Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei, Akvilei Kveškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ juvelyru, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. L. 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 23.28 val. šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, elgdamasis įžūliai, dėl menkavertės dingsties su turėta medine lazda smogė T. Š. į dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, po to su ta pačia medine lazda ne mažiau kaip 10 kartų smūgiavo į ant šaligatvio grindinio padėtą garso kolonėlę „Soundbox“, priklausančią M. N., tokiu būdu sugadindamas svetimą, nukentėjusiajam M. N. priklausantį, turtą ir jam padarydamas 800 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais O. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Šiais veiksmais O. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis O. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad

2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 24.00 val. su drauge buvo namuose, jau gulėjo lovoje, kai išgirdo lauke grojančią muziką. Po kurio laiko išėjo į balkoną pasižiūrėti. Pamatė, kad ties tvoros kampu stovi du neblaivūs asmenys su kolonėle, šoka prie jos. Draugė siūlė kviesti policiją, tačiau nusprendė nekviesti, tikėjosi, jog ilgai nebus. Po kokios minutės pamatė, kad ateina nepažįstamas žmogus, kuris trenkė į kolonėlę. Po to vienas iš nukentėjusiųjų bėgo už medžių, o kitas – į kitą pusę. Užpuolikas vijosi nukentėjusįjį, kuris bėgo link medžių, po to apsisuko ir nuėjęs prie kolonėlės trenkė dar kelis kartus. Po kokių 15 min. atėjo liudytojai ir nukentėjusieji, ieškojo užpuoliko. Tada jis išgirdo, kaip kaimynė pasakė, kuriame aukšte neva užpuolikas gyvena, teigė, jog tai jis – kaltinamasis. Jis pagalvojo, kad tokiu būdu būtent kaimynas – minėtos kaimynės sutuoktinis, nori nuo savęs nusimesti atsakomybę. Jei nukentėjusieji pasakė, kad matė, jog užpuolikas nuėjo į ketvirtą aukštą, kaimyno žmona pasakė, kad į trečią, dėl to mano, kad kaimynai yra susitarę – žmona priešingai nekalbės. Taip galvoja, nes jis (kaltinamasis) konfliktuoja su minėtais kaimynais. Užpuolimo metu jis taip pat girdėjo necenzūrinius žodžius, kad kažkas sakė ,,ateik tu čia su lazda“, buvo 3–4 balsai. Neigia, kad jis užpuolė nukentėjusiuosius. Teigia, jog jis visą laiką buvo miegamajame.

Liudytoja Morta K. J. parodė, kad gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) L. K., (duomenys neskelbtini). Įvykis galėjo būti rudenį arba žiemą. Ruošėsi miegoti, kai išgirto garsiai grojančią muziką. Nuėjusi į balkoną pažiūrėti, pamatė, kad netoli Šilainių turgaus groja muzika. Ji pasakė O. L. paskambinti policijai, tačiau galiausiai nusprendė jos nekviesti, nes kol policijos pareigūnai atvažiuos, asmenys išeis. Įvyko kažkoks sujudimas, vienas asmuo bėgo į vieną pusę, tada kitas į kitą, išsilakstė žmonės, užtilo muzika. Galėjo būti trys žmonės. Du pabėgo, vienas daužė kolonėlę. Atėjęs asmuo sugadino tikriausiai kolonėlę, nes nutilo muzika. Vėliau galėjo būti nebe du žmonės, o daugiau, kurie rėkavo, keikėsi. Girdėjo, kaip kažkas po balkonu sakė, kad: „nuėjo į ketvirtą aukštą“. Tada kaimynė pasakė, kad ne į ketvirtą, o trečią aukštą. Dar kurį laiką buvo sujudimas, po to ji su O. L. nuėjo miegoti. Jie į lauką išėję nebuvo. Jie buvo miegamajame, balkone, po to vaikštinėjo po namus. O. L. galėjo būti išlindęs į laiptinę su tikslu pažiūrėti, kas vyksta. Ji buvo nuėjusi į virtuvę, o O. L. į koridorių laukti, kad gal kažkas ateis. Iš tos pusės kur buvo konfliktas, niekas link jų daugiabučio nėjo. Yra buvę nesutarimų su kaimynais, gyvenančiais virš jų ((duomenys neskelbtini)), dėl triukšmo, dėl to ne kartą yra kviesta šiems kaimynams policija. Į policiją skambindavo (duomenys neskelbtini) tik jos paprašytas. Kaimynai iš viršaus dėl liudytojos ir O. L. keliamo triukšmo nėra kreipęsi į policija.

Liudytoja R. Č. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko procesinius veiksmus. Prokurorės nurodymai buvo papildomai apklausti liudytoją, nukentėjusiuosius, apžiūrėti daiktinius, atlikti baigiamuosius veiksmus. Ji apklausinėjo įtariamąjį, liudytoją, kurio pavardės nepamena. Buvo atvykęs asmuo, kuriam jau anksčiau buvo išaiškintos teisės pasirašytinai, jam uždavė klausimus dėl prieš tai buvusių parodymų papildymo ir patikslinimo. Įtariamasis nuo pat pradžių nebendravo su institucija, buvo atvykęs du kartus, antrą kartą pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Jis norėjo susipažinti su bylos medžiaga ir duoti parodymus teisme. Susipažinęs su bylos medžiaga, jis jokių papildomų domenų nepateikė. Papildomų procesinių veiksmų atlikti jis neprašė, kaltu neprisipažino, jokių argumentų nepateikė, nors įtariamieji kaip tik stengiasi pateikti įrodymus, savo alibi, kad išvengti kaltinamųjų suolo. Asmenys būna suinteresuoti pateikti medžiagos, kuri ką nors patvirtintų, tačiau šiuo atveju to nebuvo.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. 23.46 val. Bendrajame pagalbos centre ,,112“ užfiksuotas skambutis, pranešama, kad priešais (duomenys neskelbtini), namą mušasi asmenys, turi beisbolo lazdą (1 t., b. l. 14–16). ??

Iš 2020 m. spalio 13 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. N. pateikė medinės beisbolo lazdos nuolaužą (1 t., b. l. 61). ??

Iš 2020 m. spalio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 14 d. 09.44 val., buvo apžiūrėta medinė beisbolo lazdos nuolauža, kuri 2020 m. spalio 13 d. paimta savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš M. N.. Medinė beisbolo lazdos nuolauža yra rudos spalvos su tamsiai rudos spalvos dryžiais. Nuolaužos ilgis 42 cm, didžiausios dalies plotas 5 cm., siauriausios dalies plotas 2 cm, didžiausios dalis skersmuo 3 cm., siauriausios dalies skersmuo 1 mm. Beisbolo lazdos vidinė dalis šiurkšti, išorinė dalis šlifuota, švelni. Ant išorinės dalies ties viduriu, matyti juodos spalvos užrašas ,,Polidek“, lazdos siauriausioje dalyje matyti juodos spalvos juosta (1 t., b. l. 63–64).

Iš 2020 m. lapkričio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. N. pateikė garso kolonėlės įsigijimą patvirtinančių dokumentų kopijas (1 t., b. l. 80–86).

Iš 2021 m. sausio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. N. pateikė garso kolonėlę ir maitinimo laidą (1 t., b. l. 87). ?

Iš 2021 m. kovo 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta garso kolonėlė ir maitinimo laidas. Garso kolonėlė ,,Soundbox“ ir maitinimo laidas, modelis FJ-SW1453000, unikalus Nr. SW1453000 (1 t., b. l. 88–91). ?

Iš 2020 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad liudytojas V. A. atpažįsta O. L. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 115–118).?

Iš 2020 m. lapkričio 18 d. asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad liudytoja A. A. atpažįsta O. L. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kurį 2020 m. rugsėjo mėnesį sutiko laiptinėje, grįžtant iš lauko į butą iš karto po įvykio vykusio už lango (1 t., b. l. 127–132).

Iš 2021 m. vasario 4 d. bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo G. S. skambučio įrašas, padaryta stenograma, iš kurios matyti, kad G. S. praneša apie tai, kad per namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną mato muštynes, mato, kad su beisbolo lazda (1 t., b. l. 156–160).

Iš 2021 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kūno kameros, buvusios pas patrulius, atvykusius pagal iškvietimą į įvykio vietą, vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip T. Š. ir M. N. aiškina, jog tuo metu, kai nešė kolonėlę, juos užpuolė, jie stovėjo ir atbėgo su beisbolo lazda asmuo, kuris ėjo taip lyg niekur nieko ir užsimojęs sudavė T. Š., sudaužė kolonėlę, kad tai nepažįstami asmenys, po to nukentėjusieji aiškina grįžę ir kaimynai pasakė, kad užpuolikas iš trečio aukšto. M. N. sako, kad kolonėlės vertė 800 eurų. T. Š. užpuoliką apibūdina kaip mažesnį už jį, pasportavusį (1 t., b. l. 163–167).

Nukentėjusysis T. Š. pareiškė 300 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43).

M. N. pareiškė 800 eurų vertės civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

Teismų praktikoje pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje kaltinimai O. L. viešoje vietoje vartojus smurtą ir sukėlus T. Š. fizinį skausmą, taip pat tyčia sugadinus svetimą turtą – M. N. garso kolonėlę, ir tokiu būdu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką pasitvirtino.

Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų T. Š., M. N., liudytojų V. A., A. A., G. S., T. T., R. K. parodymais, bendrojo pagalbos centro skambučių išklotinėmis, kitais rašytiniais įrodymais.

Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nukentėjusiųjų T. Š. ir M. N. parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, nustatyta ir įrodyta, jog 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 23.28 val. šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jiems lauke besiklausant muzikos iš garso kolonėlės, kurią jie ketino parsinešti namus, atėjo nepažįstamas vyras, kuris netikėtai beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam T. Š. į ranką, vijosi M. N. ir turėta lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į garso kolonėlę, taip ją sudaužė, o po to pasišalino. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes, kaip jau minėta, jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, kaip matyti iš liudytojo policijos pareigūno, atvykusio į įvykį, R. K., parodymų bei kūno kameros vaizdo įrašo, tas pačias aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir atvykusiems pareigūnams. Liudytojas T. T., kartu vakarojęs įvykio metu su nukentėjusiaisiais, taip pat parodė, jog jam būnant M. N. namuose, atbėgo išsigandęs T. Š., kuris buvo išėjęs su M. N. atnešti garso kolonėles, pasakė, kad juos užpuolė su beisbolo lazda, sudaužė kolonėlę. Tai, kad nukentėjusieji buvo užpulti asmens su beisbolo lazda, matyti ir iš liudytojo G. S. parodymų, kuris įvykio metu buvo netoliese išsinuomojęs butą ir matė muštynes, apie kurias pranešė bendruoju pagalbos numeriu, nurodydamas, kad vyksta muštynės, kažkas yra su beisbolo lazda. Liudytojai V. A. bei A. A. taip pat patvirtino, jog įvykio naktį girdėjo muziką, matė kaip asmenis, kurie lauke klausė muzikos prie garso kolonėlės, užpuolė nuo jų daugiabučio namo, kuriame gyvena, atėjęs asmuo, sudavė vienam iš tenai buvusių vaikinų lazda, sudaužė garso kolonėlę. Garso kolonėlės apgadinimai užfiksuoti taip pat ir apžiūros protokolu. Be to, netoli įvykio vietos buvo rastos ir apžiūrėtos beisbolo lazdos nuolaužos. Nukentėjusysis T. Š. parodė, jog jam dėl suduoto smūgio buvo sukeltas fizinis skausmas, jo sužalojimą matė ir nukentėjusysis M. N.. Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusiuosius užpuolęs asmuo viešoje vietoje elgėsi itin įžūliai – vartojo fizinį smurtą, tyčia sugadino svetimą turtą. Be to, dėl tokių veiksmų neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, nes kilę muštynės patraukė daugiabučių namų gyventojų – A. A. ir V. A., G. S., dėmesį, kurie išgirdę triukšmą išėjo į balkoną pasižiūrėti, kas vyksta, skambino bendrajam pagalbos centrui, buvo iškviesta policija. Toks užpuoliko elgesys neabejotinai sutrikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį, be to, buvo vartotas fizinis smurtas, tyčia gadinamas turtas, dėl ko buvo kviesta policija, t. y. tokiais veiksmais taip pat buvo sutrikdyta ir nusistovėjusi visuomenėje tvarka. Šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiuosius užpuolusio asmens veiksmuose yra objektyvieji viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai.

Nors kaltinamasis O. L. neigė, kad tai jis beisbolo lazda užpuolė nukentėjusiuosius, tačiau, teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką būtent O. L..

Liudytojas V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė nuoseklius parodymus, jog išgirdęs ir pamatęs, kad lauke vyksta muštynės, nusprendė nueiti į lauką pasižiūrėti, kas vyksta, belipdamas laiptais į apačią sutiko kaimyną iš trečio aukšto – O. L., gyvenantį bute, esančiame po liudytojo butu, kuris turėjo lazdą. Iš to, kad jis turėjo lazdą, suprato, kad būtent O. L. buvo užpuolęs tuos vaikinus. Paklausė O. L., kodėl jis sumušė tuos vaikus, o kaltinamasis į tai atsakė, kad jie nebe vaikai, rodė beisbolo lazdos nuolaužą ir sakė pažiūrėti, kas atsitiko jo lazdai. Liudytojas O. L. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino, kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Liudytoja A. A. taip pat patvirtino, jog jos sutuoktinis pamatęs muštynes įtarė, kad tai gali būti kaimynas O. L., kuris yra konfliktiškas, nuolat juos skundžia dėl triukšmo, todėl nusprendęs pasižiūrėti, sutuoktinis išėjo į laiptinę, kur sutiko O. L.. Ji pati taip pat buvo išėjusi į laiptinę paskui sutuoktinį ir matė kaip O. L. nuėjo į savo butą. Ji girdėjo kaip jos sutuoktinis klausė, kodėl (duomenys neskelbtini) užpuolė tuos jaunuolius. Be to, jai sutuoktinis sakė, kad O. L. rankose turėjo lazdą. Liudytoja A. A. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu O. L. atpažino kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kurį matė laiptinėje grįžtantį namo į savo butą po jos matyto įvykio.

Nors kaltinamasis teigia, kad liudytojai A. A. ir V. A. jį apkalba, asmuo, užpuolęs nukentėjusiuosius, galėjo būti pats V. A., tačiau šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo gynybine versija, nes tokių duomenų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, kaltinamojo parodymai dėl to, ką jis veikė įvykio naktį, nesutampa su liudytojos Mortos K. J. parodymais.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji T. Š. ir M. N. gyvai pamatę liudytoją V. A. ir kaltinamąjį, paaiškino, jog pagal sportišką sudėjimą, ūgį būtent O. L. atitinka juos užpuolusio asmens požymius. T. Š. paneigė, kad užpuolikas galėjo būti V. A., o M. N. paaiškino, jog pagal sportišką sudėjimą ir ūgį O. L. atitinka juos užpuolusį asmenį, V. A. yra aukštesnis nei juos užpuolęs asmuo. Nei V. A., nei kaltinamojo O. L. nukentėjusieji nepažįsta, todėl pagrindo apkalbėti nei vieno iš jų neturi.

Be to, pažymėtina, jog kaltinamasis teigė, kad jis jau gulėjo lovoje kai išgirdo muziką, visą laiką nurodė buvęs miegamajame, nors jo draugė Morta K. J. parodė, jog jie iš pradžių buvo miegamajame, tačiau po to vaikščiojo po namus, O. L. buvo išėjęs į koridorių laukti, gal pas juos kas nors ateis, galėjo būti išėjęs ir į laiptinę.

Be to, liudytojai A. A. bei V. A. parodė, jog tai O. L. jiems dažnai kviečia policiją dėl triukšmo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats O. L. bei jo draugė, kurie taip pat patvirtino, jog V. A. ir A. A. O. L. policijos dėl triukšmo nėra kvietę. Visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būtent O. L. galėjo suerzinti nakties metu keliamas muzikos triukšmas, trukdantis jam miegoti. Be to, kaip matyti iš veikimo būdo – beveik nieko nesakius, užsipultas vienas iš nukentėjusiųjų, o po to nukentėjusiesiems pabėgus, visas pyktis buvo išlietas ant garso kolonėlės, suduodant daugybę smūgių taip, kad net lūžo beisbolo lazda, o maždaug 1 m aukščio ir 60 cm pločio kolonėlė sugadinta nepataisomai. Tai taip pat patvirtina, jog užpuoliką labiausiai erzino nakties metu leidžiama muzika. Be to, kaltinamojo parodymų, jog jis girdėjo kaip nukentėjusieji su draugais po jo namų balkono kalbėjo, kad užpuolikas nubėgo į ketvirtą aukštą, o kaimynė (A. A.) pasakė, kad ne į ketvirtą, o į trečią aukštą, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nukentėjusieji neigė, kad būtų buvusi tokia kalba, jog užpuolikas nubėgo į ketvirtą aukštą. Jie teigė, jog įvykį matė asmenys, buvę balkone, ir viena moteris pasakė, kad užpuolikas nubėgo į trečią aukštą. Aplinkybė, jog nukentėjusiesiems moteris iš balkono nurodė, kad užpuolikas nubėgo į trečią aukštą, užfiksuota ir pareigūnų kūno kameros įraše. Be to, nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, jog būtų matę į kurią laiptinę nubėgo juos užpuolęs asmuo ar būtų įėję į kurią nors laiptinę ieškodami užpuoliko, todėl nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad jie būtų kalbėję tarpusavyje, kad užpuolikas nubėgo į ketvirtą aukštą.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad viešoje vietoje smūgį beisbolo lazda nukentėjusiajam T. Š. sudavė ir M. N. garso kolonėlę tyčia sudaužė O. L..

Fizinio smurto naudojimas – smūgio beisbolo lazda sudavimas viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties ar net ir dėl menkavertės dingsties bei tyčinis svetimo turto gadinimas, suduodant daugkartinius smūgius lazda, neabejotinai yra įžūlus elgesys, rodantis nepagarbą aplinkiniams. Tokiu elgesiu, kaip jau buvo aptarta aukščiau, buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas, bet ir sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Dėl to darytina išvada, jog kilusios pasekmės – sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas ir sutrikdyta viešoji rimtis bei tvarka, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgių beisbolo lazda viešoje vietoje sudavimu ir tyčiniu turto gadinimu.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog kaltinamojo O. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 284 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsintasi ne tik į svetimą turtą, kito asmens sveikatą, bet taip pat ir pažeista viešoji rimtis bei tvarka. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, todėl jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, kaip teisiamam pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamam, skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros O. L., vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, skirtini įpareigojimai viso laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius lankyti elgesio pataisos programą; per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajam M. N. turtinę žalą.

Nukentėjusysis M. N. pateikė 800 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 77).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo O. L. veiksmų nukentėjusysis M. N. patyrė žalą – buvo sugadinta garso kolonėlė „Soundbox“. Žalos dydis įrodytas nukentėjusiojo parodymais, pateiktais rašytiniai įrodymais, protingumo, proporcingumo principų nepažeidžia, todėl darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, turi būti tenkinamas, pilnai priteisiant iš O. L..

Nukentėjusysis T. Š. pateikė 300 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 43–45).

Nukentėjusysis reikalavimą priteisti neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad patyrė fizinį skausmą, pasidarė nervingas, jautrus, atsirado baimė vienam vaikščioti sutemus, kamuoja nemiga, negali susikaupti, susikoncentruoti į darbus, nuolat jaučia įtampą ir nesaugumo jausmą.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam neteisėtais nusikalstamais O. L. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas – suduota medine lazda į ranką. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, pažeminimą. Nukentėjusysis buvo užpultas nakties metu, be jokios aiškios priežasties, todėl pagrįstai manytina, atsirado baimė vienam vaikščioti sutemus, tapo jautresnis, nervingesnis, o tai trukdo susikaupti, susikoncentruoti į darbus, jaučia įtampą ir nesaugumo jausmą. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai.

Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti 300 eurų dydžio neturtinė žala yra adekvati, proporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl nukentėjusiojo T. Š. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš O. L..

Kaltinamajam O. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso kolonėlė „Soundbox“ ir maitinimo laidas, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, grąžintini M. N.; medinės beisbolo lazdos nuolauža, saugoma Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, sunaikintina, nes yra menkavertė; kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 160, 167), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

O. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 6 dalimi, O. L. vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: viso laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu; viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo lankyti elgesio pataisos programą; per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam M. N. turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) L. M. N. 800 eurų turtinei žalai atlyginti.

T. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) L. T. Š. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso kolonėlę „Soundbox“ ir maitinimo laidą, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, grąžinti M. N.; medinės beisbolo lazdos nuolaužą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK daiktų saugykloje, sunaikinti; kompaktinius diskus, esančius byloje (1 t., b. l. 160, 167), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.