su karšto vandens vamzdyno atnaujinimo darbų atlikimu, rekomenduotu atsakovės, nagrinėjamu atveju susidarytų sąžiningumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti, paradoksali situacija, kuomet atsakovės veiksmų neteisėtumą lemtų ne atsakovės priešingas teisei elgesys, bet Pastato bendraturčių, tame tarpe Draudėjo, kurio vietoje procese veikia ieškovė, prašydama žalos atlyginimo, savanoriškas neveikimas, kiek jis susijęs su jų teise spęsti dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio.

Ir paskutinis momentas, į kurį teismas mano esant pagrindą atkreipti dėmesį šioje byloje, yra nusidėvėjimo paskaičiavimas, į ką pagrįstai dėmesį atkreipė atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovė, 2022 m. rugpjūčio 22 d. surašydama turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nefiksavo, kada Bute yra atliktas remontas. Tuo tarpu turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje tokio remonto data nurodyta 2020 m. birželio 15 d. Kokiu pagrindu ieškovė nustatė būtent tokią Buto remonto datą, byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka. Tuo labiau, kad į bylą pateiktos Buto nuotraukos, kurių padarymo aplinkybių ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negalėjo paaiškinti, kelia pagrįstas abejones, jog Butas buvo remontuotas du metai prieš įvykį. Tai sudaro pagrindą sutikti su atsakove, kad ieškovė tinkamai nusidėvėjimo nagrinėjamu atveju nepaskaičiavo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Šioje byloje teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.