- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-608-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16824-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
- Trečiasis asmuo
- A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21812-713/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, trečiajam asmeniui A. R. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Būsto valda“ 428,43 Eur turtinės žalos atlyginimą, 21,57 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje sieninės spintos lubos ir siena, joje buvęs namų turtas. Užpylimas įvyko dėl daugiabučio gyvenamojo namo II aukšte trūkusio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio. Sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 70,63 Eur (be PVM), o namų turtui buvo padaryta 178 Eur žala. Ieškovė apskaičiavusi nuostolį butui bei namų turtui, trečiajam asmeniui išmokėjo 248,63 Eur draudimo išmoką. 2015 m. spalio 25 d. pakartotinai butas buvo užpiltas vandeniu ir sugadintos tualeto bei koridoriaus patalpų lubos. Butui buvo padaryta 179,80 Eur žala. Trečiajam asmeniui ieškovė išmokėjo 179,80 Eur draudimo išmoką. Užpylimas įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo vandentiekio stovo, kuris įvykio vietos apžiūros metu buvo keičiamas. Namą administruoja atsakovė UAB „Būsto valda“, kurios pareiga eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas trečiajam asmeniui, turi teisę reikalauti atlyginti jai 450 Eur žalą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Būsto valda“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad tinkamai atliko visas jai pagal įstatymą priskirtas pareigas. Atsakovė, organizuodama namo techninę priežiūrą, atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų apžiūrą, o neeilines apžiūras atlieka pagal daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininko pranešimą. Gavusi pranešimus apie 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. spalio 25 d. įvykius, juos užregistravo ir reaguodama į pranešimus 2015 m. lapkričio 4 d. atliko stovų vamzdynų remontą. Taigi tinkamai atliko savo, kaip administratoriaus, pareigas, o ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos, t. y. kad užliejimui įtakos turėjo netvarkingi tinklai, nedetalizavo jokių aplinkybių ir akte nenurodė, ar apliejimas įvyko iš bendrojo naudojimo objektų ar vidaus tinklų, nenustatė, kas kaltas dėl apliejimo - buto savininkas ar atsakovė. Ieškovė šiuo atveju neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl atsakovei nekyla pareiga atsakyti už ieškovės patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiui nuo 2009-08-21 iki 2029-08-20 apdraudė trečiajam asmeniui A. R. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai – 2015 m. rugpjūčio 19 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai, 2015 m. spalio 29 d. turto sugadinimo, sunaikinimo aktas ir jo priedas, patvirtina, kad pirmuoju atveju 2015 m. rugpjūčio 17 d. koridoriaus patalpoje buvo aplietos sieninės spintos, lubos, o antruoju atveju 2016 m. spalio 25 d. aplietos tualeto ir koridoriaus patalpų lubos. Ieškovė, nustačiusi buto ir namų turto sugadinimą, abiem atvejais paskaičiavo nuostolį butui ir namų turtui ir išmokėjo trečiajam asmeniui 428,43 Eur žalos atlyginimą. Minėtuose aktuose konkrečiai nebuvo nurodytas vandens prasiskverbimo židinys (vandens prasiskverbimas iš gretutinių patalpų; vanduo iš viršaus, iškviesta avarinė rado trūkusį vandens stovą; apžiūros dieną tarnybos darbuotojai baigia keisti vandens stovus). Atsakovės į bylą pateikti išrašai iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ ir 1-3 priedai patvirtina, kad atsakovė nuolatos - periodiškai tikrina pastato techninę būklę, o nustačiusi gedimus juos pašalina. Iš minėtų dokumentų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. gavusi pranešimą apie užliejimą 2-e bute ir nustačiusi, kad šlampa apie kanalizacijos stovą, kad 5-ame bute išoriškai nematomas gedimas dėl galimai nesandarios perdangos, atsakovė 2015 m. lapkričio 4 d. atliko stovų vamzdynų remonto ir uždaromosios armatūros remonto darbus ne tik trečiajam asmeniui priklausančiame bute Nr. 2, bet ir kituose namo butuose: 5, 8, 11, 14, 17, 20, 26. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė, būdama namo administratoriumi, reagavo į registruotus įvykius ir atliko darbus. Atsakovė 2015 m. spalio 25 d. yra užregistravusi įvykį tame pačiame 2-ame bute dėl tualete per stovus bėgančio vandens. Ieškovė 2015 m. spalio 29 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte apliejimo priežastimi nurodė stovą, kadangi apžiūros dieną atsakovė jį keitė. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad šiuo atveju dėl tualete per stovus bėgančio vandens kaltas pats gyventojas, kadangi jis savavališkai pakeitė projektą – uždengė vamzdyną, kurio vizualiai negalėjo įvertinti atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras, todėl trečiasis asmuo buvo įpareigotas atidengti vamzdyną ir tik tuomet buvo pakeista vamzdyno atkarpa. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad jų nepakanka konstatuoti, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas sukėlė žalą trečiajam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys duomenys yra nepakankami konstatuoti, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai/neveikimas sukėlė žalą trečiajam asmeniui. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.3, 6.1, 6.2 punktus administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, priima sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų. Taigi būtent atsakovei teko pareiga periodiškai stebėti nuotekų vamzdyno būklę ir pastebėjus neatitikimus reikalavimams, inicijuoti susidariusių trūkumų šalinimą.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė visų daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir bendros inžinierinės įrangos vizualinę apžiūrą ir priežiūrą, kadangi atsakovė byloje net neįrodinėjo aplinkybės, jog faktiniai vamzdyno patikrinimai buvo atliekami kitų namo gyventojų butuose. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad namo gyventojai buvo bent jau informuojami apie atsakovės užfiksuotą netinkamą vamzdžių būklę. Taigi atsakovė tinkamai nevykdė jai įstatyme numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija.
1.3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pratekėjimą sąlygojo trečiųjų asmenų atlikti remonto darbai. Tuo tarpu pareigos neapsunkinti patekimo prie vamzdyno pažeidimas yra nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu, kadangi atsakovė neįrodė, jog vykdė savo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiųjų asmenų bute, tačiau jos galimybės buvo apribotos dėl trečiųjų asmenų nebendradarbiavimo ar vamzdynų uždengimo. Net ir po avarijos atsakovė nenurodė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais būtų aktyviai aiškinama patalpų savininkams apie neigiamas vamzdžių uždengimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo, atlyginimą regreso tvarka, taip pat proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nenustatytos atsakovės UAB „Būsto valda“ civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
9. Apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kadangi atsakovė tinkamai nevykdė jai įstatyme numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija, o pareigos neapsunkinti patekimo prie vamzdyno pažeidimas yra nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. spalio 25 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis trečiajam asmeniui A. R. ir jo sutuoktinei I. R.. Minėtas butas įvykusių užliejimų metu ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. spalio 25 d. draudėjui A. R. kreipusis į draudiką dėl jam priklausančio buto užliejimų, įvykiai buvo pripažinti draudiminiais ir trečiajam asmeniui išmokėtos 248,63 Eur ir 179,80 Eur draudimo išmokos, kurias draudikas nagrinėjamu atveju regreso tvarka siekia prisiteisti iš atsakovės UAB „Būsto valda“, paskirtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratore, vykdančia kartu ir daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinio vamzdyno eksploataciją, priežiūrą ir remontą. Ieškovės nuomone, atsakovė netinkamai atliko savo, kaip administratorės, pareigas, dėl ko įvyko bendro naudojimo nuotekų ir vandentiekio vamzdyno avarija, kurios pasekmė – atsiradusi žala.
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ savo reikalavimą grindė CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kuri draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, suteikia teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
12. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
13. Iš byloje esančių duomenų (2015 m. spalio 29 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto bei jo priedo, fotonuotraukų, atsakovės atstovės paaiškinimų, daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ ir jo priedų su atliktų darbų įrašais) matyti, kad žala trečiajam asmeniui priklausančiam butui ir jame esančiam turtui buvo padaryta dėl bendro naudojimo nuotekų ir vandentiekio vamzdyno trūkimo. Taigi nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl buto užliejimo priežasties.
14. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai atliko savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas ir nurodo, jog atsakovė privalėjo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras, prižiūrėti bei organizuoti namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymą, vamzdynų ženklinimą ir dažymą, smulkių defektų šalinimą, taip pat namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymą, tačiau atsakovė šių pareigų tinkamai nevykdė. Atsakovė, laiku nepastebėjusi (nenustačiusi) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžinerinės sistemos vamzdyno avarinės techninės būklės, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Per trūkusius bendrojo naudojimo nuotekų bei vandentiekio vamzdžius pratekėjęs vanduo ieškovės apdraustam turtui padarė žalos. Žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
16. Pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (redakcija galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Jį įgyvendindamas administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.
17. Byloje pateikti išrašai iš daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo „Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai“ ir jo 1-3 priedai su atliktų darbų įrašais patvirtina, kad atsakovė nuolatos periodiškai tikrina pastato techninę būklę, o nustačiusi gedimus juos pašalina. Iš byloje esančių atliktų darbų įrašų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. pagal gautą pranešimą buvo apžiūrėtas trečiajam asmeniui priklausantis butas Nr. 2 ir butas Nr. 5: darbo tipas – atlikta apžiūra (šaltas vanduo), darbo aprašymas – šlampa lubos prieškambaryje bute (duomenys neskelbtini), pastabos – 2 bute šlampa apie kanalizacijos stovą, 5 bute išoriškai nematomas gedimas, galimai nesandaru perdangoj. Iš statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo išrašo matyti, kad 2015 m. spalio 25 d. buvo pažymėtas įvykis (pastebėti defektai) – 2 b. WC patalpoje drėksta lubos, galimai ties neprojektiškai uždengtais vamzdynais. Gyventojams nurodyta atidengti vamzdyną. Žurnale taip pat nurodytos rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti – atidengus vamzdyną pakeisti atkarpas naujomis. Nurodyta, kad minėti darbai atlikti 2015 m. spalio 28 d. Iš 2015 m. spalio 28 d. atliktų darbų įrašo matyti, kad buvo atlikta apžiūra (šaltas vanduo), aprašymas – tualete per stovus bėga vanduo, užpila butus. Iš 2015 m. lapkričio 4 d. atliktų darbų įrašo matyti, kad buvo atliktas remontas (šaltas vanduo), darbo aprašymas – 2, 5, 8, 11, 14, 17, 20, 23, 26 bt. stovo remontas. Gyventojai informuoti, kad yra atlikti stovų vamzdynų ir uždaromosios armatūros remonto darbai. Taigi atsakovė UAB „Būsto valda“ ne tik periodiškai atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, tačiau, būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratore, taip pat reagavo į gautus pranešimus apie užliejimus ir nustačiusi užliejimo priežastis organizavo namo bendrojo naudojimo nuotekų ir vandentiekio vamzdynų sistemos defektų šalinimą, t. y. atliko stovų vamzdynų remonto ir uždaromosios armatūros remonto darbus ne tik trečiajam asmeniui priklausančiame bute, bet ir kituose namo butuose.
18. Apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pareigos neapsunkinti patekimo prie vamzdyno pažeidimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, jog vykdė savo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiojo asmens bute, tačiau jos galimybės buvo apribotos dėl trečiojo asmens nebendradarbiavimo ar vamzdynų uždengimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka.
19. Pažymėtina, jog atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, kadangi butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė, o administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Be to, patekimas prie bendrojo naudojimo objektų ir jų priežiūra (stebėjimas) gali būti apsunkinti ir dėl kitų aplinkybių, pvz., vamzdyno uždengimo. Todėl atsakovė bendrojo naudojimo nuotekų ir vandentiekio vamzdynų sistemų, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose ir akivaizdžiai nematomų, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimus apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus ar įvykusius gedimus.
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. R. bute Nr. 2 savavališkai pakeitė projektą ir uždengė bendrojo naudojimo nuotekų ir vandentiekio vamzdyną, kas vizualiai apsunkino atsakovės darbuotojams galimybes apžiūrėti ir įvertinti vamzdyno būklę. Kad patekimas prie vamzdyno buvo apsunkintas trečiojo asmens A. R. savavališkai pakeistu projektu, patvirtina byloje esantys duomenys. Iš statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo kopijos matyti, kad 2015 m. spalio 25 d. buvo užregistruotas įvykis ir pastebėti defektai – 2 b. WC patalpoje drėksta lubos, galimai ties neprojektiškai uždengtais vamzdynais. Gyventojams nurodyta atidengti vamzdyną. Rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti – atidengus vamzdyną pakeisti atkarpas naujomis.
21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kai trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, kuris buvo paslėptas po neprojektiškai įrengtomis konstrukcijomis, buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas. Atsakovei pavyko nustatyti įvykusios avarijos priežastį ir pašalinti jos padarinius tik trečiajam asmeniui ir kitiems daugiabučio namo gyventojams demontavus jiems priklausančiuose butuose esančias bendrojo naudojimo vamzdyną dengiančias neprojektiškai įrengtas konstrukcijas. Taigi minėtas nuotekų ir vandentiekio vamzdžio defektas (įtrūkimas) galėjo būti nustatytas tik pašalinus namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose įrengtas konstrukcijas, dengiančias vamzdyną, kas suponuoja išvadą, kad atlikti vamzdyno techninę priežiūrą be savininkų valios ir žalos jiems padarymo objektyviai buvo neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kad trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo neprojektiškai uždengtas, paslėptas po konstrukcijomis, vizualiai nematomas, priėjimas prie jo buvo komplikuotas, todėl vamzdyno būklė negalėjo būti pastebėta bei tinkamai įvertinta tiek atsakovės darbuotojų, tiek bute gyvenančio trečiojo asmens ir jo sutuoktinės. Tuo tarpu kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nepateikė duomenų apie tai, kad minėto daugiabučio gyventojai būtų kreipęsi į daugiabučio namo administratorę UAB „Būsto valda“ dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo drėkstančių sienų iki ginčo įvykių (užpylimų), todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė nevykdė savo, kaip namo administratorės, pareigų tikrinti butuose esančių uždengtų vamzdynų būklę bei imtis visų įmanomų veiksmų uždengtų vamzdžių būklei įvertinti, yra nepagrįsti.
22. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žala, atsiradusi dėl bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimo, atsirado ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų atliekant namo administratorės pareigas ir žalos atsiradimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos priteisimą regreso tvarka, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.