- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1682-1043/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07477-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- T. V.
- Kategorijos
- 2.3.9.3.2Kiti su pilnamečių asmenų globa ir rūpyba susiję klausimai
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.4.5.10Bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimas
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą dėl globos nustatymo, globėjo skyrimo neveiksnia tam tikrose srityse pripažintai L. V. ir pagal savarankiškus reikalavimus pareiškusio suinteresuoto asmens T. V. pareiškimą dėl globos nustatymo, globėjo skyrimo neveiksnia tam tikrose srityse pripažintai L. V., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. V. pareiškimu teismo prašo nustatyti neveiksnia pripažintai L. V. globą, jos turtui – administravimą ir paskirti pareiškėją neveiksnia pripažintos L. V. globėja ir turto administratore.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad nuolat prižiūri, rūpinasi savo neįgalia motina L. V., nes po (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) motinai tapo reikalinga nuolatinė priežiūra. Po reabilitacijos, pareiškėja pasirūpino, kad motina galėtų grįžti į savo namus (duomenys neskelbtini), kur jai yra teikiama nuolatinė priežiūra ir pagalba, ir kurios teikimu rūpinasi pareiškėja. Pareiškėjos sveikatos būklė leidžia globoti motiną. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 300 Eur, todėl yra pajėgi ir gali užtikrinti visapusišką motinos priežiūrą ir pagalbos jai teikimą. Kai pareiškėja negali asmeniškai prižiūrėti motinos, jai padeda pusseserė I. M.. Ją taip pat lanko suinteresuotas asmuo T. V.. Pareiškėja nesutinka su suinteresuoto asmens T. V. reikalavimu jį paskirti motinos globėju ir turto administratoriumi, nes jis siekia išimtinai vienas kontroliuoti visą situaciją, susijusią su motinos priežiūra. Motina (duomenys neskelbtini), kuris įvyko (duomenys neskelbtini), būdama T. V. įtakoje, 2017 m. padovanojo jam visą savo nekilnojamą turtą. Todėl šiuo metu motina gyvena bute, kuriame gyveno visą savo gyvenimą ir kuris jai nuosavybės teise nebepriklauso, butu naudojasi uzufrukto iki gyvos galvos teisės pagrindu. Suinteresuotas asmuo siekia motiną patalpinti į slaugos / globos namus.
3. Suinteresuotas asmuo T. V. pareiškė savarankišką prašymą jį paskirti neveiksnia nustatytose srityse pripažintos motinos globėju ir turto administratoriumi. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad motinos globėja ir turto administratore būtų pripažinta pareiškėja, nes jis yra tinkamesnis motinos globėjas ir turto administratorius. Motina gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. jo gyvenamoji vieta yra netoli motinos gyvenamosios vietos, todėl jis ir jo šeimos nariai (žmona ir vaikai) bet kuriuo paros metu gali operatyviai reaguoti ir atvykti pas motiną. Pareiškėja savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, nėra deklaravusi gyvenamosios vietos, jos faktinė gyvenamoji ir darbo vieta (duomenys neskelbtini) yra Vilniuje. Pareiškėja dirba labai įtemptu grafiku, kas užkerta kelią kokybiškai motinos priežiūrai, nes pareiškėja negalės operatyviai reaguoti į motinos sveikatos pasikeitimus bei patenkinti jos poreikių. Suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės darbo grafikai yra lankstūs. Pareiškėjai dirbant, motiną prižiūri svetimi žmonės – kaimynė, giminaitė, kurių priežiūra pasireiškia tik paduodamais vaistais ryte ir nėra asmens, kuris kontroliuotų kaip motina dienos eigoje vaistus išgeria. Pareiškėja dėl įtempto darbo grafiko gali atvykti į Kauną tik kelioms valandoms, todėl pareiškėjos motinos priežiūra pasireiškia maisto produktų atvežimu, o jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl nuolatinės priežiūros užtikrinimo tarp šalių kyla nuolatiniai ginčai. Nuo 2017 m. kovo mėnesio iki (duomenys neskelbtini) motinos sveikatos priežiūrą išskirtinai organizavo ir rūpinosi suinteresuotas asmuo su žmona, todėl jis motina rūpinsis daug atidžiau ir atsakingiau, nei pareiškėja. Suinteresuotas asmuo yra finansiškai pajėgus pasirūpinti motina ir jos poreikiais, daug metų padeda motinai finansiškai, pirko buitinę techniką, vykdė jos sveikatos priežiūrą (stomatologija, dantų implantavimas, akių operacijos). Kuomet pareiškėja pasirūpino motinos paguldymu į slaugos ligoninę (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo iš savo sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. spalio 6 d. sumokėjo 2 112 Eur. Visas gydymas (duomenys neskelbtini) kainavo 4 610 Eur, prie kurio pareiškėja neprisidėjo, nors gavo sąskaitas ir prašymą prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo. Pareiškėja sprendimą prižiūrėti motiną namuose priėmė nepaisydama medikų rekomendacijų, kuriose buvo nurodyta, kad motinai reikalinga nuolatinė priežiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintai L. V. nuolatinę globą, jos turtui – paprastąjį turto administravimą. L. V. globėju ir turto administratoriumi paskyrė T. V.. Priteisė T. V. iš M. V. 3 865 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė valstybei iš M. V. 13,44 Eur procesinių dokumentų išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad pretenduojančių globoti neveiksnią L. V. asmenų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, tarp pretendentų kyla nuolatiniai ginčai ir nesutarimai dėl sveikatos priežiūros paslaugų poreikio L. V.. Apie netinkamą pareiškėjos elgesį jai bendraujant su broliu T. V. patvirtino liudytojai I. V., E. V., apibūdinę pareiškėją kaip konfliktišką, nenuspėjamą, grubią asmenybę. Kad konfliktų metu pareiškėja linkusi elgtis grubiai, nepagarbiai, kelti balsą, be jokio pagrindo įžeidinėti ir žeminti tiek T. V., tiek jo artimiausius žmones, taip provokuoti konfliktą, patvirtina ir į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame be kita ko girdimas pakeltas piktas pareiškėjos balsas, o L. V. pergyvena, verkia, jaučiasi sutrikusi (2022 m. birželio 3 d. Nr. DOK-75233 priedas).
6. Teismas nustatė, kad L. V. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl to pasiūlyta ilgalaikė socialinė globa institucijoje, specialistams pažymėjus, kad dėl turimų ligų ji nebegali savarankiškai funkcionuoti kasdienėje namų aplinkoje, būtina nuolatinė kvalifikuota specialistų priežiūra visą parą. Pareiškėja savavališkai atsiėmė motiną iš (duomenys neskelbtini), parsivežė ją namo ir pradėjo ja rūpintis, nesitarė su T. V. dėl tolimesnės motinos kvalifikuotos priežiūros.
7. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, kad paskyrus brolį motinos globėju, jis apgyvendins motiną prieš jos valią globos namuose. Tokie argumentai neturi faktinio pagrindo, nes aplinkybę, kad motinos būklė blogėja ir ateityje teks spręsti klausimą dėl jos apgyvendinimo kvalifikuotas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, pripažįsta ir pareiškėja.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė, kad ji apmokėjo motinos logopedo ir kineziterapeuto paslaugas, bei, kad iš viso buvo suteiktos L. V. profesionalios logopedo ir kineziterapeuto paslaugos po to, kai pareiškėja ją parsivežė į namus ir ėmėsi jos faktinės globos, ir, kad buvo pilnai įvykdytas reabilitacijos planas bei pasiekti kelti tikslai.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad T. V. naudojo motinos pinigines lėšas savo poreikių tenkinimui, ar jas pasisavino. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėja naudojo motinos lėšas savo poreikių tenkinimui – kurui pirkti, o taip pat apmokėjo jos surastų pagalbininkų paslaugas prižiūrint L. V.. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja yra tinkamesnė būti motinos globėja dėl vienodos lyties su motina.
10. Teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus darė išvadą, kad T. V. pagal savo asmenines savybes, artimą, taikų ryšį su motina, rūpestį dėl jos priežiūros, kasdienių ir sveikatos poreikių tenkinimo, yra tinkamesnis asmuo bei turi geresnes galimybes globoti neveiksnia pripažintą L. V. ir administruoti jos turtą. Jis ir jo šeimos nariai neatlygintinai rūpinasi L. V.. T. V. gyvena tame pačiame mieste ir turi galimybę kiekvieną dieną nepertraukiamai rūpintis motina, jos teisių ir interesų apsauga. Tuo tarpu pareiškėja motinos priežiūrai turi samdyti kitus asmenis, pas motiną lankosi priklausomai nuo darbo grafiko ir praleidžia mažiau nei pusę savaitės laiko, todėl L. V. kasdiene priežiūra daugiau rūpinasi visiškai svetimi, ryšio su L. V. neturintys asmenys – socialinis darbuotojas ir kaimynė.
11. Teismas atsižvelgė ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes (L. V. piniginių lėšų naudojimo, turto perleidimo aplinkybes), sudarančias pagrindą spręsti, kad pareiškėja gali netinkamai elgtis su motinos piniginėmis lėšomis, naudoti jas savo, o ne motinos poreikių tenkinimui, pareiškėjos asmenines charakterio savybes – konfliktiškumą, negebėjimą racionaliai, neįžeidinėjant bendrauti ir spręsti kylančių klausimų su broliu, siekį elgtis neapgalvotai priimant sprendimus, susijusius su motinos sveikatos priežiūra bei T. V. nuoseklų siekį rūpintis motina. Teismas sprendė, kad nėra teisiškai reikšminga pareiškėjos turima slaugytojos kvalifikacija, nes spręsti globos ir turto administravimo klausimus ir priimti su tuo susijusius sprendimus reikia kitų savybių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje ir priimti naują sprendimą – L. V. globėja ir turto administratore paskirti M. V. bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. byla buvo išnagrinėta šališko ir objektyvumo akivaizdžiai stokojančio teismo, buvo pažeista apeliantės teisė į teisingą teismą ir teisingą bei nešališką bylos išnagrinėjimą, ir tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą byloje.
12.2. Byloje nei vieno iš pretendentų tinkamumo būti paskirtais savo mamos globėjais tiesiogiai ir betarpiškai per visą bylos nagrinėjimo teisme laiką netikrino nei viena iš išvadą teikiančių institucijų. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėja motina buvo netinkamai rūpinusis.
12.3. Teismas, įvertinęs byloje esantį vienintelį garso įrašą, bet neįvertinęs jo teisėtumo ir leistinumo, kuris padarytas T. V. slapta, yra iškarpytas ir surežisuotas, padarė išvadą, kad būtent tariamai apeliantė netinkamai elgiasi su suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjos atstovė nematė EPP sistemoje įkelto garso įrašo, ir to, kad bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad garso įrašo byloje nėra, ir nepaisant to, kad garso įrašas liko bylos nagrinėjimo metu neištirtas tiesiogiai, teismui buvo pateikti teisiniai argumentai dėl garso įrašo kaip įrodymo leistinumo ir teisėtumo. Teismas, nors vadovavosi šiuo įrodymu, apie šio įrodymo leistinumą, patikimumą ir teisėtumą niekaip nepasisakė, netyrė ir neklausė garso įrašo atlikimo aplinkybių. Teismas neištyręs tiesiogiai nieko, kas yra susiję su byloje esančiu garso įrašu, padarė iš esmės neteisėtą išvadą dėl apeliantės charakterio savybių ir tinkamumo būti mamos globėja. Garso įrašo nepripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone, nes toks įrodymų rinkimas faktiškai atitiko operatyvinės veiklos priemones.
12.4. Teismo išvada, kad apeliantė vienašališkai priėmė sprendimą motiną slaugyti namuose ir tokie veiksmai yra neatsakingi, prieštarauja medicininiams dokumentams byloje. L. V. nėra gulintis pacientas, ji vaikšto, yra aktyvi, gali su pagalba išvykti į miestą, pas drauges, į bažnyčią, į kavinę, namuose su pagalba atlieka smulkius buities darbus, todėl, teismas yra absoliučiai neteisus, teigdamas, kad T. V. noras ir siekis patalpinti tokios būklės motiną į slaugos namus, yra nepriešingas globotinio interesams. T. V. nesiekia ir nenori mamos globoti jos namuose, o tą nori ir pageidauja daryti apeliantė, dėl to kyla esminiai nesutarimai tarp pretendentų. Teismas, būdamas objektyvus ir nešališkas, turėjo galimybę padaryti išvadą, kad tokiu atveju L. V. globėju skirtinas asmuo, kuris ketina vykdyti daugiau laiko ir pastangų reikalingą globą, o ne asmuo, kuris nepatirs jokių priežiūros rūpesčių, nes tą atliks slaugos namų personalas.
12.5. Byloje yra (duomenys neskelbtini) pažyma (apeliantės 2022 m. gegužės 26 d. prašymo priedas, DOK-71264), kuris objektyviai patvirtina, kad L. V. logopedo ir kineziterapeuto paslaugos buvo faktiškai ir realiai teikiamos, už jas suinteresuotas asmuo nemokėjo, tai teismo išvada privalėjo būti ta, kad šios išlaidos buvo apmokėtos apeliantės, nes ji patvirtino, kad tokias išlaidas patyrė. Apeliantė nesiruošė teisminiam procesui, ir mokėjimo patvirtinimų neturi išsaugojusi.
12.6. Teismas taip pat esmingai suklydo dėl to, kad neužteko mamos pajamų jos reabilitacijos paslaugoms (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. T. V. slėpė ir slapta nuo mamos banko kortelės ir sąskaitos sau persivedė apie 9 000 Eur. Apeliantei šie faktai tapo žinomo po 2020 m. gruodžio 4 d., kai T. V. nustojo disponuoti mamos banko kortele ir jos banko sąskaita. Suinteresuotas asmuo šių piniginių lėšų negrąžino į mamos banko sąskaitą, todėl tokių duomenų visuma pagrįstai sudarė pagrindo daryti išvadą, kad T. V. veiksmai, tokiu būdu užvaldant mamos pinigines lėšas, yra keliantys pagrįstų abejonių būti tinkamu ir patikimu kandidatu tapti globėju.
12.7. Teismas įvertino L. V. nekilnojamo turto perleidimo faktines aplinkybes, kurios įvyko 2017 m., išimtinai vadovaudamasi subjektyviais suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės teiginiais. Šios išvados yra bylos nagrinėjimo dalykui perteklinės, ir turėtų būti šalinamos iš nutarties motyvų, nes teismas tiesiogiai netyrė sandorių sudarymo aplinkybių, sandorių teisėtumo ir turinio, sandoriai sudaryti tuo metu veiksnaus asmens L. V..
12.8. Abu pretendentai dirbantys asmenys, T. V. turi dvi įmones, dažnai vykstantis į komandiruotes, taigi, iš objektyvių duomenų galima tik viena išvada, kad abu turi vienodas galimybes prižiūrėti mamą. Apeliantė, skirtingai nei suinteresuotas asmuo gyvendamas tame pačiame mieste, mamą lanko kai gali, praleidžia po budėjimo parų, dvi / tris paras nepertraukiamai, nakvoja su mama naktį. Suinteresuotas asmuo niekaip šiuo atžvilgiu nėra pranašesnis tapti globėju. Tai, kad priežiūrą vykdo apeliantės prašymu svetimi asmenys, yra bylos aplinkybių neatitinkanti išvada. Pusseserė I. M. yra L. V. giminaitė, artimas asmuo, kaimynė V. – žinomas L. V. asmuo, o socialinė darbuotoja buvo pasirinkta atrankos metu, kuri patiko mamai. T. V. ketina mamą patalpinti į slaugos namus, o ten tikrai L. V. prižiūrės tik svetimi žmonės. Todėl teisėja tokiomis išvadomis tik patvirtina savo asmeninį priešišką nusistatymą apeliantės atžvilgiu, kas sudaro pagrindą nutartį panaikinti.
12.9. Byloje išvadą teikiančių institucijų atstovės pateikė išsamius argumentus, kurie patvirtino, kad apeliantė labiau tinka vykdyti motinos globėjo pareigas, suinteresuoto asmens – L. V. atstovė palaikė pareiškimą, ir nurodė, kad apeliantė turėtų būti skiriama globėja. Teismas šių atstovų paaiškinimų nutartyje neatskleidė, nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų priešingas teismo išvadas. Vienpusiškas ir paviršutiniškas bylos faktų išnagrinėjimas, remiantis išimtinai subjektyvia suinteresuoto asmens T. V. nuomone, ignoruojant visą eilę kitų byloje esančių priešingų įrodymų, lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismo netinkamas proceso ir materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant apeliantės prašymą.
12.10. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų, nes byloje, kurioje L. V. buvo pripažinta neveiksnia, šalių interesai nebuvo priešingi, todėl 1 250 Eur suma negalėjo būti priskirta prie išlaidų, kurias turėtų sumokėti priešingą suinteresuotumą turinti šalis, t. y. apeliantė.
12.11. Apeliantė prie atskirojo skundo prideda du vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota kaip L. V. kalba su suinteresuotu asmeniu T. V.. Poreikis pateikti tokius įrašus atsirado tik po teismo nutarties, siekiant paneigti teismo nutarties motyvus dėl 2020 m. lapkričio 30 d. garso įrašo vertinimo, bei kuriuose užfiksuota L. V. kalba, maniera ir būsena. Apeliantė siekdama paneigti teismo išvadas dėl savo asmenybės vertinimo, prideda psichologinio vertinimo išvadą, kuri paneigia bet kokias subjektyvaus pobūdžio spekuliacijas apie apeliantės asmenybę. Prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos medžiagos.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo T. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prijungti prie bylos raštą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus veiksmų ir šio skyriaus atsakymą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Nors apeliantė savo atskirajame skunde nurodė visą eilę faktinio pobūdžio aplinkybių, jos visos ginčo esmei nelaikytinos reikšmingomis, kadangi globos paskyrimo faktas teismo nutartimi buvo grindžiamas iš esmės kitais kriterijais ir argumentais, kurių pareiškėja savo atskirajame skunde neginčija arba ginčija tik iš dalies.
13.2. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji yra turėjusi tik civilinių bylų (ginčų) teisme, o baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu nebuvo vykdomas, tačiau teismui patikrinus asmens duomenų bazę paaiškėjo, jog pareiškėjos reputacija nėra nepriekaištinga ir, kad M. V. atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, byla buvo baigta nuosprendžiu, atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo (laiduotoja buvo mama L. V.).
13.3. Faktą, kad L. V. pajamomis, gautomis už parduotą jos turtą, buvo nesąžiningai ir priešingai įgaliotojos interesams pasinaudota, patvirtina ir šalių teisme neginčytas faktas, jog po L. V. turto pardavimo mama pareiškėjai išduotą įgaliojimą panaikino. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie labai didelės pinigų sumos perdavimą mamai, todėl toks asmens, pretenduojančio būti L. V. globėju, poelgis vienareikšmiškai leidžia daryti išvadą apie buvusį interesų konfliktą tarp įgaliotinio ir įgaliotojo, tinkamą savo pareigų nevykdymą ir visišką nepatikimumą finansiniais klausimais, kurie vykusios baudžiamosios bylos kontekste yra dar labiau akivaizdūs. Tuo pačiu tai leidžia spręsti, kad pareiškėja turi didelį finansinį suinteresuotumą dėl nuolatinės globos ir turto administravimo L. V. paskyrimo.
13.4. Apeliantės teiginys, kad T. V. yra pasisavinęs pinigines lėšas iš mamos sąskaitos, yra absoliučiai nepagrįstas. T. V. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 7 000 Eur suma iš L. V. banko sąskaitos į T. V. banko sąskaitą buvo pervesti praėjus nedideliam laiko tarpui po L. V. (duomenys neskelbtini), siekiant šias lėšas apsaugoti nuo pareiškėjos, kad jų nepanaudotų savo reikmėms. T. V. šių lėšų nenaudoja net mamos poreikiams užtikrinti – maistas ir kiti mamai reikalingi dalykai yra perkami iš T. V. šeimos lėšų.
13.5. Nors pareiškėjai, nuolat gyvenančiai Vilniuje, privati Kauno gydymo įstaiga yra išdavusi pažymą apie jos tinkamumą eiti globėjos pareigas, tikėtina, kad šiai įstaigai nebuvo žinomi duomenys, turintys reikšmės tokios pažymos išdavimui. Pareiškėjai yra nustatytas neįgalumas ir 30 procentų darbingumo lygis, kas iš esmės reiškia esant itin žymius sveikatos sutrikimus. T. V. sveikatos būklė yra gera, todėl tik jis gali globoti mamą.
13.6. Nors laikinasis administravimas priskirtas pareiškėjai, tačiau ją realiai vykdo T. V. su savo šeimos nariais, pasirūpindamas kasdieniais mamos poreikiais. Pareiškėja visą šį laiką mama rūpinosi epizodiškai, ta veiklą pavesdama asmenims, kurie mama taip pat rūpinosi tik epizodiškai.
13.7. Pareiškėjos teiginiai, kad suinteresuotas asmuo nori mamą patalpinti į globos namus rodo, kad pareiškėja objektyviai nesuvokia mamos sveikatos būklės, remiasi savo supratimu ir nesivadovauja specialistų rekomendacijomis. Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad mama dėl turimų ligų negali savarankiškai funkcionuoti kasdienėje namų aplinkoje, jai būtina nuolatinė kvalifikuota specialistų priežiūra visą parą. Tačiau, nepaisant tokių specialistų išvadų, pareiškėja savavališkai atsiėmė motiną iš (duomenys neskelbtini) ir parsivežė ją namo, palikdama ją gyventi namuose iš esmės vieną arba su epizodine kitų asmenų pagalba.
13.8. M. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Kaune, nežinomam asmeniui priklausančiame bute, kas rodo, kad pareiškėjai neturint nuolatinės gyvenamosios vietos, nebus užtikrinta ir mamos nuolatinė gyvenamoji vieta.
13.9. Dviejų pretendentų globoti mamą asmeninės savybės taip pat vienareikšmiškai pagrindžia, jog T. V. yra ramus, stabilus, susivaldantis žmogus, savo sprendimus grindžiantis ne emocijomis, o atsakomybe, kas sąlygoja esmingai geresnius jo gebėjimus pasirūpinti globotine. T. V. yra finansiškai pajėgus pasirūpinti mama ir jos poreikiais, tuo tarpu pareiškėja motinos gaunamas lėšas naudoja savo reikmėms.
13.10. Kauno miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo T. V. paskyrimu motinos globėju, kito globėjo klausimą palikdama spręsti teismo nuožiūra, o Vilniaus socialinių paslaugų skyrius tiesiogiai nėra atlikęs nei vieno veiksmo, susijusio su L. V. priežiūros įvertinimu (nes šią funkciją pagal teritorinį priskyrimą vykdo Kauno miesto savivaldybės sveikatos apsaugos skyrius). Todėl tokia minėtos institucijos išvada kelia dideles abejones dėl jos objektyvumo ir pagrįstumo.
13.11. Byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – panašaus dydžio, neviršija nustatytų dydžių, todėl bylinėjimosi išlaidos teismo buvo paskirstytos bendra tvarka, vadovaujantis CPK nuostatomis, todėl ši teismo nutarties dalis taip pat yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje pripažintos L. V. globėju ir jai priklausančio turto administratoriumi buvo paskirtas T. V., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė du garso įrašus ir psichologo vertinimo išvadą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė raštą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus veiksmų ir šio skyriaus atsakymą, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos pateikta psichologinė išvada yra parengta 2021 m. vasario 25 d., o nutartis dėl globėjo skyrimo priimta 2022 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėja įrodymus pagrindžiančius jos moralines ir kitokias savybes, jos tinkamumą įgyvendinti globėjo funkcijas, turėjo teikti pirmosios instancijos teisme, kai buvo vertinamas abiejų pretendentų tinkamumas būti globėjais. Aplinkybės, susijusios su abiejų pretendentų asmeninėmis savybėmis, buvo įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme ir būtent dėl šių aplinkybių buvo kilęs esminis ginčas tarp byloje dalyvaujančių Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde nėra nurodomos objektyvios priežastys sukliudžiusios juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja byloje buvo atstovaujama advokatės, t. y. profesionalios teisininkės, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ji teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jai žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas atsikirtimas. Apeliantės argumentas, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo po to, kai buvo priimtas apeliantei nepalankus teismo procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl apeliacinės instancijos teismui teikiami apeliantės nauji įrodymai nepriimami.
19. Suinteresuotas asmuo T. V. taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, t. y. raštą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus veiksmų ir šio skyriaus atsakymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 180 straipsnis). Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų, nes nei pavirtina nei paneigia jokios aplinkybės turinčios reikšmės bylai ir dėl to atsisakomi priimti.
Faktinės bylos aplinkybės
20. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13506-812/2021 pripažino L. V. neveiksnia turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla), ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas); 4) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); 6) politinių (pilietinių) teisių įgyvendinimo sritis (teisė rinkti, teisė būti išrinktam).
21. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi inicijavo bylą dėl globos nustatymo neveiksnia pripažintai L. V., globėjo ir jos turto administratoriaus skyrimo.
Dėl teismo (ne)šališkumo
22. Apeliantė skunde nurodė, kad nutarties motyvai ir argumentacija, bei jų išdėstymas, taip pat teisėjos elgesys proceso metu, galutinai leido įsitikinti, kad šią civilinę bylą išnagrinėjo šališkas ir išankstinį neigiamą nusistatymą apeliantės atžvilgiu turintis teisėjas. Apeliantė teigia, kad byla buvo išnagrinėta šališko ir objektyvumo akivaizdžiai stokojančio teismo, buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą ir teisingą bei nešališką bylos išnagrinėjimą, ir tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą byloje.
23. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).
24. Byloje nustatyta, kad apeliantė buvo pareiškusi nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai pirmosios instancijos teisme, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškimą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo atmetė, nurodydamas, kad pareiškėja teisėjos nušalinimo nepagrindė pagrįstais argumentais ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad teisėja yra šališka byloje ar turi susiformavusią išankstinę nuomonę, todėl nėra teisinio pagrindo nušalinti Kauno apylinkės teismo teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo (CPK 65–66 straipsnis, 69 straipsnis) (1 t., b. l. 123-130). Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantė teisėjos šališkumą sieja išimtinai su ginčo klausimo išsprendimu apeliantės nenaudai. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumu, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl garso įrašo kaip įrodinėjimo priemonės
25. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Šios įrodinėjimo priemonės pasižymi tam tikra specifika, nes įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Konstitucijos 22 ir 24 straipsnių bei CK 2.23 straipsnio nuostatos saugo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, gina asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamybę, draudžia savavališkai ar neteisėtai kištis į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, saugo žmogaus būsto neliečiamybę, draudžia įeiti į asmens būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, ir kt. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad suinteresuoto asmens pateiktas garso įrašas nepripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone, nes teismas neištyręs tiesiogiai nieko, kas yra susiję su byloje esančiu garso įrašu, padarė iš esmės neteisėtą išvadą dėl apeliantės charakterio savybių ir tinkamumo būti mamos globėja.
27. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2022 m. birželio 3 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, tarp jų ir pokalbio, vykusio tarp T. V. ir pareiškėjos 2020 m. lapkričio 30 d., garso įrašą, kurį prašė priimti kaip įrodymą, patvirtinantį T. V. paaiškinimus dėl pareiškėjai būdingo elgesio šalia esant mamai L. V.. Šie papildomi įrodymai bylą nagrinėjusios teisėjos elektronine rezoliucija buvo priimti 2022 m. birželio 6 d. Apie tai šalys buvo informuotos 2022 m. birželio 6 d. posėdžio metu. Šis posėdis buvo atidėtas ir kitas posėdis paskirtas 2022 rugsėjo 7 d., taigi pareiškėjai ir jos atstovei buvo sudarytos galimybės susipažinti su byloje suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, tarp jų ir garso įrašu. Nors tiek 2022 m. birželio 6 d. tiek 2022 rugsėjo 7 d. teismo posėdžių metu pareiškėjos atstovė teigė, kad į bylą pats garso įrašas nėra pateiktas, tačiau šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes garso įrašas buvo pateiktas į bylą 2022 m. birželio 3 d. Todėl dėl aplinkybės, kad pareiškėja (ar jos atstovė) nesusipažino su garso įrašu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai padarė tik po teismo sprendimo priėmimo, atsakomybė tenka pačiai pareiškėjai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad baigiamosiose kalbose pareiškėjos atstovė pateikė argumentus dėl garso įrašo stenogramos kaip neatitinkančio įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo, t. y. pateikė savo vertinimą dėl dalies su tuo pačiu prašymu pateiktų įrodymų, nagrinėjamu atveju neegzistavo objektyvios kliūtys susipažinti su garso įrašu, todėl tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesusipažino su garso įrašu, kurį vertino pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, lėmė ne teismo padaryti civilinio proceso kodekse įtvirtintų normų pažeidimai, o paties asmens netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis. 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu teismui paklausus ar byloje dalyvaujantys yra susipažinę su bylos medžiaga, ar reikia garsinti byloje esančius dokumentus, pareiškėjos atstovė advokatė I. A. nurodė, kad yra susipažinę su bylos medžiaga ir neprašo teismo garsinti byloje esančių įrodymų (2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 21 s. – 1 val. 20 min. 30 s.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu garso įrašas teismo nebuvo tiesiogiai ištirtas.
28. Garso įrašo darymas ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, gali būti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 19–36 punktai). Teismas, įvertinęs garso įrašo padarymo aplinkybes, jo laiką, turinį, tai, kad pokalbyje dalyvavo abi ginčo šalys bei tai, kad jis padarytas suinteresuotam asmeniui priklausančiame bute, kuriame šiuo metu gyvena L. V., kad suinteresuotas asmuo garso įrašą pateikė tik siekdamas įrodyti šios bylos išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes neturi pagrindo spręsti, kad šis garso įrašas neatitinka įrodymui keliamo leistinumo reikalavimų. Dėl ko pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas garso įrašą vertino nepažeisdamas proceso teisės normų.
Dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
29. Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis, 473 straipsnio 4 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
31. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškimus būti paskirtais neveiksnia pripažintos L. V. globėjais ir turto administratoriais pateikė jos vaikai – M. V. ir T. V.. Taigi, globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėju. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.
32. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius 2022 m. birželio 14 d. pateikė išvadą Nr. A51-51421/21(3.3.2.26E-SR), kurioje nurodė, kad jie rekomenduoja L. V. globėja ir turto administratore skirti M. V. (civilinės bylos Nr. e2YT-13506-812/2021 b. l. 73-76). Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus įgaliota atstovė M. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu Skyriaus išvadą palaikė ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje yra ir kitas kandidatas globoti L. V., todėl teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes priims teisingą sprendimą dėl globėjo skyrimo (2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 54 s. – 1 val. 26 min. 58 s.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2021 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje Nr. 67-9-213 nurodė, kad T. V. atitinka būsimiems globėjams keliamus teisės aktų reikalavimus ir galėtų vykdyti globėjo pareigas, tačiau galutinę išvadą dėl L. V. globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, pateiks tik susipažinę su visais šalių pateiktais įrodymais teisme (civilinės bylos Nr. e2YT-13506-812/2021 b. l. 88-89). 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus įgaliota atstovė S. D. palaikė byloje pateiktą išvadą dėl T. V. tinkamumo būti paskirtu L. V. globėju. Nurodė, kad abu kandidatai tinkami būti globėjais ir dėl jų paskyrimo paliko spręsti teismo nuožiūra (2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 14 s. – 1 val. 23 min. 25 s.).
33. Atsižvelgiant į tai, kad abi išvadą teikiančios institucijos dėl L. V. globėjo kandidatūros paskyrimo paliko spręsti pirmosios instancijos teismo nuožiūra, todėl pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš pretendentų faktinėmis ir realiomis galimybėmis tinkamai pasirūpinti teismo sprendimu tam tikrose srityse neveiksnia pripažintos L. V. poreikiais, jos gerove ir interesais. Teismas vertino kiekvieno iš pretendentų moralines, asmenines savybes, sveikatos būklę, ekonomines galimybes globoti kitą asmenį, bet ir kiekvieno jų elgesį iki bylos iškėlimo rūpinantis neveiksniu pripažintu asmeniu, t. y. pirmosios instancijos teismas svarstė ir sprendė, kuris iš pretendentų geriau sugebės užtikrinti pripažintos neveiksnia L. V. teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jos turtinius interesus. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje išvadą teikiančių institucijų pateiktas išvadas ir nevertino, kad apeliantė labiau tinkanti vykdyti motinos globėjos ir turto administravimo pareigas.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutarties 57 punkte padarytos išvados – „kad turto dovanojimo sandoriai buvo nulemti neatitinkančio L. V. valios 2017 m. gegužės 15 d. turto pardavimo sandorio sudarymo ir galimo neatsiskaitymo su įgaliojimą išdavusia L. V.“, bylos nagrinėjimo dalykui yra perteklinės, ir turėtų būti šalinamos iš nutarties motyvų. Šiuo atveju byloje nebuvo keliamas klausimas dėl sandorių galiojimo, todėl pirmosios instancijos teismas spęsdamas klausimą dėl globėjo kandidatūros parinkimo galėjo byloje vertinti sandorių sudarymo bei jų įvykdymo aplinkybes tik ta apimtimi kiek tai susiję su kandidato tinkamumu būti paskirtu neveiksnaus asmens globėju ir turto administratoriumi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šalina iš skundžiamos nutarties 57 punkte pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pertekliniai motyvai nevertinti kaip turėję įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, todėl nesudaro pagrindo naikinti apskųstą nutartį.
35. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
36. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir įvertino abiejų pretendentų, siekiančių globoti neveiksnia pripažintą L. V., asmenines ir moralines savybes, sveikatos būklę, finansines galimybes globoti kitą asmenį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė ir tinkamesniu globoti L. V. pripažino ne apeliantę, o suinteresuotą asmenį, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad T. V. savo, kaip globėjo ir turto administratoriaus, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Apeliantės nurodomas argumentas, kad T. V. nori ir siekia patalpinti motiną į slaugos namus, o tai yra priešinga globotinio interesams, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai – 2021-08-3T Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-2335, (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 21 d. Senyvo amžiaus asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvados apie nustatytą L. V. fizinio ir socialinio savarankiškumo lygį, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad L. V. gyventi savarankiškai gali tapti labai sunku ar neįmanoma. Aplinkybę, kad motinos būklė blogėja ir ateityje teks spręsti klausimą dėl jos apgyvendinimo kvalifikuotas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, byloje pripažino ir pati apeliantė. Tuo labiau, kad apeliantė atskirajame skunde taip pat pripažįsta, kad abu pretendentai turi vienodas galimybes prižiūrėti mamą. Subjektyvi apeliantės nuomonė, kad ji yra tinkamesnė būti motinos globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į globos instituto esmę, paskyrus L. V. globėju T. V., apeliantei teisė matytis, bendrauti ir visokeriopai rūpintis savo motina, nėra apribota.
37. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme, t. y., kad 1 250 Eur suma (800 Eur apmokėjimas advokato padėjėjai M. K. ir 450 Eur atskirojo skundo išlaidos) negalėjo būti priskirta prie išlaidų, kurias turėtų sumokėti priešingą suinteresuotumą turinti šalis, nes jos buvo patirtos byloje, kurioje L. V. buvo pripažinta neveiksnia. Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens atstovės 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra išsamiai detalizuotos suinteresuoto asmens patirtos išlaidos civilinėje byloje Nr. e2YT-115-812/2022. 800 Eur išlaidos advokato padėjėjai M. K. (kurias sudarė 100 Eur susipažinimas su bylos medžiaga, dokumentų teisinė analizė ir 700 Eur pareiškimo dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo surašymas) buvo patirtos ne nagrinėjant bylą dėl L. V. pripažinimo neveiksnia, o jau nagrinėjant bylą dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas ir jų interesai priešingi. 450 Eur išlaidos buvo patirtos už atskirojo skundo surašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo L. V., o ne dėl jos pripažinimo neveiksnia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, o byloje patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos – panašaus dydžio, neviršija nustatytų dydžių, todėl jas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos.
40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
41. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti 1 258,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą.
42. Rekomendacijų 8.15–8.16 numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2022 m. II ketvirčio bruto – 1 780,50 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 712,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad procesinį dokumentą pateikė tas pats atstovas, kuris suinteresuotą asmenį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, suinteresuotam asmeniui priteisia advokato pagalbos išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ne didesnės nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis, t. y. 712,20 Eur (CPK 98 straipsnis). Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties 57 punkto teiginį „Nustatytų bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad turto dovanojimo sandoriai buvo nulemti neatitinkančio L. V. valios 2017-05-15 turto pardavimo sandorio sudarymo ir galimo neatsiskaitymo su įgaliojimą išdavusia L. V..“
Priteisti suinteresuotam asmeniui T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynių šimtų dvylikos eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.