- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-448-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00073-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Sandoros takas“
- Trečiasis asmuo
- H. H.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. Č. (buvusi pavardė – H.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. Č. (buvusi pavardė –H.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sandoros takas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo H. H.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Č. 2021 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti, kad atsakovė UAB „Sandoros takas“ be pagrindo ir neteisėtai įgijo iš ieškovės nekilnojamąjį turtą: (1) pastatą – institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (2) pastatą – biblioteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (3) pastatą – institutą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžinti juos ieškovei;
1.2. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ buvo perleistas pagal 2002 m. spalio 4 d. sudarytą ir 2002 m. spalio 9 d. pakeistą akcijų pasirašymo sutartį. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei ir trečiajam asmeniui H. H. parduoti 6 400 vnt. paprastų vardinių akcijų už 185 507,24 Eur, jas apmokant ginčo nekilnojamu turtu. Vykdant šią sutartį, 2002 m. spalio 11 d. perdavimo–priėmimo aktu ginčo turtas buvo perduotas atsakovei, jo verte padidintas bendrovės įstatinis kapitalas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010, akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria atsakovei perduotas ginčo turtas, pripažino negaliojančia. Pasak ieškovės, sutarties dalį pripažinus negaliojančia, atsakovė nesutiko sudaryti naujos sutarties dėl akcijų įsigijimo, todėl susiklostė tokia faktinė situacija, kad ginčo turto valdymo pagrindas yra išnykęs. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 8 dalimi, privalėjo sumažinti savo įstatinį kapitalą 185 507,24 Eur suma, o to nepadariusi ir nesumažinusi įstatinio kapitalo bei atsisakiusi su ieškove sudaryti naują sutartį, atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237-6.242 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės L. Č. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovei.
5. Teismas sprendė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas ieškiniui atsisakyti priimti, kadangi jis tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje išnagrinėtam trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ieškiniui dėl 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutarties panaikinimo, 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalies, kuria perleistas ginčo turtas, pripažinimo niekine.
6. Tokią išvadą teismas padarė pripažinęs, kad sutampa tiek ginčo šalys, tiek ieškinio dalykas, tiek ir jo pagrindas, t. y. egzistuoja visi nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio ir to, kuris buvo išnagrinėtas anksčiau, tapatumo elementai.
7. Teismas pažymėjo, kad nors Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 šalių buvo daugiau, kadangi buvo ginčijami ir kiti sandoriai, tačiau joje dalyvavo ir ieškinį reikšianti L. Č., ir atsakovė UAB „Sandoros takas“, ir trečiasis asmuo H. H., taigi abiejų lyginamų bylų šalys yra tos pačios.
Šalies argumentai
8. Pasisakydamas dėl ieškinių pagrindų tapatumo, teismas nurodė, kad naujai teikiamu ieškiniu ieškovė iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ir (ar) vertintos Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, nenurodė. Jos reikalavimai kildinami iš tos pačios 2002 m. spalio 4 d. ir ją pakeitusios 2002 m. spalio 9 d. akcijų pasirašymo sutarties. Tiek ieškiniu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, tiek šiuo ieškiniu ieškovė siekia to paties tikslo – kad ginčo turtas pereitų jos nuosavybėn. Tačiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 jau buvo konstatuota, kad ieškovė nuosavybės teisių į ginčo pastatus neturi, o atsakovei nuosavybės teisės į ginčo pastatus lieka įstatymo pagrindu. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinių tapatumas, kiek tai susiję su ieškinio pagrindo vertinimu, nustatomas pagal faktinį, o ne teisinį ieškinio pagrindą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Taip pat, teismo nuomone, sutampa ir kitas ieškinio elementas – jo dalykas. Ieškovė tiek jau išnagrinėtoje, tiek naujai inicijuotoje civilinėje byloje iš esmės siekia to paties materialinio rezultato – įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (tris pastatus). Nepaisant to, kad šio ieškinio dalykas grindžiamas kitu teisiniu pagrindu, reglamentuojančiu nepagrįstą praturtėjimą, ir jo lingvistinė formuluotė yra kita, tai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad abiejų bylų (ieškinių) ginčo materialusis santykis yra kitoks (skiriasi).
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 išnagrinėtam ieškiniui, todėl jį priimti atsisakė remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė L. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos šalys nesutampa, kadangi Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008, nors joje dalyvavo tie patys asmenys, jų procesinė padėtis buvo kita.
11.2. Priešingai nei sprendė teismas, nagrinėjamos ir išnagrinėtos bylos pagrindas bei dalykas nėra tapatūs, tai patvirtina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 priimtų procesinių sprendimų turinys.
11.3. Tuo atveju, jei pareikšto ieškinio pagrindas nėra tiksliai ir nuosekliai išdėstytas ar dalis ieškiniu reiškiamų reikalavimų gali būti susiję su anksčiau procesiniuose dokumentuose išspręstais klausimais, teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti tokį ieškinį priimti.
11.4. Teismas, atsisakęs priimti ieškinį / nenustatęs termino trūkumams pašalinti, nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė (1) Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 priimtus procesinius sprendimus, t. y. 2002 m. gegužės 9 d., 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. kovo 25 d. nutartis, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą, toje byloje trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktą apeliacinį skundą; (2) Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. ir 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010; (3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2302/2012 ir joje ginčytą VĮ Registrų centro 2011 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2-2671.
13. Taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. gegužės 17 d. buvo pateiktas apeliantės prašymas prijungti VĮ Registrų centro išrašą su istorija apie atsakovės UAB ,,Sandoros takas“ dalyvius, šios bylos juridinių asmenų išrašą su istorija, Nekilnojamojo turto registro išrašą, VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 29 d. atsakymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. pažymą apie ieškovei suteiktą socialinę pašalpą. Apeliantė nurodė, kad aptarti įrodymai patvirtina, kad jos, kaip atsakovės akcininkės, teisės niekada nebuvo įregistruotos, todėl kyla pagrįstų abejonių, kokiu pagrindu atsakovė valdo jai perduotą ginčo nekilnojamąjį turtą.
14. Naujų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme klausimai yra aptarti CPK 314 straipsnyje. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į faktą, kad apeliantės ieškinys dar nėra priimtas ir civilinė byla teisme dar nėra iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis), objektyviai nėra jokio pagrindo svarstyti klausimų, susijusių su naujų įrodymų į bylą priėmimu, nes nėra pačios bylos.
Dėl teisės kreiptis į teismą sąlygų ir jų įgyvendinimo
15. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymais nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, t. y. spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. patikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar, priešingai, jų nėra, taip pat ar asmuo tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.
16. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Įstatymų leidėjas nurodo tokias aplinkybes, kurios neleidžia priimti ieškinio: 1) kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) kai ieškinys neteismingas tam teismui; 3) kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) kai pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės ieškinys, pareikštas atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ dėl pripažinimo, jog nekilnojamas turtas (3 pastatai) buvo įgytas neteisėtai ir jo grąžinimo, yra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 nagrinėtam ieškiniui. Taigi teismas padarė išvadą, kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas ieškiniui atsisakyti priimti – yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
18. Apeliantė savo nesutikimą su tokia teismo pozicija atskirajame skunde grindžia itin lakoniškais argumentais, iš kurių visgi spręstina, kad ji kelia nepagrįstai apribotos jos teisės į teisminę gynybą, atsisakius priimti naują ieškinį, ir neteisingai įvertintos jau išnagrinėtos bylos faktinių aplinkybių visumos klausimus, pasak apeliantės, lėmusius ir neteisingos teismo išvados padarymą dėl naujai paduoto ir Kauno apygardos teismo jau anksčiau išnagrinėto ieškinių tapatumo.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kad apeliantė siekia pakartotinio teisme jau išspręsto civilinio ginčo išnagrinėjimo, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimą. Šią faktinės situacijos teisinio įvertinimo klaidą, skundžiamą teismo nutartį palikdamas nepakeistą, ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328, 338 straipsniai).
20. Kaip minėta, apeliantė atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ pareikštu ir Kauno apygardos teisimui 2021 m. vasario 17 d. pateiktu ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovė be teisinio pagrindo (t. y. neteisėtai) yra iš jos įgijusi ginčo objektu tapusį nekilnojamąjį turtą – tris pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), reikalaudama šį turtą jai grąžinti. Vadinasi, rezultatas, kurio yra siekiama reiškiamu ieškiniu, kitaip tariant, bylinėjimosi tikslas – nuosavybės teisės į ginčo pastatus sugrąžinimas apeliantei. Tokį reikalavimą apeliantė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su 2002 m. spalio 4 d. jos, trečiojo asmens H. H. ir atsakovės sudaryta ir 2002 m. spalio 9 d. pakeista akcijų pasirašymo sutartimi. Apeliantės teigimu, pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo jai ir trečiajam asmeniui perleisti 6 400 vnt. savo akcijų už 185 507,24 Eur kainą, ją apmokant turtiniu įnašu, t. y. ginčo nekilnojamu turtu. Apeliantė tvirtina, kad sutartį įvykdė ir 2002 m. spalio 11 d. ginčo turtą atsakovei perleido, atsiskaitydama juo už akcijas, atitinkamai, ginčo turto verte atsakovė padidino savo įstatinį kapitalą.
21. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010, pripažino negaliojančia 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ buvo perduotas ginčo nekilnojamas turtas. Apeliantės įsitikinimu, teismui priėmus tokį sprendimą, vadovaujantis ABĮ 45 straipsnio 8 dalimi turėjo būti susitarta dėl naujos atsiskaitymo už jai perleistas akcijas tvarkos, tačiau atsakovė to padaryti nepanoro, taip pat nesumažino įstatinio kapitalo ir neperleido akcijų kitam asmeniui. Tokias įvardytas aplinkybes apeliantė vertina kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą jos sąskaita, kartu reikalaudama grąžinti jos nuosavybėn įnašu už akcijas tapusį turtą (ginčo statinius).
22. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo apeliantės kreipimosi į teismą su ieškiniu tikslą – apeliantė iš esmės siekia to, kad būtų paneigta atsakovės UAB ,,Sandoros takas“ nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą ir šis turtas grąžintas apeliantės nuosavybėn. Tačiau iš ieškinio ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau buvo spręstas ginčo turto galimo priklausymo apeliantei nuosavybės teise klausimas bei pripažinta, kad apeliantė nuosavybės teise ginčo pastatų nevaldė ir negalėjo jais disponuoti, be kita ko, atsiskaitymams už akcijas, nes šis turtas buvo valstybės nuosavybė.
23. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-338-173/2008, apeliantė ginčo nekilnojamojo turto savininke po to, kai Kauno apygardos teismas 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino apeliantės ir tos bylos atsakovės IĮ ,,Kauno verslo centras“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje, iškeltoje pagal apeliantės ieškinį atsakovei IĮ ,,Kauno verslo centras“ dėl skolos pagal 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartį priteisimo. Pagal taikos sutartį tos bylos atsakovė IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ pripažino apeliantei nuosavybės teisę į IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ valdytą nekilnojamąjį turtą (t. y. į ginčo pastatus), manais į tai apeliantė pripažino, kad IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ savo prievolę pagal 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartį įvykdė.
24. Tačiau Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta tokio turinio taikos sutartis, buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą atnaujinus procesą toje civilinėje byloje, priėmus ir išnagrinėjus trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ieškinį dėl 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalies, kuria perleistas ginčo turtas, pripažinimo niekine ir šio turto išreikalavimo iš UAB ,,Sandoros takas“ bei grąžinimo IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“.
25. Pažymėtina, kad atnaujinęs procesą ir iš naujo bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu trečiojo asmens Vyriausybės savarankišką reikalavimą patenkino iš dalies: panaikino 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutarties 4 ir 9 punktus, kuriais jos šalys buvo sutarusios, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas paskolos gavėjos turtu ir kad paskola gali būti grąžinta perduodant nekilnojamąjį turtą. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, be kita ko, įvertinęs tai, kad pagal šiuos sutarties punktus IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ perdavė apeliantės nuosavybėn valstybei priklausiusį turtą, kurį IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“ valdė patikėjimo teise. Teismas priėjo prie išvados, kad IĮ ,,Kauno verslo informacijos centras“, nebūdama ginčo turto savininke, neturėjo teisės jo perleisti kitiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju – apeliantei. Ieškinio reikalavimų dalį dėl 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia bylą po proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas atmetė.
26. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 iš dalies patenkino trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeitė: pripažino negaliojančia ir 2002 m. spalio 4 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria L. H. (t. y. apeliantė L. Č.) ir H. H. perdavė atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ ginčo pastatus, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
27. Apeliacinės instancijos teismas toje byloje nustatęs, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. gegužės 9 d. nutartimi nepagrįstai patvirtino šalių taikos sutartį, nes ja perduotas ne sutarties šaliai, o valstybei priklausęs turtas – ginčo pastatai, konstatavo, jog apeliantė neturėjo teisės ginčo pastatų kaip neturtinio įnašo už akcijas perduoti atsakovei UAB ,,Sandoros takas“, todėl šią akcijų pasirašymo sutarties dalį panaikino kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
28. Spręsdama restitucijos taikymo klausimą, teisėjų kolegija toje byloje pažymėjo, kad visgi nėra pagrindo išvadai, jog UAB ,,Sandoros takas“ buvo nesąžininga akcijų pasirašymo sandorio šalimi, todėl teisinio pagrindo iš jos išreikalauti ginčo turtą natūra nenustatė. Teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad restitucijos taikymas nukreiptinas į nesąžiningą sandorio šalį – L. H. (t. y. apeliantę), priteisiant iš jos IĮ ,,Kauno verslo centras“ ekvivalentą už nekilnojamąjį turtą pinigais. Kadangi L. H. reiškė reikalavimą IĮ ,,Kauno verslo centras“ dėl 500 000 Lt skolos, 630 000 Lt delspinigių ir 200 000 Lt palūkanų pagal 1993 m. spalio 10 d. paskolos sutartį, o ginčo turto vertė akcijų pasirašymo sutarties metu buvo 606 000 Lt, teisėjų kolegija L. H. skaičiuojamas netesybas pripažino nepagrįstai didelėmis delspinigių, padariusi išvadą, kad ieškovei grąžintina tokia paskolos sutartimi paskolinta suma, kiek buvo verti už akcijas perduoti pastatai. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, nei iš L. H. (apeliantės), nei jai jokios pinigų sumos nebuvo priteistos, nurodžius, kad reikalavimai dėl paskolos grąžinimo ir dėl restitucijos taikymo tokiu būdu yra išspręsti.
29. Taigi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra konstatuoti tokie teisiškai reikšmingi faktai, kad apeliantei ginčo objektu tapęs valstybės turtas buvo perleistas nesant tam jokio teisėto pagrindo, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, taigi ji niekuomet nebuvo teisėta šio turto savininke, taip pat teismų jau yra nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo šį turtą išreikalauti iš sąžiningos jo įgijėjos, atsakovės UAB ,,Sandoros takas“. Dar daugiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi patenkino apeliantės prašymą dėl 2010 m. vasario 20 d. nutarties išaiškinimo. Teisėjų kolegija 2010 m. vasario 20 d. nutartį išaiškino taip, kad L. Č. (buvusi pavardė – H.) netapo ginčo turto savininke ir teismo nutartis nėra pagrindas teisinei registracijai į šiuos pastatus jos vardu atlikti.
30. Vienas iš bendrųjų teisės principų yra įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumas, vykdytinumas, jų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas; draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
31. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2021 m. vasario 17 d. pareikštu ieškiniu siekia to, kad būtų nustatytos konstatuotos kitokios faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai, nei buvo nustatyti Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338-173/2008 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-59/2010 ir šiuose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Kitaip tariant, apeliantė, inicijuodama naują bylą, siekia joje paneigti teismų jau konstatuotus faktus, kad ji nebuvo atsakovei UAB ,,Sandoros takas“ perleisto turto savininke, reikalaudama turto jai sugrąžinimo, kai šis turtas iš UAB ,,Sandoros takas“ nebuvo išreikalautas valstybės nuosavybėn tik dėl restitucijos taikymo ypatumų.
32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad naujai pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti tokį ieškinį, tačiau ieškinį atsisakytina priimti ne dėl jo tapatumo, o dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 147 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.