Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AWUKO ABRASIVES“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gintaro baldai“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AWUKO ABRASIVES“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „AWUKO ABRASIVES“. Nemokumo administratoriumi paskirtas Markas (Mark) Binder (toliau – nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 22 d.

2. BUAB „AWUKO ABRASIVES“ nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje, kurių neginčijo bendrai 147 456,49 Eur dydžio sumai. BUAB „AWUKO ABRASIVES“ bankroto byloje buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) UAB „Gintaro baldai“ prašymas patvirtinti 43 857,93 Eur finansinį reikalavimą. Su šiuo kreditoriniu reikalavimu nemokumo administratorius nesutiko, iš esmės nesutikimo motyvų nenurodė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino prašymą, įtraukė UAB „Gintaro baldai“ į BUAB „AWUKO ABRASIVES“ kreditorių sąrašą, patvirtino kreditorės 43 857,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankroto byloje.

4. Teismas nurodė, kad UAB „Gintaro baldai“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius nurodytą reikalavimo sumą, o nemokumo administratorius tik nurodė, jog su kreditorinio reikalavimo suma nesutinka, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių 43 857,93 Eur dydžio UAB „Gintaro baldai“ finansinį reikalavimą.

5. Teismui nebuvo aišku, ar nemokumo administratorius nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad BUAB „AWUKO ABRASIVES“ naudojosi UAB „Gintaro baldai“ patalpomis, ar su nuompinigių, mokesčių už komunalines paslaugas suma. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad nemokumo administratorius buvo pareiškęs ieškinį teisme atsakovei UAB „Gintaro baldai“ (civilinė byla Nr. e2-5241-323/2022) dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau vėliau šį ieškinį atsiėmė, tuo pripažindamas, jog nuomos sutarties nutraukimas teisėtas, galimai dėl to, kad BUAB „AWUKO ABRASIVES“ nemokėjo nuompinigių, komunalinių mokesčių.

6. Iš civilinės bylos Nr. eB2-467-642/2022 duomenų teismas nustatė, kad dar 2022 m. liepos 8 d. BUAB „AWUKO ABRASIVES“ daiktai nebuvo išvežti iš UAB „Gintaro baldai“ teritorijos, nes nemokumo administratorius 2022 m. liepos 8 d. sudarė sutartį dėl tarpinio finansavimo perkraustymo darbams atlikti suteikimo, iš kurios matyti, jog buvo reikalingos lėšos BUAB „AWUKO ABRASIVES“ materialiojo turto perkraustymui iš sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbiami). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs, kad nemokumo administratorius nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kuo grindžia savo nesutikimą su UAB „Gintaro baldai“ finansiniu reikalavimu, konstatavo, jog nemokumo administratoriaus prašymas neįrodytas ir nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. BUAB „AWUKO ABRASIVES“ nemokumo administratorius atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti bei UAB „Gintaro baldai“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad nutartį UAB „Gintaro baldai“ per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą, padarė teisės taikymo klaidą, kuria paneigiama apelianto (nemokumo administratoriaus) teisė skųsti teismo nutartį, kuria (ne)tvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

7.2. Nemokumo administratorius 2022 m. liepos 7 d. prašyme dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo teismui buvo nurodęs, kad nesutinka su UAB „Gintaro baldai“ 43 857,93 Eur finansinio reikalavimo dydžiu ir dėl šio finansinio reikalavimo ginčijimo pateiks prieštaravimus, kuriuose bus nurodyti kreditorinio reikalavimo ginčijimo motyvai bei pagrindai. Visgi, iki finansinio reikalavimo nagrinėjimo iš esmės pradžios, nemokumo administratorius išsamių ginčijimo motyvų ir pagrindų nepateikė dėl to, kad jį atstovaujanti advokatė nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutraukė teisinių paslaugų sutartį ir nemokumo administratoriaus vardu prieštaravimų dėl UAB „Gintaro baldai“ finansinio reikalavimo neparengė. Nemokumo administratorius ieškojo kito advokato, kuris sutiktų atstovauti bankroto byloje, tačiau nei vienas iš advokatų nesutiko atstovauti be išankstinio apmokėjimo už teisines paslaugas.

7.3. Nepaisant tos aplinkybės, kad nemokumo administratorius iki nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė argumentuotų ir motyvuotų prieštaravimų dėl UAB „Gintaro baldai“ finansinio reikalavimo nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes ištirti civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, dėl to netinkamai ir nepagrįstai įvertino finansinio reikalavimo turinį, nepagrįstai bei pažeidžiant teisės aktų normas rėmėsi išimtinai tik UAB „Gintaro baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentais, tai sudarė formalų pagrindą patvirtinti UAB „Gintaro baldai“ finansinį reikalavimą pilna apimtimi.

7.4. Nurodė, kad nepateikti duomenys apie negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) nuosavybės ar valdymo teisę, todėl nėra aišku, ar pareiškėjas turėjo teisę šias patalpas išnuomoti bendrovei pagal šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20180619 ir atitinkamai reikalauti už tai atlyginimo.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pareiškėjos teisės nuomoti patalpas (nuomojamas turtas buvo įkeistas akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankas). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar pareiškėja yra gavusi hipotekos kreditoriaus sutikimą dėl patalpų nuomos.

7.6. Pareiškėja nepateikė patalpų priėmimo–perdavimo aktų (Nuomos sutarties 2.1.1 punktas), kurie patvirtintų faktišką patalpų perdavimą bendrovei pagal nuomos sutartį.

7.7. Nemokumo administratoriaus duomenimis, UAB „Gintaro baldai“ piktnaudžiavo savo teisėmis ir laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. apribojo bendrovės ir jos darbuotojų galimybes patekti į patalpas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų UAB „Gintaro baldai“ ribojo patekimo į patalpas galimybes, jei taip, tai kokia apimtimi.

7.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. gruodžio mėn. bendrovei sustabdžius veiklą ir pareiškėjai apribojus galimybę patekti į patalpas, ypač į gamybines, pareiškėja nepagrįstai išrašė 2021 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GP210000750 visam 2 960,3 kv. m patalpų plotui, nors bendrovės įrengimai buvo sandėliuojami mažesniame plote. Atkreipė dėmesį, kad 2022 m. birželio 22 d. pareiškėja atsiliepime į nemokumo administratoriaus prašymą pripažino, jog „visam UAB „AWUKO ABRASIVES“ turtui saugoti pakaktų 800 kv. m patalpų.“

7.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad dalis finansinio reikalavimo, kuris grindžiamas 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP220000440 ir 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP220000361, neturėjo būti tvirtinama dėl to, jog ši skola atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Šios sumos turėtų būti laikomos bendrovės einamaisiais mokėjimais.

7.10. Pareiškėja kartu su PVM sąskaitomis faktūromis nepateikė darbų atlikimo aktų ar kitų įrodymų, kad nurodytos paslaugos buvo atliktos. Būtina nustatyti, ar tokios paslaugos ekonomiškai pagrįstos (atitiko rinkos kainas ir pan.), buvo būtinos bendrovei, ekonomiškai naudingos, ar paslaugų sąlygos ir įkainiai atitiko įmonės interesus ir nepadarė bendrovei ir kreditoriams žalos.

7.11. Bendrovė daiktų sandėliavimo sutarties nebuvo sudariusi, su sandėliavimo sąlygomis ir įkainiais iš esmės nesutiko, o pareiškėja, pasinaudodama palankia ir dominuojančia padėtimi, sandėliuojamų daiktų kiekius ir sandėliavimo įkainius nustatinėjo vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GP220000097 nurodomas sandėliuojamų daiktų kiekis sudaro 5 070,60 vnt., 2022 m. vasario 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GP220000100 – 2 110,30 vnt., o 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GP220000360 ir 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GP220000361 – kiekis sumažinamas iki 1 485,84 vnt. Taigi, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino: koks daiktų kiekis buvo sandėliuojamas; ar pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose nurodomi duomenys (ūkinės operacijos) atitiko faktinę situaciją; ar pareiškėja tinkamai vykdė sandėliuotojo pareigas ir atidavė sandėliuojamus daiktus.

7.12. Nemokumo administratorius teikė į civilinę bylą duomenis apie iš teritorijos vykdomas daiktų vagystes, pvz., 2022 m. birželio 15 d. vagystę dėl kurios pateiktas pareiškimas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

7.13. Pareiškėja nepagrįstai bendrovei priskaičiavo 676,96 Eur delspinigių, kadangi 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną pagal nuomos sutartį galėjo būti skaičiuojami tik už pradelstus nuomos mokesčio mokėjimus (Nuomos sutarties 5.1. punktas), atitinkamai už kitus mokėjimus (sunaudotą elektrą, vandenį) galėtų būti skaičiuojami tik įstatyme numatyto dydžio delspinigiai – 0,02 už kiekvieną uždelstą dieną.

7.14. Pirmosios instancijos teismas neturėjo apsiriboti vien formaliomis išvadomis apie finansinio reikalavimo pagrįstumą buhalterinės apskaitos dokumentais (išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis), o tinkamai įvertinti visas faktines aplinkybes ir kitus civilinėje byloje esančius įrodymus bei imtis visų įmanomų priemonių šio finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui. Tinkamam ir išsamiam klausimo išsprendimui svarbūs ne tik pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, bet ir suinteresuotųjų asmenų, bendrovės darbuotojų pateikti įrodymai bei paaiškinimai. Visapusiškam finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimui turi būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas.

8. Pareiškėja UAB „Gintaro baldai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, ar pareiškėja turėjo teisę išnuomoti negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbiami). Pats nemokumo administratorius nuomojosi UAB „Gintaro baldai“ priklausančias patalpas pagal 2022 m. gegužės 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, mokėjo nuomos mokestį už patalpų nuomą bei žinojo, jog minėtos patalpos priklauso UAB „Gintaro baldai“. Bankroto byloje nemokumo administratorius, teikdamas 2022 m. birželio 27 d. paaiškinimus dėl papildomų administravimo išlaidų iki pirmojo susirinkimo skyrimo, nurodė, kad su UAB „Gintaro baldai“ yra sudaręs nuomos sutartį; iš viešo registro duomenų matyti, jog patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „Gintaro baldai“ ir BUAB „AWUKO ABRASIVES“ daugiau nei tris metus jas nuomoja.

8.2. Nemokumo administratorius abejonės dėl bendrovės galimybių naudotis patalpomis yra nesuvokiamos. Nemokumo administratorius buvo atvykęs į patalpas, apžiūrėjo ir sudarinėjo bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto sąrašą, matė, kad vykdoma gamybinė veikla, laikomi bankrutuojančios bendrovės daiktai, atliko kraustymo darbus. Nemokumo administratorius prašė skirti papildomas lėšas 26 620 Eur perkraustymo ir pervežimo išlaidoms bei 28 836,72 Eur inventorizacijos išlaidoms. Akivaizdu, kad nemokumo administratorius žinojo, jog minėtose patalpose bankrutuojanti bendrovė vykdė veiklą bei galėjo patekti į patalpas.

8.3. Nemokumo administratorius nepagrįstai teigia, kad UAB „Gintaro baldai“ nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą visam 2 960,3 kv. m plotui, nes neva visi daiktai galėjo tilpti į mažesnio ploto – 800 kv. m – patalpas. Bendrovės daiktai buvo visose nuomotose patalpose (veiklos metu), o nutraukus nuomos sutartį, dalis daiktų buvo perkelti bei sandėliuojami, todėl naudojamas plotas sumažėjo. Tai matyti vėliau išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir teiktuose paaiškinimuose.

8.4. Vėliau išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos skolos dydis turėtų būti įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą.

8.5. Pateiktose sąskaitose yra nurodytos paslaugos – nuoma, elektra, daiktų sandėliavimas, iškraustymas. Tokios paslaugos bendrovei buvo suteiktos. Nemokumo administratorius suvokė, kad daiktus būtina sandėliuoti, kol jie bus realizuojami.

8.6. Delspinigių dydis 0,2 procentai buvo numatytas nuomos sutartyje, todėl jis taikytinas visoms nesumokėtoms sumoms.

8.7. Nutraukus 2018 m. birželio 19 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, šalys 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė skolos suderinimo aktą, kuriame bendrovė pripažino 3 071,60 Eur skolą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Gintaro baldai“ įtraukta BUAB „AWUKO ABRASIVES“ bankroto byloje į kreditorių sąrašą ir patvirtintas kreditorės 43 857,93 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

12. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

14. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gintaro baldai“ kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą 43 867,93 Eur dydžiu; kartu su prašymu pateikė turimus jį pagrindžiančius įrodymus. Nemokumo administratorius 2022 m. liepos 7 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą patvirtinti neginčijamus hipoteka / įkeitimu užtikrintų kreditorių bei antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus BUAB „AWUKO ABRASIVES“ bankroto byloje, iš viso 147 456,49 Eur sumai, taip pat nurodė, kad gautas UAB „Gintaro baldai“ prašymas patvirtinti 43 857,93 Eur finansinį reikalavimą su kuriuo nemokumo administratorius nesutinka, pateiktą finansinio reikalavimo dydį ginčija. Nurodė, kad dėl šio finansinio reikalavimo ginčijimo, nemokumo administratorius pateiks prieštaravimus, kuriuose bus nurodyti kreditorinio reikalavimo ginčijimo motyvai bei pagrindai. Prašė UAB „Gintaro baldai“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo nagrinėjimą išskirti į atskirą bylą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino UAB „Gintaro baldai“ prašymą ir įtraukė pareiškėją į kreditorių sąrašą su prašoma finansinio reikalavimo suma. Teismas nutarties motyvuojamoje nutarties dalyje nurodė, kad šalys neprašė prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje pakanka rašytinių įrodymų UAB „Gintaro baldai“ kreditorinio reikalavimo ginčui išspręsti. Teismas iš esmės nevertino, ar nemokumo administratoriaus pateiktas prieštaravimas (nors ir be motyvų) yra pagrįstas, ar UAB „Gintaro baldai“ pateiktas prašymas atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti reikalavimų pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje iš esmės abstrakčiai nurodė, kad nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, paneigiančių 43 857,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą; teismui nėra aišku, ar nemokumo administratorius nesutinka su suinteresuoto asmens argumentu, jog BUAB „AWUKO ABRASIVES“ naudojosi UAB „Gintaro baldai“ patalpomis, ar su nuompinigių, mokesčių už komunalines paslaugas suma, nurodė, kad nemokumo administratorius nenurodė jokio argumento, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nesutikimą su UAB „Gintaro baldai“ finansiniu reikalavimu ir visa apimtimi tenkino prašymą. Iš apskųstosios teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino UAB „Gintaro baldai“ pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. neatliko įrodymų, pagrindžiančių pateikto tvirtinti finansinio reikalavimo, išsamesnio tyrimo bei vertinimo, tuo labiau, jog raštu prieštaravimą buvo išreiškęs nemokumo administratorius. Taigi teismui jau iš nemokumo administratoriaus pateikto prašymo (nors ir be motyvų) turėjo būti akivaizdu, kad tarp nemokumo administratoriaus ir pareiškėjos UAB „Gintaro baldai“ yra kilęs ginčas dėl finansinio reikalavimo esmės ir dydžio.

16. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pažeista apeliantės teisė apskųsti priimtą nutartį, kaip ši nurodė atskirajame skunde, kadangi skundžiama nutartis, ją priėmus, buvo išsiųsta nemokumo administratoriui ir pateiktas atskirasis skundas priimtas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartį UAB „Gintaro baldai“ per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą, apeliantės teisių nepažeidė.

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė ir tai, kad nepateikti duomenys apie negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) nuosavybės ar valdymo teisę, todėl neaišku, ar pareiškėja turėjo teisę patalpas išnuomoti pagal šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20180619 ir atitinkamai reikalauti už tai atlyginimo. Taip pat nurodė, kad nuomojamas turtas buvo įkeistas AB Šiaulių bankas, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar pareiškėja yra gavusi hipotekos kreditoriaus sutikimą dėl patalpų nuomos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais apeliantės argumentais ir vertina, kad, viena vertus, šalių sudaryta nuomos sutartis nėra nuginčyta, kita vertus, kaip matyti iš pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20180619 1.2 punkto, jame nurodyta, jog nuomojamos patalpos nuosavybės teise priklauso „nuomotojui“, ir kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, – UAB „Gintaro baldai“ nuosavybės teisės į patalpas yra įregistruotos valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, ir ši informacija yra prieinama nemokumo administratoriui. Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas vertina ir apeliantės argumentą, kad pareiškėja UAB „Gintaro baldai“ nepateikė patalpų priėmimo–perdavimo aktų (Nuomos sutarties 2.1.1 punktas), kurie patvirtintų faktišką patalpų perdavimą bendrovei pagal nuomos sutartį. Kaip matyti iš bankroto byloje pateiktų duomenų, patalpos buvo nuomojamos, pats nemokumo administratorius jau bankroto procese sudarė tų pačių patalpų nuomos sutartį, duomenų paneigiančių šias aplinkybes, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

18. Kaip matyti iš teikiamo atskirojo skundo turinio, nemokumo administratorius iš esmės ginčija finansinio reikalavimo pagrįstumą bei dydį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, įvertinęs apeliantės pateikto atskirojo skundo turinį, numatantį nesutikimą su patvirtintu kreditorės reikalavimu, realizuodamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, ypač, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kuriais nemokumo administratorius iš esmės nesutinka su reikalavimo patvirtinimu / jo dydžiu, galėjo pats panaikinti šią nutartį ir šio finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo posėdyje, užtikrindamas pareiškėjos, kurios finansinis reikalavimas ginčijamas, bei kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimą pirmosios instancijos teismo procese. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir / ar eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įtraukęs UAB „Gintaro baldai“ į kreditorių sąrašą su 43 857,93 Eur finansinio reikalavimo suma iš viso nepasisakė ir nenurodė kreditorinio reikalavimo tenkinimo eilės (JANĮ 94 straipsnis).

21. Apeliantė atskirajame skunde nurodo argumentus, kad dalis pareiškėjos finansinio reikalavimo yra grindžiama PVM sąskaitomis faktūromis (2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP220000440 ir 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GP220000361), kurios išrašytos po bankroto bylos iškėlimo (2022 m. balandžio 22 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina, ar kreditorės reikalavimo dalis (susijusi su neįvykdytomis prievolėmis atsakovės nemokumo (bankroto) proceso metu), patenka į pirmąją eile tenkinamą reikalavimą (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktis).

22. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, daro išvadą, kad dėl kilusio ginčo yra būtina atlikti išsamų įrodymų tyrimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, byla dėl ginčijamo reikalavimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, vertinant argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neatskleisto klausimo (UAB „Gintaro baldai“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio) esmės egzistuoja nutarties panaikinimo ir klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Gintaro baldai“ įtraukta į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AWUKO ABRASIVES“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas 43 857,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas bankroto byloje, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.