Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., D. I. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonei Turto bankui, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. V. savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad ji turėjo tris vaikus: H. V., kuris jau yra miręs, taip pat A. V. ir D. I.. H. savo šeimos sukūręs nebuvo, sutuoktinės ir vaikų neturėjo. Jos vyras, H. tėvas, miręs (duomenys neskelbtini). H. paveldėtojai yra trys: ji, H. brolis ir sesuo. Sūnus H. mirė (duomenys neskelbtini), jis gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su ja. H. mirties dienai jokio turto: nei nekilnojamojo, nei transporto priemonių ir kt. turto, neturėjo, paskutiniu metu nedirbo. Kadangi jis jokio turto neturėjo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo ji ir nesikreipė. Po sūnaus mirties jo kambarys buvo užrakintas. Tačiau kadangi reikėjo sūnaus nuotraukos, ji spintoje rado tris dėžutes su sūnaus dokumentais, kortelėmis ir kt. Tarp tų dokumentų ir rado dokumentą, kad banke „Swedbank“ taupoma Sodros pensija. Dėl to ji 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į notarę, kuri paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis per 3 mėnesius, o kadangi jau pavėluota,- atsisako atlikti notarinį veiksmą ir reikės kreiptis į teismą. Jai banke pasakė, kad yra sukaupta virš 500 Eur. Kadangi yra pavėlavusi priimti palikimą, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Terminą praleido, nes buvo patyrusi labai didelį stresą, tris metus kasmet laidojo šeimos narius: uošvienę, vyrą ir sūnų. Kažkada seniai sūnus kalbėjo apie pensijos kaupimą, bet ji tuo niekada nesidomėjo, jokių dokumentų nematė. Sūnų laidojo ji.

Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Visų eilių įpėdiniai, jeigu jie pageidauja paveldėti, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017ir kt.).

Iš pareiškėjos G. V. pareiškimo ir prie jo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjos G. V. sūnus H. V. mirė (duomenys neskelbtini), jis santuokos nebuvo sudaręs, vaikų neturėjo, po jo mirties liko piniginių lėšų asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje, esančioje „Swedbank“, AB. Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad po H. V. mirties į Pakruojo rajono 2-ojo notarų biurą dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo testamentų nėra. Taip pat šio notarų biuras 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu pareiškėjos notarų biurui pateiktą prašymą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą po H. V. mirties, atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėja prašymą pateikė praleidusi terminą palikimui priimti.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog pareiškėja, būdama palikėjo H. V., neturėjusio sutuoktinės ir pirmos eilės paveldėtojų, motina - antros eilės įpėdinė, paveldinti pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki (duomenys neskelbtini), turėjo atlikti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje išvardintus palikimo priėmimo veiksmus, tačiau to nepadarė dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie paveldimą turtą, tačiau radusi sūnaus dokumentus dėl kaupiamos pensijos, ji netrukus atliko aktyvius veiksmus, leidžiančius teigti, kad ji tapo ir išreiškė ketinimą tapti paveldėjimo teisinių santykių dalyve, t. y. ji 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Šie duomenys lemia, jog pareiškėja turėtą subjektyviąją paveldėjimo teisę įgyvendino, tačiau praleidusi įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Vertinant terminą, kuris nagrinėjamu atveju praleistas, pažymėtina, jog jis praleistas labai nežymiai. Tuo tarpu pareiškėja, kaip matyti iš bylos duomenų, itin operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdama mirusiojo turtą paveldėti būtent po to, kai sužinojo apie sūnaus turimą turtą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant pareiškėjos elgesį siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises. Todėl teismas sprendžia, jog byloje nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnis).

Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju mirusysis testamento nepaliko, todėl šiuo atveju paveldima pagal įstatymą. Pareiškėja – mirusiojo motina, siekianti priimti sūnaus palikimą. Valstybė palikimo nepriėmė, paveldėjimo procedūrų nepradėjo.

Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti šią teisę. Teisė į paveldėjimą įgyvendinama priimant palikimą arba jo atsisakant. Kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Nesant testamento, paveldimas turtas pagal įstatymą paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisės valstybei perėjimo pagrindus ir remiantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais, yra pagrindas spręsti, jog pareiškėja dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo procedūromis, atnaujinus jai praleistą terminą (CK 5.57 straipsnis), o termino atnaujinimas šiuo atveju neturės neigiamos įtakos kitų asmenų teisėtiems interesams bei viešajam interesui. Todėl vien formaliais pagrindais negali būti užkirstas kelias pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei, paveldėti turtą, likusį po jos sūnaus H. V. mirties.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, t. y., susidariusią teisinę ir gyvenimišką situaciją, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėja G. V. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas jai įstatymo nustatytas terminas palikimui, atsiradusiam po H. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po H. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.