- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- e2-967-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00073-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sandoros takas“
- Trečiasis asmuo
- H. H.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės L. Č. (H.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sandoros takas“, trečiasis asmuo H. H., dėl nepagrįsto praturtėjimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. Č. (H.) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:
1.1. Pripažinti, kad atsakovė UAB „Sandoros takas“ be pagrindo ir neteisėtai įgijo iš ieškovės L. Č. (H.) nekilnojamąjį turtą: pastatą – institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pastatą – biblioteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pastatą – institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti juos ieškovei L. Č. (H.) (toliu – ginčo turtas).
1.2. Priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2002 m. spalio 4 d. (2002 m. spalio 9 d. pakeitimas) L. Č. (H.), H. H. ir UAB „Sandoros takas“ sudarė Akcijų pasirašymo sutartį (toliau – Sutartį), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei ir trečiajam asmeniui 6400 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 185 507,24 Eur (640 000 Lt) nominalios vertės, o ieškovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo šias akcijas apmokėti ginčo turtu (toliau – Sutartis). Ginčo turtas buvo perduotas atsakovės nuosavybėn 2002 m. spalio 11 d. perdavimo–priėmimo aktu. Lietuvos apeliacinis teismas 2010m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010, pripažino Sutartį negaliojančia dalyje, kuria ieškovė su trečiuoju asmeniu atsakovei perdavė ginčo pastatus. Dėl šios priežasties atsakovė privalėjo ginčo turtą grąžinti ieškovei, tačiau iki šiol turto negrąžino, dėl ko, anot ieškovės, atsakovė neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita. Kai daikto įgijimas negali būti pagrindžiamas nei sandoriu, nei įstatymu, jį įgijęs asmuo privalo grąžinti daiktą teisėtam savininkui. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė privalo grąžinti ieškovei 2020 m. spalio 4 d. pasirašytos sutarties pagrindu įgytą ginčo turtą.
3. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
4. Ieškovė ieškinį grindžia 2002 m. spalio 4 d. Akcijų pasirašymo sutartimi, kuri pakeista 2002 m. spalio 9 d., ir Lietuvos apeliacinis teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010, kuria minėtos akcijų pasirašymo sutarties dalis dėl ginčo pastatų perdavimo atsakovei pripažinta negaliojančia. Ieškovės vertinimu, šios apeliacinio teismo nutarties pagrindu ginčo pastatai turi būti grąžinti ieškovės nuosavybėn.
5. Ieškovės minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartyje buvo nustatytos tokios aplinkybės:
Šalies argumentai
5.1. ieškovė L. H. 2002 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ 500 000 Lt negrąžintos paskolos, 630 000 Lt delspinigių bei 200 000 Lt palūkanų, iš viso 1 330 000 Lt. Ieškovė nurodė, jog 1993 m. spalio 10 d. sutartimi paskolino atsakovui iki 2000 m. gruodžio 31 d. 500 000 Lt nekilnojamojo turto kapitaliniam remontui.
5.2. Kauno apygardos teismas 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės L. H. ir atsakovo IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ sudarytą taikos sutartį: pripažino ieškovei L. H. nuosavybės teisę į IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) priestatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažino, kad IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ savo prievolę, prisiimtą pagal 1993 m. spalio 10 d. sutartį 1 330 000 Lt apimtyje įvykdė; atsakovas sutiko, kad minėto nekilnojamojo turto teisinė registracija būtų atlikta ieškovės L. H. vardu; civilinę bylą teismas nutraukė.
5.3. Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipėsi į teismą dėl proceso minėtoje byloje atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybę į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, panaikinti Kauno apygardos tesimo 2002 m. gegužės 9 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.
5.4. Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, procesą atnaujino ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
5.5. Atnaujinus minėtoje civilinėje byloje procesą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė savarankišką ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. H. ir atsakovės IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“; 2) panaikinti Kauno apygardos tesimo 2002 m. gegužės 9 d. nutartį; 3) pripažinti niekine H. H., L. H. ir UAB ,,Sandoros takas“ 2002 m. rugsėjo 9 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria UAB ,,Sandoros takas“ buvo perleisti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir išreikalauti juos iš neteisėto UAB „Sandoros takas“ valdymo, grąžinti pastatus IĮ ,,Kauno verslo informacijos centrui“.
5.6. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 sprendimą, kuriuo: 1) panaikino 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp IĮ „Kauno verslo informacijos centras“ ir L. H., 4 punktą, kuriuo paskolos gavėjas IĮ „Kauno verslo informacijos centras“, priėmęs pinigus, jų grąžinimą paskolos davėjui L. H. užtikrina savo turtu; 2) 9 punktą, kuriuo paskolos gavėjas gali perduoti įmonės nekilnojamąjį turtą paskolos davėjo nuosavybėn kaip užmokestį už savo pinigines prievoles; likusią paskolos sutarties dalį paliko nepakeistą; 3) panaikino Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį; 4) atmetė ieškinio dalį dėl 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB „Sandoros takas“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir pastatų grąžinimo individualiai įmonei „Kauno verslo informacijos centras“.
6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010, Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeitė: 1) panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB „Sandoros takas“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinimo; 2) šią ieškinio dalį patenkino – pripažino negaliojančia 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria L. H. ir H. H. perdavė UAB „Sandoros takas“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
7. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, kuria išaiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį taip: „ieškovė L. H. netapo turto – pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininke ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis nėra pagrindas teisinei registracijai į šiuos pastatus ieškovės L. H. vardu“. Aiškindama teismo nutartį, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė L. H., nebūdama šio turto teisėta savininke, perleido turtą, priklausantį valstybei. UAB ,,Sandoros takas“ akcijų perleidimo sutarties dalis dėl akcijų perdavimo L. H. nėra pripažinta negaliojančia. Kadangi įstatymas riboja turto paėmimą iš sąžiningo įgijėjo, todėl jis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartimi paliktas UAB ,,Sandoros takas“ nuosavybėje, o L. H. pripažinta nesąžininga sandorio šalimi ir, taikant restituciją, iš jos priteista 606 000 Lt kompensacija už turtą valstybei. Todėl UAB ,,Sandoros takas“ nuosavybės teisės į ginčo pastatus lieka ne akcijų perleidimo sutarties, o įstatymo pagrindu.
8. Nutarties 6–7 punktuose nurodytų nutarčių pagrindu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A520-2302/2012, pagal pareiškėjos L. H. skundą atsakovams Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, Valstybės įmonės Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Sandoros takas“, UAB „Hapis“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti daiktines teises pareiškėjos L. H. vardu, pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas, paliko nepakeistą.
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21-516/2021).
10. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesutampant šalims arba bent vienam iš ieškinio elementų, ieškinys nelaikomas tapačiu.
11. Minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 šalių buvo daugiau, kadangi buvo ginčijami ir kiti sandoriai, tačiau joje dalyvavo ir L. H. su H. H., ir UAB „Sandoros takas“. Taigi, nagrinėjamo ieškinio ir nurodytos civilinės bylos 2-338-173/2008 šalys yra tos pačios.
12. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
13. Šiuo atveju naujai pateiktu ieškiniu ieškovė iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ir (ar) vertintos Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, nenurodė. Ieškinys kildinamas iš tos pačios 2002 m. spalio 4 d. ir ją keitusios 2002 m. spalio 9 d. Akcijų pasirašymo sutarties. Minėta, kad ieškinių tapatumas, kiek tai susiję su ieškinio pagrindo vertinimu, nustatomas pagal faktinį, o ne teisinį ieškinio pagrindą. Tiek ieškiniu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, tiek šiuo ieškiniu ieškovė L. Č. (H.) siekia to paties – kad ginčo turtas pereitų jos nuosavybėn. Tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 7 punkte, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 jau yra konstatuota, kad ieškovė L. H. nuosavybės teisių į ginčo pastatus neturi, o atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ nuosavybės teisės į ginčo pastatus lieka įstatymo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai aptariamose bylose grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šio ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 išnagrinėto ieškinio pagrindas sutampa.
15. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).
16. Šiuo atveju įvertinus nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekia to paties materialinio rezultato – įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą – institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pastatą – biblioteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pastatą – institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad šio ieškinio dalykas grindžiamas kitu teisiniu pagrindu, reglamentuojančiu nepagrįstą praturtėjimą, ir jo lingvistinė formuluotė yra kita, tai neteikia pagrindo išvadai, kad aptartų bylų (ieškinių) ginčo materialusis santykis yra kitoks (skiriasi).
17. Neatsižvelgiant į tai, koks besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas, ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų tesės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020).
18. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 išnagrinėtam ieškiniui, todėl ieškovės L. Č. (H.) ieškinį atsakovei UAB „Sandoros takas“, trečiajam asmeniui H. H. dėl nepagrįsto praturtėjimo atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-21-516/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės L. Č. (H.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sandoros takas“, trečiajam asmeniui H. H. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir grąžinti jį ieškovei.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovės atstovei Daivai Jurevičienei.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.