- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1055-324/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. (toliau – ir ieškovė, vaiko motina) teismo prašė nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – atsakovas) nepilnamečiui sūnui A. B. išlaikymą po 366 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. B. 2 243,80 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę.
2. Nurodė, jog nuo 2017 m. balandžio mėn. ieškovė ir atsakovas gyveno ir vedė bendrą ūkį nesusituokę. Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B. Ieškovė ir atsakovas 2019 m. liepos mėn. susipyko ir nebesusitaikė, nustojo vesti bendrą ūkį. Nuo tada atsakovas tinkamo ir savalaikio materialinio išlaikymo sūnui neteikia. Šalių sūnus dar yra mažas ir negeba išreikšti savarankiškos nuomonės, tokio amžiaus vaikais geriausiai gali pasirūpinti motina. Nepilnametis vaikas su motina ir dabar gyvena Norvegijoje, tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs ypatingai artimas socialinis ryšys. Tarp šalių nekyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, ieškovė užtikrina netrukdomą atsakovo bendravimą su vaiku. Nepilnamečiam vaikui jo poreikiams patenkinti reikalinga apie 732 Eur suma per mėnesį, todėl iš atsakovo prašoma priteisti 366 Eur per mėnesį. Abiejų šalių turtinė padėtis yra gera, vaikas su ieškove gyvena Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis, o atitinkamai ir kainos, yra aukštesnės. Ieškovė gauna apie 1 000 Eur pajamas, turi pilnametę dukrą, kuri gyvena savarankiškai, turi nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, ½ dalį žemės sklypo ir statinių. Atsakovo pajamos iki šalių skyrybų buvo 2 000 Eur, atsakovas dirba statybų sektoriuje, turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką iš ankstesnių santykių, nekilnojamojo turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina (ieškove). Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki jo pilnametystės ir 1 290 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, išvadą teikianti institucija ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat palaikė, šalių sūnus yra tokio amžiaus, kad vaikui reikalinga nuolatinė motinos globa, nustatė šalių nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su ieškove.
5. Teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, tai, kad šiuo metu jis nelanko darželio, pakanka 6 000 Eur per metus. Teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, būtiniesiems šalių sūnaus patenkinti poreikiams reikalingą sumą, padarė išvadą, jog šią sumą turi padengti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis po 250 Eur kas mėnesį.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė kreipėsi į teismą, kai šalių sūnui suėjo 2 metai. Tokio amžiaus vaikui turėjo būti pakankama 500 Eur suma per mėnesį jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, kadangi, nors vaikas ir lankė darželį, už jį ieškovei mokėti nereikėjo, buvo būtina mokėti tik už maitinimą, tačiau kiek konkrečiai ieškovė sumokėjo, teismui nėra pateikta. Ieškovei neginčijant, kad šalys susipyko 2019 m. liepos mėn., ir byloje esant rašytiniams įrodymams, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pervedė lėšų sūnaus išlaikymui, laikytina, kad atsakovui prievolė išlaikyti nepilnametį sūnų atsirado 2019 m. rugpjūčio mėn. Taigi atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. turėjo skirti 2 250 Eur išlaikymo. Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad per nurodytą laikotarpį atsakovas ieškovei sūnaus išlaikymui pervedė 960 Eur. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo ir priteisė 1 290 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalis, kuriomis dalis ieškinio reikalavimų atmesta, ir dėl jų priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo 800 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog išlaidos sauskelnėms turi būti eliminuotos iš vaiko poreikiams reikalingų lėšų. Ieškovė siekia atpratinti vaiką nuo sauskelnių ir jų poreikis kaskart mažėja, tačiau nakčiai ar vykstant į ilgesnę kelionę sauskelnės vis dar reikalingos. Skaičiuojant minimalų poreikį, per metus susidaro 240 Eur suma.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apatiniam trikotažui pakanka 100 Eur per metus, t. y. 8,33 Eur per mėnesį. Minėta teismo išvada yra nekonkreti, nėra aišku, kokios konkrečios išlaidos patenka į apatinio trikotažo sritį, ar ši suma patenka į bendrą vaiko drabužiams skirtą sumą. Iš skundžiamo sprendimo motyvacijos manytina, jog apatiniam trikotažui skirta 100 Eur suma nėra išimtinai apatinių kelnaičių kaina, o apima visą apatinį trikotažą, t. y. ir marškinėlius, kojines, apatines kelnaites. Tokia suma yra nepakankama. Ieškovė nurodė, kad apatiniams marškinėliams išleidžia 30 Eur per metus, kojinėms 32 Eur per metus, apatinės kelnaitės nebuvo įtrauktos. Mažesnio amžiaus vaikams reikalingas didesnis apatinių kelnaičių kiekis (bent 12 vienetų per 6 mėnesius, vieneto kaina yra apie 5 Eur), kadangi atpratinant vaiką nuo sauskelnių, vaikui kartais nepavyksta taisyklingai tuštintis.
7.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog drabužiams turėtų užtekti 800 Eur per metus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog švarkai ir švarkeliai, kurių kaina metams sudaro 90 Eur, yra perteklinis poreikis, o aplinkybė, jog vaikas gyvena Norvegijoje, nėra lemiama aplinkybė, kadangi drabužius galima pirkti internetu iš kitų valstybių. Išminusavus teismo sukritikuotą švarkų poziciją, ieškovės prašoma suma mažėja iki 1210 Eur sumos, tačiau teismas taip pat nurodė, kad pridedama 100 Eur apatiniam trikotažui, taigi vaiko poreikių lentelėje nurodyta suma lieka tokia pati. Poreikių lentelėje vaiko drabužių ir avalynės kainos yra minimalios ir atitinka Lietuvoje vyraujančias kainas, todėl argumentu, jog vaikas gyvena Norvegijoje, ieškovė nesiekė įrodyti didesnės drabužių ir avalynės kainos. Ieškovė nurodė, kad Norvegijos klimatas lemia tai, jog vaikui reikia daugiau drabužių šaltesniam ir drėgnesniam orui. Iš teismui pateikto vaikų darželio išrašo matyti, jog vaikams privaloma palikti antrą neperšlampančių drabužių komplektą. Norvegijoje griežtos vaiko teisių apsaugos taisyklės, todėl vaiko aprengimas netinkamais drabužiais galėtų lemti vertinimą, kad vaiku tinkamai nesirūpinama. Ieškovė ypatingą dėmesį skiria vaiko aprangai, perka kokybiškus neperšlampančius drabužius, merino vilnos apatinę aprangą, todėl tai lemia didesnes išlaidas drabužiams. Teismo nustatyta 800 Eur suma per metus nepakankama vaiko drabužių ir avalynės poreikiui, jiems įsigyti būtina ne mažesnė nei 1300 Eur suma per metus.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog vaiko maistui turi pakakti 150 Eur per mėnesį. Ši išvada grindžiama tuo, jog vaikas gaudavo maitinimą darželyje, tačiau teismas sprendime tai pat nurodė, kad vaikas nelanko darželio, todėl lieka neaišku, ar 150 Eur pakanka tuo atveju, jeigu vaikas lanko darželį, ar ir tuo atveju, jeigu nelanko. Ieškovė paaiškino teismui, kad kokybiškas maistas Norvegijoje yra brangus. Vaikas yra valgus, ieškovė perka kokybišką, sintetinių priedų neturintį maistą, kadangi vaikui nustatytas atopinis dermatitas. Net ir vertinant lietuviškomis kainomis akivaizdu, kad ekologiški produktai kartais kainuoja 3-4 kartus daugiau, nei tokių savybių neturintys.
7.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės nepatiriamų vaiko transporto išlaidų. Vaikas yra mažametis, be motinos jis niekur nuvykti savarankiškai negali. Norvegijoje beveik visi keliai yra mokami. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog kas mėnesį moka kelių mokesčius. Ta aplinkybė, kad vaikas laikinai nelanko darželio, nesudaro pagrindo manyti, jog nepatiriamos jokios transporto išlaidos. Vaiką reikia vežti pas gydytojus, apsipirkti, leisti laisvalaikį, ugdyti. Taigi 61,5 Eur suma per mėnesį yra protingo dydžio suma, skirta transporto išlaidoms ir nepagrįstai eliminuota iš išlaikymo dydžio.
7.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vaiko ugdymo išlaidoms ir žaislams turi pakakti 400 Eur per metus, t. y. 33,33 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog vaikas užregistruotas į naują darželį, paaiškino, kad žodžiu gavo informaciją, kad vaikas bus priimtas nuo rugsėjo mėn., kadangi viduryje mokslo metų nėra laisvų vietų. Taigi aplinkybė, jog vaikas laikinai nelanko darželio, nesudaro pagrindo daryti išvados apie darželio nelankymą ateityje. Vaikui būtinas ne tik ugdymo įstaigos lankymas, jam reikalingos ir kanceliarinės prekės, žaislai. Skundžiamu sprendimu nurodyta 33,33 Eur suma per mėnesį yra akivaizdžiai nepakankama šių poreikių patenkinimui ir nesudarys sąlygų vaikui tinkamai augti ir tobulėti.
7.7. Skundžiamu sprendimu nevertintos vaiko atostogų išlaidos, nėra aišku, ar į lentelėje nurodytą 8,33 Eur vaiko atostogoms skirtą sumą įeina ir vaiko ugdymo ir lavinimo išlaidos.
7.8. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai visiškai eliminuotas darželio mokestis. Vaikas lankys ugdymo įstaigą nuo 2021 m. rugsėjo mėn. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog darželio mokestis sudarys 3135 kronų ir 500 kronų už maitinimą, iš viso 3635 kronų, t. y., 357,59 Eur per mėnesį. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui duomenis, jog iki išsikraustymo 2020 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželiui sumokėjo 1598 kronas, t. y. 157,20 Eur, 2020 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) vaikų darželiui sumokėjo 3195 kronas, t. y. 314,30 Eur. Taip pat 2020 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, jog A. B. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. užregistruotas į vaikų darželį ir laukia eilės. Taigi faktas, jog vaikas lankys darželį, yra įrodytas. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai į poreikius neįtrauktos vaiko ugdymo įstaigos išlaidos pagal kursą, taikytą poreikių lentelės rengimo metu, tai sudarė 307,03 Eur per mėnesį).
7.9. Skundžiamu sprendimu būsto išlaidoms skirta 200 Eur. Ieškovė paaiškino, jog neturi galimybės pateikti duomenų apie komunalinius mokesčius, nes jie iki bylos išnagrinėjimo dar nebuvo sumokėti, tačiau neginčija šios teismo išvados, kuria vaikui skirta 200 Eur būsto išlaidoms. Net ir išminusavus bendros poreikių sumos, ieškovės nurodytos būsto išlaikymo sumos ir teismo nustatytos sumos skirtumą, gaunama 1015,51 Eur bendra poreikių suma mėnesiui. Nors reali poreikių suma yra didesnė, nei prašoma priteisti, tačiau ieškovė, siekdama sumažinti įrodinėjimo naštą, neįrodinėja didesnių poreikių, nei 732 Eur per mėnesį.
7.10.Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nevertinta faktinė aplinkybė, jog Norvegijoje laikinai iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo iš atsakovo kompetentinga institucija išieško 451 Eur laikiną išlaikymą. Ši suma paskaičiuota tik minimaliems būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ir iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių funkciją. Ieškovės reikalavimas yra mažesnis už šią sumą, t. y. prašoma priteisti suma sudaro 366 Eur per mėnesį. Skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatytas faktas, jog vaikas gyvena Norvegijoje abiejų tėvų sprendimu ir iniciatyva. Visą laiką šalys gyveno Norvegijoje. Atsakovas tik bylą pradėjus nagrinėti teisme keletą mėnesių laikinai dirbo ir gyveno Lietuvoje, tačiau ir vėl grįžo gyventi į Norvegiją. Taigi skundžiamu sprendimu turėjo būti vertinama, jog pragyvenimas Norvegijoje yra brangesnis, ką patvirtino abi šalys teismo posėdžio metu. Atsakovas paaiškino, kad kvalifikuotas darbuotojas Norvegijoje uždirba vidutiniškai 2000 Eur, tačiau ir pragyvenimas ten yra brangesnis.
7.11. Skundžiamu sprendimu vaiko poreikiams patenkinti būtina suma nelaikytas net kasacinėje teismo praktikoje suformuotas 1 MMA orientacinis kriterijus. Nenurodyta, dėl kokių priežasčių spręsta, jog vaiko poreikiai yra mažesni nei Lietuvoje taikomas orientacinis kriterijus. Nepagrįstai nevertinta, jog atsakovas su vaiku bendrauja labai retai. Ieškovei visą laiką tenka vienai juo rūpintis, jai tenka didesnė buities ir vaiko priežiūros našta. Tokiu būdu atsakovui tenka pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Iš atsakovo priteisus tik 250 Eur išlaikymą, tokia atsakovo pareiga nėra užtikrinta.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Pirmosios instancijos teismo priteistas 250 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas ir atitinka mažamečio vaiko poreikius, o ieškovės apeliaciniu skundu prašoma priteisti 366 Eur suma sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė gyvena socialiai stiprioje valstybėje Norvegijoje, iš Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybos gauna išmokas, niekur nedirba, vadinasi pati nerodo jokio aktyvumo užtikrinti geresnę savo materialinę padėtį, todėl prašydama priteisti didesnę vaiko išlaikymo sumą, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, labiau siekia užtikrinti ne tiek mažamečio vaiko, kiek savo geresnę finansinę gerovę ir gerbūvį.
8.2. Teismų praktikoje vertinant orientaciniu išlaikymo dydžiu laikomą minimaliąją mėnesinę algą, ji yra skaičiuojama atskaičius mokesčius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2021-02-09 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-292-896/2021, 2021-01-14 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-324/2021, 2021-01-19 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-75-896/2021, kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai ir atsakingai nustatė priteistino išlaikymo dydį, orientuodamasis į nusistovėjusią teismų praktiką.
8.3. Ieškovė nepagrįstai reikalauja įtraukti sauskelnėms skirtą 240 Eur sumą per metus. Vaikui jau beveik trys metai amžiaus, sauskelnių poreikis praktiškai išnykęs, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
8.4. Ieškovės reikalavimas dėl 600 Eur metinės sumos apatinių kelnaičių poreikiui patenkinti prasilenkia su realybe. Šis reikalavimas daugiau manipuliatyvus, siekiant dirbtinai išpūsti vaiko poreikiams skirtų išlaidų metinę (mėnesinę) sumą.
8.5. Ieškovės reikalavimas skirti 1300 Eur per metus vaiko drabužiams neatitinka tikrovės. Ieškovės argumentus, kad Norvegijoje yra aukštas ir brangus pragyvenimo lygis, eliminuoja teisingas teismo pastebėjimas, kad siekiant užtikrinti ne tik kokybę, bet ir šeimos biudžeto racionalų ir ekonomišką panaudojimą, galima mažamečiui vaikui skirtus drabužius įsigyti ir internetinėse parduotuvėse, parsisiunčiant juos iš kitų šalių, kuriose drabužių kainos yra gerokai mažesnės. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko aprangai yra išpūstos, neatitinka vaiko poreikių ir amžiaus, drabužių kiekis pernelyg didelis.
8.6. Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, kad mažamečio vaiko maitinimui būtina 200 Eur suma per mėnesį. Ieškovė gyvena su draugu, veda bendrą ūkį, todėl tikėtina, kad maistą gamina visai šeimai ir 200 Eur suma mažamečio vaiko maitinimui yra per didelė. Ieškovė turėjo įrodyti 200 Eur per mėnesį poreikį maistui bei 61,50 Eur išlaidas transportui, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Nesutiktina ir su ieškovės reikalavimais skirti didesnę sumą vaiko žaislams. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vaiko ugdymo išlaidoms ir žaislams turi pakakti 400 Eur sumos per metus, t. y. 33,3 Eur per mėnesį. Ieškovės argumentas, kad pastaroji suma akivaizdžiai nepakankama ir nesudarys sąlygų vaikui tinkamai augti ir tobulėti, prasilenkia su realybe. Vaiko sėkmingą raidą lemia ne žaislų kiekis, bet abiejų tėvų socialinis santykis (ryšis) ir interaktyvus bendravimas su vaiku, todėl ieškovės siekis suvesti viską tik į materialinius dalykus yra ydingas.
8.8. Nesutiktina ir su ieškovės reikalavimais, skirtais būsto išlaikymui, atostogoms ir darželiui. Teismas, vertindamas šiuos vaiko poreikius, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, aplinkybes, todėl apeliaciniame skunde pateikiami argumentai yra subjektyvūs, neatitinkantys tikrovės, prieštaraujantys bylos duomenų visumai.
8.9. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šio turto ne tik nenuomoja, bet ir nesvarsto galimybės jį parduoti, siekiant pagerinti tiek savo, tiek mažamečio vaiko gerbūvį.
8.10. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 2000 Eur, tačiau atsakovas privalo prisidėti prie kito mažamečio vaiko išlaikymo, todėl priteista 250 Eur suma yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas nevengia dirbti ar dirbti geriau apmokamą darbą. Prasidėjus pasaulinei pandemijai, siekdamas prisidėti prie savo mažamečių vaikų išlaikymo išvyko uždarbiauti į Norvegiją, kur ne tik užsitikrina didesnes pajamas, bet turi žymiai didesnių išlaidų.
8.11. Susitikimų su sūnumi metu visada savo iniciatyva nuperka jam žaislų, drabužių ir kt., todėl kai tik gali, geranoriškai papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas teikė išlaikymą visuomet pagal finansines išgales savo iniciatyva.
8.13. Ieškovė nededa jokių pastangų, nerodo noro dirbti ir gauti papildomas pajamas, o tik naudojasi Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybos gaunamomis išmokomis, iš kurių ir pragyvena. Toks ieškovės elgesys ir požiūris įrodo, kad vaikui skirtas išmokas ieškovė naudoja ir savo bei draugo asmeniniams poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
12. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
14. Ieškovės nuomone, nustatant išlaikymo dydį nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio orientacinio ar minimalus darbo užmokesčio standarto. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį yra 500 Eur, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma turi būti mažinama, iš poreikių sumos išbraukė 600 Eur išlaidas sauskelnėms, ugdymo įstaigos ir transporto išlaidas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad per metus šalių sūnaus aprangai ir avalynei pakanka 800 Eur, laisvalaikiui ir lavinimui 400 Eur, vitaminams ir papildams 50 Eur, per mėnesį būsto išlaikymui 200 Eur, maistui 150 Eur. Dėl patalynės poreikio teismas sutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad patalynė neturi būti perkama kasmet, vaikui jos turėtų užtekti keliems metams.
16. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus pripažįsta iš dalies nepagrįstais.
17. Nesutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš vaiko poreikiams reikalingų išlaidų minusavo išlaidas sauskelnėms. Ieškinio pateikimo teismui metu šalių sūnui buvo daugiau kaip dveji metai, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – beveik treji, todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikui, neturinčiam su šia sritimi susijusių specialiųjų poreikių, sauskelnės įprastai jau nėra reikalingos. Ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl tam tikrų vaiko fiziologinių ypatybių daugiau kaip dviejų metų amžiaus vaikui sauskelnės yra būtinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė nebepatiria 600 Eur išlaidų sauskelnėms per metus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš vaiko poreikiams skirtų išlaidų atėmė ugdymo įstaigos mokestį. Ieškovė patvirtino, kad vaikas šiuo metu ugdymo įstaigos nelanko, planuojama, kad ją lankys nuo 2021 m. rugsėjo mėn., taigi nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu byloje nėra duomenų apie patiriamas išlaidas vaiko ugdymui. Ieškovė pateikti duomenys apie tai, jog darželio mokestis sudarys 3135 kronų ir 500 kronų už maitinimą, nepatvirtina, kad būtent tokias išlaidas ieškovės neabejotinai patirs artimiausiu metu.
19. Apeliaciniu skundu ieškovė neginčija skundžiamu sprendimu būsto išlaidoms nustatytos 200 Eur sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių išlaidų dydžio nepasisako.
20. Visgi nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovės patiriamų mažesnių išlaidų sumos vaiko aprangai ir avalynei, maistui, vitaminams ir papildams, nepatiriamų išlaidų transportui ir pan. Iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, kad ji išsamiai nurodė vaikui perkamus drabužius ir avalynę, paaiškino, kodėl vaikui reikalingi tokie drabužių kiekiai (dėl Norvegijos klimato sąlygų). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą atsiliepimą ir įrodymus bei išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų nustatė, kad atsakovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės į bylą pateiktos vaiko poreikiams reikalingų išlaidų skaičiuotės ir įrodymų, atsiliepime tik formaliai nurodydamas, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus drabužiams gali būti vertinamos kaip išlaidavimas ir perteklinis vartojimas, o ne realus sūnaus poreikių tenkinimas. Atsakovas iki 2019 m. gyveno su ieškove ir sūnumi, o ir vėliau gyveno Norvegijoje, todėl galėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovės nurodytos drabužių ir avalynės kainos yra per didelės, ar kad nėra būtina įsigyti tokio kiekio drabužių, kad sūnaus drabužiams maksimaliai gali būti išleidžiama po 30 Eur (tokią sumą atsakovas nurodė atsiliepime į ieškovės ieškinį). Sutiktina su ieškove, kad pragyvenimo lygis Norvegijos Karalystėje yra žymiai aukštesnis ir išlaidos gyvenimui yra didesnės – tiek maistui, tiek paslaugoms, tiek mokesčiams.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš vaiko poreikių sumos atėmė transporto išlaidas. Nors vaikas ir mažametis, akivaizdu, kad transporto išlaidos yra reikalingos. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog kas mėnesį moka kelių mokesčius. Ta aplinkybė, kad vaikas nelanko darželio, nesudaro pagrindo išvadai, kad jokios transporto išlaidos nėra patiriamos. Vaiką reikia vežti pas gydytojus, apsipirkti, leisti laisvalaikį, ugdyti. Taigi 61,5 Eur suma per mėnesį yra protingo dydžio suma, skirta transporto išlaidoms, ji nepagrįstai eliminuota iš išlaikymo dydžio.
22. Taigi, atsakovas CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų skaičiavimų vaiko poreikiams tenkinti, jo pateikti deklaratyvūs skaičiavimai nepagrįsti realiomis išlaidomis, kadangi jis su vaiku šiuo metu negyvena ir jo nuolatinai neišlaiko, teikė tik 120 Eur paramą, kuri akivaizdžiai buvo per maža. Apeliacinės instancijos teismas ypač reikšminga aplinkybe laiko tai, kad Norvegijos kompetentinga institucija iš atsakovo laikinam vaiko išlaikymui iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo 2020 m. gegužės–rugpjūčio mėn. išieško po maždaug 345 Eur, o rugsėjo–gruodžio mėn. – apie 451 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas (maistui, aprangai ir avalynei, atostogoms, laisvalaikiui, būsto išlaikymui, transportui, sveikatos priežiūrai, higienos reikmenims, patalynei, rankšluosčiams ir pan.), atsižvelgęs į vaiko amžių, sprendžia, kad šalių vaikui jo poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikalinga 620 Eur išlaikymo suma.
24. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
27. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su šalių sūnumi gyvena Norvegijoje, ten nuomojasi būstą, nedirba, gauna išmokas iš Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybos (apie 1 000 Eur). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodo pastatas (duomenys neskelbtini), turtas yra įkeistas hipoteka, taip pat 1/2 dalis žemės sklypo ir ½ dalis gyvenamojo namo, viralinės, keturių ūkinių pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini).
28. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) (Lietuva). Nuo 2020 m. birželio mėn. atsakovas išvyko į Norvegiją, dirba, gauna apie 2 000 Eur atlyginimą. Atsakovas 2020 m. liepos mėn. gavo 2 454,07 Eur pajamų. Be šalių nepilnamečio sūnaus, atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikė 120 Eur išlaikymą, 2020 m. birželio mėn. ir liepos mėn. – 200,00 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Apeliacinės instancijos teismas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad atsakovas iki 2021 m. kovo 15 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nėra duomenų apie jo darbinę veiklą Lietuvoje. Iš kelių transporto priemonių registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovas turi automobilius PASSAT VARIANT, VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), apie tai duomenų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimas santaupas ar kitą vertingą turtą.
29. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus mokėti vaikui kas mėnesį po 320 Eur. Atsakovo prašomas priteisti 150 Eur išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog vaiko sėkmingą raidą lemia ne žaislų kiekis, bet abiejų tėvų socialinis santykis (ryšis) ir interaktyvus bendravimas su vaiku, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie savo bendravimo su vaiku intensyvumą ar patiriamas papildomas išlaidas vaiko išlaikymui. Atsakovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad susitikimų su sūnumi metu visada savo iniciatyva nuperka sūnui žaislų, drabužių ir kt., byloje liko neįrodyta.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
30. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 243,80 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko išlaikymui tuo metu buvo pakankama 500 Eur suma per mėnesį, kad atsakovui prievolė išlaikyti nepilnametį sūnų atsirado 2019 m. rugpjūčio mėn.
31. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija, kad iki šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovas neišlaikė savo sūnaus, kad šalys gyveno kartu iki 2019 m. liepos mėn., taigi byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto laikotarpio, nuo kurio atsakovui atsirado pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui (2019 m. rugpjūčio mėn.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad tuo laikotarpiu šalių sūnui dar buvo reikalingos sauskelnės (poreikių lentelėje nurodyta 50 Eur per mėnesį suma, kurios atsakovas neginčijo), taip pat tuo laikotarpiu vaikas lankė darželį, buvo patiriamos didesnės būsto išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sūnaus išlaikymui išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga ne mažesnė nei 620 Eur suma per mėnesį, atitinkamai atsakovo dalis sudarytų 320 Eur. Taigi, atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. turėjo skirti 2 880 Eur išlaikymo (320 Eur x 9 mėn.). Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad per nurodytą laikotarpį atsakovas ieškovei sūnaus išlaikymui pervedė 960 Eur, todėl iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 1 920 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo netinkamai nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai, tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas pakeistinas, padidinant iš atsakovo vaikui priteistą išlaikymą iki 320 Eur per mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimą iki 1920 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100 Eur už susipažinimą su byla, prašymo privalomai mediacijai parengimą, 100 Eur už atstovavimą mediacijoje, 500 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, 300 Eur už atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 300 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Už dokumentų vertimus ieškovė sumokėjo: 106,48 Eur, 88,33 Eur ir 62,92 Eur. Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.
35. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog už atstovavimą privalomoje mediacijoje advokatei sumokėjo 85 Eur, už atsiliepimo surašymą – 600 Eur, už pasirengimą 2020 m. liepos 10 d. posėdžiui – 100 Eur, už atstovavimą šiame posėdyje – 300 Eur.
36. Šalių išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
37. Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 100 proc., reikalavimą dėl periodinio išlaikymo – 87 proc., reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo – 86 proc., iš viso – 91 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisia 1 599,53 Eur (1 757,73 Eur x 91 proc.) išlaidas už advokato pagalbą ir vertimus bei 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovui iš ieškovės, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, priteisia 97,65 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 085,00 Eur x 9 proc.). Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 576,88 Eur bylinėjimosi išlaidos.
38. Už šioje byloje pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 130 Eur ((320 * 12 + 1920) * 0,03 * 75 proc.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 112,45 Eur (130 Eur x 86,5 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. kovo 26 d. sąskaita Nr. 2021/03/10 ir 2021 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1058080, patvirtinančius, kad ji advokatei sumokėjo 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.9 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (2,5 x 1454,8). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (86,5 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 692 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
41. Atsakovas nepateikė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas jų nepaskirsto.
42. Už šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 130 Eur ((320 * 12 + 1920) * 0,03 * 75 proc.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 112,45 Eur (130 Eur x 86,5 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimą, iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą padidinant iki 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų) per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimą iki 1920 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimties eurų), iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinant iki 1 576,88 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 88 centų), iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinant iki 112,45 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 45 centų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 692 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,45 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 45 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo yra atleista ieškovė. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.