Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą 2024 m. rugsėjo 9 d. iškelta administracinio nusižengimo byla R. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. būdamas Mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau MB „(duomenys neskelbtini)“ arba bendrija) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškėjos pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo. 2024 m. gegužės 28 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2023 m. balandžio 25 d. yra R. Š.. Bendrija yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 11 242,04 Eur, kurį sudaro 10 642 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 600,04 Eur delspinigiai. Mokestinė nepriemoka 11 242,04, iš jos 780 Eur pagal VMI suformuotas pakaitines deklaracijas. Mokestinės priemokos susidarymas: 2023 m. rugpjūčio 7 d. patikslintas PVM už 2023 m. birželio mėn., 2023 m. rugsėjo 6 d. patikslintas PVM u- 2023 m. liepos mėn., deklaruota už rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Per 2023 m. birželio mėn. buvo išrašytos 4 PVM sąskaitos-faktūros. Akivaizdu, kad vadovas, išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras birželio mėn., žinojo, kad privalės pateikti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui ir sumokėti priskaičiuotas sumas. Taigi, bendrijos vadovas žinojo apie deklaruotiną PVM sumą už 2023 m. birželio mėnesį ir privalėjo numatyti VMI prie FM apskaitomų prievolių sumas., t. y. 5.770 Eur. Šiuo atveju PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Bendrijos didžiausio atlikto mokėjimo 18 500 Eur 2023 m. liepos 10 dieną Bendrijos išieškotina nepriemoka buvo 893,67 Eur, kadangi nebuvo suėjęs PVM mokesčio deklaruotų sumų sumokėjimo terminas, tačiau akivaizdu, kad VMI prie FM turėjo galiojančią 5 770 Eur reikalavimo teisę atlikto atsiskaitymo dieną. VMI duomenimis, bendrija turi atsiskaitomąją sąskaitą Akcinėje bendrijoje „Swedbank“ (toliau AB „Swedbank“) Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. birželio 20 d. turėjo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrijoje „Paysera“ (toliau UAB „Paysera“). VMI, siekdama nustatyti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimus, 2024 m. vasario 7 d. raštais Nr. RNA-3970, Nr. RNA-3971 kredito įstaigų užklausė apie bendrijos banko sąskaitų apyvartas nuo 2023 m. birželio 1 d. AB „Swedbank“ 2024 m. vasario 8 d. pateikto išrašo duomenimis atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis 2023 m. birželio 1 d. buvo 1 208,44 Eur, įplaukos sudarė 30 199,10 Eur, išlaidos 31 437 Eur. Bendrijos didžiausi mokėjimai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2023 m. liepos 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ 18 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka mokėjimo dieną buvo 893,67 Eur, mokestinė nepriemoka pagal vėliau patikslintas deklaracijas 5 770 Eur ir 2023 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 324,96 Eur, kai mokestinė nepriemoka mokėjimo dieną buvo 5,11 Eur, mokestinė nepriemoka pagal vėliau patikslintas deklaracijas 5 770 Eur. Nurodo, kad per 2023 m. birželio mėn. buvo išrašytos 4 PVM sąskaitos-faktūros. Akivaizdu, kad vadovas, išrašydamas PVM sąskaitas-faktūras birželio mėn., žinojo, kad privalės pateikti PVM deklaraciją mokesčių administratoriui ir sumokėti priskaičiuotas sumas. Bendrijos vadovas žinojo apie deklaruotiną PVM sumą už 2023 m. birželio mėnesį ir privalėjo numatyti VMI apskaitomų prievolių sumas, t. y. 5 770 Eur. Šiuo atveju PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Bendrijos didžiausio atlikto mokėjimo 18 500 Eur 2023 m. liepos 10 d. dieną bendrijos išieškotina nepriemoka buvo 893,67 Eur, kadangi nebuvo suėjęs PVM mokesčio deklaruotų sumų sumokėjimo terminas, tačiau akivaizdu, kad VMI turėjo galiojančią 5 770 Eur reikalavimo teisę atlikto atsiskaitymo dieną. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrijos vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Bendrijos vadovas R. Š., žinodamas apie mokestinę prievolę, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. vasario 6 d., nustatyta, kad R. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. į 2024 m. rugsėjo 30 d. 11.00 val. teismo posėdį neatvyko, duomenų, pateisinančių neatvykimą nepateikė, todėl 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo nutarta į teismo posėdį, kuris vyks 2024 m. spalio 17 d. 11.15 val. atvesdinti R. Š.. 2024 m. spalio 17 d. R. Š. pateikė prašymą atidėti posėdį, kad susirastų advokatą. 2024 m. spalio 31 d. 11.15 val. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškėjos VMI atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikė prašymą bylą narinėti VMI atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal minėtą įstatymo normą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą. Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Š. kaltė nesilaikius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tuo pažeidus kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises, bei tuo padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (b. l. 1-5); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu, balansais (b. l14), Išrašomų sąskaitų faktūrų registru (b. l. 15-16), AB „Swedbank“ banko sąskaitos ir UAB „Paysera“ banko sąskaitos išrašais (b. l. 20-35).

Išnagrinėjus pateiktus bendrovės sąskaitų išrašus, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus, balansus, Išrašomų sąskaitų faktūrų registro duomenis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, VMI bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 242,04 Eur. Bendrovės įplaukų suma AB „Swedbank“ banko sąskaitoje 2023 m. birželio 1 d. buvo 1 208,44 Eur, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. vasario 6 d. įplaukos sudarė 30 199,10 Eur, išlaidos 31 437 Eur. Iš Išrašomų sąskaitų faktūrų registro matyti, kad 2023 m. birželio 14 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 26 000 Eur sumai, PVM suma sudarė 5 460 Eur, 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra 315 Eur sumai, PVM suma sudarė 66,15 Eur, 2023 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra 320 Eur sumai, PVM suma sudarė 67,20 Eur, 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra 892,25 Eur sumai, PVM suma sudarė 187,37 Eur . Iš viso mokėtina PVM suma už 2023 m. birželio mėn. apskaičiuota 5 780,70 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Šiuo atveju tai 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 8 d. Pagal šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 ar 115³ straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Darytina išvada, kad bendrijos vadovui R. Š., išrašius nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo žinoma, kad deklaruotina PVM ir mokėtina suma už 2023 m. birželio mėnesį. Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Š. esant mokestinei nepriemokai VMI bendrovė atsiskaitė ne su VMI, o su kitais kreditoriais 2023 m. liepos 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 18 500 Eur, kai mokestinė nepriemoka mokėjimo dieną buvo 893,67 Eur, mokestinė nepriemoka ir 2023 m. liepos 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 324,96 Eur, kai mokestinė nepriemoka mokėjimo dieną buvo 5,11 Eur, t. y. su prekių tiekėjais ir / ar paslaugų teikėjais ar kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ straipsnį yra žemesnėje eilėje, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip R. Š. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad R. Š., būdamas minėtos bendrovės vadovu nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo, neabejotinai žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, kuomet Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. R. Š., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors minėta CK 6.930 ¹ straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Byloje surinktais duomenimis yra pilnai įrodyta R. Š. tyčinė kaltė padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Todėl R. Š., neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-140-806/2024). Konstatavus, jog R. Š. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, toliau spręstina dėl nuobaudos individualizavimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog 2023 m. liepos mėnesį, vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI, R. Š. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Byloje nenustatyta, jog R. Š. turtui grėsė pavojus, jis buvos realus ir akivaizdus, negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o padaryta žala valstybei yra mažiau reikšminga negu išvengta asmeninė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose: Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, Nr. 2AT-39-648/2023). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Nagrinėjamu atveju skiriant R. Š. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė administracinį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, duomenų apie R. Š. teistumą byloje nėra, tačiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, 2021 m. gruodžio 31 d. baustas dėl identiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, jog duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Iš ANR registro duomenų matyti, jog R. Š. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už nusižengimus, tačiau iš padarytų nusižengimų nepasimokantis, todėl šis jo nusižengimas nelaikytinas atsitiktiniu, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu, įstatymų besilaikančiu piliečiu (ANK 22 straipsnis).

Atsakomybėn patrauktas asmuo Sodros duomenimis yra dirbantis, duomenų apie jo pajams nėra, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Siekiant tinkamai individualizuoti nuobaudą, nustatant jos dydį sankcijos ribose kuomet pagal įstatymą yra skaičiuojamas baudos dydis nuo jos vidurkio, atsižvelgiama taip pat į tai, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo byla, kad skiriant nuobaudą turi būti siekiama ne tik nubausti įmonės vadovą, įspėti, jog į atsiskaitymus su biudžetiniais kreditoriais būtina žiūrėti ypatingai atsakingai. Taip pat individualizuojant nuobaudą įvertintina ir tai, kad mokestinės nepriemokos dydis VMI pareiškimo teismui metu buvo 11 242,04 Eur, mokestinė nepriemoka šiai dienai nėra sumokėta, ji kaip VMI kreditorinis reikalavimas patvirtinta įmonės nemokumo byloje.

Įvertinus bylos duomenis bei aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta R. Š. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, juolab nustatė, kad asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, nėra vertinamas išskirtinai teigiamai dėl jo polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti administracinius nusižengimus, todėl darytina išvada, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, ji adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.

Teismas pažymi, kad nuobauda atsakomybėn patrauktam asmeniui gali sukelti tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Bauda ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.