- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-468-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00004-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Irmantas Šulcas, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- T. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. V. ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ naudai 32 600 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. pagal atsakovo T. V. kreipimąsi su užsakymu, tarp šalių 2014 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas garantinis raštas, kuriuo ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. kovo 5 d. pateikti atsakovui 50 vilkikų su šaldymo įranga gėlėms maršrutu Olandija-Lietuva-Rusija pervežti, o atsakovas, užtikrindamas užsakymo pateikimą ir jo įvykdymą, sumokėjo ieškovei 50 000 Eur dydžio avansą. Šalys garantiniame rašte susitarė ir dėl atlyginimo už tarptautinio pervežimo paslaugas dydžio – 5 300 Eur už vieną vilkiką. Krovinio pervežimui atsakovas buvo užsakęs 50 vilkikų, tačiau krovinys buvo pakrautas tik į 42 vilkikus, 8 užsakyti vilkikai liko nepakrauti. Apie tai atsakovas buvo informuotas el. paštu 2014 m. kovo 3 d., tačiau į šią informaciją nesureagavo. Atsakovas pilnai neatsiskaitė su ieškove net už tuos 42 vilkikus, kurie buvo pakrauti ir kurie pervežė pakrautą krovinį maršrutu Olandija-Lietuva-Rusija. Privalėjo sumokėti iš viso 222 600 Eur (5 300 Eur x 42 vilkikai), tačiau sumokėjo tik 190 000 Eur (50 000 Eur avansu pasirašant garantinį raštą bei 140 000 Eur mokėjimo pavedimu po krovinio pristatymo), likęs skolingas ieškovei 32 600 Eur;
1.2. ieškovė, manydama, kad atsakovas tiek pasirašydamas garantinį raštą, tiek vykdydamas mokėjimus pagal jį, veikė savo darbdavio UAB „Elspeda“, kuriame jis užėmė vadovaujančias pareigas (įmonės direktoriaus pavaduotojo), vardu ir interesais, 2015 m. gegužės mėnesį pareiškė teisme ieškinį dėl minėtos skolos priteisimo iš UAB „Elspeda“. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį UAB „Elspeda“ atžvilgiu tenkino, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės - ieškovės ieškinį UAB „Elspeda“ atžvilgiu atmetė, konstatavęs, jog įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu prisiėmė ieškovė ir T. V. asmeniškai, o ne veikdamas UAB „Elspeda“ vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-329-915/2017 apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, padarė išvadą, kad T. V., sudarydamas su ieškove sutartį (pasirašydamas 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą), veikė savo, o ne UAB „Elspeda“ vardu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovės UAB „ Transporto vystymo grupė “ naudai iš atsakovo T. V. 32 600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas T. V. pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. preliminaraus sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškovės ieškinio neatmetus, ieškovės reikalavimui atsakovo atžvilgiu atlyginti 32 600 Eur nuotolius už trečiąjį asmenį UAB „Elspeda“ taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjęs 2017 m. gruodžio 30 d.; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. šalys 2014 m. sausio 22 d. sudarė garantijos sutartį, o ne krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu užsakymą, todėl atsakovo atsakomybė prieš ieškovę apsiriboja 2014 m. sausio 22 d. garantija (LR Civilinio kodekso (toliau –CK) 6.90 str.), t. y. 50 000 Eur suma, kurią ieškovė yra gavusi. Ieškovei buvo pateikti 42 kroviniai, todėl ieškovė privalo atsakovui grąžinti kaip garantiją sumokėtus 42 000 Eur (po 1 000 Eur už kiekvieną krovinį). Atsakovas su ieškove nepasirašė jokių CMR važtaraščių, nemokėjo ieškovei 140 000 Eur, tarp atsakovo ir ieškovės nesusiklostė CMR konvencija reguliuojami santykiai, fėl to teismas neteisingai kvalifikavo 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą ir nepagrįstai laikė, kad tarp šalių susiklostė krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais konsensualiniai santykiai. Ieškovės pateikta 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra SIT Nr. 08723 išrašyta ne atsakovui, o UAB „Elspeda“, todėl atsakovui nekyla pareiga apmokėti trečiam asmeniui adresuotos sąskaitos;
3.2. šis ginčas negalėjo būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, nes iš ne atsakovui išrašytos sąskaitos negalima kildinti reikalavimų atsakovui, t. y. ieškinys nebuvo pagrįstas rašytiniais įrodymais. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas jai nėra sumokėjęs 190 000 Eur, o yra sumokėjęs tik 50 000 Eur pagal 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą. Taigi, preliminarus sprendimas priimtas pažeidžiant LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 bei 425 straipsnius;
Žemesnės instancijos teismas
3.3. teismas nepagrįstai nedetalizavo, kokią prievolę pažeidė atsakovas – kildinamą iš garantinio rašto ar pervežimo, ar dar kažkokią galimą prievolę. Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi bendrosiomis atsakomybės atsiradimo nuostatomis (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniais) ir CK 6.716 straipsniu, kadangi atsakovas iš ieškovės negavo paslaugų, jos nebuvo jam teikiamos. Be to, teismas nepagrįstai šalių teisiniam santykiui taikė CK 6.720 straipsnio 3 dalį ir neatsižvelgė, kad buvo pateikti tik 42 kroviniai iš 50, kas reiškia, jog sutartis buvo pažeista. Tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas svarbus, kadangi, ieškovės reikalavimas atlyginti išlaidas už trečiąjį asmenį, yra reikalavimas atsakovui atlyginti nuotolius, todėl šiam ieškovės reikalavimui taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris suėjo 2017 m. gruodžio 30 d.
3.4. paslaugos gavėjas buvo ne atsakovas, o klientas iš Rusijos Federacijos, su kuriuo buvo tartasi žodžiu ir kuris mokėjo už paslaugas. Sutartyje nurodytas minimalus frachtas (vežimas) 5 300 Eur buvo sutartas atsižvelgiant į tai, kad bus iš viso pateikta 30 plačių ir 20 siaurų mašinų. Visas tarimasis vyko žodine forma. Ieškovei neįvykdžius savo įsipareigojimo pateikti 30 plačių ir 20 siaurų mašinų, sutartis tarp T. V. ir klientų iš Rusijos buvo nutraukta, dėl ko T. V. prarado savo sumokėtą avansą. Neatsiskaitymas įvyko dėl pačios ieškovės kaltės (pateikė tik 14 plačių ir 28 siaurų šaldytuvų). Atsakovas nėra gavęs nei CMR važtaraščių, nei sąskaitų. Jis pats nebuvo užsakovu, 140 000,00 Eur ieškovei sumokėjo ne jis, o įmonė iš Maskvos, kuriai ieškovė vežė krovinius. Atsakovas nežino, kokia tai įmonė. Atsakovo nuomone, jis neturi sumokėti skolos, nebuvo sudaręs jokios sutarties, o sąskaitos turėjo būti išrašomos konkrečiai įmonei su CMR važtaraščiais. Ieškovei sumokėtus 50 000 Eur jis užsidirbo, dirbdamas Anglijoje. Reikalavimų ieškovei dėl patirtų nuostolių jis nėra pareiškęs.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ atsiliepimu į prieštaravimus su atsakovo argumentais nesutiko, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
4.1. atsakovo argumentas dėl 2014 m. sausio 221 d. garantinio rašto kvalifikavimo kaip garantijos akivaizdžiai prieštarauja prejudicinę galią šioje byloje turintiems Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1217- 560/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-329- 915/2017 išvadoms, kad 2014 m. sausio 22 d. garantiniu raštu sudarytas susitarimas tarp šalių turi būti kvalifikuojamas esant krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi, o ne garantija. Garantiniame rašte jokie tretieji asmenys nėra minimi, šio garantinio rašto pagrindu atsakovas pats asmeniškai sumokėjo 50 000 Eur dydžio avansą, kas savaime patvirtina, kad atsakovas yra krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties šalis, o ne asmuo - garantas, įsipareigojęs atsakyti prieš ieškovę už kokio nors trečiojo asmens prievolių pagal krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį įvykdymą. Atsakovas negali tuo pačiu metu būti ir šios sutarties šalimi, ir šios sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinančiu asmeniu – garantu. Ne ieškovė turi grąžinti atsakovui 42 000 Eur, o atsakovas privalo papildomai ieškovei sumokėti 8 000 Eur, t. y. po 1 000 Eur už kiekvieno krovinio nepateikimą. Ieškovė visus CMR važtaraščius pateikė į anksčiau taip šalių nagrinėtą bylą, kurioje buvo priimti aukščiau aptariami Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai bei padarytos atitinkamos išvados, dėl ko ieškovė nematė jokio tikslo šiuos ir kitus visų trijų grandžių teismų jau įvertintus dokumentus teikti ir į šią civilinę bylą. CMR važtaraštis patvirtina krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties įvykdymą, t. y. jog užsakyta krovinio pervežimo paslauga iš tikrųjų buvo suteikta. Nei UAB „Elspeda“, nei T. V. nebuvo nurodyti CMR važtaraščiuose, nes tam nebuvo jokio pagrindo – važtaraščiuose nurodytas tik ekspeditorius;
4.2. atsakovo piniginės prievolės atsirado ne kokios nors PVM sąskaitos – faktūros pagrindu, kad ir išrašytos trečiajam asmeniui, o krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties pagrindu ir turėjo būti iki galo įvykdytos iš karto po to, kai ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovo minima 140 000 Eur suma buvo pervesta ieškovei iš atsakovo ar jo darbdavio UAB „Elspeda“ lengvatinių mokesčių zonoje įkurtos bendrovės, ieškovė pripažįsta šios sumos gavimą bei elgdamasi sąžiningai neprašo iš atsakovo priteisti dar ir šią sumą. Ankstesniame teisminiame procese jau trijų instancijų teismai pasisakė, kad už suteiktas paslaugas turi apmokėti atsakovas, o ne jo darbdavys UAB „Elspeda“;
4.3. atsakovo abejonės dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo neturi jokio pagrindo, nes dėl šito niekada jokių pretenzijų ar reikalavimų niekas ieškovei nereiškė. Ieškovė šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo skolą pagal sutartį, o ne nuostolius, dėl to tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų, o ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 11 d. galutiniu sprendimu 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovo T. V. priteisė ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ naudai 32 600 Eur skolą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 118,75 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir jo atstovo pozicijos yra nenuoseklios, prieštaringos, paneigtos byloje surinkta medžiaga. Kitoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-48-3-01322-2015-3) atsakovas yra įrodinėjęs, kad sutartį su ieškovu dėl krovinių pervežimo sudarė būtent jis ir 2014 m. sausio mėnesį į UAB „Transporto vystymo grupė“ kreipėsi asmeniškai, kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „Elspeda“ atstovas ar įgaliotinis, sumokėjo ieškovui 50 000 Eur dydžio avansą asmeninėmis lėšomis. Šią bylą nagrinėję Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad 2014 m. sausio 22 d. garantinio rašto turinys neatitinka CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos sampratos, toks susitarimas turi būti kvalifikuojamas kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1217-560/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7d . nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017). Be to, tiek Vilniaus apygardos teismas savo sprendime, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje yra konstatavę, kad T. V. tiesiogiai yra sutarties šalimi. Teismų sprendimams įsiteisėjus, aplinkybės dėl garantinio rašto kvalifikavimo ir T. V. pripažinimo sutarties šalimi įgavo prejudicinę galią. Atsakovo teiginiai, kad jis nefigūruoja nė viename CMR važtaraštyje ar PVM sąskaitoje-faktūroje, nepakeičia anksčiau padarytų išvadų. CMR važtaraštis patvirtina, jog užsakyta krovinio pervežimo paslauga iš tikrųjų buvo suteikta, o atsakovo parašo ar kitų atsakovo asmens duomenų CMR važtaraščiuose nebuvimas nepaneigia krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais santykių egzistavimo. Vien tai, jog galutinis paslaugos gavėjas galimai buvo subjektas iš Rusijos, nepaneigia atsakovo sutartinių santykių su ieškovu, nes atsakovo teiginiai yra vien tik deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, atsakovas tokias pasekmes neturėtų perkelti ieškovui. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovui sumokėtus pagal garantinį raštą 50 000 Eur jis uždirbo Anglijoje, bet atsakovo atstovas posėdyje nurodė, kad atsakovo atžvilgiu Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamame mokestiniame patikrinime atsakovas yra nurodęs, kad minėtą 50 000 Eur sumą jam atvežė vairuotojai iš Rusijos, ir yra pateikęs įrodymus, kad tai nebuvo atsakovo pinigai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas atsakovo teiginius, kad ieškovas pats tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi įrodymų apie atsakovo pretenzijas ieškovui dėl paslaugų kokybės į bylą nepateikta. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimo pateikti tam tikrą kiekį vilkikų su plačiomis puspriekabėmis (30 plačių ir 20 siaurų mašinų), ir vietoj jų pateikęs tik 14 plačių ir 28 siaurų šaldytuvų, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja už kiekvieną krovinį po 5 300 Eur, kadangi skirtumas nuo vienos mašinos pinigine išraiška sudaro 3 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytame 2014 m. sausio 22 d. garantiniame rašte buvo sutartas tik vienas frachtas – 5 300 Eur, neišskiriant, ar už plačią, ar už siaurą puspriekabę. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovo argumentą, kad ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų nes turėjo pateikti 50 vilkikų, o pateikė tik 42 vilkikus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors krovinio pervežimui atsakovas buvo užsakęs 50 vilkikų, tačiau krovinys buvo pakrautas tik į 42 vilkikus, o 8 užsakyti vilkikai liko nepakrauti, nes į juos nebuvo ką talpinti.
8. Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Konstatavo, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą atsakovui dėl 32 000 skolos priteisimo, nepraleido CK 1.125 straipsnyje 2 dalyje nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino.
Žemesnės instancijos teismas
9. Konstatavo, kad ieškovė įrodė tinkamai atlikusi 42 krovinių pervežimus pagal šalių susitarimą, tuo tarpu atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir už gautas paslaugas atsiskaitė nepilnai, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo 32 600 Eur skolos už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas T. V. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. galutinį sprendimą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. nors ieškovė teigia, kad viso buvo pakrauti 42 vilkikai, byloje yra pateikti tik 7 CMR važtaraščiai iš 42 vienetų; ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kas ir kada jai sumokėjo 140 000 Eur už jos atliktus pervežimus. Pažymi, kad minėtos 140 000 Eur sumos jis nemokėjo. Jeigu teismas laiko ieškovės ir apelianto 2014 m. sausio 22 d. sudarytą garantinį raštą krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi, tai būtent teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ši sutartis buvo tinkamai įvykdyta iš ieškovės pusės, ko pasėkoje ieškovei atsirado reikalavimo teisė į apeliantą;
Šalies argumentai
10.2. teismui laikant ieškovės ir apelianto 2014 m. sausio 22 d. sudarytą garantinį raštą krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi, jam turi būti taikomas atitinkamas reglamentavimas, kuris reiškia, kad sutartis yra konsensualinė ir sutarties šalys yra susitarę dėl esminių sutarties sąlygų. Šios sutarties sąlygas pažeidė ieškovė, nes iš 30 vienetų plačių šaldytuvų pateikė tik 14 vienetų, o siaurų net 28 vienetus, nors turėjo teikti tik 20 vienetų. Dėl šios priežasties nebuvo pateikta daugiau krovinių pervežimams ir paslaugos gavėjas nesumokėjo nurodytos 5 300 Eurų kainos už frachtą. Esant pažeidimui iš ieškovės pusės, tai yra jai nevykdant įsipareigojimo pateikti 30 plačių šaldytuvų, ieškovė netenka teisės reikalauti apelianto apmokėti už tai ko ši jam nesuteikė;
10.3. ieškovė ieškinį grindžia 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra SIT Nr. 08723, kuri išrašyta ne apeliantui, o UAB „Elspeda“, todėl apeliantui negali sukelti jokių prievolių. Teismo išvada, kad apeliantas neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą tarptautiniais maršrutais yra nepagrįsta, nes ieškovę ir apeliantą sieja tik iš 2014 m. sausio 22 d. sudaryto garantinio rašto kildinamos prievolės ir ieškovė pažeidė 2014 m. sausio 22 d. sudarytą garantinį raštą, nepateikdama 30 plačių šaldytuvų.
10.4. kadangi ieškovė faktiškai pažeidė 2014 m. sausio 22 d. sudarytą garantinį raštą ir nepateikė 30 plačių šaldytuvų (buvo pateikta tik 14 vienetų), ieškovės reikalavimas sumokėti pilna 5 300 Eurų kainą už frachtą galėtų būti laikomas ne skolos reikalavimu, bet nuostolių. Šiuo atveju ieškovės reikalavimą laikant nuostoliais, teismas nepagrįstai netaikė 3 metų senaties termino;
10.5. teismas, netenkindamas apelianto prieštaravimuose nurodyto prašymo iš ieškovo išreikalauti įrodymus, kas ir kada jam sumokėjo 140 000 Eur sumą, akivaizdžiai pažeidė CPK 424 straipsnio 1 dalį, CPK 199 straipsnį ir CPK 17 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo ištirti visi įrodymai byloje, teismas negalėjo priimti sprendimo vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, nes teismo diskrecija (vidinis įsitikinimas) galėjo būti klaidingas.
11. Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Atsiliepimas
11.1. atsakovo nurodomi 7 CMR važtaraščiai buvo pateikti į kitą anksčiau išnagrinėtą bylą, kuri pačios ieškovės prašymu buvo prijungta prie šios bylos, nes ieškovės prašyta priteisti skola buvo likusi būtent pagal tuos 7 CMR važtaraščius. Visas ginčas anksčiau tarp šalių išnagrinėtoje byloje, vyko tik dėl to, kas – atsakovas T. V. ar jo darbdavys – turi pareigą sumokėti ieškovei už šiuos 7 krovinius ir jų pervežimą. Jokio ginčo dėl to, jog buvo pervežti dar 35 kroviniai nebuvo ir nėra, todėl nebuvo jokio poreikio dar 35 CMR važtaraščius teikti į šią arba anksčiau išnagrinėtą bylą; atsakovas turėjo teisę tiek ieškovės prašyti šiuos važtaraščius pateikti, tiek teismo juos išreikalauti, tačiau tokiomis savo teisėmis nepasinaudojo;
11.2. ieškovė buvo nurodžiusi, kad 140 000 Eur suma jai buvo pervesta iš atsakovo ar jo darbdavio UAB „Elspeda“ lengvatinių mokesčių zonoje įkurtos bendrovės, dėl ko atsakovo argumentas, kad jis asmeniškai 140 000 Eur sumos ieškovei nemokėjo, tiek šioje, tiek kitoje anksčiau tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo žinomas ir įvertintas, ko pasėkoje buvo konstatuota, kad būtent atsakovui T. V., o ne jo darbdaviui tenka pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas krovinių pervežimo paslaugas;
11.3. argumentas, kad atsakovas garantinį raštą laiko ne krovinio pervežimo sutartimi, o garantiniu raštu, atitinkančiu CK 6.90 straipsnyje įtvirtintą garantijos sampratą, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-1217-560/2016, išvadoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017, išvadoms. Garantiniame rašte jokie tretieji asmenys nėra minimi, nenurodyta, kad atsakovas įsipareigoja 50 000 Eur suma atsakyti prieš ieškovę, jei kokie nors tretieji asmenys neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles ieškovei. Priešingai, garantinio rašto pagrindu atsakovas pats asmeniškai sumokėjo ieškovei 50 000 Eur dydžio avansą, kas savaime patvirtina, kad atsakovas yra krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties šalis, o ne asmuo – garantas;
11.4. ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai įvykdė visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, niekuomet nebuvo ir iki šiol nėra, dėl ko atsakovo reiškiamos abejonės neturi jokio pagrindo. Anksčiau tarp šalių nagrinėtoje byloje nei atsakovas, nei jo darbdavys UAB „Elspeda“ neužsiminė apie tai, kad kokių nors įsipareigojimų iš savo pusės būtų neįvykdžiusi pati ieškovė, dėl ko ji neturėtų teisės reikalauti 32 600 Eur skolos nei iš atsakovo, nei iš UAB „Elspeda“;
11.5. ginčo situacijos vertinimo nekeičia atsakovo argumentas, kad 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta ne jam, o UAB „Elspeda“. Išvadą, kad šią PVM sąskaitą-faktūrą turi apmokėti ne UAB „Elspeda“, o atsakovas, padarė ankstesnę bylą tarp šalių nagrinėję apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Be to, atsakovo piniginės prievolės atsirado ne PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, o krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties pagrindu ir turėjo būti iki galo įvykdytos iš karto po to, kai ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus šios sutarties pagrindu;
11.6. ieškovė šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo skolą pagal sutartį, o ne nuostolius, dėl ko tokiam jos reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, o ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas garantinis raštas, kuriuo ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. kovo 5 d. pateikti atsakovui 50 vilkikų su šaldymo įranga gėlėms maršrutu Olandija-Lietuva-Rusija pervežti, o atsakovas, užtikrindamas užsakymo pateikimą ir jo įvykdymą, sumokėjo ieškovei 50 000 Eur dydžio avansą. Šalys rašte susitarė dėl atlyginimo už tarptautinio pervežimo paslaugas dydžio - 5 300 Eur už vieną vilkiką.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad buvo pakrauti 42 vilkikai, bet byloje yra pateikti tik 7 CMR važtaraščiai iš 42, atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su į bylą nepateiktais CMR važtaraščiais, jų turinys nėra žinomas. Šie apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už suteiktas krovinių vežimo (ekspedijavimo) paslaugas tik pagal aukščiau nurodytus, paties atsakovo minimus neapmokėtus 7 CMR važtaraščius, kurie yra pateikti prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimti šiai bylai svarbūs prejudiciniai procesiniai sprendimai. Atsakovas turėjo procesinę galimybę susipažinti su visais CMR važtaraščiais, esančiais prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje ir tą padarė. Ginčo dėl to, jog kroviniai buvo pervežti pagal kitus 35 CMR važtaraščius ir už šiuos pervežimus su ieškove buvo atsiskaityta, byloje nėra. Be to, atsakovas turėjo teisę ieškovės prašyti juos pateikti arba kreiptis į teismą su prašymu juos išreikalauti, tačiau tokia savo teisę nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kas ir kada jai sumokėjo 140 000 Eur sumą už jos atliktus pervežimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neginčija fakto, jog 140 000 Eur suma už atlikus tarptautinius pervežimus jai buvo sumokėta, ji neteikia reikalavimo atsakovui dėl šios sumos priteisimo, atsakovo argumentas, kad jis asmeniškai 140 000 Eur sumos ieškovei nemokėjo, tiek šioje, tiek kitoje (prijungtoje) anksčiau tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo žinomas ir teismų įvertintas.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2014 m. sausio 22 d. pasirašytas garantinis raštas laikytinas ne šalių krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi, bet garantiniu raštu CK 6.90 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir jį atmeta, kaip nepagrįstą. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. 2014 m. sausio 22 d. garantiniame rašte sulygta, kad ieškovas įsipareigojo duoti atsakovui 50 mašinų gėlėms vežti, nurodant vieno vežimo kainą – 5 300,00 Eur. Rašte taip pat nurodyta, kad T. V. nepateikus 50 krovinių, avansas lieka ieškovui, t. y. už kiekvieno krovinio nepateikimą atskaičiuojama po 1 000,00 Eur; ieškovo atstovas paėmė už 50 mašinų avansą iš atsakovo – 50 000,00 Eur. Taigi, ieškovas ir atsakovas prisiėmė įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į garantinio rašto turinį, t. y. juo prisiimtus įsipareigojimus, nėra pagrindo spręsti, kad garantinis raštas atitinka CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantijos sampratą, todėl apelianto argumentas dėl garantinio rašto kvalifikavimo garantija CK 6.90 straipsnio 1 dalies prasme yra atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovo argumentas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ne kartą buvo teismų vertintas ir nagrinėtas, dėl jo ne kartą buvo pasisakyta, ir jis nebegali būti iš naujo vertinamas ir kvestionuojamas šioje byloje, nes egzistuoja prejudicinę galią šioje byloje turintys Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1217-560/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-915/2017, kuriuose konstatuota, jog garantiniu raštu pavadintas susitarimas tarp šalių turi būti kvalifikuojamas krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi, t.y. jog ieškovė su atsakovu sudarė krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį. Tais pačiais argumentais atmestinas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog sutartiniai santykiai siejo ne jį su ieškove, o UAB „Elspeda“ ir ieškovę, kuriai išrašytos PVM sąskaitos – faktūros ir turi būti apmokėtos. Minėtuose prejudicinę reikšmę turinčiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad sutartiniai teisiniai santykiai bei iš jų kylančios teisės ir pareigos, įskaitant pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovo – fizinio asmens, o ne ieškovės ir juridinio asmens.
16. Atsakovas teigia, kad garantinį raštą laikant krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartimi, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ši sutartis buvo tinkamai įvykdyta iš ieškovo pusės. Nurodo, kad ieškovė iš 30 vienetų plačių šaldytuvų pateikė tik 14 vienetų, o siaurų net 28, nors turėjo pateikti 30 plačių ir 20 siaurų šaldytuvų. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinius įsipareigojimus nėra ir niekada nebuvo. Anksčiau tarp šalių nagrinėtoje byloje nei atsakovas, nei jo darbdavys UAB „Elspeda“ neužsiminė apie įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą iš ieškovės pusės. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų apie netinkamą ieškovės įsipareigojimų įvykdymą, nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo pateiktos pretenzijos ar reikalavimai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir pan. Priešingai, savo konkliudentiniais veiksmais, o taip pat elektroniniu susirašinėjimu, vykusiu šalių sutarties vykdymo metu, atsakovas akceptavo ieškovo sutarties vykdymą, atitinkamus pakeitimus (dėl vilkikų kiekio ir pobūdžio), niekada nereiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų.
17. Atsakovas nurodo, kad 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra SIT Nr. 08723 išrašyta UAB „Elspeda“, bet ne atsakovui, todėl jam negali sukelti jokių prievolių ir nekyla pareiga apmokėti trečiajam asmeniui adresuotos sąskaitos. Teisėjo kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo piniginė prievolė atsirado ne PVM sąskaitos – faktūros pagrindu, bet krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties pagrindu, išvadą, kad šią PVM sąskaitą – faktūrą turi apmokėti ne UAB „Elspeda“, o atsakovas, padarė ankstesnę bylą tarp šalių nagrinėję Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurie konstatavo, kad atsakovas sutartį su ieškove sudarė asmeniškai, o ne kaip UAB „Elspeda“ atstovas, taigi jam ir tenka iš sutarties kylančios pareigos. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-341- 117/2015). Sutiktina su ieškovo argumentu, kad CMR važtaraštis patvirtina krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties įvykdymą, t. y. jog užsakyta krovinio pervežimo paslauga iš tikrųjų buvo suteikta, o atsakovo parašo ar kitų atsakovo asmens duomenų CMR važtaraščiuose nebuvimas niekaip nepaneigia nei krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais santykių egzistavimo, nei anksčiau taip šalių nagrinėtoje byloje teismų šiuo klausimu padarytų išvadų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog galutinis paslaugos gavėjas galimai buvo subjektas iš Rusijos, kuris, pasak atsakovo, buvo nepatenkintas ieškovo suteikta paslauga ir dėl to nutraukė santykius su atsakovu, nepaneigia atsakovo sutartinių santykių su ieškovu, nes tokie atsakovo teiginiai yra vien tik deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, ir atsakovas tokias pasekmes neturėtų perkelti ieškovui, o visus savo santykius su trečiuoju asmeniu aiškintis būtent su pastaruoju.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimui šioje byloje turi būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš sutarties kylančią skolą, todėl atsakovo prašymas taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškovės reikalavimą vertinti ne kaip skolą, bet kaip nuostolių atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Apelianto skunde nurodoma teismų praktika nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi, nes ji niekaip nesusijusi su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiais teisiniais santykiais, pateikiamose kasacinio teismo nutarčių ištraukose kalbama apie statybos rangos, atlygintinių paslaugų ir kt. sutartis, nurodomų bylų ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų.
20. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010.).
21. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
23. Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 816,75 Eur advokato išlaidų. Nurodyta suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte numatyto dydžio, todėl priteistina ieškovei.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo T. V. apeliacinė skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ (kodas – 161438434) naudai 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.