- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-1147-967/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08267-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ (toliau – atsakovė, administratorė) 1 034 Eur žalos atlyginimą, 104,19 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir draudėjas Č. P. (toliau – Draudėjas) sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas Draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2022 m. rugpjūčio 22 d. Butas buvo užlietas. Užliejimas įvyko iš aukščiau esančio kaimynų buto (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl Buto užliejimo atsiradusios žalos Draudėjui išmokėjo 1 051 Eur dydžio draudimo išmoką. Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris sudaro 17 Eur, todėl išmokėta suma, atskaičius nusidėvėjimą, sudaro 1 034 Eur. Ieškovė nurodė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas, Namas) administratore paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti Pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti Pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ir atidi, nevykdė jai, kaip administratorei, priskiriamų pareigų. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per Pastato bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo Draudėjo Butą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti žalą sukėlusio subjekto neteisėtus veiksmus, tokio subjekto kaltę, padarytą žalą bei tikslų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas Pastate įvykusias avarijas ar kitus incidentus. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, apsiribojo tik nepagrįstu aplinkybių konstatavimu, kad Butas buvo aplietas iš bendrojo naudojimo konstrukcijų, o tuo metu atsakovė buvo Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti Pastato patalpų savininkai, išskyrus atvejį, jeigu kompetentingi subjektai nustato, jog bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Atsakovė, veikdama kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose Namo bendrasavininkų patalpose (butuose), teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims. Atsakovė neturi galimybės savo iniciatyva vykdyti vamzdžių, esančių Pastato gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ar akivaizdžiai nematomų vamzdžių keitimo. Ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos fakto, jos dydžio, neįvertino nusidėvėjimo. 2022 m. balandžio 1 d. atsakovė surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame nustatė, kad šalto ir karšto vandens tinklai yra patenkinamos būklės ir kad nusidėvėjusios vidaus inžinerinės sistemos. Pastato butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti apie atliktos apžiūros rezultatus, nes nurodytas Statinio apžiūros aktas skelbiamas ir gyventojų savitarnos puslapyje „BonoDomo“. Atsakovė nuolat vykdė Pastato techninę priežiūrą, teisės aktų nustatyta tvarka pildė techninės priežiūros žurnalą. 2022 m. balandžio 21 d. atsakovė sudarė ilgalaikį planą, kuriame numatė vamzdynų, stovų remonto darbus. 2022 m. gegužės 22 d. atsakovė organizavo balsavimą raštu dėl pritarimo aukščiau nurodytam sudarytam ilgalaikiam planui, tačiau Pastato butų ir kitų patalpų savininkai sprendimo nepriėmė. Atsakovė vykdė teisės aktais numatytas pareigas, tačiau dėl Pastato butų ir kitų patalpų savininkų pasyvumo negalėjo užkirsti kelio žalos atsiradimui.
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Atsakydama į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, ieškovė papildomai nurodė, kad nustačius, jog Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti. Nors atsakovė yra pateikusi papildomus įrodymus, tai nepaneigia jos pareigos tinkamai ir laiku imtis būtinų priemonių, siekiant išvengti avarijų ir žalos atsiradimo. Jeigu Pastato butų savininkai ir nepritarė Pastato bendro naudojimo vamzdynų modernizavimui, atsakovei vis tiek išliko pareiga juos tinkamai ir laiku prižiūrėti. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė, kaip Pastato administratorė, matė, jog karšto ir šalto vandens tinklai yra patenkinamos būklės, jog nusidėvėjusios vidaus inžinerinės sistemos, dėl ko ir kyla avarijų, užliejimų tikimybė, ji privalėjo kuo skubiau organizuoti remonto darbus be gyventojų pritarimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma iš atsakovės, paskaičiuota atskaičius nusidėvėjimą, kuris šiuo atveju sudaro 17 Eur.
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame išdėstė tą pačią poziciją kaip ir atsiliepime į ieškinį – prašė ieškinį atmesti. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad ji pateikė visus įrodymus, jog vykdė teisės aktais jai, kaip Pastato administratorei, priskirtas pareigas. Atsakovės manymu, ieškovė nepagrįstai nuvertina tai, kad iki avarijos atsiradimo atsakovė organizavo balsavimą dėl Pastato vamzdynų atnaujinimo. Byloje pateikta pakankamai įrodymų laikyti, kad Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų inžineriniai tinklai yra patenkinamos būklės, tačiau tai nesuteikia teisės atsakovei, kaip Pastato administratorei, atlikti visos šildymo sistemos keitimo darbus. Tokiems darbams atlikti reikalingi specialūs projektai, leidimai, kurie gaunami, kai namas dalyvauja modernizavimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju Pastato gyventojai nedavė sutikimo tokio pobūdžio darbams. Pakeitus patenkinamos būklės Pastato vamzdynus be savininkų sutikimo, administratorė neturėtų teisinio pagrindo prisiteisti išlaidas už atliktus remonto darbus, nes tai šiurkščiai pažeistų visų Pastato bendraturčių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinio netenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) sieja su atsakovei, kaip Pastato administratorei, tenkančių pareigų nevykdymu – Pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų nepriežiūra, kas ir lėmė ieškovės nurodomos žalos Butui kilimą. Todėl ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad pavojingas, gadinantis Butą poveikis įvyko iš konkrečios atsakovės administruojamo turto vietos, nagrinėjamu atveju Pastato bendro naudojimo inžinerinių sistemų. Juolab, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.
9. Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros aktas, atsakovės pateiktas Pastato techninės priežiūros žurnalas, kuriame fiksuoti atsakovės atlikti tiek Pastato būklės stebėjimai, tiek jų pagrindu atlikti darbai, neginčijamai patvirtina, jog atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius Pastato stebėjimus. Teismas pažymėjo, kad nors 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros akte buvo konstatuoti Pastato bendro naudojimo inžinerinės įrangos defektai, pažymint, jog karšto vandentiekio tinklų būklė patenkinama, nusidėvėjusios vidaus inžinerinės sistemos, dalies vamzdynų izoliacija nusidėvėjusi, sena, akivaizdu, kad apie tokią Pastato bendro naudojimo inžinerinės sistemos būklę Pastato butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti, nes į 2022 m. balandžio 21 d. atsakovės sudarytą bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2022-2027 ilgalaikį planą įtraukė bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdynų, stovų remonto darbus, atliktinus per 60 mėn., dėl šio plano kvietė balsuoti Pastato bendraturčius, tačiau pastarieji 2022 m. gegužės 20 d. protokolu jam nepritarė.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad išvados, jog atsakovė vykdė jai, kaip Pastato administratorei, tenkančias pareigas, nekeičia ir tai, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, vykdydama Pastato nuolatines ar periodines apžiūras, būtų faktiškai apžiūrėjusi karšto vandens bendro naudojimo vamzdį, kuriame įvyko vandens pratekėjimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra patikimų duomenų, liudijančių, kaip atrodė karšto vandens vamzdis toje vietoje, kur jis trūko. Byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, leidžia tik teigti, kad trūko bendro naudojimo karšto vandens vamzdis, prie kurio galima prieiti (patekti) per butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateikta iš esmės tik viena nuotrauka, kurioje, tikėtina, ant nurodytame bute esančio karšto vandens bendro naudojimo vamzdžio uždėta apkaba, tačiau nei šioje nuotraukoje, nei kitose nuotraukose, kuriose pavaizduoti vamzdžiai, nematyti jokių akivaizdžių vamzdžių defektų, be kita ko, susijusių su 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykiu, kurių juos apžiūrėjusi atsakovė negalėjo nepastebėti. Teigti, kad atsakovės neapžiūrėjimas karšto vandens vamzdžio, prie kurio galima prieiti tik per butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip nors susijęs su Draudėjo patirta žala, teismas nurodė neturintis pakankamo pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai kokiu nors būdu patys būtų informavę atsakovę apie per jų butą einančiuose bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiuose pastebėtus trūkumus. 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Smart Claims“ turto apžiūros akte nurodyta, kad karšto vandens vamzdyno avarija buvo netikėta.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 22 d. vanduo netikėtai prasiskverbė per trūkusį karšto vandens bendro naudojimo vamzdį. Nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) nuostatos, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nenumato atsakovei, kaip Pastato administratorei, organizuojant Pastato techninę priežiūrą, net ir tuo metu, kai Pastate jau įvyko avarija, kaip nagrinėjamu atveju, be Pastato savininkų sutikimo imtis veiksmų keisti Pastato karšto vandens vamzdyną. Tokios pareigos minėti teisės aktai nenumato ir tuo atveju, kai objektyvių duomenų apie galimai įvyksiančią avariją Pastato administratorė dar net neturi. Reglamento 96 punktas numato, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Pagal Reglamento 97 punktą nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. Nagrinėjamu atveju atsakovė, 2022 m. balandžio 1 d. nustačiusi, kad Pastato karšto vandens vamzdynas yra patenkinamos būklės, jo atnaujinimo darbus 2022 m. balandžio 21 d. įtraukė į ilgalaikį planą ir siūlė Pastato bendraturčiams kaupti lėšas tokiems darbams atlikti, o 2022 m. rugpjūčio 22 d. karšto vandens vamzdyne įvykus avarijai nedelsdama ėmėsi veiksmų avarijai lokalizuoti ir likviduoti. Šie duomenys, teismo vertinimu, liudija, kad atsakovė, kaip Pastato administratorė, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai ir teisėtai.
12. Teismas taip pat vertino, kad pritariant ieškovei, kad atsakovė yra atsakinga už Draudėjo Butui padarytą žalą, nepaisant to, jog Pastato bendraturčiai nesutiko su karšto vandens vamzdyno atnaujinimo darbų atlikimu, rekomenduotu atsakovės, nagrinėjamu atveju susidarytų sąžiningumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti situacija, kuomet atsakovės veiksmų neteisėtumą lemtų ne atsakovės priešingas teisei elgesys, bet Pastato bendraturčių, taip pat ir Draudėjo, kurio vietoje procese veikia ieškovė, prašydama žalos atlyginimo, savanoriškas neveikimas, kiek jis susijęs su jų teise spęsti dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio.
13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė, 2022 m. rugpjūčio 22 d. surašydama turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nefiksavo, kada Bute yra atliktas remontas. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje tokio remonto data nurodyta 2020 m. birželio 15 d. Kokiu pagrindu ieškovė nustatė būtent tokią Buto remonto datą, byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka. Tuo labiau, kad į bylą pateiktos Buto nuotraukos, kurių padarymo aplinkybių ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negalėjo paaiškinti, kelia pagrįstas abejones, jog Butas buvo remontuotas du metai prieš įvykį. Tai sudaro pagrindą sutikti su atsakove, kad ieškovė tinkamai nusidėvėjimo nagrinėjamu atveju nepaskaičiavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė tinkamai atliko jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius Pastato stebėjimus. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kurioje aiškiai nurodyta, kad bendrojo naudojimo vamzdžių apžiūra (priežiūra) privalo būti vykdoma ir gyventojų butuose. Teisės aktuose nėra numatytos išimties bendrojo naudojimo vamzdžių neprižiūrėti (neapžiūrėti) gyventojų butuose vykdant periodinius bei nuolatinius pastato stebėjimus, t. y. teisės aktuose aiškiai nurodyta, jog turi būti prižiūrimi (apžiūrimi) visi bendrojo naudojimo objektai, ir nėra nurodytos išimties, jog apžiūrių užtenka apžiūrėti tik rūsyje esančius bendrojo naudojimo vamzdžius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad patikrindavo gyventojų butuose esančius vamzdžius, ar kad būtų davusi įpareigojimus įrengti revizines dureles, kad pro jas būtų galima patikrinti bendrojo naudojimo vamzdžius. Iš Pastato techninės priežiūros žurnalų matyti, kad yra pateikta tik bendrojo pobūdžio informacija, nenurodant, kuriose vietose buvo tikrinami tie bendrojo naudojimo vamzdžiai.
14.2. Dar 2022 m. atsakovė nustatė, kad bendrojo naudojimo vamzdžių būklė yra „Patenkinama“, tačiau atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga bei apdairi ir nesiėmė veiksmų galimos žalos atsiradimui išvengti. Atsakovė tik formaliai vykdė bendrojo naudojimo vamzdžių priežiūrą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad tinkamai informavo gyventojus apie tokią vamzdžių būklę. Be to, ilgalaikis planas irgi nepatvirtina, jog atsakovė ėmėsi visų priemonių žalai išvengti.
14.3. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad informavo gyventojus apie 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros akte nustatytus defektus. Gyventojams buvo išsiųsti tik balsavimo biuleteniai, tačiau nebuvo išsiųsta informacija apie 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros akte nustatytus defektus. Tokios informacijos nebuvo pateikta ir skelbimų lentoje. Gyventojai nebuvo sukviesti į susirinkimą, o gyventojams tik šabloniškai buvo išsiųsti balsavimo protokolai su nurodytu šablonišku klausimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų organizavusi pakartotinį balsavimą ar kad būtų suorganizavusi gyventojų susirinkimą.
14.4. Balsavimo rezultatas reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog gyventojai nepritarė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, yra nepagrįsta, kadangi balsavimas net neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. Tai reiškia, kad atsakovė gyventojams nepateikė visos reikiamos informacijos ir nesugebėjo tinkamai suorganizuoti nei susirinkimo, nei balsavimo.
14.5. Atsakovė į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad būtų teikusi prašymus Namo gyventojams patekti į jų butus ir apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius, taip pat nepateikė įrodymų, jog teikė įpareigojimus/prašymus, kad gyventojai įrengtų revizines dureles, kad atsakovė galėtų apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžius, bei įrodymų, jog Namo gyventojai būtų trukdę atsakovei patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. 2022 m. balandžio 1 d. atsakovė pateikė Statinio apžiūros aktą, kuriame nustatė, kad šalto ir karšto vandens tinklai yra patenkinamos būklės ir kad nusidėvėjusios vidaus inžinerinės sistemos. Pastato butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti apie atliktos apžiūros rezultatus, nes nurodytas Statinio apžiūros aktas skelbiamas ir gyventojų savitarnos puslapyje „BonoDomo“. Atsakovė nuolat vykdė Pastato techninę priežiūrą, teisės aktų nustatyta tvarka pildė techninės priežiūros žurnalą. 2022 m. balandžio 21 d. atsakovė sudarė ilgalaikį planą, kuriame numatė vamzdynų, stovų remonto darbus. 2022 m. gegužės 22 d. atsakovė organizavo balsavimą raštu dėl pritarimo aukščiau nurodytam sudarytam ilgalaikiam planui, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai sprendimo nepriėmė.
15.2. Jei techninės priežiūros dokumentai neįrodo atliktos tinkamos techninės priežiūros, tai kyla klausimas, kaip bendrojo naudojimo objekto administratorei tada apskritai įrodyti tai. Apeliantė ignoruoja faktines aplinkybes, kurios buvo atskleistos byloje, ir formaliai ginčija visus teisėtus veiksmus, kuriuos civilinėje byloje atsakovė įrodė, kad tinkamai įgyvendino.
15.3. Administratorei nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektų. Administratorė savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl Namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorė gali veikti tik įgyvendindama butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus. Reikalingi atlikti darbai gali būti dvejopo pobūdžio: 1) darbai, nereikalaujantys ypatingos skubos, kuriems atlikti organizuojama atitinkama procedūra (kviečiamas savininkų susirinkimas, organizuojamas balsavimas ir pan.); 2) ypatingos skubos darbai tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kuriems atlikti imamasi skubių veiksmų. Nagrinėjamu metu vamzdyno būklė buvo patenkinama, todėl administratorė neturėjo teisinio pagrindo atlikti darbus be gyventojų pritarimo. Administratorė įgyvendino pareigas ir organizavo balsavimą dėl ilgalaikio plano patvirtinimo.
15.4. Apeliantė ignoruoja byloje atskleistas aplinkybes, kad atsakovė buvo aktyvi ir informavo butų ir kitų patalpų savininkus apie vamzdynų būklę ir ją nustatė tinkamai. Apeliantė nepateikia įrodymų, kad atsakovės dokumentai, įrodantys techninės priežiūros vykdymą, yra nuginčyti. Nesuprantama, kuo remiantis apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovė nevykdė vizualios vamzdynų apžiūros ir nesiėmė sumažinti avarijos tikimybės. Apeliantė nurodo teismų praktiką, kurioje faktinės bylos aplinkybės skiriasi, ir bando įrodyti netinkamą atsakovės elgesį, kai civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista visiškai priešingai.
15.5. Reglamento 38 punkte yra numatyta, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 98 įtvirtinta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše. Reglamentas nedetalizuoja, kaip namo valdytojas turėtų vizualiai patikrinti statinio pagrindines konstrukcijas (pavyzdžiui, griauti, įpareigoti savininką pašalinti apdailas, šaukti susirinkimą ir pan.), kurios yra uždengtos bei nėra objektyvios galimybės vizualiai apžiūrėti bei atitinkamai užfiksuoti inžinerinių sistemų techninę būklę bei esant poreikiui imtis veiksmų.
15.6. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad vizualiai nematomoje vietoje administratorius negali pastebėti inžinerinių sistemų trūkumų bei jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų sudėties atsakomybei kilti. Tačiau šioje situacijoje svarbu pažymėti, kad tikrinant vamzdynų būklę buvo nustatyta, kad būklė yra patenkinama. Atsakovė organizavo tinkamą namo techninę priežiūrą ir butų ir kitų patalpų savininkams siūlė pritarti išlaidoms, kad vamzdynas būtų atnaujintas, tačiau administratorė pritarimo negavo. Todėl ir apeliantės argumentai, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nėra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad tarp ieškovės ir Č. P. 2021 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis (draudimo liudijimas TIA Nr. 670633462), kuria laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp draudžiamųjų rizikų buvo numatyta ir vandens padaryta žala. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Butas buvo apgadintas vandens poveikio, virš jo esančiame bute ((duomenys neskelbtini)) trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. išmokėjo Draudėjui 1 051 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovė yra Namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovė, remdamasi 2022 m. rugpjūčio 22 d. sudarytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, 2022 m. rugpjūčio 22 d. turto apžiūros aktu, nuotraukomis, nustačiusi, kad pratekėjimas įvyko Pastato bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje, trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, sprendė, jog atsakomybė už kilusią žalą Draudėjo turtui tenka atsakovei, ir prašė atsakovę ją atlyginti. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą, 2025 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama nurodytą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisės aktuose nustatyto reglamentavimo, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovė tinkamai atliko periodines ir kasmetines Namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras. Apeliantės teigimu, atsakovė nagrinėjau atveju ne tik nevykdė vizualinės vamzdžių apžiūros, bet ir nesiėmė kitokių priemonių, kurios padėtų maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).
22. Deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263, 6.246–249 straipsniai) kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
23. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės civilinės atsakomybės bylose yra ta, kad proceso šalis, siekianti deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus atsakingo asmens veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).
24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
25. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę grindžia jos, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigų nevykdymu (nepakankamu rūpestingumu) – tik formaliai atlikta bendrojo naudojimo objektų – vandentiekio vamzdžių – priežiūra.
27. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Paminėtų Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 punktą, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
28. Daugiabučių namų techninės priežiūros įgyvendinimui įvertinti svarbus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Reglamente nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie abu organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 84-85 punktai). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1), kurių metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 38 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2); specializuotos apžiūros (po stichinių nelaimių, namo ar jo dalių griūties ir kt.) (Reglamento 87.3); ir kt. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Remdamasis gautais duomenimis, valdytojas planuoja pastebėtų defektų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus (Reglamento 95-97 punktai).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala (Buto apliejimas vandeniu) kilo dėl vandens pratekėjimo trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, prie kurio galima patekti per butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė, siekdama atsikirsti į ieškinį, į bylą pateikė 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros aktą, parengtą atlikus kasmetinę Pastato pagrindinių konstrukcijų inžinerinių sistemų apžiūrą, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad šalto ir karšto vandentiekio tinklų būklė yra patenkinama; nusidėvėjusios vidaus inžinerinės sistemos, dalies vamzdynų izoliacija nusidėvėjusi, sena; rekomenduota vykdyti eksploatacinę priežiūrą – esant poreikiui remontuoti, izoliuoti vamzdynus. Atsižvelgdama į atliktos apžiūros rezultatus, 2022 m. balandžio 21 d. atsakovė sudarė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ilgalaikį planą, kuriame numatė per 60 mėn. atlikti vamzdynų, stovų ir kt. remonto darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl šio plano buvo inicijuotas Pastato bendraturčių balsavimas raštu, tačiau planui nebuvo pritarta dėl nepakankamo balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų skaičiaus sprendimui dėl darbų plano įgyvendinimo priimti (kaip matyti iš 2022 m. gegužės 20 d. balsavimo raštu komisijos protokolo, buvo įteikta 40 biuletenių, tačiau balsavo tik 14 savininkų, o 26 nuomonės nepareiškė). Iš byloje pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo taip pat matyti, kad atsakovė vykdė nuolatinius Statinio būklės stebėjimus ir jų pagrindu atlikto įvairius defektų šalinimo darbus, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu (2022 m.) vandentiekio vamzdžių defektų nustatyta nebuvo. Į bylą taip pat buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2022 m. kovo 1 d. UAB „Mano Būstas Sostinė“ atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), vandentiekio, nuotekų vamzdynai rūsyje yra patenkinamos būklės, izoliuoti, vietomis pažeisti korozijos; padaryta išvada, jog nuolatiniai stebėjimai yra vykdomi, aktai registruojami, taip pat vykdomos kasmetinės apžiūros.
30. Atsižvelgdamas į paminėtus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti aplinkybe, kad atsakovė vykdė jai tenkančią pareigą atlikti tiek periodinius, tiek nuolatinius Pastato stebėjimus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vertino Pastato bendrojo naudojimo objektų būklę, Pastato butų ir kitų patalpų savininkams siūlė pritarti atsakovės parengtam Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ilgalaikiam planui, kuriame numatyti ir vandentiekio vamzdžių atnaujinimo darbai, tačiau Namo butų ir patalpų savininkai valios nurodytu klausimu nepareiškė – sprendimo balsavimo metu priimti nepavyko dėl kvorumo nebuvimo. Taigi vamzdžių atnaujinimo darbai šiuo atveju nebuvo atlikti ne dėl atsakovės nerūpestingumo, o dėl to, kad atsakovė neturėjo bendraturčių pritarimo paminėtiems darbams atlikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui), o vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčių pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Teisės aktuose nėra nustatyta administratoriaus pareiga analogiškoje situacijoje be Pastato savininkų sutikimo atlikti bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžių sistemos keitimo darbus, juolab, kad, kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, buvo užfiksuota patenkinama vamzdyno būklė.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės teiginiu, kad aplinkybė, jog atsakovė neapžiūrėjo bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžio gyventojų butuose, šiuo atveju pagrindžia jos pareigos tinkamai vykdyti Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą neatlikimą. Kaip minėta, Reglamento 91 punkte nustatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, namo bendrojo naudojimo objektai yra apžiūrimi vizualiai. Ši pareiga, kaip jau minėta, atsakovės buvo vykdoma, aktualūs duomenys apie vamzdžių būklę užfiksuoti 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros akte, taip pat buvo surengtas gyventojų balsavimas raštu dėl Pastato remonto darbų plano. Ieškovė, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė, net ir apžiūrėjusi vamzdį toje vietoje, kurioje jis įtrūko, objektyviai būtų galėjusi pastebėti konkrečius defektus. Byloje taip pat nėra duomenų, kaip ir kurioje konkrečiai vietoje vamzdis įtrūko. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais vizuali vamzdžių apžiūra yra gali būti apsunkinta dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, vamzdžio buvimo nematomoje ar nepasiekiamoje vietoje, savininkų valios nebuvimo, kai vamzdis yra jiems priklausančioje patalpoje, ir pan.; tokie atvejai teismų praktikoje nelaikytini netinkamu administratorės pareigų nevykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad buto, kuriame buvo nustatytas vamzdžio įtrūkimas, savininkai kreipėsi į administratorę dėl drėkstančios sienos ir pan. Kaip jau minėta, 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Smart Claims“ turto apžiūros akte įvykis apibūdintas kaip netikėtas. Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kuriais remiasi ieškovė apeliaciniame skunde (be kita ko, Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-921/2024) buvo suformuluoti esant kitokiai faktinei situacijai nei šioje byloje – nenustačius bendraturčių tinkamo informavimo apie konkrečių bendrojo naudojimo objektų trūkumus fakto. Šiuo atveju, kaip minėta, bendraturčiams buvo pasiūlyta balsuoti dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2022-2027 ilgalaikio plano, į kurį buvo įtraukti ir vandentiekio vamzdynų atnaujinimo darbai, tačiau balsavimas neįvyko dėl nepakankamo bendraturčių dalyvavimo klausimo sprendime. Be to, ieškovė neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. balandžio 1 d. Statinio apžiūros aktas, kuriame buvo užfiksuota vandentiekio vamzdžių būklė, buvo paskelbtas ir gyventojų savitarnos puslapyje „BonoDomo“.
32. Taigi šiuo atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie netinkamą atsakovės pareigų vykdymą, nulėmusį žalos Butui padarymą, todėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos vertintinos kaip neįrodytos (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti vadovaujantis ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Šiuo atveju spręstinas atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovei nepriteisiamos.
37. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.