Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei T. Ž-S., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Elitai Baltrušaitienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž-S. ieškinį atsakovui I. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pastaruoju metu ieškovei vienai tenka pareiga pasirūpinti sūnaus išlaikymu, kadangi atsakovas dėl nežinomų priežasčių išlaikymo neteikia. Pažymėtina, kad ieškovės indėlis rūpinantis sūnumi visuomet yra didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene sūnaus buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, be to, šios pareigos apriboja ieškovės galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, kai tuo tarpu atsakovas turi tik pareigą teikti išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti, ieškovės vertinimu, atsakovas turi visas galimybes teikti sūnui tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik būtinuosius poreikius, todėl atsižvelgiant į pakitusius sūnaus poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 361,21 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, numatytą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2024 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 3SD-6377 „Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo“ (DOK-137485), kurioje nurodė, kad Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini) kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Tarnybos vertinimu, išlaikymo dydžio padidinimas atitinka nepilnamečio M. K. teises ir teisėtus interesus. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Šeimai atvejo vadyba taikoma nebuvo, socialinės paslaugos nebuvo teikiamos. Kitus ieškinio reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniais).

7. 2024 m. rugsėjo 18 d. Tarnyba teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 18 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. ŠTA-573 (DOK-139033), kuriame nurodyta, kad Tarnybos specialistė apsilankė atsakovo I. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (DOK-139033). Akte nurodyta, kad atsakovas gyvena 3 kambarių bute, atsakovo velionės žmonos (po jos mirties nesutvarkyti dokumentai, nes atsakovas neturi pinigų). I. K. nurodė, kad jis apgailestauja, jog ieškinyje nurodytas jo motinos adresas, atsakovas jau 25 metus negyvena tuose namuose. Atsakovas teigia, kad jau seniai nemoka vaikui išlaikymo, nustojo mokėti dar prieš covid pandemiją, bet tada jam prasidėjo laidotuvių maratonas – dėl covid mirė sūnus, vėliau uošvis iš pirmos santuokos, 2023 m. mirė jo žmona. Pasako atsakovo, atsakovo motina pastoviai silpnos sveikatos, dažnai būna ligoninėje Atsakovas nurodė, kad jis ne kartą klausė ieškovės, kiek skolingas, tačiau ieškovė jam nepasakė, o iš karto padavė antstoliams, jam tris mėnesius buvo blokuotos sąskaitos. Jis pajamų visai neturi, išgyvena tik padedant jo motinai (vaiko močiutei). Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, bet jau rugsėjo 18 d. eina į darbo pokalbį.

8. Atsakovas I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti nedalyvaujant nepateikė. Iš Tarnybos gavus patikslintus duomenis dėl I. K. faktinės gyvenamosios vietos, buvo susisiekta su atsakovu telefonu, informavus, kad ankstesniu adresu išsiųstas šaukimas į teismo posėdį. Taip pat buvo suteikta informacija apie teismo posėdį (adresas, data, laikas ir salė). Atsakovas patvirtino, kad posėdyje dalyvaus, vertėjas nebus reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas laiko, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta. Bylą inicijuojantys dokumentai 2024 m. rugpjūčio 13 d. yra įteikti atsakovui I. K. asmeniškai registruotąja pašto siunta (DOK-121257), taip pat atsakovo motinai 2024 m. rugpjūčio 30 d. įteikta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-130324), vėliau atsakovas neimdavo teismo siųstų dokumentų nei deklaruotos gyvenamosios vietos, nei faktinės gyvenamosios vietos adresu.

9. Ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė juos tenkinti. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas jau daug metų neteikia vaikui išlaikymo, skiria gal 20 eurų per metus, nors vaiko poreikiai žymiai išaugo palyginus nuo to laiko, kai buvo priteisti 115 eurų. Viskas pabrango per tą laiką, vaikui reikia pinigų ir pramogoms, laisvalaikiui, kad galėtų praleisti laiką su draugais. Yra įsiskolinimas už išlaikymą, bet ieškovei vis buvo gaila atsakovo, nes jo gyvenime buvo daug netekčių: mirė sūnus, žmona. Tėvas nedalyvauja vaiko gyvenime. Ieškovė nieko nežino apie jo dabartinę turtinę padėtį, galimai yra bedarbis, bet kažkada minėjo, kad vyks į darbo biržą. Jis turėjo butą, bet sužinojęs apie išlaikymą jį perleido, kad nebūtų išieškojimo.

10. Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (DOK-142300), todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini).

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2N-12469-558/2014 tenkino dalį ieškovės T. Ž-S. ieškinio ir I. K. priešieškinio: priteisė iš atsakovo I. K. išlaikymą sūnui M. K. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2014 m. vasario 18 d., iki M. K., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant lėšas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai T. Ž-S.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1406-567/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

11. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y., esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

13. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė pasikeitusiais vaiko poreikiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė įrodinėjo šalių nepilnamečio sūnaus poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertina šiuos poreikių bei jų pasikeitimą. Ieškovė bei jos atstovė paaiškino, kad po teismo sprendimo ženkliai padidėjo praktiškai visi šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai.

14. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

15. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje bei juos detalizavo: 300 Eur maistui, 50 Eur asmeninėms higienos priemonėms, 50 Eur vaistams ir vitaminams, 100 Eur būsto išlaikymui, 100 Eur maistui mokykloje, 20 Eur mokyklinėms prekėms, 16,67 Eur mokyklinei aprangai, mokyklinėms rinkliavoms, 12 Eur telefonui, 70 Eur drabužiams/avalynei, 50 Eur pramogoms, gimtadieniams, 50 Eur kurui (sūnų reikia vežti į Trakus arba į Vilnių pagal poreikį), viso 818,67 Eur suma.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

17. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, kad kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,37 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,75 Eur / 2 = 306,37 Eur).

18. Taigi ieškovė neturi įrodinėti būtinųjų išlaidų sudarančių 306,37 Eur kiekvienam tėvui. Taip pat ieškovė iš bendrų patiriamų išlaidų išskaičiuoja vaikui skiriamą universalią išmoką, kuri skiriama abiejų tėvų išlaikymui tenkančių išlaidų kompensavimui (818,67– 96,25 Eur) per mėnesį, tad likusi išlaikymo sumos dalis sudaro 722,42 Eur, t. y. po 361,21 Eur abiem tėvams, po 54,84 Eur daugiau nei būtinas minimumas kiekvienam iš tėvų.

19. Atsižvelgiant į vaiko, kuriam priteistinas išlaikymas, amžių, t. y. nepilnamečiam yra (duomenys neskelbtini), bei pateiktų ieškovės išlaidų detalizavimą, teismas laiko, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, kad nurodytos išlaidos yra būtinos vaiko poreikiams tenkinti, nurodytos sumos nėra akivaizdžiai per didelės, todėl iš atsakovo priteistina prašoma 361,21 Eur išlaikymo suma ir ieškovės ieškinys tenkintinas.

20. Teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą. Nors atsakovas yra nedirbantis, tačiau iš Tarnybos išvadoje pateiktų duomenų, matyti, kad Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ANTA) informacinėje sistemoje duomenų bazės išraše duomenų apie atsakovui nustatytą nedalyvumą, nėra. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką, sūnų M. K. gim. (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro duomenimis, ieškovė turi sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovė turi du išlaikytinius, atsakovas kitų išlaikytinių nei sūnus M. K. neturi. Teismas turimais duomenimis nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemoje duomenų apie ieškovę ir atsakovą nėra. Užimtumo tarnyboje atsakovas paskutinį kartą registruotas 2023 m. gegužės 2 d., atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis. Vadovaujantis Išrašu apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemonės, gautu iš Kelių transporto priemonių registro, atsakovas transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto atsakovas taip pat neturi.

21. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytą patiriamų išlaidų vaiko išlaikymui dydį, turimus duomenis apie atsakovo turtinę, taip pat į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį kriterijų – minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį, kuris taikomas priteisiant nepilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus nesiekia dirbti ir užsidirbti bei gauti pajamas, kurių dalį galėtų skirti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

22. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas/motina (nagrinėjamu atveju – atsakovas) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

23. Ieškovė skirtina iš atsakovo priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).

24. Priteistino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

25. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti (CPK 148, 149 straipsniai).

26. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-142095) bei įrodymus apie patirtas 400 Eur išlaidas už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės T. Ž-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2N-12469-558/2014, priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlaikymui 361,21 (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą, dvidešimt vieną centą) Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį iki M. K. pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo bylos iškėlimo dienos (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki M. K., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi.

Paskirti ieškovę T. Ž-S. nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės T. Ž-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400 (keturis šimtus eurų) Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.