- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-1406-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-12469-558/2014 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui I. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:
1) priteisti iš atsakovo I. K. nepilnamečio sūnaus M. K. išlaikymą po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;
2) priteisti iš atsakovo I. K. sūnaus M. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-01-01 iki ieškinio padavimo dienos 12500 Lt (už 25 mėnesius);
3) nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su motina T. Ž.;
4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis: atsakovas gali bendrauti su sūnumi kasdien nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ryšio priemonėmis; atsakovas vieną kartą per savaitę 2 valandoms gali susitikti su sūnumi iš anksto (prieš dvi dienas) įspėjęs ieškovę telefonu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios; atsakovas kas antrą mėnesio savaitę iš anksto (prieš dvi dienas) įspėjus ieškovę telefonu, paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val. ir grąžina sūnų šeštadienį 20.00 val.; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka nebuvo sudaryta. Gyvenant kartu, 2006-10-05 susilaukė sūnaus M. K.. 2012 metų sausio mėnesį šalys nustojo gyventi kartu ir nuo to laiko nebebendravo. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su motina. Tėvas išlaikymo jam neteikia. Ieškovė yra sudariusi buto, esančio Geležinkelio g. 66-2, Lentvaryje, Trakų r., panaudos sutartį. Nepilnametis vaikas mokosi Lentvario pradinėje mokykloje, papildomai lanko šokius. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga apie 1000 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas daugiau nei du metus neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už du metus po 500 Lt per mėnesį, t.y. nuo 2012-01-01 už 25 mėnesius, viso 12500 Lt. Nepilnametis vaikas visą laiką gyveno su ieškove. Atsakovas niekada neminėjo, kad nori gyventi kartu su sūnumi. Ieškovės santykiai su sūnumi yra artimi, ji visada rūpinasi vaiku, tinkamai prižiūri, juos sieja glaudus dvasinis ryšys. Nepilnamečio vaiko poreikius geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Šalims nustojus kartu gyventi, atsakovas išreikšdavo norą be įspėjimo pasiimti vaiką. Toks atsakovo elgesys yra nepateisinamas, todėl būtina nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Ieškovė niekada neprieštaravo tėvo ir sūnaus bendravimui ( LR CK 3. 155 str., 3. 156 str., 3. 159 str., 3. 170 str. 4 d., 3. 192 str., 3. 200 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas I. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas skirdavo grynųjų pinigų vaikui, su juo leisdavo laisvalaikį, pirko vaistus, drabužius, rūpinosi kitais vaiko poreikiais. Atsakovas nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2012 metų sausio mėnesio. Nurodo, kad vaiko išlaikymo teikimo pradžia turėtų būti teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Atsakovas taip pat nesutinka su išlaikymo dydžiu, t.y. mokėti po 500 Lt išlaikymo. Prašoma išlaikymo suma sudarytų atsakovui didelę finansinę naštą bei pažeistų kitų atsakovo išlaikomų vaikų interesus, nes atsakovas išlaiko dar 3 nepilnamečius vaikus. Taip pat atsakovas turi pilnametį vaiką, studijuojantį aukštojoje mokykloje, kuriam reikalinga materiali parama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pajamos yra 1500 – 2000 Lt per mėnesį, jis sutiktų mokėti nepilnamečiam sūnui 200 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaidas. Atsakovo paskaičiavimu nepilnamečiam vaikui tenkančių komunalinių paslaugų dalis turėtų būti 149 Lt, o ieškovės nurodyta 320 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė. Sudarytos panaudos sutarties esmė yra daikto perdavimas neatlygintinai naudotis, todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodytos išlaidos, susijusios su daikto išlaikymu, yra nepagrįstos. Ieškovės darbo užmokestis yra 832 Lt, todėl ji negali skirti vaiko išlaikymui 1000 Lt per mėnesį. Nesutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tėvą su vaiku sieja glaudus ryšys. Atsakovas turi patirties bendraujant su vaikais, ypač berniukais, kadangi dirbo vidurinėje mokykloje darbų mokytoju (LR CK 3.156 str. 2 d., 3.170 str. 4 d., 3.174 str., 3.192 str. 3 d., 6.629 str. 2 d., 6. 478 str. 1 d.; LR CPK 135 str. 2 d., 178 str.).
Išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad lankymosi šeimoje metu ieškovė teigė, jog atsakovas nuo 2012-01-01 kartu negyvena ir neteikia vaikui išlaikymo, tačiau davė 100 Lt vaiko suruošimui į pirmą klasę, per paskutinį apsilankymą davė vaikui 20 Lt kišenpinigių. Ieškinys yra pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui, todėl su ieškiniu sutinka.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas I. K. kartu su pilnamečiu sūnumi R. K. ir savo motina V. K. gyvena motinai priklausančiame trijų kambarių bute. Vaiko motina T. Ž. nesudaro jam sąlygų matytis su sūnumi, nurodydama, kad vaikas serga arba nenori bendrauti su tėvu. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, tačiau duodavo pinigų, nupirkdavo rūbų. Negali teikti sūnui 500 Lt dydžio išlaikymo, nes turi tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas dirba UAB „Tygelis“ pagalbiniu darbuotoju, jo pajamos sudaro apie 1500 Lt per mėnesį. Ieškovės prašomas 500 Lt išlaikymas užtikrintų minimalius, būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.
Šalies argumentai
Atsakovas I. K. priešieškiniu prašė:
nustatyti sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su tėvu I. K.;
Šalies argumentai
2) nustatyti atsakovo siūlomą sūnaus M. K. bendravimo tvarką su motina T. Ž.;
3) priteisti iš motinos T. Ž. sūnaus M. K. naudai išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį;
4) teismui nepatenkinus atsakovo priešieškinio ir priteisus iš atsakovo išlaikymą sūnui M. K., įpareigoti ieškovę teikti išlaidų vaiko išlaikymui ataskaitą vieną kartą į ketvirtį, t.y. pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui: praėjusio ketvirčio išlaidų suma privalo būti parengta per 14 kalendorinių dienų ir pateikta atsakovui;
5) priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra sudarytas, taip pat ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, nustatančio nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. T. Ž., paimdama vaiką gyventi pas save, bei neleisdama atsakovui matytis su sūnumi, pažeidė atsakovo bei vaiko teises. Atsakovą ir vaiką sieja glaudus dvasinis ryšys. Gyvenant kartu su ieškove ir sūnumi, atsakovas beveik visą savo laisvalaikį skirdavo vaikui, o tuo tarpu ieškovė visą savo laiką skirdavo darbui. Atsakovas turi didelę patirtį bendraujant su vaikais, ypač su berniukais, kadangi yra dirbęs Nemėžio vidurinėje mokykloje darbų mokytojo pareigose. Taip pat atsakovas 1996 metais yra išklausęs stačiatikių tikybos paskaitų kursą. Tai byloja apie atsakovo išpuoselėtą dorovę bei aukštus moralinius principus. Tai yra labai svarbu vaiko auklėjimo procese. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu. Preziumuojant, kad M. K. gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu I. K., atsakovas siūlo nustatyti šalių bendravimo su vaiku tvarką:
1) abu tėvai T. Ž. ir I. K. turi lygias teises ir pareigas bendrauti su sūnumi M. K. bei dalyvauti jo auklėjime;
2) M. K. turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur šie gyvena. Šalys įsipareigoja užtikrinti M. K. galimybę bendrauti su tėvais ryšio priemonių pagalba: telefonu, internetu, Skype;
3) atsiradus bendravimo nesutarimams tarp ieškovės ir atsakovo, preziumuojant, kad gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu I. K., motina T. Ž. turi teisę:
- bendrauti su sūnumi M. K. kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdama vaiką nuo penktadienio 18.00 val. ir grąžindama vaiką pas tėvą I. K. iki sekmadienio 20.00 val. Tėvui žodžiu sutikus, vaikas gali likti nakvoti pas motiną. Tokiu atveju kitą dieną po pasimatymo motina įsipareigoja vaiką nuvežti į ugdymo įstaigą. Apie šiame punkte nurodytą vaiko paėmimą motina privalo pranešti ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko tėvui. Kitas savaitgalis skiriamas tėvui. Tuo atveju, jei motina neketina pasinaudoti šiame punkte nurodyta teise, apie tai privalo informuoti tėvą ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) iki priklausančio pasimatymo dienos;
- susitikti su sūnumi M. K. du kartus per savaitę nuo 18.00 val. iki 20.00 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba tėvų sutartoje vietoje;
- švenčių metu (Velykos, Kalėdos, Naujieji metai) pakaitomis: jei vaikas pirmąją Kalėdų ar Šv. Velykų dieną praleidžia su tėvu, antroji švenčių diena skiriama motinai. Kitais metais dienos sukeičiamos. J. N. metus vaikas sutinka su tėvu, kitų Naujųjų metu sutikimas skiriamas motinai. Gali būti skirstoma, Kalėdos su motina, Velykos su tėvu, kitais metais tėvai apsikeičia. Dėl nurodytų švenčių sudaromas tėvų atskiras rašytinis susitarimas;
- informavus iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų, vasaros atostogų metu pasiimti vaiką atostogauti ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tėvui sutikus, atostogų terminas gali būti ilgesnis kaip 10 dienų;
- bendrauti su sūnumi M. K. telefonu darbo dienomis ir išeiginėmis dienomis laikotarpyje nuo 18.00 iki 20.00 val.;
4) Ugdydami vaiką, tėvai įsipareigoja siekti, kad vaikas gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius. Bendravimo su vaiku metu tėvai užtikrina vaikui fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą. Tuo atveju, jei atsakovo priešieškinis dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo nebus patenkintas, atsakovas prašo nustatyti analogišką bendravimo tvarką tėvui, bendraujant jam su sūnumi. Šiuo metu vaiko poreikiams patenkinti vaikui per mėnesį reikia skirti 300 Lt. Nustačius nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, iš ieškovės priteistinas 300 Lt per mėnesį išlaikymas periodinėmis išmokomis M. K.. Teismui nepatenkinus atsakovo priešieškinio ir priteisus iš atsakovo išlaikymą sūnui M. K., atsakovas, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio išlaikymas būtų nustatytas, prašė teismo nustatyti, kad ieškovė teiktų išlaidų vaiko išlaikymui ataskaitą vieną kartą į ketvirtį, t.y. pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui: praėjusio ketvirčio išlaidų suma būtų parengta per 14 kalendorinių dienų ir pateikta atsakovui (LR CK 3.3 str. 1 d., 3.156 str., 3.161 str. 3 d., 3.169 str., 3.170 str. 4 d., 3.174 str., 3.192 str. 1 d. ir 2 d., 3.203 str. 1 d.; LR CPK 83 str. 1 d. 2 p., 143 str., 144 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė T. Ž. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, nurodydama, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kadangi nuo 2012 metų sausio mėnesio nepilnametis sūnus gyveno su ieškove, o atsakovas dėl to neprieštaravo. 500 Lt išlaikymas gali patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius tik minimaliai, todėl ataskaitų teikimas atsakovui apsunkintų ieškovę. Dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos ieškovė pažymėjo, kad jokių problemų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nekildavo, išskyrus atvejus, kai atsakovas be išankstinio perspėjimo reiškė norą paimti vaiką. Tačiau jei atsakovas reiškia reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tai su pirmuoju punktu ieškovė sutinka. Sutinka leisti atsakovui vieną kartą per savaitę 2 valandas matytis su sūnumi iš anksto (prieš dvi dienas) įspėjus ją telefonu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Sutinka leisti atsakovui kas antrą mėnesio savaitę iš anksto (prieš dvi dienas) įspėjus ieškovę telefonu paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val. ir grąžinant šeštadienį 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
Išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl priešieškinio, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi M. K. gyvena nuomojamoje 3 kambarių namo dalyje su daliniais patogumais. Vaikui yra sudarytos tinkamos socializacijos sąlygos augti ir pilnaverčiai vystytis motinos gyvenamojoje vietoje. Nepilnametis vaikas M. K. nurodė, kad su motina sutaria gerai, kaip ir su tėvu. Kai motinos nėra namuose, vaikas žaidžia kompiuteriu arba su draugu. Su motina dažniausiai žaidžia, su tėvu važiuoja aplankyti giminių. Berniukas nori ir toliau likti gyventi su motina. Su tėvu bendrauti vaikas nori telefonu ir kartais praleisti laiką tėvo namuose. Ieškovė T. Ž. nurodė, kad su atsakovu gyveno nuo 2001 metų iki 2012 metų. Nuo gyvenimo skyrium pradžios nepilnametis vaikas gyvena su motina. Ji rūpinasi sūnaus ugdymu. Nepilnametis M. K. lanko mokamą šokių būrelį Trakuose. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į vaiko nuomonę, skyrius palaikė atsakovo prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2014-03-18 nutartimi nutarė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-03-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei – motinai T. Ž.. 2014-06-09 nutartimi teismas patenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-26 sprendimu nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies;
2) priimti atsakovo I. K. atsisakymą nuo priešieškinio dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti;
3) nustatyti nepilnamečio M. K., gim. 2006-10-05, gyvenamąją vietą su motina T. Ž.;
4) priteisti iš I. K. išlaikymą M. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-02-18, iki M. K., gim. 2006-10-05, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant lėšas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutartį, nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai T. Ž.;
5) Priteisti iš I. K. M. K. naudai 9500 Lt išlaikymo įsiskolinimo;
6) Nustatyti tokią nepilnamečio M. K. ir jo tėvo I. K. bendravimo tvarką:
- I. K. gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. K. kasdieną nuo 18.00 val. iki 21.00 val. bet kokiomis ryšio priemonėmis;
- I. K. du kartus per savaitę po 2 valandas gali sutikti su sūnumi M. K., iš anksto (prieš dvi dienas) įspėjęs ieškovę T. Ž. telefonu, ir pasiimti sūnų M. K. iš jo gyvenamosios vietos, grąžinant jį motinai į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą;
- I. K. kas antrą mėnesio savaitę, iš anksto (prieš dvi dienas) įspėjęs ieškovę T. Ž. telefonu, gali paimti nepilnametį sūnų M. K. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.30 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.;
- Nepilnametis vaikas M. K. šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventes pagal katalikų tradicijas švenčia su motina T. Ž.;
- Nepilnametis vaikas M. K. šv. Kalėdų ir šv. Velykų šventes pagal stačiatikių tradicijas švenčia su tėvu I. K.;
- Neporiniais metais, pradedant nuo 2015 metų, Naujųjų metų sutiktuvių šventę nepilnametis vaikas M. K. švenčia su motina T. Ž.;
- Poriniais metais, pradedant nuo 2016 metų, Naujųjų metų sutiktuvių šventę nepilnametis vaikas M. K. švenčia su tėvu I. K..
7) priteisti iš I. K.: 144 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti - T. Ž. naudai, 429 Lt žyminio mokesčio – valstybės naudai;
8) grąžinti advokatui A. V. 81 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-05-15 už atsakovą I. K., mokėjimo nurodymu Nr. 217;
9) priteisti iš T. Ž.: 108 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – I. K. naudai;
10) priteisti iš I. K. ir T. Ž. po 39,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai;
11) Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-18 ir 2014-06-09 nutartimis, panaikinti. Teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, kadangi atsakovas atsisakė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teismas priėmė atsakovo atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą šioje dalyje. Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, jo vardu yra registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas bei jo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus ir moka 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Taip pat atsakovas turi vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja Mykolo Romerio universitete Socialinės politikos fakulteto psichologijos programos bakalauro valstybės finansuojamose studijose. Teismas nustatė, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui skiria kiekvieną mėnesį 1000 Lt. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog tokio dydžio išlaidos reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šios išlaidos patenkina tik minimalius būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas yra darbingas. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, buvo vertinama, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti reikalingą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, t.y. galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne sūnui išlaikyti, o kitiems tikslams. Kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatyme. Teismas nustatė (ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė), kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš dalies ir nustatė netgi mažesnį nei minimalų išlaikymo dydį (atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi daugiau nepilnamečių vaikų). Pats atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas galėtų būti naudojamas ne pagal paskirtį. Ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus, tenka vaiko priežiūros ir išlaikymo išlaidos, todėl įpareigojimas ją formuoti ataskaitas ir rinkti čekius tik dar labiau apsunkintų ieškovės padėtį. Teismas padarė išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl ataskaitų už vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą tiekimo.
Teismas nurodė, kad, nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiama į vaiko interesus ir sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl tenkino atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys didžiąja dalimi buvo patenkintas, jai iš atsakovo priteisė 500 Lt sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovo prašoma išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai didelė. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.3 p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad advokatas teikė atsakovui šias teisines paslaugas: pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, priešieškinio su priedais parengimas, procesinių dokumentų rengimas, prašymų antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas, įrodymų rinkimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str.), teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra nepagrįstai didelė, bei atsižvelgė į tai, kad atsakovo priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, o kitos dalies priešieškinio atsakovas atsisakė, kad ieškovė viena išlaiko su ja gyvenantį nepilnametį vaiką, į tai, kad teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 str. 4 d.), bei į tai, kad ši byla nėra laikoma sudėtinga ir nereikalauja specialiųjų teisinių žinių, atsakovui iš ieškovės priteisė 1000 Lt išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas I. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą:
1) dalyje, kurioje iš atsakovo priteista ieškovės naudai 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priimti naują sprendimą - iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 230 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti;
2) dalyje, kurioje iš ieškovės priteista atsakovo naudai 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priimti naują sprendimą - iš ieškovės priteisti atsakovo naudai 2000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti;
3) priteisti iš ieškovės T. Ž. atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutiko su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes pirmosios instancijos teismas neproporcingai paskaičiavo kiekvienai šaliai tenkančių bylinėjimosi išlaidų sumas. Atsakovui buvo nepagrįstai priteistos ne visos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis buvo galima nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra didelės, neapgrįstas. Byla yra sudėtinga ir reikalauja specialių teisinių žinių.
Ieškovė T. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra minimalios. Sprendžiant jų paskirstymo klausimą, būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Atsakovo prašoma priteisti 2000 Lt suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, priėmęs byloje procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai šalies bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje pateikti 2014-02-13 pinigų priėmimo kvitas (1 t., b.l. 5), pagal kurį ieškovė sumokėjo 500 Lt advokatui už teisines paslaugas, ir 2014-04-01, 2014-05-05, 2014-07-16, 2014-09-10 pinigų priėmimo kvitai (1 t., b.l. 193-196), pagal kuriuos už atsakovo atstovavimą buvo sumokėta iš viso 2000 Lt advokatui už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylą iš esmės laimėjus ieškovei, teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė už advokato teisines paslaugas visą 500 Lt sumą, kuri yra minimali. Nagrinėjamu atveju teismas patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bei atmetė priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo teikti išlaidų vaiko išlaikymui ataskaitą. Tokiu būdu atsakovui pagrįstai ir teisėtai dėl patirtos 2000 Lt bylinėjimosi už teisines paslaugas sumos pirmosios instancijos teismas priteisė 1000 Lt (2000 Lt : 2 reikalavimai), teisingai pritaikymas proporcingumo principą teismo patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šį procesinį sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pažeidė CPK normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pakankamai motyvuotas ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 7 str., 80 str., 88 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą.