- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-501-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01495-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- Ž. Z.
- Atsakovas
- R. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. Z. ieškinį atsakovui R. Z. ir atsakovo R. Z. priešieškinį ieškovei Ž. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. Z. (toliau – ieškovė) prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad iki 2023 m. kovo 1 d. E. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikai) bendrauja su ieškove padedant psichologui ir (arba) socialinių paslaugų centro specialistams. Atsakovas R. Z. (toliau – atsakovas) įpareigojamas pristatyti vaikus pas paslaugas teikiantį psichologą ar socialinių paslaugų centro specialistą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, Birštono savivaldybėje pavedama organizuoti psichologo ir (ar) socialinio darbuotojo paslaugų teikimą ir esant reikalui – vaikų pristatymą. Nuo 2023 m. kovo 2 d. ieškovė su vaikais bendrauja tokia tvarka: ieškovė bendrauja su vaikais pirmadienį ir trečiadienį nuo 17:00 val. iki 20:00 val. – vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir juos pristatant į gyvenamąją vietą. Pirmą ir trečią mėnesio savaitę ieškovė bendrauja su vaikais nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. – vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir juos pristatant į gyvenamąją vietą. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovė turi teisę pasiimti vaikus per jų gimimo dienas ne ilgiau, kaip trims valandoms, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Vaikų paėmimo laiką suderinus su atsakovu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko gimimo dienos. Ieškovė turi teisę pasiimti vaikus per jų gimimo dienas ne trumpiau, kaip trims valandoms, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovė turi teisę pasiimti vaikus dviejų savaičių nepertraukiamų atostogų 2 kartus per metus, prieš tai apie tai pranešus atsakovui likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki numatytų atostogų dienos. Nustatyti, kad ieškovė su vaikais valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, bendrauja tokia tvarka: poriniais metais: Vasario 16-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val., Birželio 24-ąją nuo 14 val. iki 19 val., Rugpjūčio 15-ąją nuo 14 val. iki 19 val. Neporiniais metais: Kovo 11-ąją nuo 14 val. iki 19 val., Gegužės 1-ąją nuo 14 val. iki 19 val., Liepos 6-ąją nuo 14 val. iki 19 val.; poriniais metais: Naujųjų metų dieną (Gruodžio 31 d.) nuo 18 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1 dieną iki 18 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Pirmąją Šv. Kalėdų dieną 19 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 19 val. Šv. Velykų pirmąją dieną 10 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 10 val. Lapkričio pirmąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą lapkričio dieną iki 10 val. Neporiniais metais: Šv. Kūčių vakarą nuo 17 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 19 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Sausio pirmą dieną nuo 11 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Šv. Velykų antrąją dieną 10 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 21 val. Lapkričio antrąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.
2. Ieškovė prašė pakeisti laikino išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant atsakovui laikiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
3. Ieškovė nurodė, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra galima pagal esamą situaciją ir nevykdoma. Atsakovas ir toliau neleidžia ieškovei susitikti su vaikais, tvirtindamas, kad jie bendrauti nenori. Be institucijų pagalbos ieškovė neturi galimybių su vaikais bendrauti ar atkurti ryšio, nes vaikai neišleidžiami pas ją. Nurodė, kad ieškovė nėra pajėgi teikti vaikams 400 Eur/mėn. išlaikymo, nes tai praktiškai sudaro 2/3 jos pajamų. Gauti didesnio darbo užmokesčio ieškovė neturi galimybės. Atsakovo finansinė situacija yra daug geresnė, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
4. Atsakovas su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sutiko iš dalies, sutiko su ieškovės pasiūlytu laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu, nesutiko su laikino išlaikymo vaikams sumažinimu. Atsakovo nuomone, nustatyti detalios bendravimo tvarką šiai dienai nėra galimybių, nes neaišku kaip seksis atstatyti ieškovės ir vaikų ryšius. Gali būti, kad bus reikalingas gerokai ilgesnis pereinamasis laikotarpis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį bendravimo tvarkos pakeitė ir nustatė tokią ieškovės bendravimo su vaikais tvarką:
Nustatė, kad iki 2023 m. gegužės 1 d. ieškovė su vaikais pereinamuoju laikotarpiu bendrauja biudžetinės įstaigos Nemajūnų dienos centro patalpose kiekvieną ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant dienos centro specialistui.
Įpareigojo atsakovą organizuoti vaikų pristatymą į biudžetinę įstaigą Nemajūnų dienos centrą susitikimui su ieškove kiekvieną ketvirtadienį 15.00 val.
Nustatė, kad nuo 2023 m. gegužės 2 d. ieškovė su vaikais bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais po vaikų pamokų iki 16.30 val., vaikus pasiimant iš jų ugdymo įstaigos ir juos pristatant į gyvenamąją vietą;
pirmą ir trečią mėnesio savaitę ieškovė bendrauja su vaikais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. vaikus pasiimant iš gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą;
Ieškovės gimtadienį bei motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove nuo 14.00 val. iki 19.00 val., nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos;
Ieškovė turi teisę pasiimti vaikus per jų gimimo dienas ne ilgiau, kaip trims valandoms, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Vaikų paėmimo laiką suderinus su atsakovu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko gimimo dienos;
Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi teisę pasiimti vaikus dviejų savaičių nepertraukiamų atostogų 2 kartus per metus, prieš tai apie tai pranešus kitam tėvui likus ne mažiau nei dviem savaitėms iki numatytų atostogų dienos;
Nustatė, kad ieškovė su vaikais valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, bendrauja tokia tvarka:
poriniais metais: vasario 16-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val., birželio 24-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val.;
neporiniais metais: kovo 11-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val., gegužės 1-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val., liepos 6-ąją nuo 14.00 val. iki 19.00 val.;
poriniais metais: naujųjų metų dieną (gruodžio 31 d.) nuo 18.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir kitų metų sausio 1 dieną iki 12.00 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą; pirmąją Šv. Kalėdų dieną 19.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 19.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną 10.00 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 10.00 val.; lapkričio pirmąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą lapkričio dieną iki 10.00 val.;
neporiniais metais: Šv. Kūčių vakarą nuo 17.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 17.00 val. vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą; sausio pirmą dieną nuo 12.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną 10.00 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; lapkričio antrąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
kitą prašymo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje šalių santuokos nutraukimo byloje 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri nėra realiai įgyvendinama, kadangi šiuo metu ilgesniam laikui vaikai likti su ieškove negali, kol nėra atkurti santykiai bei teigiamas ryšys tarp vaikų ir motinos. Nuo 2022 m. gruodžio 19 d. ieškovė su vaikais bendravo minimaliai, todėl neužteko laiko atkurti prarastą ryšį su vaikais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šeimai yra sudarytas pagalbos planas, kuris įgyvendinamas iki 2023 m. kovo 14 d., yra reikalingas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis ieškovės ir vaikų santykių suformavimui, todėl laikina ieškovės bendravimo tvarka su vaikais turi būti keičiama įvertinus nurodytas aplinkybes bei nustatant vaikams dienos režimą, atitinkant jų fiziologinius poreikius, amžiaus ypatumus, sveikatos būklę, vaiko asmeninius poreikius, įpročius, šeimos tradicijas ir pan.
7. Teismas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi iš ieškovės priteistas išlaikymas po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį neviršija minimalios mėnesinės algos (MMA) (atskaičius mokesčius) dydžio, laikino išlaikymo suma atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl vaikų poreikių ir tam reikalingų išlaidų per mėnesį nebuvo pagrįstos įrodymais, todėl teismas mažinti išlaikymo dydžio neturi pagrindo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga ir yra pakankama teikti vaikams jų poreikius atitinkantį laikiną išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovė gauna 1 000 Eur, neatskaičius mokesčių (700 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kurį išnuomojus gali padidinti savo gaunamas pajamas, kitų išlaikytinių neturi, nenurodė argumentų ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl ieškovė gali mokėti tik po 100 Eur išlaikymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi galimybę tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius ir teikti nepilnamečiams vaikams 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyto dydžio laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; pavesti atsakovui vaikams skirtą laikiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismo išvada, kad ieškovės finansinė padėtis esanti pakankamai gera teikti 400 Eur/mėn. išlaikymą, nėra pagrįsta. Ieškovė iš turimo nekilnojamojo turto negali gauti pajamų. Jos bute Vilkijoje gyvena ieškovės tėvas, šio buto išnuomoti nėra galimybės, buto pardavimas ieškovės finansinės situacijos iš esmės nekeistų dėl nedidelės šio buto vertės. Butui Kaune kol kas nėra rastas nuomininkas, ieškovei reikia mokėti buto komunalinius mokesčius, kurie gali siekti 100 Eur/mėn. ir daugiau. Teismas nepagrįstai koncentravosi į nekilnojamojo turto objektų kiekį, o ne vertę, nepagrįstai nevertino, kad šio turto išlaikymas taip pat kainuoja;
1.2. Teismas netinkamai įvertino ieškovės galimybes tenkinti vaikų poreikius ir dėl to nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo. Ieškovės ir atsakovo finansinė situacija objektyviai labai skirtinga. Ieškovės darbo užmokesčio vidurkis – 634,30 Eur, todėl sumokėjus išlaikymą ieškovei lieka vidutiniškai 234,30 Eur pragyvenimui;
1.3. Teismas nepagrįstai taikė MMA kriterijų. Vaikų poreikiams nustatyti taikytinas Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme nurodytas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD), kuris 2023 metais yra 354 Eur. Iš šios sumos atėmus 85,75 Eur vaiko pinigus, kiekvieno tėvo dalis siektų 134,13 Eur (354 – 85,75/2), kas yra labai arti ieškovės prašomo nustatyti išlaikymo dydžio ir to dydžio, kurį pačios šalys buvo sutarusios Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-3453-939/2022.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti; prašė priimti naujus įrodymus ir priteisti iš ieškovės patirtas 270 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovė slepia savo tikrąsias pajamas. Iš savo buto Kaune nuomos ieškovė gaudavo nuolatines pajamas. Nepagrįstos ieškovės nurodomos jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės;
2.2. Nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. abu vaikai nuolat gyvena su atsakovu, todėl visa vaiku? priežiūra tenka išskirtinai atsakovui. Vertinant kiekvieno iš tėvu? galimybes prisidėti prie vaiku? išlaikymo, vertintini ir kreditoriniai įsipareigojimai;
2.3. Ieškovė yra jauna, sveika, aktyvi, darbingo amžiaus, valdanti nekilnojamojo turto objektus. Šiuo metu mažinti iš ieškovės priteistą išlaikymą vaikams nėra jokiu? objektyviu? priežasčių;
2.4. Prijungtini nauji įrodymai - duomenys iš internetinio puslapio aruodas.lt., kadangi ieškovė kelia klausimą dėl turto verčiu?.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
11. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: internetiniame puslapyje aruodas.lt publikuojamus skelbimus apie nekilnojamojo turto, esančio Partizanu? g., Kaune, pardavimo ir nuomos kainas. Atsiliepime nurodė, kad pateikti duomenys reikalingi atsikertant į atskirojo skundo argumentus dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertės.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovo pateikti įrodymai priimtini ir vertintini tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo išspręsti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo – iš ieškovės priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M, Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje be kitų reikalavimų, šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo iš priešingos šalies. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
18. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje netenkintas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo iki 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iš esmės yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį, vaikų poreikius bei ieškovės galimybes teikti priteistą išlaikymą vertinimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir kitos svarbios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
20. Ieškovės argumentai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo jos turtinei padėčiai, aplinkybės dėl ieškovės galimybių gauti didesnes pajamas, įskaitant ir pajamas iš turimo nekilnojamojo turto bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 633 Eur (nuo 2023 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 840 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, kuris nėra privalomas, iš ieškovės priteisto laikino išlaikymo dydis 200 Eur/mėn. vienam vaikui yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (633/2 – 316,50 Eur).
22. Atskirajame skunde ieškovė skaičiuodama išlaikymo dydį nepagrįstai remiasi minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau - MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įstatyme įtvirtintas socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių sąrašas yra skirtas specialioms socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms apsaugoti panaudojant viešąsias lėšas. Nagrinėjamu atveju, nustatant šalių nepilnamečių vaikų, kuriems nėra nustatyti specialieji poreikiai, poreikių dydį nėra teisinio pagrindo vadovautis socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžiais. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio šeimos bylose vadovaujamasi visuma byloje esančių duomenų ir orientaciniu MMA kriterijumi.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės sutinkamo mokėti laikino išlaikymo (100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) dydis, kuris net tris kartus mažesnis nei pusė MMA, nėra pakankamas dešimties ir aštuonių metų amžiaus šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti.
25. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti priteistą laikiną išlaikymą, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
26. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečių vaikų amžių (10 ir 8 metų), preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžiama, kad iš ieškovės priteisto laikino išlaikymo po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui nėra pagrindo mažinti iki 100 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl iš jos priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, yra teisėta ir pagrįsta, skundžiamos nutarties nėra pagrindo keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš ieškovės 270 Eur bylinėjimosi išlaidas.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
31. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.