Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 3, 4 punktais, 6 dalimi, O. L. vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimai: viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo lankyti elgesio pataisos programą; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam M. N. turtinę žalą.

M. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš O. L. priteista M. N. 800 eurų turtinei žalai atlyginti.

T. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš O. L. priteista T. Š. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. L. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 23.28 val. šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, elgdamasis įžūliai, dėl menkavertės dingsties su turėta medine lazda smogė T. Š. į dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, po to su ta pačia medine lazda ne mažiau kaip 10 kartų smūgiavo į ant šaligatvio grindinio padėtą garso kolonėlę „Soundbox“, priklausančią M. N., tokiu būdu sugadindamas svetimą, nukentėjusiajam M. N. priklausantį, turtą ir jam padarydamas 800 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais O. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką

3. Nuteistasis O. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, atmesti pareikštus civilinius ieškinius; jei teismas manytų, kad pirmosios instancijos nuosprendis pagrįstas, prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistus civilinius ieškinius arba juos atmesti kaip neįrodytus.

3.11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, skirdamas bausmę, teismas nesilaikė BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatų, nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pagal visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus (jei tikint nuteistojo kalte) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusių asmenų elgesys (šie duomenys partvirtinti pačių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga). Nukentėjusiajam neatlikus anksčiau aptartų veiksmų, galimai nebūtų kilę baudžiamojoje byloje nustatytų konflikto padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis O. L. prašo jį išteisinti, o nesant pagrindo – prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių priteisimo.

Dėl O. L. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo O. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Pripažindamas O. L. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai, nei teigia nuteistasis, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu O. L. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės.

9. Apeliantas skunde itin detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pažymėtina, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl O. L. kaltės. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį O. L., nukentėjusiuosius M. N., T. Š., liudytojus V. A., A. A., G. S., R. K., T. T., M. K. J., R. Č., tyrė byloje esančius rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas tyrė bei analizavo tiek O. L. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia O. L. kaltę, taip pat aptarė kaltinamojo gynybos versijas dėl liudytojų V. A. ir A. A. siekio jį apkalbėti ir byloje nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, susijusių su nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikimumu bei jų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

11. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.28 val. šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės dingsties lazda buvo smūgiuota į ant šaligatvio grindinio padėtą garso kolonėlę „Soundbox“, priklausančią M. N., ir tokiu būdu ji buvo sugadinta. Ginčas kyla dėl to, ar minėtus veiksmus atliko nuteistasis, o taip pat dėl to, ar įvykio metu nukentėjusiajam T. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas lazda smogus į jo dešinę ranką ir ar šiuos veiksmus taip pat atliko nuteistasis.

15. O. L. inkriminuotas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, o fizinio skausmo sukėlimas, kuriam konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios, fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama. Nukentėjusysis T. Š. nurodė, kad dėl suduoto smūgio jautė skausmą, kraujosruvų nebuvo, tik sumušimas ir randelis, kraujo krešuliai, nubrozdinimai. Į medikus dėl sumušimo nesikreipė. M. N. taip pat nurodė matęs sumušimą ant draugo rankos. Įvertinus nukentėjusiojo T. Š. parodymus apie patirtus sužalojimus, yra logiška, kad jis nematė reikalo kreiptis į medikus, kadangi medikų pagalba jam nebuvo reikalinga, tačiau nekyla abejonių, kad dėl smūgio beisbolo lazda buvo jaučiamas fizinis skausmas. Visa tai, kas paminėta, leidžia daryti išvadą, kad teismas teisingai nustatė, jog M. N. įvykio metu buvo suduota beisbolo lazda į dešinę ranką tuo jam sukeliant fizinį skausmą.

16. Liudytojų A. A. ir V. A. nurodytos fizinio smurto naudojimo aplinkybės kiek skiriasi nuo nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių, t. y., jie nenurodė matę, kad nukentėjusiajam T. Š. būtų buvęs suduotas smūgis lazda į ranką. Jie kalbėjo apie pastūmimą, nebuvo įsitikinę dėl įvykio vietoje buvusių asmenų skaičiaus (nors A. A. visgi nurodė girdėjusi dviejų muzikos klausiusių vaikinų balsus), tačiau vertinant šių liudytojų parodymus, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad įvykis jiems buvo netikėtas, viskas klostėsi greitai, incidentą jie stebėjo iš ketvirto aukšto balkono, buvo tamsus paros metas, aikštelė neapšviesta, tad jie objektyviai negalėjo tiksliai matyti atliekamų veiksmų pobūdžio. Be to, įvykių ir asmenų įsiminimas ir prisiminimas yra individualus psichikos veiksnys, todėl kiekvienam asmeniui gali būti skirtingas, o parodymų turinys, išsamumas gali būti nulemtas tiek asmens atminties, apklausos ypatumų (klausimų struktūros, formulavimo), tiek situacijos – staigus, netikėtas įvykis, užtrukęs trumpą laiko tarpą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų V. A. ir A. A. parodymų turinys rodo, kad jie, kaip pašaliniai ir atsitiktinis įvykio stebėtojai, matė tik dalį įvykio, be to jį stebėjo tamsiu paros metu, iš gana toli, pagrindinį dėmesį kreipiant tik į esamos situacijos faktą. Akivaizdu, kad liudytojų stebėta situacija buvo jiems staigi, netikėta, sukėlusi emocijas, be to, trumpalaikė, todėl natūralu, kad jų dėmesys buvo koncentruotas ne į smulkmenas, kurios akcentuojamos nuteistojo apeliaciniame skunde kritikuojant liudytojų parodymus.

17. Pirmosios instancijos teismas įvertino visumą minėtų liudytojų parodymuose nurodytų aplinkybių. Liudytojai A. A. ir V. A. kategoriškai tvirtino, kad būdami namie išgirdo lauke garsiai grojančią muziką. Išėję į balkoną parūkyti išgirdo triukšmą, matė, kaip lazda buvo daužoma kolonėlė, dėl ko nustojo groti, girdėjo apsižodžiavimą, ką vykus nurodė ir nukentėjusieji. V. A. nurodė išėjęs iš buto ir leisdamasis laiptais žemyn, sutikęs O. L., kuris rankoje nešėsi beisbolo lazdos likutį, tiksliau jos kotą. Pastarojo pasiteiravus, kodėl vaikus sumušė, šis atsakė „kokie ten vaikai. Pažiūrėk, kas mano lazdai atsitiko“. Todėl liudytojui nekilo abejonių, kad tai jis užpuolė lauke buvusius ir muzikos besiklausiusius jaunuolius. Liudytoja A. A. nurodė į laiptinę išbėgusi paskui vyrą ir tik išgirdusi nuteistojo atsakymą į jos vyrą klausimą, kad čia ne vaikai, ir užsitrenkiančias kaimyno (O. L.) buto duris. Nors ji pati lazdos nematė, tačiau apie tai, kad kaimynas grįžo su lazda, jai pasakė vyras. Pastebėtina, kad įvykio vietoje vėliau buvo rasta beisbolo lazdos nuolauža, o liudytojas V. A. nurodė matęs kaimyno O. L. rankoje beisbolo lazdos kotą. Apie tai, kad įvykio metu buvo naudojama beisbolo lazda be nukentėjusiųjų ir liudytojų A. A. ir V. A. patvirtino ir liudytojas G. S., kuris išgirdęs triukšmą, grasinimus užmušti, iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusieji M. N. ir T. Š. patvirtino, kad juos užpuolęs vyras atėjo iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, t. y., būtent iš to namo, kuriame gyvena ir nuteistasis. Nukentėjusieji juos užpuolusio vyro bruožų neįsidėmėjo, tačiau patvirtino, kad jis buvo sportiško sudėjimo, kas atitinka būtent O. L., o ne V. A. sudėjimą. Visa tai pirmosios instancijos teismui leido tikėti liudytojų A. A. ir V. A. parodymais, kad nukentėjusiuosius užpuolė būtent O. L.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo O. L. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinei versijai, kad kentėjusysis T. Š. susižalojo kokiomis nors kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ir, kad liudytojai A. A. ir V. A. jį apkalba.

19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra jo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad O. L. veiksmuose yra visi būtini BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo iškelta versija yra argumentuotai paneigta tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tiek ir kitais skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais. Pripažindamas O. L. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl O. L. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį.

Dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo

20. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, t. y., kad esant prieštaringiems parodymams, nebuvo atliekamos akistatos, pas nuteistąjį nebuvo bandoma ieškoti beisbolo lazdos dalies, nebuvo paimti pirštų atspaudai ir t.t. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, ir kad ją padarė būtent O. L..

Dėl civilinių ieškinių

21. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atmesti arba sumažinti nukentėjusių civilinius ieškinius, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis nuteistojo prašymas nepagrįstas.

22. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

23. Įvykio metu buvo sugadinta nukentėjusiajam M. N. priklausanti garso kolonėlė „Soundbox“. Nukentėjusysis nurodė, kad jos remontuoti nebeįmanoma, kadangi yra senesnio modelio ir nebėra tinkamų detalių. Įvertinus tai, kad į garso kolonėlę buvo smūgiuojama apie dešimt kartų beisbolo lazda, kad nuo smūgių net lūžo lazda, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo tvirtinimu, kad garso kolonėlė neberemontuojama. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje yra nukentėjusiojo M. N. pateikti įrodymai apie jo turėtos garso kolonėlės įsigijimą, kainą (1 t., b. l. 82-84). Remdamasis šiais įrodymais, teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis M. N. dėl nusikalstamų O. L. veiksmų patyrė 800 eurų turtinę žalą, todėl pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir minėtą sumą priteisė iš nuteistojo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai išsprendė ir nukentėjusiojo T. Š. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismo išvados dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Priteisdamas iš O. L. 300 eurų neturtinę žalą nukentėjusiajam, apylinkės teismas įvertino, kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam dėl menkavertės priežasties tyčia buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusysis buvo užpultas tamsiu paros metu prie daugiabučio namo, fizinis smurtas vartotas ir kitų asmenų akivaizdoje. Dėl to jis neabejotinai jautė išgąstį, pažeminimą, patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, nesaugumo jausmą, baimę vienam vaikščioti tamsiu paros metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirbantis. Pastebėtina, kad teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015). Nukentėjusiajam T. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra artimas minimaliam dydžiui, kuris susiformavo teismų praktikoje analogiškose bylose, pagrindų nukrypti nuo šios praktikos, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

25. Nuteistasis skunde tvirtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patys nukentėjusieji išprovokavo prieš juos atliktus neteisėtus veiksmus ir tai turėtų būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

26. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusieji vėlų vakarą (23.28 val.) prie daugiabučių namų įsijungę garso kolonėlę garsiai klausėsi muzikos. Iš lauko sklindanti muzika buvo girdima daugiabučių gyventojams. Ją nurodė girdėję ne tik nuteistasis, bet ir liudytojai V. A., A. A., M. K. J.. Visgi, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų muzika ilgai negrojo, duomenų, jog dėl triukšmo (būtent garsios muzikos) būtų kviesta policija, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nukentėjusiųjų veiksmai, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomi pakankamai provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu nuteistojo smurtinius veiksmus. Nuteistasis smūgiavo itin intensyviai, vijosi nukentėjusiuosius, grasino. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis elgėsi neapgalvotai, impulsyviai, nesugebėjo laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių ir nevertina savo padarytų nusikalstamų veiksmų kritiškai ir siekia sumenkinti savo kaltę. Todėl nėra pagrindo pripažinti egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl bausmės

27. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. L. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

28. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad O. L. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau baudas sumokėjęs, charakterizuojamas teigiamai, dirba, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistajam paskyrė laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nors vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. pakankamai švelnią bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausme kartu su tikslingais ir į O. L. asmenybę orientuotais draudimais ir įsipareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, bus padarytas teigiamas poveikis O. L. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti, o taip pat nebus pažeisti ir nukentėjusiųjų interesai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad paskirta bausmė yra per griežta ir ją dar labiau švelninti.

30. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.