Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. patikslintas skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-11477-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-11477-2025 M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. rugsėjo 12 d. 16.20 val., (duomenys neskelbtini), Magistraliniuose keliuose (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį „Volvo V60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sąmoningai tyčia darė kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, pažeidimus darė demonstratyviai, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ruože, pažymėtame draudžiamuoju kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė kelio vidurio ženklinimo linija, baigęs lenkimo manevrą staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, dėl ko aplenktos ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojas vengiant susidūrimo buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Taip pat baigdamas lenkti neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – Kelių eismo taisyklės), 4, 9, 135.4, 140.6, 140.7, 82.2 punktų reikalavimus. Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimu M. B. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 30 EUR dydžio bauda; pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 450 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 450 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

7. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tai reiškia, kad tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi, ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-697/2025).

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

9. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už kurį šio straipsnio sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Kartu ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip nustatyta, būtent šias nuostatas apeliaciniame skunde prašoma taikyti ir šiuo atveju bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba sutrumpinti šios poveikio priemonės nustatytą taikymo terminą.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nors aptariamas padarytas administracinis nusižengimas ir yra priskirtinas tyčinių nusižengimų kategorijai, tačiau jis nėra toks pavojingas ir sunkus, kaip, pavyzdžiui, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu yra tai, kad, kaip buvo konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, administracinį nusižengimą užfiksavusiame vaizdo įraše matyti, jog tądien buvo intensyvus ir gana aktyvus eismas, matomos važiuojančios kitos transporto priemonės (ne pavienės) ir priešingos krypties juostoje. Tuo tarpu M. B., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio ruože, pažymėtame draudžiamuoju kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė kelio vidurio ženklinimo linija, baigęs lenkimo manevrą staigiai stabdė, kai tai nebūtina eismo saugumui, dėl ko aplenktos ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojas vengiant susidūrimo buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Apygardos teismo įsitikinimu, tokie M. B. veiksmai, be kita ko, atliktas dienos metu, važiuojant tarp kitų automobilių, neabejotinai kėlė pavojų ne tik jam, bet ir kitiems kelių eismo dalyviams, jų saugumui, todėl aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju dėl M. B. veiksmų neigiamos pasekmės nekilo, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ir jo nepateisina. Sutiktina, kad M. B. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau tai nėra išskirtinis faktas, juo labiau, jau įvertintas Institucijos ir lėmęs, be kita ko, minimalaus administracinio poveikio priemonės termino skyrimą.

11. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į teigiamai charakterizuojamą M. B. asmenybę, nebuvimą piktybiniu Kelių eismo taisyklių pažeidėju, vairavimą atsargiai ir atsakingai, įvertinus faktiškai suklosčiusią eismo situaciją, tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. B. nėra drausmingas vairuotojas. Iš šiame išraše esančių duomenų nustatyta, jog jis daugiau nei 20 kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – dominuoja nustatyto greičio viršijimas, saugos diržo nesegėjimas, be to, M. B. baustas ir už mobilaus ryšio priemonės (telefono) naudojimą, nesustojimą prie pėsčiųjų perėjos, transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros. Apygardos teismo įsitikinimu, aptarti duomenys rodo, kad ir aptariamas M. B. padarytas administracinis nusižengimas šiuo atveju nebuvo atsitiktinis. Juo labiau, kad ir po šio administracinio nusižengimo padarymo buvo fiksuotas dar vienas administracinio nusižengimo padarytas, t. y. 2025 m. spalio 31 d. M. B. vairavo transporto priemonę, nustatytą greitį viršydamas 32 km/h. Toks M. B. elgesys nerodo, jog jis daro reikiamas išvadas iš jam skiriamų nuobaudų, bei patvirtina polinkio nepaisyti Kelių eismo taisyklių tęstinumą. Atitinkamai aptarti duomenys neleidžia M. B. charakterizuoti išimtinai teigiamai ir sudaro pagrindo išvadai, kad jo atžvilgiu galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

12. Atstovės teigimu, M. B. darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, o jos netekimas reikštų negalėjimą vykdyti jam pavestų darbo funkcijų, dėl ko įmonei neturint galimybės perkelti jo į kitas pareigas, grėstų darbo ir pajamų netekimas. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti M. B. galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda (poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kartu pažymėtina, kad, kaip nurodoma ir su apeliaciniu skundu teikiamame MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus rašte, M. B. iš tiesų nuo 2025 m. gruodžio 6 d. šioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) išrašas. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad šioje įmonėje M. B. įsidarbino po Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo priėmimo, kuris, nors dar tuo metu buvo neįsiteisėjęs, tačiau jame jau buvo nurodyta skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, dėl ko akivaizdu, jog įsidarbindamas M. B. galimai skirtiną jam administracinio poveikio priemonę ignoravo. Nepaisant nurodyto, pastebėtina ir tai, kad aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Atsižvelgiant į tai, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Juo labiau, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. B. neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.

13. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad jis turi mažametį sūnų, kuris gyvena su mama, jam kas mėnesį yra įsipareigojęs teikti 150 EUR dydžio išlaikymą, be to, M. B. nurodymu, per mėnesį keletą kartų vyksta bendrauti su sūnumi. Todėl, atstovės teigimu, jei M. B. būtų paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, jis neturėtų galimybės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Vis tik, apygardos teismas sutikti su tokiu apeliaciniame skunde deklaruojamu situacijos vertinimu neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju vykimas iš M. B. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) susitikti su sūnumi (duomenys neskelbtini) gali būti užtikrinamas ne tik vykstant automobiliu, tačiau ir kitomis prieinamos susisiekimo priemonėmis, pasitelkiant kitų asmenų pagalbą ar naudojantis pavėžėjo paslaugomis. Juo labiau, kad šios apeliaciniame skunde akcentuojamos šeiminio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo darymo M. B. nesulaikė ir, kaip jau minėta, tai yra natūralios tokio kaltininko elgesio pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. B., norėdamas vykti susitikti su sūnumi savo paties vairuojama transporto priemone, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. B. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Nagrinėjamu atveju išanalizavus visus į administracinio nusižengimo bylą pateiktus duomenis darytina pagrįsta išvada, kad M. B. padarytas nusižengimas, nors ir buvo spontaniškas bei atsitiktinis elgesys, tačiau turintis ypatingai įžūlų pobūdį, todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą. M. B. paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra adekvati administracinio poveikio priemonė, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Apygardos teismo įsitikinimu, paskirtas 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tinkama administracinio poveikio priemonė ir ją paskyrus M. B. bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, o nustatyti trumpesnį šios priemonės taikymo terminą ar jos neskirti apskritai šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti neskyrus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar sutrumpinus šios poveikio priemonės nustatytą taikymo terminą, todėl M. B. atstovės apeliacinis skundas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. sausio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovės advokatės Jutos Kareivės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.